transparency international

Lietuva išlieka tarp korumpuočiausių Europos valstybių: nors per pastaruosius metus Lietuvos gyventojai davė mažiau kyšių gydytojams ir policininkams, bet kyšį iš viso yra davęs kas ketvirtas šalies gyventojas. Tokius duomenis rodo „Transparency International“ šių metų Pasaulinis korupcijos barometras. Lietuvoje atliekant tyrimą 2015 metų gruodžio 4 – 2016 metų sausio 28 dienomis buvo apklausti 1501 gyventojas.

Prorusiškas kandidatas Igoris Dodonas anksti pirmadienį paskelbė laimėjęs Moldovos prezidento rinkimų antrąjį turą, analitikų laikomą šios neturtingos postsovietinės šalies pasirinkimu tarp Rytų ir Vakarų. „Jau visi suprato, kad laimėjome. Tai išankstiniai neoficialūs duomenys.

Prabangių laikrodžių kolekcija, milijonai dolerių grynaisiais ir Pablo Picasso paveikslas – tik keli dalykai, įtraukti į Ukrainos pareigūnų pajamų ir turto deklaracijas, kurios nemaloniai nustebino šalį, siekiančią pažaboti korupciją. Pagal naują įstatymą pareigūnai privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas internetu. Toks reikalavimas buvo priimtas dėl rugsėjį gautos 1 mlrd. dolerių (920 mln. eurų) išmokos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), sulaikytos ilgiau kaip metus.

Dauguma partijų atstovų labiausiai korumpuotomis laiko žemėtvarkos institucijas, politines partijas ir savivaldybes, o korupciją laiko viena iš opiausių problemų šalyje, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos politinių partijų apklausos rezultatai. Aštuonios partijos, jei patektų į Seimą, įsipareigojo viešinti susitikimus su įvairių interesų grupių atstovais bei visus bet kokia forma gautus teisėkūros pasiūlymus.

Nors sekmadienį Lietuvos rinktinei pritrūko šiek tiek sekundžių iki pergalės, reikšmingų rezultatų tikimasi iš kito Vilniuje vykusio renginio - Futbolo forumo „Gerojo valdymo praktika“. Sostinėje vykusiame viešame forume Lietuvos futbolo federacijos (LFF) kvietimu dalyvavo futbolo klubų vadovai ir treneriai, buvę futbolininkai, regionų atstovai, futbolo bendruomenės entuziastai, Vyriausybės, LR Seimo nariai, sporto asociacijų specialistai, visuomenininkai, žurnalistai, užsienio ekspertai ir kit...

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela sako, kad pašalinti korupciją iš gydymo įstaigų sudėtinga dėl visuomenės pakantumo kyšiams. „Kartais aš jaučiu, kad visi supranta, jog tai yra problema, bet visi taip pat mano, kad jie negali nieko padaryti, nes galvoja: kas nutiktų, jei, pavyzdžiui, labai garsus profesorius, kuris vienintelis daro kurių nors organų transplantacijas, būtų pagautas su kyšiu - kas tada gydytų?“, - ketvirtadienio vakarą vykusioje diskusijoje apie korupciją sveikatos ap...

Darbo partijos narys Vytautas Gapšys dėl galimos korupcijos turėtų pasekti buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio pavyzdžiu ir atsisakyti Seimo nario neliečiamybės, mano antikorupcines iniciatyvas skatinančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas. Anot Sergejaus Muravjovo, ši situacija verčia susimąstyti, kad politikai jaučiasi nebaudžiami, o visos partijos turėtų aiškiai išsakyti savo poziciją, kaip elgtųsi tokiose situacijose.

Lietuva lenkia daugelį pasaulio šalių dėl sąlygų verslui ir žiniasklaidos laisvės, bet turėtų pasitempti siekdama skaidresnio biudžeto, rodo naujas antikorupcinis tyrimas. Visuomenės sąžiningumo indekse (angl. Index of public integrity) iš daugiau nei šimto valstybių Lietuva užėmė 25-ą vietą.

Teisėsaugos dėmesys ir politinių oponentų kritika kai kuriems aukštas pareigas einantiems politikams neturėtų sužlugdyti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus Ramūno Vilpišausko, Vyriausybės griūties nenori nei prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei valdžioje esantys politikai.

Verslo ombudsmenu Kijeve dirbantis Algirdas Šemeta sako savo akimis stebėjęs, kaip buvo stabdomos kai kurios Ukrainos ekonomikos ministro Aivaro Abromavičiaus siūlytos reformos. Anot A.Šemetos, Ukrainos valstybinėse įmonėse korupcijos „yra per akis“, o politikų siekis pajungti šių įmonių pinigų srautus savo naudai yra tapęs kone taisykle.

Sveikatos apsaugos ministrė turi detaliai paaiškinti istoriją dėl kyšio davimo gydytojui, o jos elgesį privalo įvertinti Socialdemokratų partija, sako su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Jo vertinimu, Rimantė Šalaševičiūtė neturi aiškios vizijos, kaip sumažinti korupciją sveikatos apsaugos srityje.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad kovoti su smulkiąja korupcija gydymo įstaigose trukdo pacientų puoselėjamos sovietmečio tradicijos. Ministrė prisipažįsta prieš kelerius metus pati davusi kyšį medikams.

Viešojo sektoriaus korupcija tebėra didelė problema pasaulyje, bet didesniame skaičiuje šalių padėtis veikiau gerėja, o ne blogėja, trečiadienį paskelbė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“. Tuo tarpu padėtis Jungtinės Valstijos ir Didžioj Britanija pelnė geriausius įvertinimus per visą tyrimų laikotarpį.

2015 metų „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuva pakilo per septynias vietas, skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius. 2015 metų tyrime Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų (2014 metais – 58 balai) ir 32 vieta 168 šalių sąraše, kai pernai Lietuva buvo 39 vietoje iš 174 tirtų valstybių.

Pasiūlymus parlamentarams teikiančių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų skaičius yra šešiolika kartų gausesnis už registruotų lobistų, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas. TILS pranešė išrūšiavusi per pastaruosius aštuonerius metus Seimo interneto svetainėje registruotus teisėkūros pasiūlymus.

Nepakankamas vidinių procedūrų ir gynybos išlaidų skaidrumas yra esminiai antikorupciniai iššūkiai Lietuvos gynybos sektoriuje, ketvirtadienį pranešė nevyriausybinės organizacija „Transparency International“, tyrime įvertinusi 21 NATO šalies ir 12 NATO partnerių pasirengimą išvengti korupcijos gynyboje. 9Lietuva pateko į vidutinės korupcinės rizikos grupę ir pasirodė prasčiau nei Latvija ir Lenkija“, - teigiama organizacijos pranešime spaudai.

Žinant, koks yra korupcijos lygis Lietuvoje, kiek paplitęs nepotizmas, bičiulių protegavimas, kiek yra kyšininkavimo mūsų šalyje, tai, kad tokios istorijos atsiranda, nestebina. Stebina labiau politikų reakcija į šias istorijas, „Žinių radijui“ padažnėjusias istorijas apie nepotizmą ir korupciją valdžioje komentavo „Transparency international“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas.

Televizijos žurnalistas ir publicistas Vladimiras Kara-Murza jaunesnysis yra paguldytas į ligoninę ir šiuo metu yra itin sunkios būklės, praneša „meduza.io“. Informaciją patvirtino Rusijos „Transparency International“ atstovė Jelena Panfilova ir opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas. Pasak jo tėvo, taip pat žurnalisto, Vladimiro Kara-Murzos vyresniojo, jo sūnus šiuo metu gydomas Maskvos pirmosios miesto ligoninės reanimacijos skyriuje.

Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su VšĮ „Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) atstovais aptarti savivaldybės veiklos skaidrinimo, atvirumo didinimo iniciatyvas ir bendradarbiavimą, diegiant tarptautinius standartus, į kuriuos Vilnius turi lygiuotis. „Turime ambicingų tikslų – viešinti visą savo veiklą per atvirų duomenų prizmę. Kuo toliau, tuo daugiau savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių duomenų taps visiškai atviri miestui.

 Naujausias Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis lietuvių apie galimus korupcijos atvejus vis dar linkusi nutylėti, nes baiminasi nukentėti. Galės likti paslaptyje Siekdama apsaugoti apie korupciją pranešusius asmenis, trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymų projektų paketui, kuris leis tokiam asmeniui išlikti anonimiškam. Tačiau su korupcija kovojančios organizacijos mano, kad tokie pakeitimai vargu ar prisidės prie jos mažinimo.

 Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ atstovas sako, kad šią savaitę Seimo patvirtinta Nacionalinė kovos su korupcija programa yra ambicingesnė nei ankstesnė, tačiau už jos įgyvendinimą reikia reikalauti asmeninės atsakomybės. „Svarbu, kad už programos įvykdymą atsakingų įstaigų vadovai galų gale prisiimtų asmeninę atsakomybę už jos įgyvendinimą.

Kaunas – bene labiausiai dėl emigracijos nukentėjęs Lietuvos miestas. Prieš Nepriklausomybės atkūrimą Kaune gyveno 420 tūkst. žmonių, tuo metu 2014-aisiais – šiek tiek daugiau kaip 300 tūkst. Kandidatai į Kauno merus Visvaldas Matijošaitis ir Andrius Kupčinskas LRT televizijos debatuose diskutavo, kaip gerinti tokią situaciją. Dabartinio Kauno mero A. Kupčinsko manymu, gyventojų mažėti pradėjo jau po Nepriklausomybės atkūrimo, kai nemažai kauniečių persikraustė į Vilnių.

Viešoji įstaiga „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) yra tarptautinės organizacijos „Transparency International“ padalinys, veikiantis Lietuvoje nuo 2000 m. birželio 6 d. Organizacija šiuo metu kaip tik ieško veržlių ir motyvuotų savanorių. Pagrindinis „Transparency International“ tikslas yra skatinti pilietines antikorupcines iniciatyvas bei jų organizavimą Lietuvoje.

35 milijardų dolerių problema Vladimirą Putiną jaudina kur kas stipriau negu „ukrainietiškos sankcijos“. Išvargta taika Ukrainoje, atrodo, atsidūrė ant prarajos ribos. Pasirodė pranešimų apie tęsiamus mūšius šalies rytuose. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dalyvavusi derybose, perspėjo ES lyderius, kad reikės taikyti naujas sankcijas Rusijai, jeigu taika ir vėl nutrūks. Tačiau situacija Ukrainoje gali būti mažiausia iš visų V. Putino bėdų.

Teisingumo ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti kelių įstatymų pataisas, kurios užtikrintų konfidencialumą visiems asmenims, pranešusiems apie pareigūnų ir valstybės tarnautojų korupciją ar nusižengimus. Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ vadovas Lietuvoje Sergejus Muravjovas iniciatyvą sveikina, tačiau tikisi, kad įstatymų leidėjai užtikrins pranešėjams papildomą apsaugą.

Konstituciniui Teismui trečiadienį paskelbus, kad teisėjams negalima mažinti pensijų, nes jo atsparumas korupcijai esą priklauso nuo socialinių garantijų dydžio, šio teismo pirmininkas Dainius Žalimas „Žinių radijui“ sakė, kad teisėjai neturi daugiau kur kreiptis, tik į Konstitucinį Teismą, todėl kažkokios prasilenkimo su etika esą čia nėra. „Lietuvoje yra trys valdžios: įstatymų leidybos, vykdomoji ir teisminė.

Reikia ne naikinti prekybos poveikiu sąvoką, o rasti papildomų įrankių už ją bausti, sako nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. „Šiuo metu yra kelios priemonės, kurios leidžia teisėsaugai skirti bent šiek tiek dėmesio prekybai poveikiu. Mano akimis, kaip tik turime kalbėti apie tai, jog įrankių tinkamai prižiūrėti ir bausti už prekybą poveikiu reikia daugiau.

 Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiemet korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuva pakilo keturiais laipteliai į viršų ir užėmė 39-ą vietą tarp 175-ių pasaulio šalių. Tačiau Tarptautinės antikorupcijos dienos išvakarėse politikai pastebi, kad Lietuvoje didele problema vis dar išlieka viešųjų ir privačių interesų derinimas bei smulkioji korupcija.

Spaudos konferencijoje, surengtoje Tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti, teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymėjo, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų smerkia korupciją ir mano, kad visų problemų kyšiais neišspręsi. „Mus džiugina visuomenės apklausos, kuriose atsispindi žmonių požiūris į šį reiškinį. Tai ženklas – kad valdžia pasirinko tinkamus ginklus kovoje su šiuo blogiu, kad korupciją smerkia vis didesnė visuomenės dalis“, - pažymėjo teisingumo ministras J. Bernatonis.

Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sako, kad Lietuvoje didelė problema išlieka viešųjų ir privačių interesų derinimas bei smulkioji korupcija. Pasak V. Gailiaus, Lietuvoje pakanka teisinių priemonių, padedančių kovoti su korupcija, tačiau jos neišnaudojamos. Komisijos pirmininkas sako, kad aktyviau galėtų dirbti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri prižiūri, kaip derinami viešieji ir privatūs interesai.

Kinijoje, Turkijoje ir daugelyje kitų sparčiai augančių ekonomikų didėja korupcija, trečiadienį paskelbė už skaidrumą kovojanti tarptautinė organizacija, taip pat ragindama pasaulio bankininkystės centrus padėti kovoti su sukčiavimu ir pinigų plovimu.

 Pagal šiemetinį „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrimą, Lietuvai skirta 39 vieta tarp 175 šalių. Pernai mūsų šalis užėmė 43 vietą iš 177 valstybių. Šiemet Lietuvai teko 58 balai iš 100 galimų, pernai šalis gavo 57 balus. Tyrimo duomenimis, mažiausia korupcija yra Danijoje (92 balai) ir Naujojoje Zelandijoje (91 balas), didžiausia - Šiaurės Korėjoje bei Somalyje (8 balai), pranešė „Transparency International“ Lietuvos biuras.

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam pasiūlymui užtikrinti asmenų, pranešusių apie galimas korupcijos apraiškas pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbe, asmens duomenų konfidencialumą. Ar tai eilinė biurokratinė iniciatyva, nieko bendra neturinti su mėginimais pažaboti korupciją, ar gerai apgalvota ir tiksli korupcijos prevencijos priemonė, paaiškės po kiek laiko.

Ne kartą esu kalbėjęs apie tai, kad skaidrūs viešieji pirkimai – skaidrios valstybės pagrindas. Skandalas, kilęs Vidaus reikalų ministerijoje, kai, dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų, buvo suimti politinį pasitikėjimą turėję politikai, primena apie viešųjų pirkimų problematiką Lietuvoje.

 Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Nešvarių pinigų ir neskaidrios veiklos skandalas supurtė „Tvarkos ir teisingumo“ partiją ir šios partijos nario vadovaujamą Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Buvęs ministro patarėjas ir viceministras įtariami prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką VRM vykdytiems viešiesiems pirkimams. Vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko kėdė subraškėjo, bet kol kas nesulūžo.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė teigia, kad Teisingumo ministerijos siūloma apie korupciją pranešusių asmenų apsaugos sistema yra nepakankama. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė pažymi, kad neužtenka saugoti pranešėjų asmens duomenis, būtina juos apsaugoti ir nuo persekiojimo.

Gyventojai kviečiami spręsti, ką įstaigos ir įmonės turėtų atskleisti apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą. Siūlomi klausimai bus svarstomi ir įtraukiami į skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ deklaracijas, kurias turi pildyti norintieji prisijungti. Taip siekiama padaryti informaciją apie ES lėšų panaudojimą labiau suprantama ir prieinama. Neseniai startavusi skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai“ pagrįsta paprastu veikimu: puslapyje www.jonvabaliai.

„Buvusi JAV valstybės sekretorė Condolisa Rice 2005-aisiais Baltarusijai priklijavo „paskutinės Europos diktatūros“ etiketę; vėliau ši tapo kliše, dažnai vartojama tarp pasaulio politikų ir žiniasklaidos“, – rašo Ostrogorskio centro analitikas Ryhoras Astapenia savo publikacijoje „The Guardian“. „Ilgą laiką Vladimiro Putino režimas Rusijoje turėjo nuosaikesnio įvaizdį negu Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijoje, tačiau dabar jie tapo daug panašesni“, – mano autorius.

Tikrinti ar ne valdininkų polinkį korupcijai? Siekiant užtikrinti skaidrumą valstybės tarnautojai galėtų būti individualiai tikrinami dėl atsparumo korupcijai, sako Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Ar taip išvengsime korupcijos „Laisvosios bangos“ radijuje diskutavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergėjus Muravjovas ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Paskelbtas šių metų Lietuvos korupcijos žemėlapis, inicijuotas Specialiųjų tyrimų tarnybos, parodė, kad korupcijos mastai mažėja ir vis daugiau žmonių neigiamai vertina kyšininkavimą. Naujausi tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių neigiamai vertina kyšininkavimą, tačiau duodančiųjų pakišas nemažėja. Viena labiausiai korumpuotų sričių – medicina. Naujausi tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių neigiamai vertina kyšininkavimą, tačiau duodančiųjų pakišas nemažėja.

Kol valdžios institucijos nesėkmingai bando įveikti korupciją, jaunimas nesėdi sudėjęs rankų ir ragina daugiau dėmesio skirti antikorupciniam ugdymui mokyklose. Dalyvaudami nacionaliniame pilietiškumo projekte „Skaidrumo laboratorija“, mokiniai ne tik aiškinosi, kas yra korupcija, kaip ji pasireiškia kasdieniame gyvenime, bet taip pat siūlė ir praktiškai išbandė įvairius būdus jai sumažinti.

Pasaulinės nevyriausybinės organizacijos, tiriančios įvairaus pobūdžio korupciją, „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) biuras teigiamai įvertino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus srityse, kurios buvo išskirtos kaip pačios svarbiausios mažinant korupcijos rizikas visose ES šalyse.

Svarbiau nei krašto gynybai skiriamos lėšos yra Lietuvos gyventojų pilietiškumas, teigia švedų kilmės režisierius Jonas Ohmanas. Pasak jo, Lietuvos mokyklose ir šeimose vaikai neretai girdi priešingus dalykus, dalis yra nusivylę ir nori išvykti.

Pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Lietuva neteikė prioriteto didesniam įmonių atskaitingumui užtikrinti ir teisės aktams, kurie skirti užkirsti kelią pinigų plovimui, teigia nevyriausybinė organizacija „Transparency International“. Tyrimą atlikę organizacijos ES biuro ekspertai pažymėjo, kad svarstant įmonių atskaitingumo direktyvą, atsisakyta įpareigoti ES įmones deklaruoti savo finansines išlaidas šalyse, kuriose jos veikia.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia esąs nustebintas prastų tyrimo apie korupciją rezultatų, tuo metu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad tokia premjero reakcija kelia susirūpinimą. Naujausias Eurobarometro tyrimas rodo, jog 29 proc. Lietuvos gyventojų - daugiausiai visoje ES - teigė, kad per pastaruosius metus jų buvo prašyta ar tikėtasi, jog jie duos kyšį už paslaugas. Latvijoje šis rodiklis buvo 6 proc., Estijoje - 4 proc.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos išreiškė būgštavimų dėl Ukrainos parlamento priimtų įstatymų, varžančių teisę protestuoti. Opozicija šių įstatymų priėmimą vadina valdžios užgrobimu. Teisių gynimo organizacijos Vakaruose pasmerkė ketvirtadienį Aukščiausiosios Rados priimtus įstatymų projektus, pavadinusios juos prezidento Viktoro Janukovyčiaus mėginimu įtvirtinti „diktatūrą“. Aktyvistai paragino Ukrainos prezidentą juos vetuoti.

Marius Eidukonis VL žurnalistas Išėję į gatves palaikyti europietiškos Ukrainos politikos krypties, ukrainiečiai į viešumą pradėjo kelti ir gilesnes problemas, kankinančias šalies valdžią. Protestai, pavadinti euromaidanais, Ukrainoje virto sukilimu prieš dabartinę valdžią. Nuolat kryžkelėje Nuotaika tokia, kaip Lietuvoje prieš daugiau kaip du dešimtmečius Sausio 13-ąją.

Teisininkas Tomas Bagdanskis „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir Žinių radijo laidoje „Skaidrumo linija“ teigė, kad dėl didelio šešėlio ir nesąžiningo verslo žmonės dažnai delsia pranešti apie neteisėtą veiklą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Kuo labiau kovosime su vokeliais medicinos sistemoje, tuo didesni jie bus, tačiau niekur nedings, LRT.lt sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. „Gydytojų atlyginimai maži, palyginti su jų profesijos svarba ir kompetencijomis, todėl natūralu, kad jie renkasi arba gyvenimą čia ir algą bei „papildomas pajamas“, arba emigraciją. Pacientai savo ruožtu įsitikinę, kad nedavę kyšio – negyvens. Ši sistema lemia tai, kad be vokelių ji – utopija“, – teigia A. Maldeikienė.