transparency international

Vilniaus senamiesčio dviejų kambarių patalpoje įsikūrusi visuomenės organizacijos “Transparency international” (TI) atstovybė, kurioje dirba trys žmonės, visai neprimena kokios nors alternatyvios STT. Neseniai savo pateiktu korupcijos suvokimo indeksu ir nelabai palankiu antikorupcinių priemonių efektyvumo vertinimu organizacija sukėlė premjerui šalto įtūžio priepuolį.

Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) savaitę viešės Moldovos korupcijos analizės ir prevencijos centro (KAPC) 11 ekspertų delegacija pagal STT ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2007 m. rugpjūčio 22 d. projektą „Vizitas teisės aktų antikorupcinį vertinimą atliekančiose Lietuvos institucijose“. Viešnagės Lietuvoje metu KAPC ekspertai taip pat lankysis LR Prezidentūroje, LR Vyriausybės kanceliarijoje, LR užsienio reikalų ministerijoje, LR teisingumo ministerijoje, LR Seim...

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.„Transparency International“ Lietuvos skyrius paskelbė korupcijos suvokimo indeksą – jis išlieka nepakitęs, t. y. toks pats, kaip ir praėjusiais metais. Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad, jo nuomone, Vyriausybė sumažino realų korupcijos lygį šalyje.

Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas niekaip neperkopia 5 balų barjero, atskiriančio mažai korumpuotas valstybes nuo valstybių, kurios tebesusiduria su rimtomis korupcijos problemomis.„Transparency International“ (TI) trečiadienį paskelbtuose korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimo rezultatuose Lietuvai skiriami 4,8 balo, kai 0 reiškia „labai korumpuota valstybė“, o 10 – „labai skaidri valstybė“, rašo „Lrt.lt“Lietuva užima 51 vietą tarp 180 pasaulio šalių.

Panevėžyje kovai su korupcija pasitelkta originali priemonė – nuo penktadienio miesto gyventojai nemokamu telefonu gali pranešti apie galimą korupciją savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose. Miesto savivaldybės Centralizuoto vidaus audito tarnybos vedėjas Mindaugas Čipinys lrt.lt sakė, jog šiuo metu skambučių laukiama darbo valandomis, tačiau netrukus bus įrengtas ir autoatsakiklis, kuriame bus galima palikti ne ilgesnę nei 5 min. trukmės informaciją.

Lietuvos demokratijos indeksas šiemet smuktelėjo nuo 2,21 iki 2,29, skelbia nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ („Laisvės namai“).„Nė vienas iš šį indeksą sudarančių Lietuvos reitingų per metus nepagerėjo. Jie arba pablogėjo, arba liko tokie pat“, – lrt.lt sakė europarlamentarė Ona Juknevičienė.Indekso sritis yra nuo 1 iki 7 – kuo rodiklis mažesnis, tuo demokratija toje šalyje stipresnė.

Pastarosiomis dienomis nacionalinėje žiniasklaidoje plačiai buvo komentuojamas įvykis apie tariamai pagautą su įkalčiais vieną kyšį ėmusį Vilniaus miesto savivaldybės tarnautoją. Visa tai eilinį kartą buvo pateikiama visuomenei, kaip sensacija, kaip pramoga, kaip eilinis skandalas.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ragina žiniasklaidos priemonių vadovus kartu su jų samdomais žurnalistais pradėti aktyvią kovą su galima korupcija žiniasklaidoje netoleruojant tų asmenų, kurie siūlo už teisėtą ar neteisėta veikimą finansinį ar kitokį atsilyginimą, t.y. kyšį, rašoma trečiadienį paskelbtame LŽS pranešime.LŽS viešai kreipiasi į žurnalistus ir leidėjus ragindama juos informuoti prokurorus apie bandymus papirkti ar įsiteikti kokiais nors atlygiais už teisėtą ar neteisėtą veikimą.

Sociologinis-kriminologinis tyrimas atskleidžia, kad absoliuti dauguma apklaustų verslininkų tiki milžiniška žiniasklaidos galia nulemti asmenų ar įmonių sėkmę, praneša "Transparency International".Beveik 62 proc. respondentų visiškai tiki ir per 29 proc. greičiau tiki, kad nepalankios žiniasklaidos publikacijos ir transliacijos apie konkretų asmenį arba įmonę gali tą asmenį arba įmonę sužlugdyti. Per 49 proc.

Trečiadienį pristatoma pilietinė akcija „Baltoji banga“, kuria siekiama padėti išguiti ydingą praktiką dalį atlyginimo darbuotojams mokėti „vokeliuose“. Sąžiningos įmonės kviečiamos savo produkciją žymėti verslo skaidrumo ženklu. „Vilmorus“ apklausos duomenimis, gerokai daugiau nei pusė gyventojų atlyginimą „vokeliuose“ laiko rimta šalies problema, praneša Lietuvos radijas. Anot „Vilmorus“ apklausos, 70 proc. šalies gyventojų atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“ vertina neigiamai.

JAV dirba 700.000 gydytojų terapeutų. Dėl jų kaltės kasmet miršta 120.000 žmonių, arba 1 gydytojas numarina vidutiniškai 0,171 žmogaus. Amerikiečiai turi 80 mln. šaunamųjų ginklų. Dėl jų panaudojimo kasmet žūva 1.500 žmonių, arba 1 ginklas atima vidutiniškai 0,0000188 gyvybės.

Lietuvos žmonių pilietiniu aktyvumu kol kas didžiuotis negalime. Tik nedaugelis dalyvauja visuomeninių organizacijų, politinių partijų, draugijų bei klubų veikloje. Tačiau tuo pačiu visiškai nesunku atrasti sritį, kurioje Lietuvos gyventojai aktyviai veikia ir yra iniciatyvūs bei pakankamai atvirai, be graužaties apie tai kalba.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Šią savaitę vienos televizijos laidos dalyviai suabejojo, ar yra Lietuvoje korupcija. Jeigu yra, tai kur tada sulaikyti korumpuoti asmenys? Jei nėra pagautų, vadinasi, nėra ir pačios korupcijos.

Viešųjų pirkimų konkursai rengiami proteguojamoms įmonėms, o konkursų laimėtojai aiškūs iš anksto, parodė beveik 100 Lietuvos įmonių apklausa. Tyrimas, kurio rezultatus pirmadienį paskelbė Tarptautinio viešųjų pirkimų portalo www.opic.lt administratoriai UAB "Interaktyvios verslo sistemos" ir "Transparency International" Lietuvos skyrius (TILS), parodė daugiau nei pusė respondentų viešųjų pirkimų sąlygas mano esant pritaikomas proteguojamoms įmonėms. 30 proc.

Savivaldybių rinkimai, kitaip negu prezidento arba Seimo, turi daug skirtingų rezultatų įvairiose vietose. Todėl daugelis partijų gali reikšti pasitenkinimą ir kalbėti apie laimėjimus. Tą jų lyderiai ir daro – nuslėpę užkulisines nepasitenkinimo grimasas, prieš kameras spaudžia dirbtines šypsenas ir gražbyliauja apie savo pergalę. Tačiau pažiūrėjus kitaip galima pamatyti, kad daugelio partijų stiklinė ne pusiau pilna, o pusiau tuščia.

Pastaruoju metu aplink tik ir sklando niūrios prognozės, žadančios nematytai menką piliečių aktyvumą artėjančiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas. Apie tai kalba  ir sociologai, ir politologai. Tuo tarpu daugeliui politikų ši realija jei ir kelia susirūpinimą, tai, kaip sakoma, iš kito kampo: kaip į savo pusę patraukti kuo didesnę tų negausių balsuotojų dalį.

Mokesčių deklaracijose - landa korupcijai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, valstybės tarnautojai yra deklaravę 673 mln. Lt ne banke laikomų pinigų. Vienam deklarantui tenka vidutiniškai apie 35.000 Lt, antradienį rašo dienraštis "Verslo žinios".Visi deklarantai tokių pinigų kišenėse turi beveik 2 mlrd. Lt. šių lėšų kurių pagrįstumą mokesčių inspektoriai gali tikrinti, gali ir netikrinti.„Visa deklaravimo sistema yra neskaidri.

Kaip išgyventi Lietuvoje neduodant kyšių? Sprendžiant iš Seimui pateiktos Specialiųjų tyrimų tarnybos metinės veiklos ataskaitos, toks praktinis vadovas visuomenėje turėtų nemažą pasisekimą. „Štai jums kariškas vaizdelis“ Visas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2005 m. nuimtas lietuviškos korupcijos derlius telpa į 20 puslapių ataskaitą.

Kaip išgyventi Lietuvoje neduodant kyšių? Sprendžiant iš Seimui pateiktos Specialiųjų tyrimų tarnybos metinės veiklos ataskaitos, toks praktinis vadovas visuomenėje turėtų nemažą pasisekimą. „Štai jums kariškas vaizdelis“ Visas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2005 m. nuimtas lietuviškos korupcijos derlius telpa į 20 puslapių ataskaitą.

Korupcija – toks pat senas reiškinys kaip valstybė ir valdininkija. Pradedant biurokratiniu Egipto faraonų aparatu ir baigiant XXI a. demokratiškiausių pasaulio valstybių valdininkija, istorijoje nestokojama duomenų apie valdininkų imamas savavališkas duokles (kyšius) iš savo pavaldinių.

Pirmadienį (balandžio 3) Lietuvoje prasidėjo visuomeninė akcija „Jie nenori, kad tu žinotum“. Akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į Europos Sąjungos lėšų paskirstymą bei pakviesti vyriausybines institucijas atviram dialogui apie ES paramos panaudojimą. Pirmadienio rytą Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos gyventojų dėmesį atkreipė nepermatomais maišais uždengtos viešojo transporto stotelės.

Lietuva šiandien jaučiasi lyg sugavusi auksinę žuvelę. Per 2007-2013 metus iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų gausime daugiau nei 20 mlrd. litų paramos. Belieka tik apsispręsti, kokioms sritims šiuos pinigus paskirstyti. Tačiau sugalvoti tris norus nėra taip jau lengva. Ir labai baisu po to likti prie suskilusios geldos.

Su Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama dirbančios institucijos, sulaukusios visuomeninių organizacijų pasiūlymų dėl ES paramos skirstymo, inicijavo susitikimą su juos pateikusių organizacijų atstovais. Per pirmąjį tokį susitikimą buvo aptartos glaudesnio bendradarbiavimo tarp Europos socialinio fondo (ESF) lėšas administruojančių institucijų ir socialinių partnerių galimybės.

Kaip pasijustumėte, jeigu kas nors jus viešai išvadintų gyvūnų žudiku vien dėl to, kad gatvėje nepasirašėte po žaliųjų manifestu. Į panašią padėtį keletą verslo įmonių įstūmė sostinės savivaldybė, internete paskelbusi savotišką korupcijos „priešų“ ir „šalininkų“ sąrašą. Internete – dviprasmiška informacija Vilniaus miesto savivaldybė savo interneto svetainėje neseniai paskelbė sąrašą įmonių (http://www.vilnius.lt/pirkimai/lentele_deklaracijos.

Šią savaitę Seime pradėtas svarstyti Valstybės politikų elgesio kodeksas. Kodėl politikams vėl prireikė vienoje vietoje surašytų elgesio taisyklių? Ar kodeksas turi tapti universaliu politinės moralės švyturiu, ar rimbu tiems politikams, kuriems kelio nerodo nei Konstitucija, nei įstatymai? „Gink Dieve nevalna prisiplempus arielkos bastytis tarp žmonių viešumoj ir savo nesvietišku smirdėjimu o taipogi kalakutiškais tauškalais papiktinti sueigą“, – skelbia 1636 metais Vilniuje priimtos gero elg...

Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Lietuva vis dar yra tarp valstybių, susiduriančių su rimtomis korupcijos problemomis. Šiais metais pavyko sugrįžti į tą lygį, kuris buvo 2001-aisiais. Galima pasiguosti bent tuo, kad Lietuva yra ne tokia korumpuota kaip jos kaimynės Lenkija, Baltarusija, Latvija ir Rusija. Bet Estija mus seniai pralenkė.

Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui nusprendus įsidarbinti Šiaurės Europos dujotiekį tiesiančiame koncerne, toks jo poelgis buvo įvertintas kaip mažų mažiausiai neetiškas, o gal net ir nusikalstamas. „Omni.lt“ pasidomėjo, kas gresia tokį „kyšį“ paėmusiam pareigūnui Lietuvoje. Kontroliuojami tik aukščiausi pareigūnai Valstybės tarnautojų galimybes perbėgti į privatų sektorių Lietuvoje riboja įstatymai.

Seimas ketina sulyginti visų partijų galimybes ir apriboti politinės reklamos srautą žiniasklaidoje. Tačiau ar išdrįs politikai atimti iš komercinių televizijų gardų kąsnį? Kol kas Seimas ryžosi uždrausti tik lauko politinę reklamą, „suvarydamas“ didelius ir mažus politikus į vieną stendą.

Ekspertų išvados atskleidžia, kad ydingi Lietuvos teisės aktai sudaro antstoliams prielaidas piktnaudžiauti valstybės jiems suteikta galia ir naudotis ja siekiant vien privačių verslo interesų, teigiama Pilietinio aljanso prieš korupciją, kurį sudaro Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Pilietinės visuomenės institutas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius, pareiškime.

Lietuvos gyventojai kyšiams per metus išleidžia 1,5 mlrd. litų, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Povilas Malakauskas. Net jeigu skaičius būtų ir gerokai perdėtas, toks kyšininkavimo mastas mažai valstybei - milžiniškas. Tai liudija ir korupcijos lygį tiriančios „Transparency International“ statistika, kurioje Lietuva pagal korupcijos suvokimo reitingą niekaip neišsiropščia iš penkto dešimtuko.

Efektyvios priežiūros bei viešumo stoka ir neužtikrinta sąžininga projektų Europos Sąjungos paramai gauti konkurencija kelia visuomenės nepasitikėjimą pinigus skirstančių valdžios institucijų veikla. Tokias tyrimo išvadas pristatė Pilietinės visuomenės institutas.

Kartkartėmis per Lietuvą nubanguoja kalbos apie kovą su korupcija - apie būtinumą sutramdyti šią daugiagalvę hidrą ir didžiules pastangas ruošiant teisinį teisuolių žygio placdarmą. Dažniausiai tas kalbas sukelia naujas politinis korupcinis skandalas ar skandalėlis, o pastaruoju metu ir tarptautinės organizacijos „Transparency International“ vietinių atstovų tyrimai bei pasisakymai.

Diskusijos apie mokesčius galima niekad nebaigti - interesai čia niekad nesutaps. Juk bet kuri mokesčių reforma teigia ir klausia - mes aniems sumažinsime mokesčius, o jums padidinsime; gerai tai ar blogai? Bet yra ir kita pusė - mokesčiai teikia puikią progą pasitarti apie bendrus interesus ir juos atitinkančius sprendimus. Idėja keisti mokesčių sistemą gimė ryšium su planu įstoti į ES pinigų sąjungą ir įsivesti eurą.

Vakarai (o ne Rytai, deja) vis primindavo ir tebeprimena, kad Lietuvoje laikosi aukštas korupcijos lygis. Pati rimčiausia ir, sakyčiau, drastiškiausia šio pobūdžio žinia buvo pasklidusi prieš metus kitus. Aukščiausi valstybės vadovai iš NATO sekretoriato buvo gavę pažymą, kurioje siūloma atkreipti dėmesį į 200 korumpuotų aukštų Lietuvos valdininkų ir politikų.