tolerancija

Tie, kas mane pažįsta, žino, jog esu ramus, santūrus, tolerantiškas žmogus. Kai kas kartais sako – net per daug. Tačiau aš nelaikau šių savybių yda. Be viso kito, gyvenime naudojuosi „Facebook“. Nieko nenustebinsiu, žinau, tačiau ir neketinu stebinti. Tiesiog sakau, kad naudojuosi – ir man tai patinka. Ypač dėl to, jog galiu daugiau ar mažiau tiesiogiai bendrauti su žmonėmis. Atsakau visiems. Net ir labai piktiems. Mane patį sunku supykdyti.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Iniciatyva skirti baudas už viešą šeimos niekinimą tėra bandymas uždrausti ir bausti homoseksualių žmonių partnerystę, mano filosofas Andrius Bielskis. „Jei toks įstatymas bus priimtas, bet koks dviejų vyrų ar dviejų moterų, einančių susikibus rankomis, gali būti traktuojamas kaip tradicinės šeimos niekinimas“, – pastebi jis. Filosofo nuomone, tai tėra baimių eskalavimas, labai primenantis homofobiškos Rusijos visuomenės dalies mąstymą.

Atliktas tyrimas parodė, kad diskriminacija Lietuvoje klesti dėl trijų pagrindinių priežasčių – žinių ir informacijos trūkumo (31 proc. respondentų), prietarų ir išankstinių nuostatų (30 proc.) bei žiniasklaidos (28 proc.). Draugų, šeimos narių, bendradarbių įtaką nurodė dar 11 proc. apklaustųjų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba užsakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu.

Kauno miesto tarybos nario Aušrio Kriščiūno vieši įžeidūs žodžiai nepraslydo pro ausis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Dėl politiko elgesio savivaldybėje siūloma organizuoti specialius mokymus, rašo „Kauno diena“. Per spalio viduryje vykusį tarybos posėdį „Jaunosios Lietuvos“ frakcijos narys A.Kriščiūnas viešai pasišaipė iš kaunietės, kalbančios rusišku akcentu.

Pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje „Tolerancijos kabinetas“ džiaugiasi rezultatais – metų pradžioje Vilniuje, VšĮ Centro poliklinikoje, įsikūrusį kabinetą per aštuonis mėnesius aplankė 68 asmenys: 42 vyrai ir 26 moterys, jų tarpe ir užsikrėtusiųjų artimieji. Visiems jiems suteiktos konfidencialios individualios nemokamos paslaugos: psichologo, bendrosios praktikos slaugytojo ir socialinio darbuotojo konsultacijos.

Žemėlapis – puiki priemonė apibūdinti, vizualizuoti pasauliui ir juose žymima ne tik kalnai ir upės, bet ir ekonominė, politinė situacija, itin vizualūs gyventojų nuomonės, pažiūrų žemėlapiai. O ką apie savo šalį galime sužinoti pažvelgę į pasaulio žemėlapiuose pavaizduotą Lietuvą? Planuojantiems atostogas ne pro žvilgtelti į žemėlapį, kuriame atvaizduota, kaip kuriose pasaulio šalyse sutinkami svetimšaliai.

Britanijos medikai jau suka galvas, kaip subtiliau pasakyti tėvams apie jų nutukusius vaikus. T. y., ateityje gydytojai turės nesmerktinu ir neįžeidžiančiu tonu, pozityviai gimdytojams pranešti, kad jų atžalas kankina antsvoris. Tėvams bus pasakoma, kad vaikas ne šiaip, o „kliniškai nutukęs“. Dar kažkur skaičiau, kad turintieji proto negalią, pasak kai kurių psichologų, įninka į depresiją, kai sužino, jog šalia jų gyvena, kaip čia subtiliau pasakius, mažesnę proto negalią turintys asmenys.

Kai kas nors ima dejuoti dėl lietuvių netolerancijos, aš prisimenu ne tik kunigaikštį Gediminą, kvietusį Vilniun visus, nepaisant nei tautybės nei religijos. Prisimenu ir kitą, liaudies išsiugdytą toleranciją, sudėtą į paprastą, rupų posakį – duok durniui kelią. Ginčai dėl to, kas kiek tolerantiškas, prasideda tada, kai bandoma pasirodyti teisesniais ir protingesniais už savo mažiau prakutusius brolius ir seseris.

„Subkultūrinio daugmaž pakantaus sugyvenimo ribos peržengiamos, bręsta „tolerancijos mažumoms“ diktatūra, kai bandantysis išsakyti primetamos „mados“ ir politinio korektiškumo dogmų neatitinkančią nuomonę iškart tampa ne vien vadinamųjų aktyvistų puolimo taikiniu“, – mano Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, istorikas Ramūnas Trimakas.

Homoseksualų eitynės, kurias teismų sprendimu Vilniaus savivaldybė buvo priversta leisti surengti Gedimino prospektu, baigėsi be didelių incidentų, nors sulaikyti 28 viešosios tvarkos pažeidėjai. Tolerancijos egzaminą, tegu ir ne be priekaištų, tačiau Lietuvai pavyko išlaikyti. Ir bene didžiausias čia nuopelnas policijos, kuri šįkart dirbo greitai ir tiksliai, nepalikdama erdvės įvairaus pobūdžio veikėjams skeryčiotis ir triukšmauti, nesvarbu, ar tu tautos išrinktasis, ar pats rinkėjas.

Jau kelias savaites netylančios diskusijos apie gėjų eitynes užleidžia vietą veiksmams – šiandien prasideda pirmieji seksualinių mažumų renginiai, o rytoj (liepos 27 dieną) Gedimino prospekte įvyks eitynės „Už lygybę“. Lietuvos europarlamentaras, liberalas Leonidas Donskis WEB seminare-diskusijoje „Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai: iššūkiai ir galimybės“ paklaustas apie tolerancijos ribas pripažino, kad įvykis poliarizuoja visuomenę. „Ryt vyks įvykis, kuris poliarizuoja visuomenę.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė vertina teigiamai per trejus metus nuo pirmųjų homoseksualų eitynių pasikeitusią situaciją Lietuvoje. Pasak parlamentarės, žmonės tapo tolerantiškesni, nors eitynėms vis dar nepritaria apie 60 proc. apklaustų žmonių. Šeštadienį eitynėse dalyvaus ir į Lietuvą iš Jungtinių valstijų atskridęs pirmojo atviro homoseksualaus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politiko sūnėnas Stuartas Milkas.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Klaipėdoje rengiamas tris dienas truksiantis forumas „ŽIV Europoje ir kaimyninėse šalyse“. Jį užbaigs Melnragės paplūdimyje vyksianti Tolerancijos šventė, kurioje bus bus galima nemokamai ir anonimiškai atlikti pirminius jį diagnozuojančius tyrimus. Forume dalyvaus atsakingų ir suinteresuotų institucijų atstovai iš Lietuvos, Europos ir kelių Azijos šalių.

„Nesutinku su posakiu, kad kiekvienas geras kareivis nori būti generolas. Žmogus turi jaustis laimingas, turi gyventi čia ir dabar, o ne kažko laukti, kažkam ruoštis“, – įsitikinusi daugiškė Sigita JUŠKEVIČIENĖ. – Pirmiausia norėčiau, kad prisistatytumėte pati ir pristatytumėte savo šeimą. – Esu Sigita Juškevičienė, gimiau ir užaugau Dauguose, nuo 2001 metų esu Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja. Grįžusi į gimtinę ištekėjau, susilaukiau dukters Vakarės.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Žema reklamos kokybė, netikę standartai, fantazijos stoka – visa tai daro reklamą nekenčiamą. Tačiau ji pasiekia mus vis per daugiau kanalų. Apie tai, kaip kinta reklamos pasaulis pastaruoju metu, ir kodėl reklama yra toleruojama tik vienintelėje šalyje pasaulyje, LRT.lt pasakojo reklamos specialistas, agentūros „Not Perfect | Y&R“ partneris Paulius Senūta.

Viešai nuskambėjusi žinia apie tai, kad kažikuriuose vaikų darželiuose gauti savivaldos institucijų nurodymai „mokyti vaikus vieniems kitus vadinti ne berniukais ir mergaitėmis, o „žmogeliais“, o registruojant vaiką į eilę darželiuose jau „nustatytos skiltys „tėvas I ir tėvas II, arba motina I ir motina II“, palietė nūdienos laikų piktžaizdės temą ir privertė ne juokais, rimtai susimąstyti.

Šiomis dienomis Lietuvoje viešinčio Europos Tarybos (ET) Generalinio sekretoriaus Thorbjørn Jaglan teigimu, vienas didžiausių priešų demokratijai ir žmogaus teisėms yra korupcija. Jos egzistavimas pažeidžia pagrindinius demokratijos ir žmogiškumo principus, o tik nepriklausomos institucijos ir parlamentai leidžia tapti žemynu, kuriuo gali pasitikėti visų tautybių, religijų ir seksualinių pažiūrų žmonės.

Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nevengia įsigyti ar vartoti nelegalaus alkoholio, tačiau didžioji dalis nelegalios prekybos taškus suvokia kaip grėsmę visuomenės saugumui, be to, daugiau kaip pusės respondentų vertinimu, nepilnamečiams nėra jokių apribojimų įsigyti nelegalaus alkoholio. Tai parodė šių metų kovo mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Belgijos privačios televizijos "RTL-TVI" administracija iš pradžių nušalino nuo pareigų, o vėliau ir atleido populiarų orų prognozės vedėją Lucą Trullemansą už socialiniame tinkle išsakytas rasistines ir islamofobiškas žinutes, praneša vietos žiniasklaidos priemonės.

Kol kritinė masė tautiečių oro špagomis vaikė pseudoslibinus, vadinamus seksualinių mažumų vardu, sąmoningi piliečiai savyje ugdė toleranciją. Vis dėlto iki visuotinės empatijos lietuviams dar toloka, tad neandertaliečių laužus primenantys pasisakymai dar ilgą laiką sulauks minios ovacijų. Tokią reakciją sukėlė ir baltišką kultūrą puoselėjančio festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorių pasisakymas, kad jų renginyje „iškrypėliams“ vietos nėra.

 Penktadienį Kaune „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2012 metų tolerancijos žmogų – juo tapo rašytojas Sigitas Parulskis. Tolerancijos apdovanojimas jam suteiktas už knygą „Tamsa ir partneriai“, kurioje rašytojas nagrinėjo holokausto temas. Kaip praneša LRT radijas, atsiimdamas apdovanojimą, Sigitas Parulskis kalbėjo, kad geriau jau tokia nominacija neegzistuotų, ir jos apskritai nebebūtų už ką teikti – visi būtume tolerantiški.

Vijūnė Prunskaitė, istorijos specialybės studentė: Manau, kad lietuviai netolerantiški. Prisimenu, kai prieš penkerius metus mokykloje kitos seksualinės orientacijos žmonės neslėpė savo santykių. Visi aplinkiniai į juos labai žiūrėjo, apkalbinėjo. Man neturi reikšmės, kai tekama už kitataučio, bet, kai moteris su moterimi, ar vyras su vyru - tai nepriimtina. Šiauliuose kitatautis – nieko blogo, nebent jis eitų nuogas ar kitaip nedramai elgtųsi.

Nors lietuviai labai mėgsta akcentuoti, kad yra labiau išsilavinę ir tolerantiškesni už daugelį pasaulio tautų, tačiau neretai paviešinti tautiečių pamąstymai apie kitos rasės, religijos ar tiesiog kitokį gyvenimo būdą vertinančius žmones, kelia ne tik ne pačias geriausias emocijas.

Sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija svarstė Lietuvos gėjų lygos (LGL) prašymą liepos mėnesį organizuoti gėjų eitynes. Prieš porą metų vykusios pirmos šalyje gėjų eitynės sulaukė daug prieštaringų vertinimų ir net dėl renginio vietos buvo kilusios aršios diskusijos, po kurių nuspręsta leisti parado dalyviams žygiuoti Upės gatve. Šiam renginiui buvo sutektos didelės policijos ir kitų viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų pajėgos – dirbo apie 800 pareigūnų.

Jau antrus metus iš eilės vyksta Švietimo mainų paramos fondo inicijuojamas projektas „Erasmus Lietuvos mokykloms“, kurio metu mokyklose studentai pristato tarptautinę studijų patirtį. Šiais metais tikslingai lankomos Lietuvos rajonų, kaimų, miestelių mokyklos, kuriose siekiama pristatyti ir per jaunų žmonių patirtis informuoti moksleivius apie Erasmus programą, skleisti mentorystės ir savanoriavimo idėjas, skatinti toleranciją.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį dalyvaus Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijoje Norvegijoje. Šiemet ši garbinga premija buvo skirta Europos Sąjungai už taiką, susitaikymą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms. „Nobelio taikos premija – įvertinimas ir Lietuvai. Dainuojančia revoliucija laisvę iškovojusi Lietuva įrodė, kad savo valstybę galima apginti ne karine jėga, bet žmonių susitelkimu ir vienybe", – sako šalies vadovė.

Šią savaitę įvyko virtualaus edukacinio žaidimo tolerancijai ugdyti „Pažink“ finalas. Jame varžėsi geriausi keturių žaidimo savaičių dalyviai, kurie bandė kuo greičiau atsakyti į klausimus apie žmogaus teises, diskriminaciją ir ją patiriančias visuomenės grupes. Po finalo paaiškėjo, kad pirmoji vieta ir planšetinis kompiuteris „iPAD“ atiteko 24 m. vilnietei Renatai Kochančikaitei.

Prie finišo artėja virtualus edukacinis žaidimas tolerancijai ugdyti „Pažink“. Jo nugalėtojui, kuris paaiškės lapkričio 27 d., atiteks planšetinis kompiuteris „iPad“. Dar nevėlu jį laimėti – žaiskite žaidimą internete www.zaidimas.pazink.org iki š. m. lapkričio 18 d. „Žaidimas leidžia pasitikrinti žinias apie žmogaus teises, diskriminaciją ir ją patiriančias visuomenės grupes, – sako Henrika Varnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo Administracijos direktorė.

Vis dažniau girdime kalbant apie toleranciją pagyvenusiems žmonėms, kitataučiams, skirtingoms nuomonėms, tačiau kartais terminas vartojamas klaidingai. Remiantis TŽŽ (Tarptautinių žodžių žodynas) apibrėžtimi, ,,tolerancija [lot. tolerantia – kantrybė] – kitokios nuomonės, elgesio arba įsitikinimų gerbimas, pakanta“. Kiekvienais metais lapkričio 16- ąją minima Tarptautinė tolerancijos diena.

Netolerantiška aplinka naikino šeimą. Tuo nea­be­jo­ja Kris­ti­na (tik­ra­sis var­das re­dak­ci­jai ži­no­mas), ku­rios ke­liai su pen­kia­me­čio sū­ne­lio tė­vu, tam­siao­džiu po­rtu­ga­lu iš­si­sky­rė jos gim­tajame mieste. Ko­dėl vis dar esa­me to­kie ne­pa­kan­tūs „ki­to­kiems“? Stu­di­jos Por­tu­ga­li­jo­je bu­vo lem­tin­gos Kris­ti­na pa­gal mai­nų pro­gra­mą iš­vy­ko stu­di­juo­ti į Por­tu­ga­li­ją.

Kas lietuviams vyrams Anglijoje kelia didžiausią siaubą? Nesunku atspėti – jiems baisu, kad kitataučiai išgraibsto lietuvaites, kurias jie įpratę laikyti savo nuosavybe. Emigracija moteris labai pakeičia, bet nebūtinai į blogąją pusę. Ir jeigu masinė emigracija turi pliusų, tai vienas didžiausių neabejotinai yra dvasinis iš Lietuvos emigravusių moterų išlaisvėjimas. Kažkada, prieš kokius šešetą ar septynetą metų Vilniaus oro uoste laukiau svečio iš Londono.

Kazanėje pareigūnai sulaikė 25 žmones, kurie turėjo galimai ekstremistinės atributikos. Kaip skelbia lifenews.ru, žmonės, vėliavas iškišę pro automobilių langus, važinėjo Kazanės gatvėmis. Po kurio laiko pareigūnai juos sulaikė, įtardami ekstremistine veikla. Sulaikytiems vairuotojams skirtos baudos dėl eismo taisyklių pažeidimų. Visus vairuotoju, buvusius areštinėje, pareigūnai nukreipė į administracinį teismą.

Rugsėjo 30 d. Didždvario gimnazija mini Mokyklos gynimo ir tolerancijos  dieną. 1919 metų rugsėjo 30-ąją bermontininkai įsiveržė į gimnaziją ir mokytojams bei mokiniams įsakė palikti pastatą. Jiems atsisakius tai padaryti, puolė juos jėga. Tačiau varomi pro vienas duris, mokiniai įėjo pro kitas ir susispietę krūvon, ėmė giedoti Lietuvos himną. Įniršę žandarai juos mušė lazdomis, stumdė nuo laiptų. Buvo sužeista apie 40 mokinių ir mokytojų.

Nors žinome, kad „inteligence“ yra nelietuviškas žodis ir bendriausia prasme jis reiškia išmanymą ar žinojimą, o „Central Inteligence Agency“ (CIA) verčiame į Centrinę Žvalgybos Valdybą (CŽV), šnekamojoje kalboje inteligentas vargu bau siejamas su gerai informuotu žmogumi, žinančiu kaip elgtis įvairiausiose situacijose.

Skaitant jums prireiks humoro jausmo, o gal net ironijos – ir nesakykite, kad neįspėjau. Kaip žinia, Olimpinės žaidynės yra pagrįstai laikomos visų sporto renginių aukščiausia raiška. Tikriausiai, taip ir yra. Atletai iš viso pasaulio čia tik tai ir tedaro, kad varžosi tarpusavyje, įrodinėdami, kuris iš jų geriausias savo srityje.

Kaip jaučiasi tavo draugas gruzinas? Tavo brolio mergina iš Švedijos? Tavo kaimynas iš III-ios laiptinės nevalgo kiaulienos ir negeria alkoholio? Kartais autobuse išgirsti kalbant nesuprantamomis kalbomis? Lietuvai sugrįžus į Europos tautų šeimą, vis daugiau ir daugiau svetimšalių pasirenka mūsų šalį savo namais.

Kaip reaguojate, kai kompanijoje kas nors pasigiria, jog praturtėjo nelegaliomis pajamomis, prisipirko kontrabandinių cigarečių ir dyzelinio kuro „iš garažo“? Jei paplekšnojate tokiam apsukruoliui per petį, vadinasi priklausote tam penktadaliui Lietuvos gyventojų, kurie visiškai pateisina šešėlinę ekonomiką. Šių metų balandį atliktas trijų Baltijos šalių gyventojų tyrimas atskleidė, kad kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą Lietuvoje toleruoja kone penktadalis apklaustųjų.

Jau rytoj, liepos 19 dieną Valkininkų miške, prie Spenglos ežero prasideda septintas tarptautinis muzikos menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalis „Yaga“. „Festivalis „Yaga“ – tai bendruomenės renginys. Čia susirenka labai įvairūs žmonės – nuo verslininko iki keliautojo, tačiau visus atvykusius jungia bendra dvasia: atvirumas, smalsumas, meilė gamtai, noras ne tik imti, bet ir duoti. Nors ir skirtingi, tačiau tuo pačiu esame lygūs ir tolerantiški visiems.

Jaunas režisierius Romas Zabarauskas ėmėsi skatinti lietuvių toleranciją homoseksualams. Sukurti specialūs lipdukai buvo išklijuoti prie 16 kavinių ir barų įėjimų. Tačiau toks homoseksualumo neslepiančio 22 metų jaunuolio poelgis patiko toli gražu ne visiems. Iš pradžių jaunam režisieriui pažerta kritikos socialiniame tinklalapyje „Facebook“, savo nuomonę išsakė ir Seimo narys Petras Gražulis, kuris pažadėjo tokių vietų vengti iš tolo.

Pirmą kartą per 30 metų, kai savo veiklą pradėjo Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, į šį komitetą birželio 26 d. Niujorke išrinkta Lietuvos atstovė. Tai Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė, profesorė Dalia Leinartė. Pasakodama, koks darbas jos laukia, penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje lyčių lygybės ekspertė D. Leinartė sakė, kad Niujorke vykę rikimai vainikavo tai, kas iki tol buvo nuveikta Lietuvoje.

Retas kuris žinome, kad Lapkričio 16-oji yra Tarptautinė tolerancijos diena. Mažai apie tai girdėjome. Beveik nesidomime, nes tolerancijos problemas bloškiame į vieną krūvą su baltomis varnomis. O jei balta varna, tai štiš! Kodėl štiš? O todėl, kad balta. Koks paradoksas: vaikydami baltas varnas, pasaulio akyse patys tampame baltomis varnomis.Kalbant apie toleraciją norėtųsi paminėti Aristotelio mintis, kad tolerancija ir abejingumas yra pirmieji mirštančios visuomenės požymiai.

Nors Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos šalimis, gyvena mažai migrantų iš trečiųjų šalių, tyrimai rodo, kad gyventojų nuostatos jų atžvilgiu yra itin neigiamos. 2010 m. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro bei Europos migracijos tinklo Lietuvos nacionalinio informacijos centro užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog dauguma (58 proc.) Lietuvos gyventojų imigraciją vertina negatyviai.

Lietuvoje pirmą kartą išleista metodinė priemonė, kurią sudaro du skirtingo amžiaus vaikams skirti stalo žaidimai, patrauklia forma supažindinantys su įvairiomis pasaulio kultūromis ir ugdantys toleranciją trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu. „Nepaisant to, kad mūsų šalyje gyvena palyginti nedaug trečiųjų šalių piliečių, tolerancijos rodikliai jų atžvilgiu yra prasti.

Šiaurės Airijos lygių galimybių komisijos apklausos rezultatai rodo, kad šalyje gausėja prietarų ir netolerancijos. Apklausos rezultatai rodo tolerancijos pokytį per pastaruosius šešerius metus. Panašu, kad net trisdešimt procentų visų apklaustųjų įsitikinę, kad rasiniai ar kitokio pobūdžio prietarai yra pateisinami. Dauguma prietarų turinčių apklausos respondentų buvo neigiamai nusiteikę keliautojų, homoseksualų ir neįgaliųjų atžvilgiu.

Nuo 2007 iki 2011 metų Jungtinės Karalystės mokyklose užfiksuota per 88 tūkstančius rasistinio pobūdžio incidentų, praneša BBC. Tačiau manoma, kad labai daug skausmingų patyčių yra nutylėta. Visi 87915 rasistinio pobūdžio incidentų užfiksuoti devyniasdešimtyje regionų. Į šį skaičių įtraukti tiek smurtiniai išpuoliai mokykloje, tiek pravardžiavimai ar kitokios patyčios.

Ką reikėtų daryti su žmonėmis, sergančiaisiais šizofrenija: izoliuoti ar integruoti? Kas dešimtas lietuvis yra įsitikinęs, kad juos reikia atskirti nuo visuomenės. Retai susimąstoma, kad šia liga serga žymi populiacijos dalis ir kalbama net apie 16 000 Lietuvos gyventojų atskyrimą. Iniciatyvos „Turiu ateitį“ duomenimis, Lietuvoje pastaraisiais metais šizofrenija buvo diagnozuota 3% daugiau žmonių nei paprastai.

Skandinavijos draudimo bendrovės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad šalies vairuotojams kelyje labiausiai trukdo neatsargūs dviratininkai ir pėstieji. Šią priežastį kaip pagrindinį išorinį trukdį vairuojant nurodė 27 proc. apklausos dalyvių. Tyrimo duomenimis, kiti labiausiai vairuoti trukdantys veiksniai yra nepalankios oro sąlygos (26 proc.) ir kitų eismo dalyvių neatsakingas vairavimas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (24 proc.). Kiek mažiau – 13 proc.

Pasak „Neue Zeurcher Zeitung“, naujas įstatymo projektas, patvirtintas Sankt Peterburgo valdžios, prives prie dar didesnės netradicinės seksualinės orientacijos atstovų diskriminacijos, praneša „Inopressa“. „Daugelis Rusijos gyventojų iki šiol nesuvokia, kad homoseksualizmas – ne liga“, – konstatuojama straipsnyje. Organizacija „Išeitis“ teikia nemokamų konsultacijų paslaugas gėjams, lesbietėms, biseksualams ir transseksualams.

Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos dešimtokai, anksčiau į pamokas dažnai vaikščiodavę su sportine apranga, to nebedaro. Moksleiviai teigė supratę, kad tokia apranga nėra tinkama mokyklai. Ir tai tik viena iš džiugių žinių, kurios žengiant į naujus metus pasiekė „Piliečio žadintuvo“ koordinatorius. Panevėžiečiai per keturis dalyvavimo projekte mėnesius jau spėjo pakelti mokymosi rezultatus, tapti kultūringesni ir sumažinti patyčias.