tomas tomilinas

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), o Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė daliai pasiūlymų.

Seimas penktadienį po svarstymo pritarė daliai Vyriausybės siūlomų mokesčių reformų – „Sodros“ įmokų luboms, dalies pensijos perkėlimui į valstybės biudžetą, o perkeliant dalį „Sodros“ įmokų darbuotojui, jo įmoka siektų 19,5 proc. Svarstant Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, už pakeitimus balsavo 64, prieš 16, susilaikė 26 Seimo nariai. Valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad sprendimais pagerinama „Sodros“ situacija.

Vyriausybės pateikta mokesčių ir pensijų kaupimo pertvarka Seime pamažu juda į priekį. Kai kurie siūlymai, siekiant kompromiso tarp Vyriausybės ir valdančiosios daugumos, tobulinami, o komitetai yra pritarę ir kai kuriems pakeitimams, kurių nėra Vyriausybės plane.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tris kartus atidėjęs trečiadienį pagaliau ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlomus pokyčius pensijų kaupimui. Vis dėlto reforma ir toliau stringa Seimo komiteto rankose – šįkart ginčus sukėlė automatinis gyventojų įtraukimas į privačius pensijų fondus. Trečiadienį žalią šviesą pensijų reformai uždegė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, pritaręs didžiajai daliai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų.

Dalies parlamentarų nepasitenkinimas aplinkos ministro Kęstučio Navicko darbu pasiekė apogėjų – Seime surengtas balsavimas dėl interpeliacijos. Parlamentinių frakcijų atstovai tik iš antro karto pritarė ministro atsakymams į jam iškeltus klausimus. K. Navickas lieka vadovauti ministerijai. Seimas antradienį balsavo dėl opozicinių socialdemokratų inicijuotos interpeliacijos aplinkos ministrui K. Navickui.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo nuo kitų metų vienu procentiniu punktu sumažinti tiek „Sodros“ įmokas, tiek gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.

  Po 10 mėnesių svarstymų Seimas ratifikavo Europos Sąjungos (ES) ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimus. Už tai antradienį balsavo 70 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 14.   Seimas susitarimus ratifikavo su specialiu parlamento pareiškimu. Už jį balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 22 , o susilaikė 12. „Valstiečiai“ sako, kad toks pareiškimas padės apsaugoti Lietuvą nuo genetiškai modifikuotų organizmų ir hormonais apdorotos jautienos įvežimo.

Balandžio 3 dienos duomenimis per pirmąjį 2018 metų ketvirtį vaiko pinigams bus pervesta apie 36,7 mln. eurų – tai beveik perpus didesnė suma, nei ankstesniais metais piliečiai gaudavo per papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydžio (PNPD) lengvatą – tik 21,6 mln. eurų. Atitinkamai nuo 240 tūkst. iki 396 tūkst. išaugo tikslines lėšas gaunančių vaikų skaičius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turimi naujausi duomenys rodo, jog per pirmąjį 2018 metų ketvirtį sulaukta beveik 307 tūkst.

Valdantiesiems užantyje vis dar slepiant žadėtąją mokesčių reformą, Seime skirtingos frakcijos kelia turtingųjų šalies gyventojų apmokestinimo idėją, įvedant progresinius mokesčius. Nors politikai įsitikinę, kad šis pokytis padėtų kovoje su didėjančia nelygybe, ekonomistai ir Finansų ministerija perspėja, kad tai nieko neišspręs. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas antradienį aptarė dviejų skirtingų frakcijų narių inicijuotus pasiūlymus, Lietuvoje taikyti progresinius mokesčius.

Netyla triukšmas dėl vėluojančių išmokų už vaikus, vadinamųjų „vaiko pinigų“. Nuo sausio 1 d. prasidėjęs prašymų teikimas ir pats procesas strigo vos prasidėjęs. Pirmas savaites tėvai ir savivaldybės pirštu bedė į stringančią Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemą. Prasidėjus prašymų peržiūrėjimui ir pinigų skirstymui, tėvai dar labiau sukilo. Savivaldybių atstovai tikino dirbantys maksimaliu pajėgumu, bet dalis šeimų iki šios dienos nėra sulaukusios išmokų nuo pats sausio mėnesio.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo nuo kitų metų atlyginimus mokėti dažniau – keturis kartus per mėnesį, tai yra kas savaitę. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai konservatorė Monika Navickienė ir „valstietis“ Tomas Tomilinas tokį siūlymą kritikuoja. Pastarasis mano, jog didelius darbdavius galima tik paraginti tai daryti, jei to nori darbuotojai.

Laiku išmokų už vaikus nesumokėjusios savivaldybės apie delspinigius tėvams nė negalvoja. Pagal šiuo metu galiojantį išmokų vaikams įstatymą, kompensacijos už vėluojančias išmokas nenumatytos. Nors savivaldybės išmokų administravimui buvo gavusios papildomų pinigų. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas teigia, kad laiku išmokų už vaikus nepervedusios savivaldybės, tėvams turėtų išmokėti delspinigius.

Valstiečiai Tomas Tomilinas ir Jonas Jarutis siūlo kelti pareiginės algos koeficientus premjerui ir ministrams. Premjero pareiginio atlyginimo koeficientas didėtų nuo 25,8 iki 29,2, t. y. alga be priedų kiltų nuo 4463 iki 5051 euro, ministrų – nuo 23,8 iki 26,89, t. y. nuo 4117 iki 4651 euro iki mokesčių. Siūloma, kad nauji koeficientai įsigaliotų nuo spalio.

Nuo sausio savivaldybės gavo per 322 tūkst. prašymų skirti vaiko pinigus, šiuo metu 71 proc. jau patvirtinti ir išmokos skirtos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis. „Prašymų dėl vaiko pinigų jau turime 322 tūkstančius, jau daugiau nei kas antram vaikui išreikštas poreikis, kad tos pagalbos reikia, ir manome, kad iki metų pabaigos pasieksime maksimalų skaičių vaikų“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė E. Bingelis.

Ne vienerius metus besitęsiančios diskusijos dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ šiemet vėl turėtų kelti aistras Seime, kur nestinga tiek joms pritariančių, tiek skeptiškai vertinančių parlamentarų. Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad „lubos“ paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus.

Nuo sausio beveik 7 proc. augs našlių pensijos, tačiau ateityje jų didinti neketinama. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad 22,46 euro pensiją (tokia ji yra nuo sausio) norima pakeisti vienišų žmonių išmoka, kurią gautų ne tik našliai, bet visi vieniši asmenys.

Nuo Naujųjų metų valdantieji visoms vaikus auginančioms šeimoms skirs 30 eurų paramą nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Tiesa, tokiu atveju naikinama mokesčių lengvata dirbantiems tėvams. Ekonomistai baiminasi, kad naujoji sistema išaugins išlaikytinių kartą. Seimas antradienį priėmė Išmokų vaikams įstatymą. Balsavo 96 Seimo nariai.

Seimas antradienį ketina galutinai apsispręsti dėl siūlymo, kad nuo sausio išmokos būtų mokamos visiems vaikams. Kaip numato Išmokų vaikams įstatymo pataisos, vadinamieji vaiko pinigai siektų nuo 30 iki 58,5 euro per mėnesį, priklausomai nuo šeimos finansinės padėties ir vaikų amžiaus bei skaičiaus.

Seimas pritaria, kad išmokos būtų mokamos visiems vaikams – priklausomai nuo šeimos finansinės padėties ir vaikų skaičiaus jos siektų nuo 30 iki 58,5 eurų per mėnesį. Seimas antradienį apsvarstęs pritarė tokioms Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, dar bus balsuojama dėl jų priėmimo. Planuojama, kad „vaiko“ pinigai nuo sausio nepriklausomai nuo tėvų pajamų bus mokami visiems šalies vaikams iki 18 metų, o jei mokosi – iki 21-erių, ir sieks 30 eurų per mėnesį.

Kas trečias Seimo narys viešino, su kokių organizacijų atstovais ir registruotais lobistais susitiko Seimo pavasario sesijos metu, trečiadienį pranešė su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius, peržiūrėjęs parlamentarų oficialius darbo kalendorius ir asmenines svetaines. Anot jo, daugiausiai susitikimų viešino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Liberalų sąjūdžio politikai.

Valstiečių frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis neatskleidžia, kokia yra frakcijos pozicija dėl Vyriausybės ketinimo atsisakyti 200 eurų papildomo neapmokestinamų pajamų dydžio (PNPD), taikomo tėvams už auginamus vaikus.

Anokia čia darbo diena, kai po savaitgalio reikia grįžti darbuotis, o mintimis jau kuriame planus artėjančiam laisvadieniui. Daugelis prieš Žolinę pasiėmė laisvą dieną ir savaitgalį ištempė iki keturių dienų. O kaip tada dirbti kitiems? Štai mano, žurnalistės, telefono skambučių registras šiandien rodo 27 skambučius, o į juos atsiliepė viso labo šeši žmonės... Gal per daug poilsiaujame? Lietuvoje net 15 švenčių paskelbtos valstybinėmis, vadinasi, ir nedarbo dienomis.

Ėmęsis alkoholio vartojimo ir prieinamumo griežtinimo, Seimas užsimojo drausminti ir rūkalius. Valdantieji sieks gerokai sumažinti vietų, kur būtų galima rūkyti. Agnė Širinskienė teigia, kad Sveikatos reikalų komitetas sulaukė daugybės žmonių skundų dėl rūkymo balkonuose. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas įregistravo valstiečiai ir keli socialdemokratai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vėl siūlo licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones. Komitetas šią savaitę pritarė socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kad tokios įmonės be licencijos veikti negalėtų. Galutinį sprendimą priims Seimas. „Kad neštų atsakomybę ir žmonės, kurie kreipiasi į tokias įmones, turėtų tam tikras garantijas, ginant savo teises - darbo jėgos eksportas į užsienį iš dalies ir jų labai aktyvus ir perspektyviai dirbamas darbas“, - komitete aiškino A.Sysas.

Vyriausybės programą Saulius Skvernelis pristatė dar praėjusių metų gruodžio mėnesio pradžioje. Pirmadienį valdančiai daugumai ir ministrų kabinetui buvo pristatyta programos įgyvendinimo projektas. Jis visuomenei pristatytas nebuvo, to, anot iš susirinkimo ėjusių Seimo narių, prašė pats premjeras. Šis paslapties šydas kelia daug klausimų. Šiandien programos įgyvendinimo projektas pagaliau bus pristatytas visuomenei.

Mokamos vaiko priežiūros atostogos tikriausiai nebus pratęstos nuo dvejų iki trejų metų. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį nepritarė Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininko „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio pasiūlymui keisti išmokų vaikus auginantiems ir dirbantiems tėvams mokėjimo tvarką. Komiteto vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas informavo, kad tai valstybei kainuotų 164 mln. eurų.

Naujasis Seimas dar tik pradeda darbą, o Vyriausybė laukia, kol galės startuoti. Tačiau net nespėjus įsivažiuoti naujajai koalicijai, valstiečių lyderiai užmiršo savo pažadus rinkėjams. Sulaužyti pažadai ir programa Dar prieš rinkimus buvo padalinti pažadai, kad mokestiniai klausimai bus sprendžiami „dviejų datų“ principu, o tai reiškia, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis nei 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo.

Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma iki 2017 metų liepos 1-osios atidėti kai kurių socialinio modelio, kurio dalis yra Darbo kodeksas, įstatymų įsigaliojimą - tai leistų sutaupyti apie 80 mln. eurų.  Už tai, kad Seimas priimtų sprendimą dėl dalies darbo rinkos ir „Sodros“ reformos nuostatų įsigaliojimo ne nuo 2017 metų sausio, o nuo liepos, balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 19 parlamentarų. Prie pataisų Seimas grįš gruodžio 13-ąją, kai gaus komitetų išvadas.

Apie politikus, kandidatus į Seimą, žinome beveik viską. Nuo to, kiek pajamų jie turi ar su kuo kartu gyvena, iki asmeninių hobių. Tačiau, bent jau daliai rinkėjų, gali būti ne mažiau svarbu, nei informacija apie tai, kad kandidatas mėgsta medžioti, skaityti knygas ir leisti laiką su šeima, žinoti jo tikėjimo pasirinkimą, kuris gali nulemti ir vėliau jam teksiančius priimti svarbius sprendimus.

Susirūpinę pėsčiųjų, ypač moksleivių saugumu judriausiose miesto gatvėse, kur net šviesoforu reguliuojamose perėjose nuolat žūva pėstieji, žalieji valstiečiai sausio 7 d. 13 val. Pilaitėje organizuoja visuomeninę akciją „Žalią šviesą saugiam vaikų keliui į mokyklas“ ir kviečia pilietiškus žmones jungtis bei palaikyti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatą į prezidentus Ignalinos rajono merą Bronį Ropę rinkimuose parems ir neparlamentinė Socialdemokratų sąjunga. Tokį sprendimą po susitikimo su B. Rope priėmė Socialdemokratų sąjungos valdyba. „Ką paremti, mes rinkomės atsižvelgdami į ideologinius ir vertybinius kriterijus, o ne vertindami, kuris kandidatas gali laimėti.

Skurdo ir gerovės santykis Lietuvoje – gana dažnai linksniuojama tema tiek seimo salėje, ties spaudoje. „Demos" kritinės minties instituto analitikas Tomas Tomilinas „Laisvajai bangai" sakė, jog „pirmiausia reiktų pradėti nuo to, ar mes iš viso matome skurdą Lietuvoje. Kartais klausant kai kurių mokslininkų ir politikų pasisakymus, ima atrodyti, kad skurdas suprantamas labai siauriai. O dominuojantis stereotipas – kaltas pats žmogus.

Siekdamos, kad būsimieji Seimo nariai vykdytų spalio 14 dieną vykusiame referendume pareikštą tautos valią dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, Lietuvos žaliųjų organizacijos antrajame rinkimų ture ragina balsuoti už tuos kandidatus, kurie pasižadės vykdyti tautos valią.

Šiandien Šiauliuose vykusiame valstiečių liaudininkų suvažiavime nuspręsta modernizuoti partijos pavadinimą. Nuo šiol partija vadinsis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Už pavadinimo keitimą balsavo 302 balso teisę suvažiavime turintys delegatai. „Žodžio „žaliųjų“ pavadinime atsiradimas atspindi keletą metų vykdytą partijos veiklą.

Naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė gali priversti mus susimąstyti, kas yra politinė kairė, o kas - dešinė. Arba, kaip sako rusai, kas yra "nei žuvis, nei mėsa". Kodėl nuo pat buvusios eurokomisarės išrinkimo kyla tokios mintys? Kas šiais laikais yra kairieji? Klasikinė kairė - iš komunistų partijos prieš du dešimtmečius kilusi LDDP, vėliau ir dabar - LSDP arba socialdemokratai.