tradicijos

Lapkričiui įpusėjus, vis daugiau lietuvių dairosi į kalėdines eglutes, papuošimus ir pradeda planuoti, kaip nudžiugins savo artimuosius. Gvatemalos garbės konsulės Astos Meschino namuose Kalėdų laikotarpis prasideda ganėtinai anksti – sulig pirmu gruodžio sekmadieniu. Tą dieną didelė itališka šeima meta visus planus ir susirenka į eglutės puošimo šventę Astos namuose.

Ar žinote, kad pagal senolių tradicijas per šv. Martyną sutinkame rudens darbų pabaigtuves? O išaušus lapkričio 11 d. dar būdavo spėjami pagrindiniai žiemos pradžios orai. Bet štai viena Anykščių rajono kaimo bendruomenė Martyną mini itin senoviškai tamsų vakarą, per kiemus organizuodama eitynes su žibintais. Išaušus šv. Martyno dienai, lapkričio 11 d. oficialiai prasideda priešžiemis. Dar kitaip senoliai minėdavo paskutinę rudens darbų šventę ir žiemos šauktuves.

Lietuviškos vestuvių tradicijos pamažu nyksta ir užleidžia vietą naujoms, modernų gyvenimo būdą atspindinčioms madoms. Vasarą, kai tūkstančiai tautiečių šoks vestuvėse, tik retose jų bus pamergės ir pabroliai, o piršlių, matyt, nekars niekas. Tiesa, daugelyje vestuvių bus tai, ko prieš kelis metus nebūtumėte radę net su žiburiu: foto būdelės, sienelės greta kurių galima pasidaryti asmenukę ir momentinių fotografijų aparatai.

Joninės – trumpiausia ir mistiškiausia metų naktis. Šią naktį jaunimas galėdavo atsipūsti, išsiburti, galbūt net išsirinkti sau antrąją pusę. Garsi astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė įspėja, kad Joninių naktis gali keisti žmonių gyvenimus. Joninės – senovinė pagoniška šventė, kuri švenčiama visame pasaulyje. Ši diena vadinama mistiškiausia, nes ji turi trumpiausią naktį ir ilgiausią dieną.

Vasara – vestuvių sezonas. Daugelis porų planuoja tuoktis būtent šiltuoju metų laiku, kad galėtų pasimėgauti gražiu oru, sužaliavusia gamta ir vienas kitu. Kiekviena nuotaka svajoja, kad ši meilės šventė būtų graži ir įsimintina, o svarbiausia, kad visi planai vyktų sklandžiai. Jeigu dar tik pradedate planuoti savo vestuves, jums pravers keli vestuvių planuotojos Teresos Ulozienės patarimai. Vasara – tikras vestuvių bumas, o vestuvių planuotojams, tai ypatingai intensyvus metas.

Kovo 8-osios rytą daugelis moterų prabunda su kiek didesne šypsena nei kiekvieną dieną – juk tai didžioji Moters diena. Ir nors neretai netyla kalbos, kad ši šventė yra tik dar vienas „sovietinis palikimas“, vis dėlto vyrai neslepia šypsenos šią dieną matydami daugelį moterų, gatvėje besinešančių tulpių puokštes. Būtent kovo 8-ąją kai kurios lietuvaitės švenčia ne tik Moters dieną, bet ir savo gimtadienį.

Laidojimo ekspertai pastebi, kad šiandien iš lietuvių tenka išgirsti netikėčiausių pasiūlymų. „Vilniaus laidojimo namų“ direktorius Bronislovas Polonskis pastebi, kad daugiausia naujų idėjų išgirsta iš emigracijoje dirbančių lietuvių: klientai vis dažniau pasidomi ekologiškumu, ilgas atsisveikinimo ceremonijas keičia trumpomis vakarienėmis, o besirenkančių kremavimą vis daugėja, rašoma pranešime spaudai.

Kiekvienos šalies gyventojai laikosi skirtingų tradicijų ir Naujuosius metus pasitinka kitaip. Daugelis pakelia šampano taurę, tačiau Rusijoje vien šampanu sunkiai apsiribojama, dalis žmonių renkasi švęsti su stipresniais gėrimais. Žinoma, tokių atsiranda ir Lietuvoje bei kitose šalyse. Tačiau Rusijos gyventojai šventėms prideda tam tikrą, tik jiems suprantamą, šventimo stilių. Nuotraukos – galerijoje.

Tie, kas ištikimai seka karališkosios šeimos gyvenimą, jau galėjo pastebėti, kad princas Harry dėl Meghan Markle yra tiesiog pametęs galvą. Dėl savo žmonos bei būsimos atžalos motinos jis pasiryžęs daryti viską – net jeigu tai kertasi su ilgametėmis karališkosios šeimos tradicijomis. Pasirodo, kad per šventes karališkosios šeimos vyrai paprastai dalyvauja tradicinėse fazanų šaudynėse.

Šios Kalėdos lietuvių šeimai: Aistei, Ryčiui ir jų vaikams Smiltei bei Vakariui bus antrosios, kada jie jas pasitiks Filipinuose. Aistė tikina, kad nors už lango pas juos namuose šviečia saulė, nuo vaikystės įsišaknijusių šventinių tradicijų šeima laikosi iki šiol, tačiau pajusti kalėdinę dvasią apsuptiems šilumos tampa sudėtinga.

Laikas iki vienos gražiausių metų švenčių – Kalėdų – tirpsta akimirksniu. Miestuose įžiebtos aukštos ir margos žaliaskarės, o ore tvyro vis stipresnis mandarinų kvapas. Apie Kalėdų laukimą kalbamės su gerai žinoma „Mis Lietuva 2013“ nugalėtoja Rūta Elžbieta Mazurevičiūte. Kada Jūs, Rūta, pradedate ruoštis šventėms? Atvirai pasakius, mėgstu ruoštis Kalėdoms iš anksčiau.

Kas per Vėlines dega žvakutes, o štai Dzūkijoje esančiame Margionių kaime gyvas ir dar vienas, iš senovės atkeliavęs paprotys – per Vėlines deginti mediniUs kryžius. Prie bendro laužo susirenka visi margioniškiai, ir taip prisimenami tais metais išėjusieji anapilin. Tiesa, laužas liepsnoja net aštuonias dienas, mat be kryžių deginimo, Margionių kaimo gyventojai dar ir pasimeldžia. Margioniškis Juozas taip ruošia kryžius deginimui. Mat kapinėse jau užkurtas tradicinis vėlinių laužas.

Lietuvoje nyksta senosios Vėlinių tradicijos. Tokias išvadas skelbia etninės kultūros žinovai prieš Vėlines pastebėję, kad dažnas nė nežino, nei kaip tvarkyti kapus, nei kodėl ant jų lapkričio pirmą ir antrą dienomis degame žvakutes. Ir jau juolabiau dažnas nė nenutuokia, kad per Vėlines senovėje ne tik ypatingai prisiminti išėję anapilin, bet ir puoselėtos kitos tradicijos – deginti mediniai kryžiai ar net ruošti Vėlinių patiekalai.

Daugelis prieš Vėlines skuba sutvarkyti artimųjų kapus, prisimena juos degindami žvakutes. Visa tai darome perimdami tradicijas iš tėvų ir senelių, neretai net nesusimąstydami apie tikrąją šios šventės prasmę.  Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė atskleidė kuo ši dieną mistiška ir kaip nuraminti neramias vėles. Verta laikytis tradicijų Pasak moters, nereiktų nieko keisti ir daryti kitaip: „Svarbiausia laikytis tradicijų, o ne kažką keisti.

Visi lietuviai su didžiausiu nekantrumu laukia šio savaitgalio švenčių. Šv. Velykų metu daugelis turi tam tikras šeimos tradicijas, kiti priešingai – mėgsta kiekvienais metais jas sutikti skirtingai. Kaip Šv. Velykas švenčia ir be kokio patiekalo neįsivaizduoja švenčių stalo, sutiko atskleisti ir žavioji „X faktoriaus“ nugalėtoja Iglė Bernotaitytė. „X faktoriaus“ nugalėtoja marijampolietė Iglė Bernotaitytė atskleidžia, kad jos giminė yra tikrai didelė. Tačiau Šv.

Bundančios gamtos ir saulėtų dienų pranašas – Šventos Velykos – jau ne už kalnų. Lietuvoje Velykos turi savo gilias tradicijas. O kaip Velykas švenčia kaimyninės šalys? Ar žinote, kurie kaimynai pasiekė aukščiausios verbos rekordą ir kodėl lenkai per Velykas vaikšto šlapi? Apie visa tai pasakoja patyręs keliautojas ir tarptautinių kelionių autobusu organizatoriaus „Eurolines“ vadovas Edmundas Pavlovas, bei supažindina su ukrainiečių ir lenkų Šv. Velykų tradicijomis.

Kinų Naujieji metai prasideda nuo pirmosios Mėnulio jaunaties dienos, kuri gali būti bet kurią dieną nuo sausio 20 d. iki vasario 20 d. pagal Grigaliaus kalendorių, ir tęsiasi 15 dienų – iki Mėnulio pilnaties. Per šį, dviejų savaičių laikotarpį yra skiriamas didelis dėmesys pasiruošimui sutinkant naujuosius metus. Pagal kinų papročius, manoma, kad išvaizda ir nusiteikimas lemia ateinančių metų gyvenimą.

Užgavėnės – neabejotinai viena linksmiausių žiemos švenčių. Vaikų mėgiamos persirengėlių eitynės, čirškiantys blynai, kavos pertraukėlė su kolegomis prie gausaus vaišių stalo ar Morę deginantys laužai miestų bei miestelių aikštėse. Visos šios tradicijos puikiai atpažįstamos kiekvienam lietuviui. Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ kviečia prisiminti iš kur atsirado smagių žiemos palydėtuvių šventimo tradicija.

Karališkoji šeima retai kada dingsta iš žurnalistų bei paparacių akiračio. Savo unikaliomis tradicijomis bei etiketo taisyklėmis išsiskiriančią šeimą vis dažniau bandoma pažinti iš kuo arčiau. Nors iš šalies ir būtų sunku pasakyti, tačiau kiekvienas karališkosios šeimos nario žingsnis yra sustyguotas. Priešingai nei „blogiukas“ ir taisykles laužantis princas Harry kartu su mylimąja Meghan Markle, vyresnysis brolis princas Williamas su žmona Kate Middleton retai kada nukrypsta nuo taisyklių.

Sausio 6 – ąją tradiciškai yra minima Trijų karalių diena. Būtent šią dieną yra užbaigiamas visas žiemos šventinis maratonas. Ką turėtume padaryti šią dieną ir kaip elgtis, pataria etnologas Libertas Klimka. Trijų karalių legenda gimė, remiantis istorija apie tris karalius, kurie aplankė ką tik gimusį kūdikėlį Jėzų. Pranašystė skelbė, kad įsižiebusi ryškioji žvaigždė paskelbs apie naujojo Atpirkėjo gimimą. Tokiu būdu karaliai gavo žinią ir suskubo aplankyti Jėzaus.

Verslininkų Ingos ir Aivairo Stumbrų namai per šventes šiemet kvepėjo ypatingai. Kūčių stalu rūpinosi ne tik mama, bet ir kulinariją dievinanti dukra Estela. Mergaitei teko atsakomybė paruošti vakaro desertų stalą. „Ji labai stengėsi. Iškepė kalėdinį meduolį, obuolių pyragą, gamino pyragėlius“, – pasakojo I. Stumbrienė. Moteris neslepia, kad kalėdinis laikotarpis jo šeimai – stebuklų kupinas metas. Praėjusiais metais Laplandijoje lankęsi Stumbrų vaikai susipažino su tikru Kalėdų Seneliu.

Gruodžio pabaiga – tikras švenčių maratonas. Ir šv. Kalėdos, ir Naujųjų metų išvakarės. O kur dar dovanos ir vaišėmis nukrauti stalai... Tačiau kad ir kaip sunku būtų nepasiduoti greitam gyvenimo tempui, žmonės raginami nepamiršti rimties, tikrosios švenčių prasmės bei puoselėti senąsias tradicijas. O tiesa tokia – nors šv. Kalėdos yra krikščioniška šventė, visgi jos šaknys yra senovės tikėjime. Kartais net nesusimąstome, kiek daug tradicijų ir papročių mes esame atsinešę iš savo protėvių.

Jau nuo seno tikima, kad Kūčių vakaras yra pats magiškiausias per visus metus. Ilgai svarstėte, kas bus jūsų ateities vyras? Pabandykite šį burtą, kuris būtent tai ir atskleis. Jums reikės: popieriaus lapo ir rašiklio Kada atlikti: prieš einant miegoti Burtas: Iš popieriaus lapo iškirpkite 7 lapelius. Gerai apgalvokite, kurie sutikti vyrai jums yra svarbiausi, kuriems jaučiate simpatiją ar tam tikrus jausmus. Surašykite kiekvieno iš jų vardą ant kiekvieno lapelio.

Šv. Kūčių stalas jau nuo seniausių laikų neįsivaizduojamas be kūčiukų. Išnaudokite likusį laiką iki švenčių ir patys namuose pasigaminkite šį visų numylėtą patiekalą. Jo receptu kartu su skaitytojais dalinasi tinklaraščio „Mukatanas" autorė Simona. Kūčiukai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Tai nedideli, saldumą primenantys miltiniai mielinės tešlos kepinėliai su aguonomis.

 Atėjus Kalėdų šventėms, kiekviena šeima turi savas tradicijas, kurių daugiau ar mažiau laikosi. Pasirodo, kad karališkoji šeima ne daug kuo skiriasi nuo įprastinių Europos šeimų.

Šį gruodžio trečiosios sekmadienį prasideda Adventas, kuris pažymi laiką iki Jėzaus gimimo. Iki pat Kūčių vakaro trunkantis laikotarpis ragina žmones sustoti ir atrasti vidinę sielos ramybę. Pagrindines Advento tradicijas ir reikšmę skaitytojams primena Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kunigas prof. dr. Kęstutis Ralys. Pagal tradiciją Adventas trunka beveik mėnesį, kurio metu tikintieji laukia Jėzaus gimimo.

Laukinis Afrikos genčių gyvenimas vis dar svetimams mums, europiečiams. Tiesą sakant, vargu, ar kada nors mums pavyks apie jį sužinoti bent kiek daugiau. Vis tik didžiuosiuose žiniasklaidos leidiniuose dirbantiems fotografams kartais pasiseka užfiksuoti slaptus Afrikos genčių ritualus, be kurių net neįsivaizuojama ši paslaptinga civilizacija. Afrikoje gyvenančios moterys turi ypatingą svarbą.

Vaikas be perstojo klykia be aiškių priežasčių ar staiga pasidarė labai vangus? O gal jus nežinia ko kankina nerimas ir jaučiate nuovargį? Jus nužiūrėjo bloga akis ir būtina to atsikratyti. Ne, ne pasakas sekam – pasirodo, iki šiol Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie tiki nužiūrėjimų ir prakeikimų galia, taip pat ir moterų, kurios moka nužiūrėjimus ar ligas, kaip sakoma, „nuimti“. Žmonės pasakoja įvairiausių istorijų, kaip stebuklingai veikia užkalbėjimai.

Šv. Velykos – ypatinga pavasario ir atgimimo šventė, kuri visuomet minima ir labai laukiama drabužių kūrėjos Indrės Kvedarienės namuose. Čia, kaip pasakojo moteris, laikomasi tradicijų, o į šventės pasiruošimą įsitraukia visa šeima ir artimiausi bičiuliai. „Galiu prisipažinti – Velykų, pačia mylimiausia švente, vadinti negaliu. Tačiau ši proga mūsų šeimoje iš ties ypatinga. Kiekvienais metais jų laukiu ir joms ruošiuosi. Beje, pats pasiruošimas, man, turbūt, labiausiai patinka.

Bėgantis laikas netikėtai keičia tradicijas ir nors anksčiau per Velykas, priešingai nei per Kalėdas, dovanomis artimųjų nelepinome, šiandien saldėsiais nustebinti tikrai mėgstame, o ypač mažuosius. Šokoladiniai kiaušiniai, zuikučiai, vištytės – šiandien įprasti didžiosios pavasario šventės palydovai. Turbūt mažai kam žinoma, kad šie saldumynai Lietuvoje atsirado dar tarpukario laikais.

Ką turėtume pasigaminti, kad mūsų šventinis Velykų stalas atitiktų geriausias istorines Lietuvos virtuvės tradicijas? Kadangi pagrindiniai virtuvės madų diktuotojai buvo aukštuomenė – valdovai, didikai ir bajorai, – patyrinėkime, kaip atrodė būtent jų Velykinės puotos. Anot istorinės lietuviškos virtuvės tyrinėtojo dr. Rimvydo Laužiko, pagrindinis Velykų patiekalas tiek bajoriškojoje, tiek valstietiškoje virtuvėje buvo margutis.

„Reuters“ fotografė Therese Di Campo įamžino uždarą pigmėjų gyvenimą. Nykstanti gentis gali būti pasmerkta myriop. Centrinės Afrikos pigmėjai priklauso mažajai negrilų rasei. Jie gyvena daugiausia Kongo džiunglėse. Jų skaičiavimai labai įvairūs, bet dažniausiai pateikiami skaičiai yra nuo 250,000 iki 600,000. Terminas „pigmėjus", apibūdinantis mažaūgius žmones, kilęs iš graikiško žodžio Pygmaioi, reiškiančio ilgio vienetą lygų atstumui nuo alkūnės iki krumplių.

Šveicarija iškovojo pergalę Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kuris pripažino šalies teisę musulmonų tėvų vaikams lankyti mišrių vaikų grupių plaukimo pamokas. Šalies ir municipalinei valdžiai šis teismo sprendimas suteiks precedentą imtis „bendros mokymo tvarkos“ ir leis „sėkmingai integruoti“ vaikus į visuomenę. EŽTT pripažino, kad šiuo atveju yra kišamasi į religinę laisvę, tačiau atsisakė patvirtinti nuostatą, kad tuo buvo pažeidžiamos islamą išpažįstančių tėvų religinės teisės.

Iki Naujų metų liko visai nedaug. Vidurnaktį suaugę kels šampano stiklines ir, aišku, visi dalinsis bučiniais bei sveikinimais. Pasirodo, tradicija pabučiuoti mylimąjį nėra tokia gera, kokia atrodo, rašo cosmopolitan.com. Bučinys su mylimuoju įsirėžia į atmintį. Jei kartu sutinkate Naujus metus, tai tikrai įstrigs atmintin ir nebus malonu skyrybų atveju. Visgi nutraukus visus ryšius su mylimuoju nėra smagu prisiminti, kad Naujuosius sutikote kartu, bučiavotės, o pasirodo – nieko iš to neišėjo.

Prasidėjus adventui, šventinių vainikų pynėjai trina rankas – žmonės vis dažniau namus puošia advento vainikais. Tad šių vainikų paklausa pastarosiomis dienomis auga it ant mielių. Per dieną jų tenka pagaminti dešimtis. O skiriasi jie nuo kalėdinių kuklumu ir žvakių skaičiumi. Kas savaitę turim uždegti po žvakę. Kas dar nespėjo pasigaminti vainiko, floristai moko, kaip jį pasidaryti – lengvai ir paprastai.

UNESCO gerokai papildė nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Jame atsidūrė ir Ukrainos kazokų dainos, ir Kuboje populiarus šokis rumba, ir kitos nykstančios unikalios šalių tradicijos. Tiesa, vienai jų – belgiško alaus gamybai – grėsmės išnykti, regis, tikrai nėra. Nuo šiol ragaudami belgišką alų, jo mėgėjai galės jaustis ypatingai. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) įtraukė patį gėrimą ir net jo gurkšnojimą į nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Gaminti kartu su artimaisiais gali būti iš tiesų smagu ir naudinga. Garantuojamas ne tik geras laikas, bet ir žinios, kurių, pavyzdžiui, įgyja mažieji šeimos nariai. Dažnai mamoms ir tėčiams virtuvėje suktis padeda jų atžalos. Vaikai noriai išbando naujus dalykus, randa užsiėmimą. Dar jaunystėje įgyta patirtis gali lemti mažųjų polinkį gaminti, o galbūt atmintin įrašo receptus, tapusius šeimos tradicija.

Per pasaulį žygiuoja pabaisos. Vienur jos linksmai šoka ir šypsosi, kitur primena siaubo filmų baidykles, o kai kuriose šalyse nereikia nei ypatingo makiažo – tereikia priminti žmonėms, kad ir šiaip pakelėse dažnai mėtosi į maišus įvynioti lavonai. Tradicinės kasmetinės, jau aštuntos zombių eitynės Berlyne prasideda baisuoklių šokiais pagal šiuolaikinę muziką. Vokietijos sostinės centre šokėjo vadovaujama šokančių zombių grupė praeiviams surengė tikrą šventę.

Pasaulyje egzistuoja daugybė mums, europiečiams, sunkiai suvokiamų ritualų. Vestuvės – viena iš tų dienų, kai žmonės nusprendžia visą gyvenimą būti kartu. Tiesa, šią dieną vyksta tikrai keisti dalykai. Pasaulyje galima rasti visą gausybę tradicijų, kurias suvokti yra neįtikėtinai sunku. Įdomių vestuvinių tradicijų ir papročių galima sutikti Azijoje. Malaizijoje, Borneo saloje, vienos genties jaunavedžiai ištisas 72 valandas negali praustis, eiti į tualetą, valgyti ir gerti.

Praėjus vasarai su ja į pabaigą ateina ir vedybų sezonas. Viena populiariausių šalies vestuvių planuotojų Laura Vagonė atskleidė, jog jau nuo gegužės mėnesio iki šiol ji neturėjo nei vieno laisvo savaitgalio. Vestuvių planuotoja pasakojo, kad rengdami savo šventę lietuviai po truputį atsisako perdėtų nacionalinių tradicijų ir renkasi nuoširdų natūralumą. „Neturėjau laisvų savaitgalių nuo gegužės pradžios – beveik nei vienos laisvos dienos.

Šimtai laužų šeštadienio vakarą nusėjo Baltijos jūros pakrantę Estijoje – laikantis šimtmečių senumo jūrininkystės tradicijos rodyti kelią jūreiviams, kuri dabar yra įgijusi modernių technologijų ir aplinkosaugos aspektą. Vasarotojai iš tokių šalių kaip Suomija, Švedija, Latvija ir Rusija taip pat užsiregistravo Mairoldo Vaiko įsteigtame interaktyviame „Senovinių laužų“ tinklalapyje http://www.ancientlights.

Meksikos Santa Maria del Tule mieste vykstanti neįprasta ceremonija prasideda jaunikaičio krikštamotės namuose. Čia pagal visas tradicijas smilkalų dūmais apvalomas jaunikio vestuvinis kostiumas ir puokštė. Aktorius ir aplinkosaugos aktyvistas perujietis Ricardo Torres netrukus jau 8 kartą iš eilės ves 2000 metų senumo jaunąją – milžinišką kipariso medį. Papuoštas jaunasis su kaimo senoliais, draugais ir šeimos nariais keliauja pas jaunąją. Čia medžiui tradiciškai pasiūloma vandens ir maisto.

Kitą savaitę prasidėsiantis „Kino pavasaris“ pristatė festivalio garbės „viešnią“ – šalį partnerę, kuria šiemet paskelbta Ispanija. Pristatymo metu buvo parodytas vienas iš penkių „Goya“ nominacijų skaičiais stebinančių ir temomis intriguojančių ispanų filmų – drama „Kai nuvirsta medis“ („When A Tree Falls“, rež. Asier Altuna Iza). Vakaras buvo pradėtas tylos minute, skirta Briuselyje teroro akto metu žuvusiems žmonėms pagerbti.

Ekonomisto Gitano Nausėdos šventės prasideda ganėtinai anksti. Kaip pats atvirauja, jo namuose egzistuoja tiesiog šventa taisyklė – eglutė turi būti puošiama ne vėliau nei gruodžio 10-tąją. Tokios tradicijos iniciatorės yra jo jau suaugusios dukros, kurios, kaip mena vyras, dėl tėčio įnirtingų pastangų Kalėdų Seneliu tikėjo tikrai ilgai.

5. Du Kalėdų Seneliai: Pere Noel ir šv. Mikalojus (Belgija) Belgams vieno Kalėdų Senelio tiesiog neužtenka. Prancūzakalbius belgus aplanko Pere Noel. Ir atvyksta jis ne vienas, o su pagalbininku – Pere Fouettard. Geri vaikai paprastai apdovanojami įvairiais saldumynais, o išdykėliams tenka tik rykštės, arba dar blogiau – juos išplaka pats Pere Fouettard. Tuos, kurie kalba valoniškai, lanko šv. Mikalojus. Vaikus jis lanko du kartus – gruodžio 4 ir 6 dienomis.

Kalėdos visame pasaulyje švenčiamos įvairiausiais būdais. Ir nebūtinai taip: dovanos po eglute ar kojinėje, Kalėdų Senelis, kuris būtinai įsivaizduojamas kaip storas ir garbaus amžiaus. Kai kurie šventimo būdai išties yra mums neįprasti ir netgi priverčiantys sutrikti.

Skirtingose kraštuose Kalėdos švenčiamos su labai skirtingais papročiais ir tradicijomis. Pateikiame jums keistų tradicijų sąrašą. 1) Venesueloje per 9 iki Kalėdų likusias dienas žmonės kas rytą dalyvauja labai ankstyvose mišiose. Tai atrodytų kaip gana įprasta tradicija, bet judriame Caracaso mieste į bažnyčią žmonės lekia su riedučiais. Žmones, besiruošiančius dalyvauti mišiose, budina fejerverkai.

Tikriausiai ne kartą esate girdėję, kad Rusijoje, Ukrainoje Kalėdos švenčiamos sausio 7 d., o ne gruodžio 25 d. kaip daugelyje pasaulio šalių. Bet tai tik vienas iš pavyzdžių, parodančių, kokios įvairios yra tautos ir kokios skirtingos jų tradicijos, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. „Caganer“ statulėlės – lygybės ar derliaus simbolis? Airijoje yra įprasta palikti gabalėlį pyrago ir stiklinę gėrimo Kalėdų Seneliui, kad šis ir svečiuose atsikvėptų.

Gydytis dėlėmis, kinų ar indų medicina netrukus Lietuvoje gali būti taip pat įprasta, kaip ir eiti pas chirurgą ar šeimos gydytoją. Mat jau netrukus Seime gali būti svarstomas įstatymo projektas, kuriuo bus įteisinta vadinamoji netradicinė medicina. Vieni medikai baiminasi, kad taip gali būti įteisinti šarlatanai, kiti džiaugiasi, kad atvirkščiai – įteisinus ir įvedus tvarką, bus užkirstas kelias apsišaukėliams.