the financial times

Didelė dalis seniai NATO priklausančių Europos šalių gyventojų nepritartų, kad jų valstybės kariai būtų siunčiami ginti Lietuvos nuo Rusijos agresijos, rodo britų dienraštyje „The Financial Times“ skelbiami apklausos rezultatai, rašo „Respublika“. Tačiau tarptautinės teisės ekspertas dr.Dainius Žalimas tvirtina, kad, nepaisant tokios viešosios nuomonės, aljanso šalys privalėtų laikytis kolektyvinės gynybos principo, kuriuo NATO dar nė karto neleido suabejoti.

Ukrainos delegacija, kuriai vadovauja prezidentas Viktoras Juščenka, Prancūzijos sostinėje dalyvavo viršūnių susitikime, kuriame aptarti planai dėl glaudesnio Kijevo suartėjimo su Europos Sąjunga (ES), rašo „Lietuvos žinios“. Tempia į skirtingas puses Šiuo metu Ukraina ir vėl išgyvena valdžios krizę, o Rusija šią šalį priskiria savo įtakos sferai.

„Pažiūrėkime į problemą plačiau: ar iš principo yra įmanomas karinis NATO susirėmimas su Rusija? Aš manau, kad neįmanomas (...)“ Jurijus Balujevskis, buvęs Rusijos Generalinio štabo viršininkas, šiuo metu Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas [1] Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad autoritarinis Rusijos režimas militarizuojasi. Iš tikrųjų tai yra priekaištai, paremti dvejopais standartais.

JAV politologas Zbigniewas Brzezinskis įspėjo Demokratų partijos kandidatą į prezidentus Baracką Obamą nekartoti Sovietų Sąjungos klaidų Afganistane. Taip jis reagavo į anksčiau B. Obamos išsakytus pažadus, jog išrinktas prezidentu, jis stengtųsi išvesti karius iš Irako, tačiau pajėgas Afganistane padidintų dar 10 tūkst. kareivių. „JAV politikams bei pačiam B. Obamai svarbu suprasti, kad karių skaičiaus didinimas Afganistane nėra tinkamas sprendimas.

Kino kompanija „Paramount Pictures“ buvo priversta sustabdyti keliolikos naujų projektų finansavimą, nes atsisakė gauti 450 milijonų JAV dolerių iš Vokietijos „Deutsche Bank“, antradienį rašo „The Financial Times“. Dienraščio šaltinis teigia, kad „Paramount“ atsisakė pasirašyti sutartį su banku dėl sunkių sandorio sąlygų. Sutartyje buvo numatyta, kad bankas finansuotų po 25 procentus kiekvieno filmo.

Airijoje vykęs referendumas, atmetęs Europos Sąjungos Lisabonos sutartį, šeštadienį Europos spaudoje sulaukė skirtingų komentarų. Vieni airių sprendimui pritaria, kiti baiminasi, jog tai pranašauja krizę ir gali baigtis bloko žlugimu. Londono dienraštis „The Times“ sveikino airių „ne“ kaip pergalę prieš „procesą, kurį valstybės tarnautojai sugalvojo, pavertė nesuprantama tauškalyne ir pamėgino prastumti“. Pasak laikraščio, žodis „ne“, kurį ištarė 53,4 proc.

Prieš savaitę (birželio 5 d.) JT pasaulio vadovų susitikimo metu šalys nesugebėjo susitarti dėl naujos politikos, kuri padėtų susidoroti su maisto kainų krize, nors jo deklaracija perspėjo dėl aukštų maisto kainų „ateisiančius metus“.    Užuot padėjęs spręsti kylančių maisto kainų problemą, sukėlusią maištus 30 valstybių, susitikimas, surengtas JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) virto aršiu ginču dėl biokuro ir eksporto suvaržymų.

Naftos brangimas pasaulio rinkose – nuo 20 iki daugiau kaip 130 dolerių už barelį mažiau kaip per dešimtmetį – tempia žemyn visą globalinę ekonomiką ir kartu gyventojų pragyvenimo lygį. Imta kalbėti apie pasaulinę krizę, arba XXI amžiaus „didžiąją depresiją“, kuri paliečia stipriausias ekonomikas, pavyzdžiui, JAV arba ES šalių ūkį, bet ypač skaudžiai smogia trečiojo pasaulio valstybėms.

Ukrainos ir Rusijos dialogas neįtikėtinai keblus, lygiai kaip ir neįtikėtinai niuansuotas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo statiškas, jei nepaisysime ciklais pasikartojančio retorikos „sutirštėjimo“ dėl kokių nors konkrečių veiksmų (pavyzdžiui, gamtinių dujų pabranginimo Ukrainai) ar įvykių. Bet esama ir tam tikros dinamikos, šis tas vis dėlto keičiasi.

Po Turkmėnistano prezidento Saparmurato Nijazovo mirties naujasis šios energetinių išteklių turtingos Vidurio Azijos šalies vadovas Gurbanguly Berdymuchamedovas, kaip rašo „The Financial Times“, mažiau turi iliuzijų laikyti šalį izoliacijoje ir labiau linkęs gerai uždirbti iš milžiniškų dujų resursų.

Apie tono keitimosi (ar svyravimo) niuansus gali byloti pastarojo meto Rusijos politikų pasisakymai. Štai neseniai Maskvoje apsilankius JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir gynybos ministrui Robertui Gatesui, duodamas interviu rusų dienraščiui „Izvestija“, Sergejus Lavrovas teigė, kad Amerika sutiko leisti Maskvai stebėti Rytų Europos šalyse numatomą dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą (PRGS) ir pasiūlė Rusijai garantijas dėl tos sistemos elementų galutinio įrengimo atidėjimo ik...

Likus keliems mėnesiams iki Vasaros olimpinių žaidynių Pekine, jų rengėja Kinija paprašė nesikišti į šalies vidaus reikalus. Užsienio reikalų ministras Yang Jiechi (Jang Dzieči) įspėjo dėl rugpjūtį įvyksiančių žaidynių nedaryti šaliai spaudimo iš išorės. Esą politizuoti olimpines žaidynes Pekine prieštarauja Olimpinei chartijai.

JAV prezidentas George W. Bushas bando įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasirašyti ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, sekmadienį rašė dienraštis „The Financial Times“. Anot dienraščio, JAV prezidentas savo siekį argumentuoja tuo, kad su būsimu prezidentu tai padaryti bus sunku, nes Johnas McCainas, Hillary Clinton ir Barackas Obama savo rinkiminėse kalbose nuolat kritikuoja Rusiją.

Pastaruoju metu Europoje plykstelėjo diskusijos dėl biodegalų, vadinamų ateities degalais. Pasigirdo raginimų peržvelgti Europos Sąjungos politiką ir paramą biodegalų sektoriui, kurį mokslininkai laiko realia priemone stabdyti visuotinį klimato atšilimą.

Nors abi šias šalis sieja tokia pati sovietinė praeitis, tai dvi skirtingos valstybės. Neišleidžiant iš akių panašios patirties ir vienodos starto pozicijos, perspektyvas tapti Aljanso narėmis reikėtų vertinti atsižvelgiant į jų unikalią dabartinę padėtį. Be to, Rytų bei Vidurio Europos šalių integravimosi į Vakarus schemoje kitas žingsnis buvo įstojimas į Europos Sąjungą (ES). Paskutinės visą šį „paketą“ įveikė Rumunija ir Bulgarija, ES narėmis tapusios 2007-aisiais.

Neabejotinai svariausiu apžvelgiamos savaitės politiniu momentu tapo Prezidento Valdo Adamkaus išsakytos pozicijos dienraščiui „The Financial Times“ ir pasaulio lyderių forume Davose. Šįkart valstybės vadovą būtina pasveikinti su ryžtingomis kalbomis. Tiesą sakant, V.Adamkų užsienio politikos srityje jau įpratome matyti aktyvų, nebijantį imtis iniciatyvos, sugebantį tarptautiniuose renginiuose sėkmingai spręsti ir sudėtingus klausimus. Tai didelis pliusas mūsų valstybei.

Lietuva, kuri didžiuojasi galinti apginti „drąsios šalies“ įvaizdį, vis dažniau iškiša galvą iš „šaltojo karo“ apkasų. Nespėjo nugriaudėti netiesioginė diplomatinė kanonada tarp V. Adamkaus ir C. Rice, o Lietuvos prezidentas davė naują pretekstą įvairioms interpretacijoms. Pasaulio ekonomikos forume Davose mūsų šalies vadovas, nė kiek nesuglumintas po interviu „The Financial Times“ kilusio ažiotažo, pasiūlė Europos Sąjungai neskubėti pasirašyti bazinio susitarimo su Rusija.

Populiarumą išbarstęs buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas neslepia, kad artėjantys Seimo rinkimai Liberalų ir centro sąjungai bus labai svarbūs. Partijos lyderis dideles viltis puoselėja laikinojoje sostinėje ir teigia neatsisakysiąs Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėjos, rašo „Kauno diena“. – Ir Kauno, ir Vilniaus politikai primiršo jūsų iškeltą dvimiesčio idėją.

„Lifosa“ pelnas padidėjo 5 kartusRusijos koncernui „Jevrochim“ priklausanti Kėdainių trąšų gamybos įmonė „Lifosa“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 141 mln. litų grynojo pelno - 5 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jis buvo 27,9 mln. litų. Bendrovės pajamos šiuo laikotarpiu išaugo 31 proc. - nuo 552,6 mln. iki 642,3 mln.

Europos grūdų prekiautojai sako, kad Rusijos ketinimas riboti grūdų eksportą kelia baimę, jog sumažėjęs tiekimas dar labiau padidins ir taip visų laikų rekordą pasiekusias pasaulines kviečių kainas, rašo "Vz.lt".Penkta pagal dydį pasaulio kviečių eksportuotoja Rusija prieš gruodį vykstančius parlamento rinkimus gali padidinti vietines duonos kainas.

Vienoje Europos Sąjungos šalių sostinių - Vilniuje - užsienio dienraščiai spaudos platinimo vietose pasirodo tik po pietų arba kitos dienos rytą, o likusių šalies miestų išvis nepasiekia. Rinkoje tebedominuoja teminiai savaitraščiai ar žurnalai, kurių daugumą sudaro rusiški leidiniai, rašo "Lietuvos žinios". Lietuvoje didėja tik teminių užsienietiškų žurnalų paklausa, o visame pasaulyje populiarių dienraščių nuperkama ar prenumeruojama palyginti mažai.

Tokios ir panašios antraštės, perteikiančios pritarimą prezidento Vladimiro Putino Miunchene vasario pradžioje pasakytai kalbai, tebemirga Rusijos žiniasklaidoje. Jei pavadinimai ir kitokie, tai mintis tokia. Džiaugiamasi, jog pagaliau atėjo laikas, kai Vakarai turi skaitytis su naujosios Rusijos galia ir tikimasi tą galią artimiausiu metu virsiant pasauline.

Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Chamenėjus pasiūlė Rusija sukurti „dujų OPEC“, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Apie tai A. Chamenėjus pareiškė per susitikimą su į Teheraną atvykusiu Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi Igoriu Ivanovu. Ajatola pažymėjo, kad pusė pasaulio gamtinių dujų yra Rusijoje ir Irane.

2007 metais tapsime pasaulio politinių lyderių pasikeitimo liudininkais, pastebi „The Financial Times“ (www.ft.com). Politinė K. Annano, T. Blairo ir J. Chiraco karjera artėja prie pabaigos. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pasitraukia iš posto gruodžio 31-ąją, gegužės mėnesį bus išrinktas naujas Prancūzijos prezidentas, o britų premjeras turi galutinai palikti Dauning Strytą ateinančios vasaros pradžioje. Tačiau pasikeitimai tarptautinių lyderių gretose tuo nesibaigia.

Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikimas Sankt Peterburge prasideda šeštadienį, tačiau pasaulis akių nuo suverenia demokratija (kad ir ką tai reikštų) save laikančios Rusijos neatitraukia jau bent keletą savaičių. Stebimas kiekvienas prezidento Vladimiro Putino linktelėjimas, dešifruojamas kiekvienas ištartas žodis. Septyni nykštukai ruošiasi kelionei į Vasilisos puotą.

Viskas prasidėjo nuo atsitiktinai įjungto televizoriaus - per BBC4 rodė „The Desk“ - populiaraus „The Financial Times“ apžvalgininko Tylerio Br?lé vedamą savaitinę laidą apie žiniasklaidą, viešuosius ryšius ir šiuolaikinį pasaulį. Tąkart laidoje svečiavosi Wally Olinsas, žymiausias pasaulyje įvaizdžio kūrimo specialistas, konsultavęs ne tik stambius telekomunikacijų ir naftos koncernus (BT, Q8, „Orange“), bet ir Londono policiją, Tony Blairą ir kitų šalių vyriausybes.

Tarptautinės naftos kompanijos rengia reklamines akcijas, įspėdamos pasaulį, kad planetoje baigiasi nafta, ir prašydamos visuomenę padėti pramonei surasti išeitį iš susidariusios padėties.

Švedijos vyriausybės pasiūlymas nesuteikti darbininkams iš naujų Europos Sąjungos (ES) narių neriboto priėjimo prie savo darbo rinkos paskatino apsvarstyti šią problemą ir Londone.

Rusijos magnato Olego Deripaskos valdoma bendrovė "Basic Element" iš milijardieriaus Romano Abramovičiaus nusipirko 25 proc. "Russian Aluminium" (“RusAl”) akcijų. Po įsigijimo "Basic Element" akcijų dalis bendrovėje "RusAl" pasiekė 75 proc. "Mes visuomet laikėme "Russian Aluminium" mūsų verslo pagrindine dalimi ir labai džiaugiamės padidinę savo dalį šioje įmonėje, - teigia O. Deripaska.

Kaip skelbia Rusijos naujienų agentūra “RIA Novosti” bei rašo Didžiosios Britanijos finansų dienraštis "The Financial Times", Rusijos naftos telkiniai pritraukia vis daugiau užsienio investuotojų. Apibendrinamas Rusijos ir JAV energetikos klausimams skirtą Sankt Peterburgo susitikimą, dienraštis priminė, kad didžiausios Amerikos naftos kompanijos "ExxonMobil" ir "Chevron Texaco" siekia įsigyti 25 proc. akcijų paketą Rusijos naftos bendrovėje "Jukos-Sibneft". Sandorio vertė gali siekti 12 mlrd.

JAV prekybos rūmų vadovas Thomas Donahue (Tomas Donahju) tvirtina, kad Europos vyriausybės sudaro kliūtis pasaulio ūkio atsigavimui. Kaip rašo britų dienraštis "The Financial Times", Londone viešintis T. Donahue pareiškė: "Mums kelia nerimą pernelyg didelė valstybės kontrolė, demografinė situacija, vangus ūkio augimas, prekybos ir darbo įstatymai, taip pat išlaidos aplinkosaugai Europoje. Tai kenkia visiems". T. Donahue taip pat atmetė kritines pastabas JAV atžvilgiu.

Rusijos naftos milžinė "LUKoil" atnaujina Irako Vakarų Kurnos naftos telkinio plėtojimo darbus, tvirtindama, jog atitinkama sutartis, sudaryta ir panaikinta Sadamo Huseino (Saddam Hussein) režimo metais, vis dar galioja. Tai šeštadienį paskelbė įtakingas britų verslo dienraštis "The Financial Times", cituodamas "LUKoil" viceprezidentą Leonidą Feduną. Pasak jo, Bagdade vėl buvo atidaryta "LUKoil" atstovybė.

Švedijos automobilių milžinė "Volvo" prašo Europos Komisijos atidėti gamintojos konkurentės - bendrovės "Scania AB" - kontrolinio akcijų paketo pardavimą. Kaip rašo įtakingas britų verslo dienraštis "The Financial Times", "Volvo" neoficialiai prašo Europos Komisijos atidėti šio paketo pardavimą iki 2004 metų balandžio, kad išvengtų didelių nuostolių iš savo 45 procentų akcijų pardavimo. Paketo pardavimo atidėjimas leis "Volvo" susirasti pirkėją ir išvengti nuostolių.

Muzikos įrašų kompaktinėse plokštelėse pasaulio rinkos apimtis praėjusiais metais krito 7 proc., iki 32 milijardų JAV dolerių. Kritimas, pasak "The Financial Times", tęsiasi jau trečius metus iš eilės. Pramonės asociacija IFPI, vienijanti 1,5 tūkstančio muzikos įrašų bendrovių 76 pasaulio valstybėse, mano, kad smukimą didele dalimi nulėmė piratai. Per metus asociacijai pavyko konfiskuoti 34 milijonus neteisėtai pagamintų kompaktinių plokštelių, neskaitant piratų medžioklės internete.

Volstryto milžinės laukia, kol bus pasirašytas susitarimas su JAV valdžia, kuris sureguliuos visas daugybę rinkos priežiūros organų pretenzijų dėl skandalingai praėjusiais metais pagarsėjusio šių korporacijų konsultacinio verslo. Susitarimas, kaip rašo įtakingas britų dienraštis "The Financial Times", turi būti paskelbtas per kelias ateinančias savaites ir jame numatomos bendros 1,4 milijardo JAV dolerių baudinės išmokos. Tačiau pirmaujančių investicinių bankų lauks nemaloni staigmena.

Skandalingai bankrutavusios energetikos korporacijos "Enron" procesas jau artėja prie pabaigos. Šiuo metu kreditorių komiteto atstovai ir bendrovė jau rengiasi baigti derybas dėl reorganizacijos, per kurias bus nuspręsta, kaip iš korporacijos aktyvų galima uždirbti daugiau pinigų kreditoriams. Kaip rašo įtakingas britų verslo dienraštis "The Financial Times", greičiausiai "Enron" bus suskaidyta ir parduota dalimis. Kai kurie aktyvai tiesiog bus perduoti kreditoriams skoloms padengti.