the financial times

Teiginys apie galimas žinias iš Kinijos ir Suomijos pasienio kažkurioje apžvelgiamoje ateityje, be abejo, yra oksimoronas. Jei siena kada nors tiek slinksis, ten veikiausiai jau bus nebe Suomija, o kažkoks kitas politinis darinys. Vis dėlto provokuojanti antraštė nusako daugiau ar mažiau tariamą arba daugiau ar mažiau tikrą tendenciją – globalizacijos painiavoje neatmestini jokie, taip pat ir kraštutiniai scenarijai.

Atrodo, kad sunaikinus Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį arabų šalių problemos nesibaigia. Įsidrąsinusios Vakarų valstybės imasi naujų sankcijų prieš Iraną ir Siriją. Šių musulmoniškų valstybių keliamas rūpestis skirtingas, todėl ir sankcijų poveikis šiems režimams gali būti įvairus.Stiprinama alavitų dinastija Sirijos lyderio Basharo al Assado režimas, kaip manoma Vakaruose, peržengė visas leistinas ribas.

Metas atsisveikinti su BRIC organizacija, teigia „The Financial Times“ apžvalgininkas. BRIC analitikas išjuokė kalambūru: „Plytos be ja jungiančio mišinio“ („brick“ anglų kalba – „plyta“). Kažkada Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Rusijos sąjunga puikiai reprezentavo galios pasaulyje perskirstymą. Tačiau dabar tai yra „vakarietiško“ pasaulio paveikslo požymis, kuris apsunkina realio situacijos vertinimą.

Portugalijoje darbo diena privataus sektoriaus darbuotojams ilginama 30 minučių. Taip pat planuojama panaikinti kai kurias šventines dienas ir apkarpyti premijas. Apie tai, kaip praneša "The Financial Times", pareiškė šalies premjeras Pedras Pasos Koeljas (Pedro Passos Coelho), kreipdamasis į šalies tautą per televiziją. Preliminariais vertinimais, įgyvendinus planuojamas taupymo priemones, privataus sektoriaus darbuotojai neteks 20 proc. pajamų, palyginti su praėjusiais metais.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos teigia, kad jo santykiai su tarptautiniais skolintojais yra geri, šalis veiksmingai įgyvendina reformas, o jo kritikai tik be reikalo „kursto nežinią ir kelia paniką“, rašo „The Financial Times“. Sekmadienį E. Veniselos sakė, kad Graikija sparčia imasi įgyvendinti ilgai atidėliotas struktūrines reformas, dėl kurių susitarė su Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), tačiau detaliau nepaaiškino, kaip sieks jas įgyvendinti.

„The Financial Times“ praneša, kad trisdešimt finansinių įstaigų yra įtrauktos į sąrašą, kurioms turi būti taikoma tarptautinė priežiūra siekiant užkirsti kelią galimų sisteminių pavojų plitimui. Į sąrašą pateko šešios draudimo bendrovės: AXA S.A., „Aegon“ , Allianz SE, „Aviva“, „Zurich Financial“ ir „Swiss Re“, taip pat 24 bankai iš Jungtinės Karalystės, žemyninės Europos, Šiaurės Amerikos ir Japonijos.

Lietuvos ekonomika stabilizuojasi, o šalies Vyriausybė, praėjusį mėnesį sėkmingai išplatinusi 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisiją, yra įsitikinusi, jog pavyks išvengti kreipimosi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), interviu britų dienraščiui „The Financial Times“ teigė Premjeras Andrius Kubilius. Anot jo, ekonomika dugną pasiekė pirmąjį šių metų pusmetį, o trečiąjį ketvirtį, lyginant su antruoju, užfiksuotas 6 proc. augimas.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos darbo vizitui į Lietuvą mūsų šalies žiniasklaida skyrė ypatingą dėmesį. Atrodytų, į Lietuvą atvyksta pats Popiežius. Suprantama, asmenybė marginalinė, tačiau neeilinė, viešnagė istorinė, o kaimyninių valstybių santykiai, švelniai tariant, politine prasme nėra kaimyniški. Tačiau šis vizitas, ko gero, reiškia pasikeitusį Vakarų ir pirmiausia Europos Sąjungos požiūrį į „paskutinį diktatorių Europoje“ ir jau 15 metų trunkantį A. Lukašenkos režimą.

Po vadinamosios oranžinės revoliucijos 2004 m. pabaigoje, kai valdžią Ukrainoje į savo rankas perėmė vakarietiškų pažiūrų prezidentas Viktoras Juščenka, Rusijos ir Ukrainos santykiai tapo itin keblūs. Pačia bendriausia prasme juos galima apibūdinti kaip statišką procesą, papildomą cikliškai pasikartojančių tiek Rusijos, tiek Ukrainos griežtos retorikos proveržių viena kitos įgyvendinamos politikos klausimais.

Šie metai Rytų bei Vidurio Europoje lyg ir turėjo būti nužymėti šventėmis: prieš dvidešimtmetį griuvo Berlyno siena, prieš dešimt metų prasidėjo NATO plėtra, prieš penkerius – pirmosios šio regiono šalys įstojo į Europos Sąjungą (ES). Ar reikalai iš tiesų atrodo šventiškai? Nelygu žvilgsnio priekabumas ir akiplotis.

Latvija bei jos kaimynės Lietuva ir Estija išgyvena sunkiausią ekonominę krizę nuo Tarybų Sąjungos žlugimo. Šių šalių problemos gali sukelti naują finansinių sunkumų bangą visoje Europoje, todėl kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turėtų padėti Baltijos šalims išvengti žlugimo, rašo įtakingas Didžiosios Britanijos finansų dienraštis „The Financial Times“. Nors Baltijos šalių nacionalinių valiutų devalvacija, anot „The Financial Times“, padėtų sušvelninti šių šalių ekonomikų smukimą ir ...

Mintys įkurti „dujų OPEC“ buvo pradėtos viešai reikšti jau prieš keletą metų. Dar 2002-aisiais buvęs Rusijos prezidentas, o dabar ministras pirmininkas Vladimiras Putinas siūlė sukurti „Eurazijos dujų sąjungą“, bet šie jo žodžiai didesnio atgarsio nesulaukė. Vienintelis Iranas atsiliepė, tačiau derybos buvo labai pasyvios. O jau 2006 metais po pasaulį pasklido „The Financial Times“  paviešinta informacija.

Netikėtą požeminio 150 km ilgio tunelio iš Bolivijos į Ramųjį vandenyną statybos projektą pasiūlė trys Čilės architektai. Apie tai praneša penktadienį Londono laikraštis „The Financial Times“. Tunelis turi būti nutiestas po rajonu, kur nubrėžta dabartinė riba tarp Peru ir Čilės. Prie išėjimo iš tunelio atsivers dirbtinė sala, kuri priklausys Bolivijai ir kurioje šalis galės pastatyti savo jūrų uostą.

Švedijos kompanija „Ericsson“ neatmeta galimybės parduoti savo dalį bendroje su Japonijos bendrove „Sony“ įmonėje „Sony Ericsson“, rašo Didžiosios Britanijos finansų dienraštis „The Financial Times“, remdamasis „Ericsson“ vykdomojo direktoriaus Karlo Henriko Svanbergo (Carl-Henric Svanberg) pareiškimu. “Ericsson“ vadovas pabrėžė, kad bendrovės dalį įmonėje „Sony Ericsson“ gali įsigyti Japonijos kompanija „Sony“. Tačiau jokios derybos kol kas nevyksta.

Darbuotojai Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse galės ir toliau dirbti neribotą laiką, nes Europos Parlamente (EP) nepavyko susitarti dėl Darbo laiko direktyvos nuostatų pakeitimo, rašo Didžiosios Britanijos finansų dienraštis „The Financial Times“. Vėlų pirmadienio vakarą nepavyko išeiti iš aklavietės: EP spaudė panaikinti išimtį, leidžiančią nesilaikyti 48 val.

Euras „greituoju būdu“ Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasiūlė Rytų Europos šalims įsivesti eurą netampant euro zonos narėmis. Tiesa, oficialių TVF pareiškimų nebuvo, apie pasiūlymą visuomenė sužinojo iš dienraščio „The Financial Times“, kuris nutekino įslaptintą TVF medžiagą. Lietuvos valdžia į laikraščio žinią reagavo aukščiausiu lygiu.

Pagal sutartis eurą įsivedė, tačiau euro zonai nepriklauso Vatikanas, San Marinas ir Monakas. Vienašališkai, neatitikdamos ES euro zonos šalims taikomų reikalavimų, eurą įsivedė Andora, Juodkalnija ir Kosovas. Naujienų agentūros perspausdino įtakingajame „The Financial Times“ išspausdintą tariamai įslaptintą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlymą Rytų Europos šalims kuo skubiau atsisakyti savo nacionalinių valiutų, formaliai neprisijungiant prie euro zonos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš balandį Londone vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Didžiosios Britanijos finansų dienraščiui „The Financial Times“ duotame interviu pareiškė, kad tarp ES ir JAV nėra rimtų nesutarimų dėl kovos su pasauline finansų krize būdų. „Mes renkamės, kad priimtume bendrus sprendimus, o ne tam, kad konkuruotume tarpusavy, - sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.

Laikraštis „The Financial Times“ praneša, kad Šveicarijos privatūs bankai savo aukščiausius postus užimantiems darbuotojams uždraudė išvykti iš šalies, - rašo dienraštis „Vakaro žinios“. Bankai baiminasi, kad jų vadovai užsienio kelionių metu gali būti sulaikyti dėl bylų, susijusių su vengiančiais mokesčių klientais užsieniečiais, daugiausia JAV piliečiais, tyrimo. Daugumos bankų, nutarusių taikyti tokias atsargumo priemones, vadovams uždrausta lankytis JAV.

Šiais laikais sunku būti rusų oligarchu. Ypač jei tu esi Olegas Deripaska. Vos prieš 6 mėnesius jis buvo turtingiausias Rusijos žmogus, valdęs 28 mlrd. dolerių vertės turtą ir planavęs labai ambicingą sandorį - įsigyti didžiausią pasaulyje nikelio bendrovę, o tai jam būtų leidę vadovauti gigantiškam 90 mlrd. dolerių vertės metalurgijos koncernui. Atrodė, kad turtingiausiam Rusijos gyventojui atsiveria nuostabios perspektyvos.

Kovo pradžioje Šiaurės Airiją sukrėtė du kruvini išpuoliai, per kuriuos žuvo du britų kariai, policininkas, dar keturi žmonės buvo sunkiai sužeisti. Tokio pobūdžio nusikaltimų šioje provincijoje nebuvo beveik 12 metų, tad spaudoje pagrįstai keliamas klausimas, ar tai nauja airiško terorizmo banga, ar paskutinis karingų grupuočių, atskilusių nuo Airijos respublikonų armijos (IRA), pasispardymas.

Vasario 25-ąją pirmą kartą kreipiantis į Amerikos kongresą Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai teko labai skrupulingai, kruopščiai apgalvoti retoriką. Tiesa, dar rinkimų kampanijos metu visi pripažino, kad dėl retorikos ponas B. Obama turi mažiausiai rūpesčių. Bet įtikinamai kalbėti yra viena, o mėginti išjudinti įstrigusią didžiausią pasaulio ekonomiką – vis dėlto visai kita.

Dabartinė finansų krizė Europos Sąjungai (ES) gali tapti tikru išbandymu. Jos naujųjų narių padėtis gali būti daug blogesnė nei senųjų, nors būtent „senosios“ Europos bankininkai ir finansininkai turėtų prisiimti atsakomybę dėl kilusios krizės. „Naujai prisijungusios valstybės yra smarkiai prasiskolinusios. Didelė dalis tų skolų paimtos užsienio valiuta, vadinasi, jas perskaičiavus į nacionalinę valiutą tos skolos bus dar didesnės.

Iš trijų Baltijos valstybių Latvija pirmoji neatlaikė pasaulinės ekonomikos krizės. Praėjusį penktadienį prezidentas Valdis Zatleras priėmė ministrų kabineto vadovo Ivaro Guodmanio atsistatydinimo prašymą. Kartu pasitraukė ir visa Vyriausybė. Jau pirmadienį šalies vadovas pradėjo formuoti naują kabinetą, tačiau tai nėra toks paprastas užsiėmimas. Agentūrai AP jis užsiminė, kad, siekiant atkurti politinę tvarką, gali prireikti pirmalaikių Saemos (parlamento) rinkimų.

Rusijos prezidentas penktadienį apkaltino V. Putino vyriausybę dėl lėtų antikrizinių veiksmų. Analitikai įžvelgia augančią trintį. „Dirbame labai lėtai, tiesiog nepriimtinai lėtai“, – Irkutske įvykusiame susitikime su valdžios pareigūnais ir verslininkais kalbėjo Dmitrijus Medvedevas. „The Financial Times“ rašo, jog tai yra dar vienas augančios trinties tarp dviejų šalies vadovų ženklas.

Tą vasario 17-ąją, kai parlamentui paskelbus nepriklausomybę Kosovas tapo septintąja valstybe, atsiradusia subyrėjus buvusiai Jugoslavijai, buvo sekmadienis. Kosovas skelbė nepriklausomybę jau antrąjį kartą. 1991 m. Kosovo vienašališką aktą pripažino tik Albanija. Ne trečias, o antras kartas, kaip sakoma, nemelavo: buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę pripažino apie penkias dešimtis pasaulio valstybių, iš jų 22 (iš 27) yra Europos Sąjungos narės.

Vis giliau į bankų krizės Vakarų Europoje sukeltą recesiją klimpstančiai Rytų Europai reikalinga koordinuota Europos Sąjungos (ES) pagalba, teigia Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. „Būtų gerai, kad ES valdžios institucijos taikytų labiau koordinuotą požiūrį“, - pareiškė Stokholme viešintis A.Kubilius interviu britų verslo dienraščiui „The Financial Times“. „Mes taip pat panašiai nukentėjome nuo krizės paskolų rinkose ir recesijos.

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

Į Lietuvą atyksta Deividas Goldsmitas, kurį britų dienraštis „The Financial Times“ pavadino vienu įtakingiausių ir sėkmingiausiai dirbančių verslininkų pasaulyje. „Niekada nelaimėsi žaidimo tik gindamasis“,- teigia D.Goldsmitas. Šiais pokyčių laikais kaip niekad aktualu sėkminga verslo strategija.

Šiandien niekas neabejoja, kad didžioji finansų krizė, prasidėjusi JAV ir išplitusi visame pasaulyje, nemaža dalimi buvo paskatinta sisteminių amerikietiškos rinkos ekonomikos klaidų. Galbūt todėl akys vis krypsta anapus Atlanto: kaip ši šalis kovoja su krizės pasekmėmis ir šalina priežastis, dėl kurių prasidėjo ekonominė recesija, gresianti peraugti į dar didesnę ligą – depresiją.

Pasaulinė finansų krizė negailestingai smogė ne tik jaunosioms ES narėms, neva pernelyg entuziastingai pasidavusioms masinio vartojimo vilionėms, bet ir Vakarų Europos sunkiasvorėms. Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija nespėja „pumpuoti“ milijardų į savo finansų sistemas ir atskirus pramonės sektorius, tačiau optimistinių prognozių vis tiek beveik nesigirdi.

Pasaulio ekonomistai dar neseniai prognozavo, kad apie 2050 m. sparčiai besivystančių šalių (emerging markets) – Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Meksikos – ekonomika pasivys dabartinį Didįjį aštuonetą. Žinoma, šiandien šis scenarijus nebeatrodo toks optimistinis, nes pasaulinė finansų krizė palietė visas be išimties valstybes – net ir tas, kurių ekonomikos augimas buvo svaiginantis ir nekeliantis abejonių. 2008 m. pirmąsyk per šešerius metus Kinijos BPV augo mažiau nei 10 procentų.

„The Financial Times“ (FT) grupės vadovas Johnas Riddingas laiške darbuotojams paskelbė, kad įmonė atleis 80 kolektyvo narių. Kurių šalių atstovybes labiausiai palies atleidimų banga, FT kol kas neskelbia. „Nors metai tik prasidėjo, tačiau jau dabar aišku, kad 2009-ieji bus lemiami žiniasklaidai. Šįmet planuojame įgyvendinti svarbius struktūrinius pakeitimus, pereidami prie skaitmeninių kanalų. Taip pat turime išgyventi recesiją bei pajamų mažėjimą“, - oficialiame laiške teigia J. Riddingas.

Tai, kad Baltarusijos centrinis bankas nuo sausio 1 d. devalvavo šalies nacionalinę valiutą baltarusišką rublį („zuikutį“), nebuvo naujiena nebent finansų ir ekonomikos ekspertams, kurie atidžiai seka pasaulio rinkų pokyčius. Tačiau eilinius Baltarusijos ir Europos šalių žmones ji nustebino. Ypač kai ilgus metus šalies lyderis A. Lukašenka su jam būdingu patosu tvirtino, kad Baltarusijos ekonomika lieka viena stabiliausių krizės apimtame pasaulyje.

Recesija, ekonomikos atsigavimas, prekių karas ir dirbtinai sukurta gyvybė - štai kas laukia žmonijos šiais metais. Ekspertai prognozuoja, kad 2009 metais recesija Jungtinėje Karalystėje, JAV, Ispanijoje ir Airijoje nesibaigs, tačiau kitos Europos valstybės ir Japonija greičiausiai išbris iš krizės. Ramybės nebus „Bet kuriuo atveju 2009-ieji nebus ramūs“, - laikraštyje „The Financial Times“ teigia Chrisas Jilesas.

Naftos kartelis OPEC per aukščiausio lygio susitikimą Orane (Alžyras) naftos gavybą nuo sausio 1 dienos nutarė sumažinti maždaug 2 mln. barelių per dieną. Bendras gavybos sumažinimas bus 2,2 mln. barelių, o tai sudaro 2,5–3 proc. visos pasaulio naftos gavybos. Taip tikimasi pažaboti naftos kainų nuosmukį – nuo 147 JAV dolerių už barelį liepą iki 44 dolerių dabar. Laikraštis „The Financial Times“ rašo, kad, rugsėjį ją sumažinus 2 mln. barelių, nuo Naujųjų metų jos gavyba iš viso kris 4,2 mln.

Pasaulinė kreditų krizė stumia Brazilijos ūkininkus į katastrofišką padėtį. Pastarąjį dešimtmetį Brazilija nuolat plėtė žemės ūkio naudmenų plotus. Ši Pietų Amerikos šalis pagarsėjo kaip viena svarbiausių pasaulio maitintojų. Vis dėlto atėjęs sunkmetis bene skaudžiausiai smogė Brazilijos ūkininkams.

Ignalinos atominės elektrinės (IAE) direktorius Viktoras Ševaldinas teigia esantis lietuvių patriotas ir sako, kad derybas dėl IAE likimo patikėjus jam, elektrinė nebūtų uždaryta. Šie V.Ševaldino teiginiai publikuojami britų dienraščio „The Financial Times“ reportaže apie IAE: jos istoriją, ginčus dėl jos likimo ir su jos numatomu uždarymu susijusias socialines ir ekonomines problemas. „Kartą man buvo siūloma važiuoti vadovauti rusų elektrinei.

Veikiausiai ir apie sąvokas „giesmė“... Ukrainos holodomoro 75-erių metų paminėjimui skirtame vokiečių dienraščio „Berliner Zeitung“ straipsnyje „Kaip Dmitrijus Medvedevas parenka žodžius“ (11 18) cituojamas Rusijos prezidentas, pareiškęs, jog Maskva nesutinka su tuo,  kad Ukraina vadina holodomorą ukrainiečių genocidu. Pasak pono D. Medvedevo, milijonai žmonių žuvo ir Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šaltai atsakė Prancūzijos prezidentui Nikolas Sarkozy, šiam paprašius garantuoti energijos tiekimą Lietuvai uždarius Ignalinos atominę elektrinę, skelbia britų dienraštis „Financial Times“. Anot laikraščio, klausimu dėl „Družbos“ naftotiekio atidarymo D. Medvedevas absoliučiai niekuo neįsipareigojo, o prašomas pažadėti, kad Lietuvai ir nuo 2010 metų sausio bus tiekiama elektra, D. Medvedevas atsakė: „Nikolas, kodėl tu apie tai kalbi su manimi? Jei lietu...

Į tradiciškai griežtą Anglijos vyrų madą netikėtai įsiveržė naminės šlepetės, kurios apsiaunamos dalykiniams susitikimams ir netgi iškilmingoms ceremonijoms. Todėl džentelmeno pasirodymas per vakarėlį Londone su fraku ir aksominėmis šlepetėmis jau nėra iššūkis visuomenės skoniui, o tik pabrėžia jo šiuolaikiškumą.

Populiariausias pasaulyje verslo dienraštis „The Financial Times“ po kiek daugiau nei šešerių metų atnaujino savo interneto svetainę. Anot „The Financial Times“ vykdomojo direktoriaus Robo Grimshaw, atnaujinta svetainė užtikrins didesnę sinergiją su spausdinama FT versija. Tinklalapyje taip pat buvo panaikintas barjeras tarp naujienų bei komentarų, kas vis dažniau pastebima šiuolaikiniame internete. Atnaujinto portalo „FT.

JAV bankų sektorius 2008 metų lapkritį neteks dar 70 000 darbo vietų, rašo dienraštis „The Financial Times“. Daugelis finansinių organizacijų peržiūri savo finansinius planus 2009 metams ir planuoja mažinti išlaidas. Skaičiuojant viso pasaulio mastu, darbo gali netekti 200 000 bankininkų. Spalio pabaigoje pasaulinėje bankų sistemoje darbo vietų sumažėjo 150-čia tūkstančių. Manoma, kad labiausiai nukentės žmonės, dirbantys bankų investiciniuose padaliniuose.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tapo pirmuoju valstybės vadovu, metusiu iššūkį naujai išrinktam JAV prezidentui Barackui Obamai. Savo pirmajam metiniam pranešimui, kuris truko 1 val. 28 min. (net 28 min. ilgiau nei Vladimiro Putino pranešimai) ir kurį Rusijos žiniasklaida iš karto pavadino sensacingu, daryti D.Medvedevas pasirinko tokią dieną, kai viso pasaulio dėmesys buvo sutelktas į tą, kurį amerikiečiai išrinko naujuoju šalies vadovu.

2030 metais naftos kaina išaugs iki 200 dolerių už barelį, ketvirtadienį rašo „The Financial Times“, cituodama Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) prognozę. Agentūra taip pat teigia, kad nafta nedelsiant pabrangs iki 100 dol. už barelį, vos tik pasaulis išsikapstys iš finansinės krizės, o tai, anot IEA, atsitiks 2015 metais. Kainų augimą skatins padidėjusi naftos produktų paklausa bei sumažėjusi gavyba.

Bankrutavusi ir rugsėjo mėnesį nacionalizuota draudimo kompanija „American International Group“ (AIG) dėl nemokumo sustabdė išeitinės išmokos mokėjimą buvusiam direktoriui Martinui Sullivanui, rašo „The Financial Times“. Kompanija taip pat užšaldė apie 600 milijonų dolerių išmokų, skirtų padalinio „AIG Financial Products“ vadovams. Tarp jų pateko padalinio vadovas Josephas Cassano, turėjęs gauti 69 milijonus, ir dar penki vadovai, kuriems buvo skirta 93 milijonai dolerių.

Ant bankroto slenksčio atsidūrusią Islandiją gelbės ne rusai, o Europa. Šalis gaus šešių milijardų dolerių kreditą iš Tarptautinio valiutos fondo, Skandinavijos centrinių bankų ir Japonijos banko. Tarptautinis valiutos fondas skirs milijardo dydžio kreditą, antradienį rašo „The Financial Times“. Apie Rusijos dalyvavimą gelbėjant šalies ekonomiką nebeužsimenama.

Didžiojoje Britanijoje dienraštis „The Financial Times“ pradėjo beprecedentę kampaniją. Reklamos agentūros DDB sukurtas reklaminis stendas – visiškai tuščias. Jame mažomis raidėmis parašyta reklaminė antraštė: „Pasaulinis ekonomikos nusileidimas. Kokią pirmą klaidą gali padaryti verslas?“. Žemiau pateikiamoje nuorodoje nagrinėjami pavyzdžiai, kuomet verslas bankrutuoja, apkarpęs savo reklamos biudžetus. Reklama skatina verslininkus taupyti kitose srityse, tik ne reklamos.

Lietuva antrąjį metų ketvirtį sulaukė didesnio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio nei kaimyninės Baltijos šalys bei buvo dažniau minima teigiamame kontekste, parodė balandį - birželį JAV kompanijos atliktas valstybių žinomumo žiniasklaidoje tyrimas „East West Global Index 200“. Tyrime 200 šalių buvo sureitinguotos pagal tai, kaip dažnai ir kokiame kontekste jas balandžio - birželio mėnesiais minėjo tarptautinė žiniasklaida.