tolerancija

Nors lietuviai domisi bei nori kuo daugiau sužinoti apie mūsų šalyje gyvenančius kitų tautybių žmones, ne kiekvienas turi progą tai padaryti. Atsižvelgdama į šią situaciją, gruodžio 2 d. tarptautinė jaunimo organizacija AIESEC jau antrą kartą prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ organizavo renginį „Global Village“, kuriame vilniečiams bei miesto svečiams buvo suteikta galimybė artimiau susipažinti su 20 skirtingų pasaulio tautų.

Grupė studentų iš užsienio šį rudenį lankė ne tik paskaitas, bet ir įvairias Lietuvos mokyklas bei nuoširdžiai džiaugėsi intriguojančią patirtį pasiūliusiomis studijomis mūsų šalyje. Pasinaudoję Europos studentijos pamėgtos ERASMUS programos teikiamomis galimybėmis ir pasirinkę Lietuvoje jau keturioliktus metus sėkmingai veikiančią Tarptautinę teisės ir verslo aukštąją mokyklą, dešimt joje studijuojančių užsienio studentų savo laisvalaikį skyrė mūsų šalies moksleiviams.

Nustebtumėte išgirdę, ką valstybinėse institucijose dirbantys specialistai gali patarti besilaukiančiai šešiolikmetei merginai, nemažiau „tolerantiški“ gali būti ir kraujo banko darbuotojai, kai kalba pasisuka apie homoseksualių vyrų donorystę.

Minint Tarptautinę tolerancijos dieną trečiadienį Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“, kurioje bus aptariama ir Lietuvos Helsinkio grupės veikla ginant žmogaus teises. Konferencijoje bus diskutuojama apie tolerancijos būklę šiuolaikiniame pasaulyje, antisemitizmo, ksenofobijos ir kitų neapykantą kurstančių reiškinių priežastis bei jų įveikimo galimybes.

Lapkričio 16 d., minint Tarptautinę tolerancijos dieną, visoje Lietuvoje suplevėsuos tolerancijos laivų burės. Virš 500 mokyklų atsiliepė į tradicinį Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos kvietimą kūrybiškai paminėti šią datą ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Tolerancijos laivas“. Minėjimo, jau tapusiu tradiciniu, tikslas – patraukliomis priemonėmis paskatinti moksleivius pagalvoti apie toleranciją ir netoleranciją mūsų gyvenime ir istoriniame kontekste (prisiminti nesenus XX a...

Žiniasklaidos puslapiuose kasdien mirga antraštės apie masinę lietuvių emigraciją. Ne mažiau opi tema, pasak ekspertų yra ir ateityje didėsiantis imigrantų poreikis Lietuvai, kai nebebus kam užpildyti atsiradusių darbo vietų. Ar Lietuva pasirengusi augančiai imigracijai? Ketvirtadienį Šiuolaikinio meno centre vykusiame Tarptautinės migracijos tarnybos surengtame seminare kalbėta apie imigracijos mitus ir problemas Lietuvoje.

Atrodo, kad viešojoje erdvėje visi šeimos dalykai kurį laiką bus susiaurinti iki plotelio, kuriame homoseksualai lyg spartiečiai prie Termopilų kausis su tais, kurie apie juos nenori nieko girdėti. Lietuviai turi nuomonę Dauguma lietuvių į homoseksualus žiūri nekaip. Netgi labai nekaip. Prieš porą metų DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad 38 proc. piliečių manė, jog homoseksualumas yra iškrypimas, 28 proc. – liga, 15 proc. – ištvirkimas, 12 proc.

Sukrėsta Britanijos spauda informuoja, kad itin žiauriai nužudytas – sumuštas, sudegintas gyvas ir pririštas prie gatvės žibinto stulpo – vyras Škotijos Cumnocko mieste veikiausiai tapo homofobijos auka. Manoma, kad 28 metų amžiaus Stuartas Walkeris buvo nukantintas ir nužudytas ankstų šeštadienio rytą. Jo apanglėjusius palaikus atrado 5 ryte. Sekmadienį detektyvai ėmėsi tyrimo išaiškintį klaikų nusikaltimą.

Neseniai keli Kauno politikai atkreipė dėmesį į per didelį „Žalgiriui“ atstovaujančių juodaodžių krepšininkų skaičių ir suabejojo, ar savivaldybė turėtų remti tokią komandą. Panašių su odos spalva susijusių pareiškimų spaudoje nuskamba ir dažniau. Po Anderso Behringo Breiviko išpuolių Norvegijoje Vakarų Europa diskutuoja, ar iš tiesų ekstremistinių kairiųjų ar dešiniųjų pažiūrų atstovų, reiškiančių neapykantą migrantų atžvilgiu, daugės.

Ar išdrįstumėte gatvėje užkalbinti buvusį kalinį ar narkomaną? Neįgalų žmogų? Netradicinės seksualinės orientacijos ar religinės mažumos atstovą? Ar išdrįstumėte šiems žmonėms užduoti klausimus, kurie jus jau seniai domina? Ar ryžtumėtės tiesiog spontaniškai pabendrauti ir pasikeisti nuomonėmis? Daugelis jūsų tikriausiai į šiuos klausimus atsakėte neigiamai, bet kai atsiverčiate straipsnį apie šiuos žmones spaudoje ar įsijungiate televizijos laidą, tuomet nepatogumo jausmas dingsta.

Savo patirtus išbandymus papasakojo neseniai iš Lietuvos į JAV grįžusi moteris, kuriai kelionė į gimtinę tapo didžiausiu košmaru. Į redakciją paskambinusi moteris papasakojo, kad savo kelionės į Lietuvą metu ji patyrė tai, apie ką išgirdusi iš kitų kažin ar būtų patikėjusi.

Rose McGowan pasakoja, kad ją, pabėgusią iš namų, užaugino gatvės transvestitai ir tai buvusi nuostabi jos gyvenimo patirtis. Kino žvaigždė gimė Italijoje, o sulaukusi dešimties metų su šeima persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Vos po trejų metų, būdama trylikos, busimoji aktorė, jau tada pasižymėjusi maištingu charakteriu, pabėgo iš namų.

Premjeras Andrius Kubilius patriotiškai nusiteikusius asmenis ragina pagalvoti, ar kai kurie jų dviprasmiškai skambantys šūkiai, kuriuos galima interpretuoti kaip pasisakymą prieš etnines grupes, atitinka Konstituciją. Taip Premjeras reaguoja į kritiką dėl jo išsakytos nuomonės apie Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) stovyklą Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje. „Tai, kaip tai buvo aprašyta spaudoje, iš tikrųjų kėlė labai dviprasmiškų minčių.

Vis dar sklando mitas, kad psichikos ligoniai tampa pavojingi visuomenei ir jiems suteikiama per didelė laisvė. Žmonės bijo agresyviai ar neadekvačiai besielgiančių žmonių, vengia ir nemoka jiems padėti. Tačiau klaidinga galvoti, kad sunkų nusikaltimą įvykdęs žmogus, būtinai bus psichikos ligonis. Nors ir jų nestinga, net ir vasarą. Psichologai atsikvėpti neturi laiko – jų pagalbos ieško vis daugiau žmonių.

Jau penkta para tęsiantis riaušėms Didžiojoje Britanijoje, o chaoso epicentrui persikėlus iš Londono į kitus šalies miestus ir miestelius, visuomenė nežino, kaip į tai reaguoti. Tolerantiškoji britų dalis vis dar garsiai neįvardija, kad chuliganai – spalvotosios mažumos atstovai ir mėgina kaltinti šalies politikus nepakankamai skyrus dėmesio imigrantų integracijai. Londone gyvenantys lietuviai stebisi valdžios bejėgiškumu.

Tragedija Norvegijoje, kur prieš savaitę krikščionių fundamentalistu dabar vadinamas Andersas Behringas Breivikas dėl ideologinių motyvų nužudė beveik aštuonias dešimtis žmonių, – kartu ir autentiška šios šalies problema, tačiau taip pat verčianti atkreipti dėmesį į potencialius ekstremistus kitose Europos šalyse, kurie įsivaizduoja prispausti politinio korektiškumo ir tolerancijos dangčiu. Todėl galinčius imtis beprotystei prilygstančių akcijų.

Garsaus prekinio ženklo parduotuvės „Apple Store“ visame pasaulyje deklaruoja, kad jų klientai viduje gali daryti, ką tik panorėję: šokti, dainuoti, atsivesti naminius gyvūnus. JAV komikas Markas Malkoffas nusprendė atlikti nedidelį eksperimentą ir patikrinti, ar iš tiesų šios parduotuvės darbuotojų tolerancija klientams yra beribė. Eksperimentas susidėjo iš keturių dalių. Pirmoje, vyras, užėjęs į parduotuvės vidų, užsisakė picą ir paprašė ją pristatyti į antrą parduotuvės aukštą.

Tokios mokyklėlės, veikiančios Švedijoje, Stokholme, pagrindinė pastanga – išlaisvinti vaikus nuo socialinių lūkesčių ir stereotipų, paremtų lytimi. Nors iš pirmo žvilgsnio tokia parengiamoji mokyklėlė atrodo kaip ir kitos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau vis dėl to ji – išskirtinė, rašo bbc.co.uk.

Nors vairuotojai piktinasi dėl kai kurių kitų vairuotojų neatsakingo vairavimo bei sukuriamų avarinių situacijų, bet šiuo metu vis dažniau teigiama, kad vairavimo kokybė gerėja, didėja vairuojančiųjų tolerancija vieni kitų atžvilgiu ir stengiamasi nelakstyti lyg akis išdegus, laikytis kelių eismo taisyklių. Iš portalo Autogidas.lt apklausos rezultatų matyti, kad yra keli pagrindiniai dalykai, kurie labiausiai džiugina vairuotojus keliuose.

Kompiuterinio raštingumo pramokusiems garbaus amžiaus žmonėms ilgas liežuvis internetinėje erdvėje gali pridaryti didelių bėdų. Tuo įsitikino panevėžietė 72 metų pensininkė Vida Bronislava K., pernai pavasarį viename interneto portale paskaičiusi apie organizuojamas homoseksualų eitynes Vilniuje ir pakomentavusi, ką mano. Panevėžio miesto apylinkės teisme jai buvo iškelta baudžiamoji byla.

Ilgą laiką mūsų tauta buvo tarsi uždaryta nuo visų, tačiau atvėrus sienas, kartu su patogumais sekė ir naujos „nepatogios“ problemos. Viena jų – diskriminacija kitokiems. Neseniai Lietuvoje vyko tolerancijos savaitė: įvairios nevyriausybinės įstaigos organizavo daugybę renginių, kad paskatintų rasinį tolerantiškumą mūsų šalyje.

Žinia apie paauglės nėštumą neabejotinai šokiruoja ne tik jos šeimą, artimuosius, bet ir bendraamžius, mokytojus. Dažnai kalbama, kad šių dienų visuomenė yra tolerantiškesnė ir atlaidesnė, veronikų istorijų nebūna iš viso, bet ar mokyklos suole sėdinti nėščia penkiolikmetė nebado akių mokytojams ir nesulaukia bendraamžių patyčių? Kokį sprendimą priima į tokią padėtį patekusios merginos: toliau su bendraklasiais lyg niekur nieko lanko pamokas ar ieško kitų būdų mokytis? Moksleivės pastoja, be...

Dauguma europiečių laiko save liberalais, kuriems mažiausiai toleruotinas dalykas – imigracija į Europos Sąjungą. Tai parodė „the Guardian“ atlikta apklausa, vykdyta Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Pasirodo, ES piliečiai išlieka ištikimi organizacijos pagrindinėms vertybėms – atvirumui ir liberalizmui – net 62 proc. iš 5000 dalyvavusiųjų apklausoje tai nurodė. 24 proc.

Visuomenės apklausos rodo: lietuviai kaimynystėje labiausiai nenorėtų gyventi su romais. Mokytis su jais vienoje klasėje irgi niekas nepageidauja. Vilniečiai savanoriai daro viską, kad čigonų vaikai baigtų bent pradinę mokyklą. „Ką dar?! Ką dar?!“ „Jei ne Irmantas, nežinočiau, kaip skaityti“, – mokytis padedančiam savanoriui liaupsių negailėjo Romų visuomenės centre sutiktas Išvanas. Berniukui vienuolika, tačiau jis – dar tik antrokas.

Nors šimtams tūkstančių lietuvių pažįstama imigranto dalia, savo šalyje jie užsieniečių netoleruoja, rodo tyrimas. Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) teigia, kad netolerancija kyla iš nežinojimo, yra paremta mitais bei emocijomis ir neleidžia pasinaudoti migracijos teikiama nauda. TMO Vilniaus biuro ir Europos migracijos tinklo (EMN) atliktas tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo migrantus“, atskleidė, kad absoliuti dauguma (58 proc.

Kovojant su tarptautiniu terorizmu, reikia laikytis tam tikrų principų, ir Švedija čia rodo gražų pavyzdį. Tai yra kelių vedamųjų straipsnių pasaulio spaudoje paskutinėmis dienomis pagrindinė mintis. Pradėsime nuo pačios Švedijos laikraščių. Štai Stokholmo ryto dienraštis „Dagens Nyheter“ pirmadienį rašė, jog „su bombomis miesto centre sprogo ir galimos iliuzijos, jog fundamentalizmas ir savižudžių išpuoliai mūsų visai neliečia. Į atentatą reikia žiūrėti rimtai.

Pritarę, kad šiame pastate gali kuo puikiausiai tilpti vaikų globos namai „Danė“, privati pagrindinė mokykla „Universa Via“ ir protinę negalią turinčių asmenų dienos socialinis centras, Klaipėdos politikai surišo Gordijo mazgą. Viliaus Mačiulaičio nuotr. Klaipėdos miesto savivaldybė nutarė, kad po vienu stogu vaikų globos namuose „Danė“ gali tilpti ir našlaičiai, ir pagrindinė mokykla „Universa Via“, ir protinę negalią turinčių žmonių dienos socialinis centras.

Gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena, bet Lietuva negali pasigirti tuo, kad mūsų šalyje žmogaus teisės būtų gerbiamos ir nepažeidinėjamos, atvirkščiai – dažnai tarptautiniame kontekste garsėjame kaip tautininėms, religinėms ir seksualinėms mažumoms nepakantumu bei priešiškumu pasižyminti tauta.

Tarptautinę tolerancijos dieną švietimo ir mokslo ministras ragina, kad tolerancijos ugdymas taptų neatskiriama bendrojo lavinimo dalimi. Ministras Gintaras Steponavičius antradienio rytą lankėsi sostinės Saulėtekio mokykloje ir dalyvavo tarptautinės Tolerancijos dienai skirtame renginyje „Visi po viena saule“ ir pilietinėje akcijoje „Tolerancijos apyrankė“. „Globaliame pasaulyje turime mokytis ir mokėti gyventi kartu.

Kino festivalyje „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ pristatytas filmas „Karštas kraujas“ sukėlė daug diskusijų tarp žiūrovų. Režisieriaus Marko Mamuzic juosta pasakoja apie nerimą keliančią neonacių ir nacionalistų judėjimų aušrą Serbijoje. Filme bandoma atsakyti į klausimą, kodėl tiek daug serbų jaunimo domisi fašistine ir nacionalistine ideologija. Viena iš didžiausių priežasčių – stipri stačiatikių bažnyčios įtaka šalyje.

Konferenciją organizuoja VšĮ Lygių galimybių plėtros centras (LGPC) ir VšĮ Socialinės partnerystės fondas Magnum Bonum (Magnum Bonum), įgyvendinami projektą "Lietuvos piliečių atvirumo bei socialinių ryšių su trečiųjų šalių piliečiais stiprinimas "Mokykla visiems" („Mokykla visiems“). Projektas įgyvendinamas vykdant Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2009 m. metinės programos, pirmo prioriteto - „Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos poli...

Europos klerkai, nesugebėję Lietuvai įbrukti mažumų teises virš daugumos iškeliančių reikalavimų, braunasi į paauglių sąmonę. Šįkart – pro užpakalines duris: internete pliušiniai meškiukai platina moksleiviams skirtą „virusą“, siekdami įtikinti, kad tradicinės vertybės – atgyvena. Internete plinta filmukų, propaguojančių seksualines mažumas, virusas. Jų uždrausti nesiruošiama. Mat jie platinami Europos Komisijos (EK) užsakymu.

Lietuvos  aukštosiose mokyklose trūksta kompetentingų asmenų ir darbo komitetų dirbančių neįgaliųjų, kitataučių, kitos seksualinės orientacijos, tikėjimo ir etniškumo klausimais. Prie tokios išvados buvo prieita gegužės 5-ąją dieną Lietuvos studentų sąjungos (LSS) surengtoje tarptautinėje diskusijoje „Ar aukštasis mokslas atviras įvairovei?“. „Diskusijos metu skirtingų Europos valstybių atstovai dalijosi patirtimi apie aukštojo mokslo atvirumą įvairovei.

Šį šeštadienį, gegužės 8 d. Druskininkuose vyksiančios Europos dienos šventės vakaro koncerte, kurorto gyventojams ir Druskininkų miesto svečiams koncertuos „Saulės kliošas“, Jurga Šeduikytė ir „Skamp“. Europos dienos renginio vakaro koncertą 19.30 val. pradės grupė „Saulės kliošas" specialiai šiai progai sukurtu Europos dienos šventės himnu „Jei aš būčiau tu“, kuriam buvo sukurtas ir vaizdo klipas.

Gentleman (34) yra pakankamai tolerantiškas. Vokiečių dainininkas paaiškino, kodėl jis negali niekam diktuoti savo sąlygų. Atlikdamas regi stiliaus muziką, teigiama, jis rėmėsi homofobijos idėja. Žurnalui "Welt" Gentleman pasakė: „Žinoma, as atsiriboju nuo to, jei kas nors dėl savo seksualinės orientacijos gali būti diskriminuojamas. Aš negaliu kitoms kultūroms primesti savo kultūros. Aš negaliu Vatikane dalinti prezervatyvų ar Irane nuo moterų galvų plėšti skaras.

Mes norėtume, kad kuo ilgiau vaikai priklausytų tik mums. Tačiau vieną vakarą paauglys parsiveda strazdanotą mergaitę ir sako: „Mama, juk tu nieko prieš, kad ji čia nakvos?“ Ar kelsite vėją? Pasiūlysite pakloti viešniai lovą savo kambaryje, ar, atnešusi rankšluosčių ir vakarienę, porelės nebetrukdysite? Beje, draugė pasakojo, kaip ji baiminosi tos pirmosios Romeo ir Džiuljetos nakties su visom įsivaizduojamomis pasekmėmis, tačiau visą naktį už sienos girdėjo ne garsus it iš filmo su raide „S“,...

Perskaičiau didžiai iškilų mokslinio feminizmo kriuktelėjimą nacionaliniame portale ir buvau įkvėptas kovoti su visomis diskriminacijos rūšimis. Bernų ėjimas pas mergas, dargi prisidengus dinozauru, yra galutinai mokslininkės sudirbtas, kaip atgyvena ir utilizuotina nuodėmė…. Feministės negali tverti kailyje, kam fizikai eina pas filologes, o ne filologai pas fizikus. Jos demaskuoja fizikų šventės šovinizmą ir graudina iki ašarų. Nutariau pasitaisyti ir likimas pagelbėjo.

Premjeras mano, kad Lietuva tolerancija prilygsta Skandinavijai, tačiau tikina, kad pats seksualinių mažumų eitynėse „tikrai nedalyvaus“. Kalbėdamas api kovo 11-ąją surengtas eitynes, kuriose daugiau nei 500 nacionalistiškai nusiteikusių jaunuolių skandavo „Lietuva lietuviams“, Premjeras Lietuvos radijui teigė, kad Lietuva yra tokia pat tolerantiška kaip Norvegija.

Progresyviame pasaulyje išrandama daugiau receptų homofobijai gydyti. Vienas iš jų – prievolė viešai pasilaižyti su gėjumi. Nežinia, ar atsisakiusiam bučiuotis su gėjumi-sveikintoju vyrui dviratininkui derėtų taikyti diskavlifikaciją ir (ar) viešą išplūdimą? Terapijos nesėkmės atveju siūlau taikyti chirurgiją:  nenorinčius to daryti – priversti jėga. Pasipriešinusius teisėtam pakantumo kryžiaus žygiui – užmėtyti akmenimis kaip beviltiškai netolerantiškus.

Jungtinės Tautos kovo 21-ąją paskelbė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena. Taip  buvo prisimintos 1960 m. Pietų Afrikoje vykusios taikios demonstracijos prieš apartheidą dalyvių žudynės. Europa atsakingai vertina  rasizmo problemos keliamą grėsmę demokratijai, todėl Kovo 18-27 dienomis visose Europos šalyse organizuojami renginiai prieš rasizmą, pasisakoma už lygias galimybes visų rasių žmonėms.

2010 metai, naujo tūkstantmečio naujas dešimtmetis. Kokie mes jį pasitinkam? Tapę europiečiais ar pagaliau pasiekę Vakarus ir išlindę iš savo „Rytų Europos“ narvo? Nežinau kodėl, bet širdyje neapleidžia nuojauta, kad atsakymus į šiuos klausimus nenoromis suvokiame. Visgi ir telikome lietuviais. Savo įsitikinimus turinčia tauta, su žmonėmis, kurie, kaip byloja Lietuvos religijos istorija, nelinkę priimti nei vakarietiškų, nei rytietiškų standartų.

Tam, kad geriau suprasti gėjų ir visų legalių seksualinių mažumų  parado tikslus, reikia suvokti nuo ko viskas prasideda ir kas slypi už viso šito renginio. Galima išskirti du renginio etapus: eitynės ir paradas. Pirmasis etapas yra seksualinių mažumų eitynės. Jose dalyvauja gėjai ir kitos legalios seksualinės mažumos bei juos palaikantys žmonės.

1 žingsnis: Tolerancija Kelias į pragarą visuomet grįstas gerais ketinimais. Visų pirma jums reikia priimti ir mylėti visus žmones, kurie nori gyventi jūsų bendruomenėje. Tarp jų yra šalia gyvenantis smurtaujantis ir kvailas kaimynas, nuo kurio jau pastojo trys lengvabūdės bendruomenės moterys ir gimė 15 mielų vaikučių, kuriems kabinėjimasis prie žmonių ir rūpesčių kėlimas tėra hobis. Jūs priimate juos, nes jie sunkiai dirba Kapitalo gamykloje, kur daugelis piliečių užsidirba pragyvenimui.

Poetas, publicistas, vertėjas, Jeilio (JAV) universiteto profesorius Tomas Venclova prisipažįsta neįleidęs šaknų nei JAV, nei Europoje, nei Lietuvoje. Daug keliaujančio rašytojo požiūriu, šiais laikais norint būti lietuviu, nebūtina gyventi Lietuvoje. Šių metų Tolerancijos žmogumi paskelbtas poetas priduria, kad vienas iš didžiausių Lietuvos trūkumų – žmonių nenoras suprasti kito poziciją.

Gyvenimas vejasi, patvirtindamas mano mintis. Sakiau, kad prancūzai kitaip supranta pakantumą, ir štai Prancūzijos prezidentas kultūros ministru paskyrė buvusio prancūzų prezidento Fransua Miterano sūnėną. Prieš kelerius metus sūnėnas išleido knygą, kurioje pasakoja apie savo, kaip homoseksualo, gyvenimą. Ir nė vienas laikraštis nepasibaisėjo, nesimėgavo naujojo kultūros ministro asmeninio gyvenimo akimirkomis, kaip kad mes mėgaujamės kiekvienu mūsų politikų nusičiaudėjimu.

Nors 79 proc. pabėgėlių teigia, kad lietuviai – tolerantiški žmonės, su tokiu teiginiu sutinka tik mažiau nei penktadalis šalies gyventojų. Tai atskleidė Lietuvos vartotojų instituto atlikti tyrimai. Atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 45 proc. respondentų yra įsitikinę kad pabėgėlius reikėtų išsiųsti iš Lietuvos į kitas ES valstybes arba į šalis, iš kurių jie atvyko. 49 proc.