taivanas

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį pasiūlė Nauru pagalbą vystymuisi ir kovai su klimato kaitai, praėjus porai mėnesių po to, kai ši mažytė pietinė Ramiojo vandenyno valstybė nutraukė diplomatinius ryšius su Taivanu. Nauru prezidentas Davidas Adeangas pirmadienį Pekine susitiko su Xi Jinpingu, atvykęs pirmojo valstybinio vizito į Kiniją po sausį priimto sprendimo nebepripažinti Taivano.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad aplink savivaldžią salą buvo pastebėti 36 Kinijos kariniai orlaiviai. Tai didžiausias šiais metais per 24 valandas aplink salą pastebėtas Kinijos karinių orlaivių skaičius.  Analitikai tokį skaičių vadina reakcija į pastarosiomis dienomis Taivano paskelbtą politinį kreipimąsi į Europą. Pekinas savivaldų demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną žada susigrąžinti, jei reikės – jėga.

Kinija didina savo karinį ir branduolinį arsenalą tokiu mastu, kokio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir visi ženklai rodo, kad ji laikosi ambicijų iki 2027 m. būti pasirengusi įsiveržti į Taivaną, liudija aukščiausio rango JAV admirolas. Nepaisant Pekino patiriamų ekonominių sunkumų, jų oficialus gynybos biudžetas pastaraisiais metais padidėjo 16 proc. iki daugiau kaip 223 mlrd.

Nors gali atrodyti, kad Rytų bloke nieko aršesnio už Vladimirą Putiną nėra, tačiau ekspertai teigia, jog Kinijos režimo lyderis Xi Jinpingas yra jam lygus. Kalbant tiek apie istorinių naratyvų naudojimą, tiek apie bendradarbiavimą su kitomis autokratijomis – jiedu turi daug ką bendro. Tik laiko klausimas, kada Xi Jinpingas užpuls Taivaną taip, kaip Ukrainą užpuolė V. Putinas.

Taivano apylinkėse pastebėta vienuolika Kinijos karinio jūrų laivyno laivų, trečiadienį pranešė Taipėjaus gynybos ministerija. Tai didžiausias skaičius šiais metais, tęsiantis salos ir Kinijos ginčui dėl incidento, per kurį žuvo žvejai. Kinijos greitaeigis kateris su keturiais žmonėmis apvirto vasario 14 d. netoli Taivano Kinmeno salų, persekiojamas Taivano pakrančių apsaugos tarnybos, visi laive buvę žmonės įkrito į vandenį.

Taivano vyriausybė antradienį pranešė, kad draudžiamuose ir ribotos prieigos vandenyse netoli Taivano kontroliuojamo Dzinmeno pirmadienį buvo pastebėti Kinijos žvalgybos ir pakrančių apsaugos laivai. Jūrų reikalų tarybos ministrė Kuan Bi-ling žurnalistams sakė, kad pirmadienį į draudžiamus vandenis įplaukė vienas Kinijos žvalgybos laivas, o į ribotos prieigos vandenis pateko keturi Kinijos pakrančių apsaugos laivai. „Tačiau jie ilgai neužsibuvo.

Pekinas trečiadienį apkaltino Taivano institucijas vengiant prisiimti atsakomybę ir slepiant tiesą, po to, kai praėjusią savaitę per vieną incidentą žuvo du Kinijos piliečiai. „Oficialiai reikalaujame, kad atitinkamos šalys Taivane kuo greičiau paskelbtų tiesą“, – internete išplatintame pranešime nurodė Pekino Taivano reikalų biuro atstovė spaudai Zhu Fenglian.

Atidaryti atstovybę Taivano vardu buvo viena iš pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klaidų, sukūrusi „visą kaskadą problemų“, sako kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga. Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvausiantis A. Veryga antradienį Rytų Europos studijų centro organizuojamoje diskusijoje pristatė savo įžvalgas užsienio ir vidaus politikos klausimais.

Aplink Taivaną buvo pastebėta rekordiškai daug – aštuoni Kinijos balionai, iš kurių du skrido tiesiai virš salos, šeštadienį pranešė Taipėjaus gynybos ministerija. Ministerija nurodė, kad balionai buvo pastebėti penktadienį, likus dienai iki Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventės pradžios, 15 000-38 000 pėdų (4572-11 582 metrų) aukštyje. Tai didžiausias skaičius balionų, pastebėtų nuo tada, kai gruodį ministerija pradėjo reguliariai skelbti duomenis apie pastebėtus balionus.

Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog Taivano įmonės Rusijai tiekė karui Ukrainoje reikalingų prekių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva kalbasi su Taipėjumi dėl tokio artimos Vilniaus ir Kyjivo sąjungininkės verslo elgesio. „Negaliu paneigti, kad tokie pokalbiai vyksta, tas aiškinimasis tikrai vyksta“, – pirmadienį žurnalistams Rokantiškėse, karinio miestelio atidarymo reginyje teigė I. Šimonytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė neigiamai vertinanti užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie nuo karo Ukrainoje pradžios išaugusį karinei pramonei skirtos gamybinės įrangos tiekimą iš Taivano į Rusiją.  Parlamento vadovė sako, kad šis atvejis dar kartą parodo Rusijos bandymus apeiti tarptautines sankcijas per trečiąsias šalis.

Su Taivanu draugiškus ryšius palaikantys Seimo nariai sutinka, kad nuo karo Ukrainoje pradžios išaugęs karinei pramonei skirtų staklių tiekimas iš salos į Rusija yra problema.  Sausio pabaigoje nepriklausomas Rusijos tinklapis „The Insider“ kartu su Taivano leidiniu „The Reporter“ atlikęs bendrą žurnalistinį tyrimą paskelbė, kad Taivanas per pastaruosius metus tapo svarbiausiu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijos karinei pramonei.    „Esu skaitęs tą tyrimą.

Buvęs Taivano pagrindinės opozicinės Kuomintango partijos kandidatas į prezidentus, buvęs Gaosiongo meras Han Kuo-yu ketvirtadienį buvo išrinktas naujojo salos parlamento pirmininku. Taivano politikoje dešimtmečius dominuoja dvi partijos – valdančioji Demokratinė pažangos partija (DPP) ir propekiniška KMT. DPP kandidatas Lai Ching-te praėjusį mėnesį per rinkimus tapo salos prezidentu, bet nei DPP, nei KMT negalėjo užsitikrinti daugumos 113 vietų parlamente.

Kariauti su Ukraina Rusijai, atrodo, padeda ir Lietuvos valdančiųjų mylimas Taivanas. Kaip praneša Taivano žiniasklaida, nepriklausomas tyrimas rodo, jog mūsų valdžios draugai taivaniečiai tiekė aukštąsias technologijas Rusijos karo pramonei. Kaip tai dera su Lietuvos deklaruojama vertybine užsienio politika? Aiškinamės su politilogu Šarūnu Liekiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad pašliję Lietuvos ir Kinijos santykiai ilgainiui atsistatys. Nors šalies vadovas teigia, kad Lietuvos sprendimai dėl Taivano buvo „drastiški“, tačiau, pasak jo, persigalvoti dėl jų nebūtų buvęs tinkamas žingsnis. „Mūsų aktyvus veiksmas tarptautinėje bendruomenėje nebuvo nepastebėtas Kinijos ir ilgainiui jos pozicija tapo nuosaikesnė.

Ramus, dažnai besišypsantis Xi Jinpingas gali atrodyti nepavojingas, tačiau ekspertai jau seniai perspėjo, kad jis siekia dominuoti pasaulyje. Savo diktatūros laikais jis šiurkščiai pažeidinėjo žmogaus teises, užgniaužė Honkongo laisvę, o dabar, atrodo, yra pasirengęs užgrobti Taivaną. 70-ties metų Xi Jinpingą, kuris nuo 2013 m. valdo 1,4 mlrd.

Taivano pirmenybėse buvusios Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvaigždės testą išlaikė Mindaugas Kupšas. Lietuvio atstovaujami Kaohsiungo „Aquas“ (10/6) savo arenoje 108:101 (27:22, 34:30, 30:20, 17:29) nugalėjo Taivano „Beer Leopards“ (10/5). M.Kupšas nugalėtojams per 30 minučių surinko 24 taškus (11/15 dvitaškių, 2/3 baudų metimų), 13 atkovotų kamuolių, rezultatyvų perdavimą, 2 blokus, klaidą ir pražangą. 25 taškus Kaohsiungo ekipai pelnė Jasonas Brickmanas (11 rez. perd.

Netrukus po to, kai 2023 m. gruodžio mėnesį Marijampolės savivaldybėje esančiame ūkyje buvo nustatytas itin patogeniško paukščių gripo (LPPG) židinys, importo ribojimus lietuviškai produkcijai pritaikė mažiausiai penkios šalys. Gerokai įsibėgėjusioms deryboms dėl kiaušinių ir paukštienos eksporto į Taivaną LPPG protrūkis taip pat buvo lemtingas. Atsakinga institucija informavo VMVT, kad išbraukė Lietuvą iš laisvų nuo LPPG šalių sąrašo.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi šią savaitę Tailande vyksiančiose derybose su Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo patarėju Jake'u Sullivanu aptars Taivano klausimą, penktadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.

Taivanas pastebėjo rekordiškai daug Kinijos balionų – šešis, kurių vienas skrido tiesiai virš salos, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija Taibėjuje. Penki kinų balionai sekmadienį buvo pastebėti netoli šiaurinėje pakrantėje esančio Dzilongo, o vienas skrido virš salos netoli pietinės Pingdongo apygardos, rodo Gynybos ministerijos paskelbti duomenys. Tai didžiausias pastebėtų balionų skaičius nuo gruodžio, kai Taivano gynybos ministerija pradėjo reguliariai skelbti tokią informaciją.

Jungtinės Valstijos pirmadienį išreiškė nusivylimą tuo, kad mažytė Ramiojo vandenyno pietuose esanti Nauru valstybė nusprendė diplomatiškai pripažinti nebe Taivaną, o Kiniją. „Nors Nauru vyriausybės sausio 15-osios veiksmas nutraukti savo diplomatinius santykius su Taivanu yra suverenus sprendimas, jis vis dėlto yra nuviliantis“, – sakė JAV valstybės departamentas. „Taivanas yra patikimas, panašiai mąstantis ir demokratinis partneris.

Nauru pirmadienį paskelbė, kad nutraukia diplomatinius santykius su Taivanu ir renkasi pripažinti Kiniją, paskelbė šios mažytės Ramiojo vandenyno regiono valstybės valdžia socialiniuose tinkluose.

Taivaniečiams išsirinkus Kinijai nepatinkantį prezidentą Pekinas iš karto ėmė demonstruoti karines pratybas jūroje ir pareiškė, kad naujasis prezidentas nesustabdys Taivano prijungimo prie Kinijos. Tiesa, rinkimai Taivane parodė ir tai, kad maždaug 60 proc. rinkėjų norėtų santūresnių santykių su Kinija. Anot ekspertų, Pekinui tai gali būti ženklas, kad grasinimai veikia, tad ateityje žvanginimo ginklais aplink Taivaną galima tikėtis dar daugiau.

Kinijos diplomatijos vadovas sekmadienį pareiškė, kad Taivano rinkimų rezultatai niekada negalėtų pakeisti to fakto, kad sala yra „vienos Kinijos“ dalis, rinkėjams nepabūgus Pekino perspėjimų ir prezidentu pasirinkus nepriklausomybės šalininką Lai Ching-te.

Kinija sekmadienį pareiškė, kad griežtai smerkia Jungtinių Valstijų pareiškimą dėl Taivano rinkimų, Vašingtonui pasveikinus nepriklausomybės šalininką Lai Ching-te su pergale savivaldžios salos prezidento rinkimuose. JAV pareiškimas „siunčia labai klaidingą signalą „Taivano nepriklausomybės“ separatistinėms jėgoms“, teigė kinų užsienio reikalų ministerija ir pridūrė: „Griežtai smerkiame ir griežtai tam prieštaraujame.

Taivanas sekmadienį pareiškė, kad Kinija turi „susitaikyti su realybe“ ir gerbti jo rinkimų rezultatus, kai nepaisydami Pekino perspėjimų šios salos rinkėjai prezidentu pasirinko už nepriklausomybę pasisakantį kandidatą Lai Ching-te.  Rinkėjai ignoravo Pekino pakartotinius raginimus nebalsuoti už Lai Ching-te, taip užtikrindami pergalę žmogui, kurį Kinijos valdančioji Komunistų partija laiko pavojingu separatistu.

Į Taivaną neoficialaus vizito sekmadienį, kitą dieną po to, kai savivaldžioje saloje įvyko svarbūs rinkimai, atvyks amerikiečių delegacija, pranešė faktinė JAV ambasada Taibėjuje. Prezidento Joe Bideno administracijos atsiųsta delegacija pirmadienį surengs derybas su „įvairiais svarbiais politiniais veikėjais“, sakoma Amerikos instituto Taivane pareiškime.

20 milijonų taivaniečių itin svarbiame balsavime nusprendė ir toliau tolti nuo Kinijos. Prezidento rinkimus laimėjo ligšiolinis viceprezidentas – demokratų kandidatas Lai Čing-te, kurį Pekinas pakrikštijo „pavojingu separatistu“. Kinija prieš rinkimus grasino Taivanui, kad sala renkasi tarp taikos ir karo, tačiau taivaniečių tai neišgąsdino. Šūksniai ir džiaugsmas Taivano Demokratinės pažangos partijos būstinėje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį pasveikino išrinktąjį Taivano prezidentą Lai Ching-te ir palankiai įvertino „tvirtą demokratinę sistemą bei rinkimų procesą“ šioje savivaldžioje saloje.

Jungtinės Valstijos nepalaiko Taivano nepriklausomybės, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas po šeštadienį įvykusių svarbių rinkimų šioje savivaldžioje saloje, kurią Pekinas laiko savo teritorija. Žurnalistų paklaustas apie Vašingtono poziciją dėl Taivano, kur prezidento rinkimus laimėjo nepriklausomybės šalininkas Lai Ching-te (Lai Čingtė), J. Bidenas atsakė: „Mes nepalaikome nepriklausomybės.

Kinija šeštadienį pareiškė, kad jos „susijungimas“ su Taivanu yra neišvengiamas, nepaisant to, kad prezidentu savivaldžioje saloje buvo išrinktas nepriklausomybės šalininkas Lai Ching-te. Balsavimas „nesutrukdys neišvengiamai Kinijos susivienijimo tendencijai“, pareiškime, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, teigė Pekino Taivano reikalų biuro atstovas Chen Binhua.

Taivano valdančiosios Demokratinės pažangos partijos (DPP) kandidatas Lai Ching-te, kurį Kinija vadino grėsme taikai, šeštadienį laimėjo salos prezidento rinkimus. Po triukšmingos rinkimų kampanijos Taivano demokratinio gyvenimo būdo gynėju save vadinantis Lai Ching-te suteikė beprecedentę trečią iš eilės kadenciją savo partijai. Šie rinkimai itin atidžiai stebėti ir Pekine, ir Vašingtone, abiem supergalioms varžantis dėl įtakos strategiškai svarbiame regione. 23 mln.

Taivane šeštadienį pasibaigus balsavimui svarbiuose rinkimuose, prasidėjo balsų skaičiavimas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Balsavimas baigėsi 16 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku, o rezultatų laukiama vėliau vakare. Grasinant Kinijai Taivane vyko svarbūs rinkimai Milijonai taivaniečių šeštadienį rinko naują prezidentą ir parlamentą, Kinijai pagrasinus, kad „neteisingo“ lyderio išrinkimas galėtų sudaryti sąlygas karui šioje savarankiškoje saloje.

Seimo valdyba į Taibėjų komandiravo 11 Lietuvos parlamentarų. Anot valdybos sprendimo, jie sausio 20–27 dienos dalyvaus susitikimuose su Taivano valdžios atstovais Taibėjuje.

Kinijos kariuomenė penktadienį pažadėjo sutriuškinti bet kokias pastangas skatinti Taivano nepriklausomybę. Grasinimas pasirodė savarankiško Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorija, itin svarbių prezidento rinkimų išvakarėse. „Kinijos liaudies išlaisvinimo armija visuomet išlaiko didelį budrumą ir imsis visų būtinų priemonių, kad ryžtingai sutriuškintų bet kokius „Taivano nepriklausomybės“ bandymus“, – sakoma Kinijos gynybos ministerijos atstovo Zhang Xiaogango pareiškime.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui netikėtai prakalbus apie pokalbius dėl santykių normalizavimo su Kinija, valdantieji bandė įtikinėti, kad Lietuvos užsienio politikoje neįvyko joks posūkis, bet ekspertai Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė ir Konstantinas Andrijauskas situaciją mato kiek kitaip.

Kinija ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki Taivano rinkimų, perspėjo savarankiškos salos rinkėjus, kad pagrindinio kandidato į prezidentus pergalė keltų didelį pavojų dvišaliams ryšiams. Rinkimus Taivane Kinija, JAV ir kitos pasaulio šalys stebi itin atidžiai, įtariant, kad jų rezultatai turės įtakos būsimiems santykiams su vis agresyvėjančia Kinija.

Kinija karinių atstovų susitikime pareikalavo JAV stabdyti Taivano apginklavimą ir laikytis „Vienos Kinijos principo“. Liaudies Respublika Taivano klausimu nėra pasirengusi nė mažiausiam kompromisui, trečiadienį Pekine pareiškė Gynybos ministerija. Kinijos gynybos ministerijos ir Pentagono atstovai pirmadienį ir antradienį Vašingtone susitiko darbinių pokalbių – likus kelioms dienoms iki šeštadienį Taivane vyksiančių prezidento ir parlamento rinkimų. Daugiau kaip 23 mln.

Kinijos kariuomenės pareigūnai šią savaitę vykusiose derybose JAV kolegoms sakė, kad Pekinas niekada nesileis į kompromisus Taivano klausimu, ir paragino juos nutraukti provokacinius veiksmus Pietų Kinijos jūroje, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.

Kinija sekmadienį paskelbė sankcijas penkioms JAV gynybos sektoriaus įmonėms, reaguodama į jų dalyvavimą parduodant ginklus Taivanui, kurį Pekinas laiko savo teritorijos dalimi. Kinija yra pažadėjusi vieną dieną užgrobti Taivaną, o JAV Kongresas reikalauja tiekti ginklus savivaldžiai demokratinei salai jos gynybai. Praėjusį mėnesį JAV valstybės departamentas patvirtino 300 mln. JAV dolerių (274 mln.

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad trečiadienį Taivano sąsiaurio vidurio liniją kirto trys Kinijos balionai, o vienas iš jų skriejo virš salos. Anot ministerijos, tai buvo jau trečia diena iš eilės, kai fiksuojama, kaip Kinijos balionai kerta neoficialią sieną, skiriančią Taivaną ir Kiniją. Nuo pirmadienio Taivanas iš viso pastebėjo devynis Kinijos balionus. Penki iš jų praskriejo virš salos.

Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad buvo aptikti keturi Kinijos oro balionai, judantys per Taivaną nuo Kinijos skiriančią vidurio liniją, o trys iš jų, pasak pranešimo, skrido tiesiai virš salos. Ministerijos išplatintame paveikslėlyje matyti, kad trys balionai, pasirodę į pietvakarius nuo Taivano vakariniame Taičungo mieste įsikūrusios Ching Chuan Kango (Čing Čuan Kango) karinės oro bazės, antradienį patraukė į šiaurės rytus tiesiai virš salos.

Per Taivaną ir Kiniją skiriančią vidurio liniją buvo aptikti du Kinijos balionai, vienas jų skrido tiesiai virš salos, antradienį pranešė Taivano nacionalinė gynybos ministerija. Sausio 1-osios vakarą balionai buvo pastebėti kertantys vidurio liniją virš Taivano sąsiaurio – jautraus vandens kelio, skiriančio salą nuo Kinijos – dviejose vietose: vienas netoli vakarinio Dziaji miesto, kitas – prie Dzilongo šiaurėje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį kreipdamasis į tautą Naujųjų metų proga sakytoje kalboje teigė, kad Kinija „tikrai bus suvienyta“, pranešė valstybinė žiniasklaida. Taip pat kalboje jis užsiminė apie šalies ekonominį atsparumą krizių akivaizdoje.

Kandidatai į Taivano prezidentus šeštadienį debatuose susikirto išsiskyrus pozicijoms dėl šios savarankiškos salos ryšių su Kinija, artėjant nuo Pekino iki Vašingtono akylai stebimiems rinkimams. Demokratiniam Taivanui liko dvi savaitės iki svarbių rinkimų, kurių rezultatai gali nulemti būsimus Taibėjaus ryšius su vis karingiau nusiteikusia Kinija.

Kinijos gynybos ministerija ketvirtadienį apkaltino Taivano lyderius, anot jos, išpūstais teiginiais, kad Pekinas kišasi į artėjančius šios savarankiškos salos prezidento rinkimus. „DPP valdžia kelia triukšmą, kad žemyninė Kinija kišasi į jos rinkimus“, – spaudos konferencijoje sakė kinų ministerijos atstovas Wu Qianas, pavartodamas Taivano valdančiosios Demokratinės pažangos partijos, kurią apkaltino bandymu „kurstyti konfrontaciją ir manipuliuoti rinkimais“, pavadinimo santrumpą.

Kinija pirmadienį pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių prieš bendroves, dalyvaujančias ginklų pardavime Taivanui, po to, kai Jungtinės Valstijos patvirtino 300 mln. dolerių (275 mln. eurų) vertės sandorį, skirtą sustiprinti savivaldžios salos gynybą. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną jį užgrobti, prireikus – jėga. Tuo metu JAV Kongresas reikalauja savivaldžiai demokratinei salai tiekti ginklus jos gynybai.

Taivano sąsiauriu pirmadienį praplaukė Kinijos karinių jūrų pajėgų junginys, lydimas lėktuvnešio „Shandong“, pranešė taivaniečių gynybos ministerija.  Ministerijos teigimu, laivai įplaukė į sąsiaurį, skiriantį salą nuo žemyninės Kinijos, ir plaukė iš šiaurės į pietus. Ji pridūrė, kad visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione saugumas ir gerovė yra bendra visų šalių pareiga ir atsakomybė.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė aptikusi Kinijos oro balioną, kirtusį vadinamąją vidurio liniją, kuri padalija geopolitiniu atžvilgiu jautrų sąsiaurį, skiriantį savivaldžią salą nuo Kinijos. „1 KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) oro balionas buvo aptiktas vakar 11 val. 52 min. (5 val. 52 min. Lietuvos laiku), kirtęs Taivano sąsiaurio vidurio liniją 101 jūrmylės (187 km) atstumu į pietvakarius nuo Dzilongo“, – nurodė ministerija, turėdama omenyje miestą Taivano šiaurėje.