taivanas

Aukščiausio rango Kinijos diplomatas Wang Yi pirmadienį Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pareiškė, kad Pekinas nesiruošia rasti vietos kompromisui dėl Taivano, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Šiuo klausimu Kinija neras vietos jokiems kompromisams ar nuolaidoms“, – per susitikimą Pekine sakė Wang Yi, anot valstybinio kinų transliuotojo CCTV.

Kinijos užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad Taivanas kelia didžiausią riziką santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Taivano klausimas yra Kinijos pagrindinių interesų pagrindas, svarbiausias Kinijos ir JAV santykių klausimas ir didžiausia rizika“, – sakė Qin Gangas Pekine viešinčiam JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui, skelbia Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

15 Lietuvos maisto pramonės įmonių dalyvauja Taivano sostinėje Taipėjuje vykstančioje maisto produktų bei gėrimų parodoje „Food Taipei Show 2023“, kur tikisi rasti potencialių pirkėjų ir taip išplėsti eksportą į šią Azijos rinką.     Be to, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) delegacija ketina pasirašyti Lietuvos ir Taivano memorandumą, pranešė ŽŪM. Delegacijos vadovas, žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus sako, jog abiejų šalių ekonomikos turėtų dar labiau suartėti.

Taivanui reikalinga Europos šalių parama, kuri padėtų palaikyti taiką savivaldžioje saloje ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, trečiadienį pareiškė Taivano užsienio reikalų ministras. Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu  teigė, kad Pekinas turi ambicijų plėsti savo galią regione ir nebūtinai apsiribos vien tik Taivanu.

Jungtinės Valstijos, nepaisydamos Kinijos prieštaravimų, ketvirtadienį pasirašė prekybos susitarimą su Taivanu. Pekinas šią savarankiškai valdomą demokratišką salą laiko savo teritorijos dalimi. Abi vyriausybės teigia, kad JAV ir Taivano XXI amžiaus prekybos iniciatyva sustiprins komercinius santykius pagerindama muitų, investicijų ir kitą reguliavimą.

Taivanas prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos atstatyti Kyjivo srityje Rusijos kariuomenės sugriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir nuo apšaudymo nukentėjusį darželį Irpinėje – skyrė tam 5 mln. JAV dolerių (4,67 mln. eurų). Tikslinis įnašas, pervestas į Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) administruojamą Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą, bus panaudotas mokyklos ir darželio aplinkos gerinimui, apželdinimui ir žaidimo aikštelių įrengimui, pranešė agentūra.

Taivano „Quanta Computer“ trečiadienį patvirtino turinti „investicijų planų“ Meksikoje, Nuevo Leono valstijos gubernatoriui paskelbus, kad bendrovė į jo valstiją įlies papildomus 1 mlrd. JAV dolerių. „Tesla“ tiekėja ir „Macbook“ gamintoja „Quanta“ yra viena iš pirmaujančių pasaulyje elektronikos gamintojų ir pagal sutartis paslaugas teikiančių rangovių.

Pasaulio šalys, įskaitant ir Lietuvą, ketvirtadienį išreiškė paramą Taivano dalyvavimui Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veikloje.  Jungtinės Karalystės, JAV, Australijos, Kanados, Čekijos, Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos atstovybės Taivane paskelbė bendrą pranešimą, kuriame išreiškė paramą Taivano bendradarbiavimui su PSO ir dalyvavimui Pasaulio sveikatos asamblėjoje kaip stebėtojui.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų taikyti sankcijas bendrovėms, padedančioms Rusijai apeiti Bendrijos ribojimus, įskaitant Kinijos įmones, tačiau atmeta galimas diskusijas dėl sankcijų visai šaliai ar jos pramonei.

Buvusi Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį pareiškė, jog kitą savaitę vyks į Taivaną, kad išreikštų paramą salos demokratijai, jos teigimu, vis labiau agresyvėjančio Kinijos elgesio akivaizdoje.

Į atsargą išėjęs Jungtinių Valstijų generolas trečiadienį paragino Taivaną atsižvelgti į Rusijos karo Ukrainoje pamokas ir sustiprinti bepiločių dronų gynybą, salai susiduriant su didėjančia Kinijos karine grėsme. Demokratiniam Taivanui nuolat gresia Kinijos, salą laikančios savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną norėtų susigrąžinti, jei prireiktų, jėga, invazija.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen pirmadienį buvusiam Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjui Johnui Boltonui pareiškė, kad sala yra pasirengusi glaudžiau bendradarbiauti su JAV ir sąjungininkėmis, kad užtikrintų taiką didėjant įtampai dėl Kinijos.

Kinijos kariuomenė per praėjusią parą prie Taivano pasiuntė 38 naikintuvus ir kitus karinius lėktuvus, penktadienį pranešė Taivano gynybos ministerija. Tai masiškiausias kinų karo lėktuvų skrydis po mėnesio pradžioje Kinijos surengtų didelio masto karinių pratybų, per kurias imituotas salos blokavimas. Kinijai jau seniai vykdant Taivano bauginimo kampaniją, aplink salą taip pat pastebėta karinių laivų.

Kyjivą ir Taibėjų skiria 8 000 kilometrų. Tačiau geopolitiniu požiūriu Ukraina ir Taivanas yra glaudžiai susiję. Jų didžiausia bendra problema yra legitimumas. Rusija nelaiko Ukrainos tikra šalimi. Vladimiras Putinas 2008 metais pavadino ją tiesiog teritorijų rinkiniu. Jo 2021 metais paskelbtoje pseudoistorinėje esė kalbama apie „istorinę vienybę“ tarp Rusijos ir Ukrainos, grindžiamą sąmoningai klaidingu Kyjivo Rusios istorijos interpretavimu.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį viename Prancūzijos savaitraštyje paskelbtame nuomonės straipsnyje paragino Europos šalių karinius laivynus patruliuoti Taivano sąsiauryje. J. Borrellis savo komentaruose leidinyje „Journal Du Dimanche“ pakartojo praėjusią savaitę savo išsakytas pastabas, kai jis pabrėžė, kad Taivanas yra labai svarbus Europai. Taivanas „mums rūpi ekonominiu, komerciniu ir technologiniu požiūriu“, sakė ES diplomatijos vadovas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pademonstravo pastangas mažinti įtampą po prancūzų prezidento pastabų dėl Taivano, taip pat dėl Europos saugumo ryšių su Vašingtonu. Po telefoninio pokalbio Baltieji rūmai ir Eliziejaus rūmai paskelbė atskirus pranešimus. Juose teigiama, kad abiejų šalių prezidentai aptarė balandžio pradžioje įvykusį valstybinį E. Macrono vizitą į Kiniją, kur jis kelias valandas bendravo su prezidentu Xi Jinpingu.

Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas pranešė, kad jo laivas naikintojas USS Milius perplaukė Taivano sąsiauriu per „navigacijos laisvės“ operaciją, kelios dienos po Kinijos surengtų didžiulių karinių pratybų aplink Taivaną. Karo laivas sekmadienį „įprastai perplaukė Taivano sąsiauriu“, vandenimis, kur „pagal tarptautinę teisę taikoma... navigacijos laisvė“, sakoma 7-ojo laivyno pareiškime.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu pasmerkė Pekino pratybas greta Taivano krantų ir perspėjo, kad „atrodo, kad jie bando ruoštis karui prieš Taivaną“. Seimo narys Matas Maldeikis sako, kad Taivano atgavimas Kinijai būtų simbolinis žingsnis link pasaulyje žaidimo taisykles diktuojančios imperijos atkūrimo.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Kinijoje ir pareiškimas, kad Europa neturėtų vadovautis JAV politika Taivano atžvilgiu, sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje. Nors dalis ekspertų ir įžvelgia tiesos Prancūzijos lyderio žodžiuose, politologas Marius Laurinavičius teigia, kad E. Macronas yra tik kalbėtojas, o užsienio politikoje – vienas nesėkmingiausių Europos Sąjungos vadovų.

Kinijos užsienio reikalų ministras pyktelėjo po susitikimo su Vokietijos diplomatijos vadove. Pasak jo, kinams nereikia, kad būtų pamokslaujama apie žmogaus teises. Po susitikimo su Annalena Baerbock Pekine Qin Gangas kirto, esą „Kinijai nereikia mokytojos iš Vakarų“. Vokietijos užsienio reikalų ministrė savo ruožtu perspėjo Kiniją sumažinti įtampą dėl Taivano ir sakė, kad karas regione „būtų siaubo scenarijus visam pasauliui“, rašo Politico.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu pasmerkė Pekino pratybas greta Taivano krantų ir perspėjo, kad „atrodo, kad jie bando ruoštis karui prieš Taivaną“. Ar Kinija greitu metu pradės invaziją į Taivaną? Kokios pozicijos laikysis Europa? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Matas Maldeikis ir VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį nurodė, kad buvimas Jungtinių Valstijų sąjungininku nereiškia, kad Paryžius yra Vašingtono „vasalas“ Taivano klausimu.  „Būti sąjungininku anaiptol nereiškia būti vasalu... nereiškia, kad neturime teisės spręsti patys“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Amsterdame, baigdamas valstybinį vizitą Nyderlanduose.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu išskirtiniame interviu CNN pasmerkė Pekino pratybas greta Taivano krantų ir perspėjo, kad „atrodo, kad jie bando ruoštis karui prieš Taivaną“, rašo CNN.  „Pažiūrėkite į karines pratybas, taip pat į jų retoriką, atrodo, kad jie mėgina pasiruošti karui prieš Taivaną“, – sakė Wu.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono netikėtas pasiūlymas Europai nesivadovauti JAV politika Taivano atžvilgiu šią savaitę Kinijoje sulaukė pagyrų. Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu, paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen pasmerkė Kinijos karines pratybas Taivano sąsiauryje ir antradienį pareiškė, kad Kinija kaip svarbi Azijos valstybė nedemonstruoja atsakingo elgesio. Tris dienas trukusios didelio masto Kinijos pratybos, kurios baigėsi pirmadienį, buvo kerštas už praėjusią savaitę Kalifornijoje įvykusį Tsai Ing-wen susitikimą su Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy per jos kelionę po oficialias ir neoficialias Taivano sąjungininkes.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėjo dviejų dienų valstybinį vizitą Nyderlanduose ir ketina pasakyti kalbą apie savo Europos ateities viziją. Hagos teatre antradienio popietę planuojama kalba nuskambės po to, kai E. Macronas po neseniai įvykusio vizito į Kiniją savo komentarais apie Taivaną sukėlė ažiotažą.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pasakė vieną svarbią žinią: neleiskite Europai įsitraukti į Amerikos žaidimą. Pekinas trokšta, kad ES nepatektų į JAV įtakos zoną, tuo metu, kai Baltieji rūmai vykdo ryžtingesnę politiką Kinijos atžvilgiu. Tiesa, tokios idėjos nepatinka daliai Europos politikų, taip pat ir lietuviams.

Praėjus dienai po to, kai Pekinas paskelbė apie didžiulių karinių pratybų pabaigą, Kinijos karo laivai ir orlaiviai antradienį vis dar veikė aplink Taivaną, pranešė salos Gynybos ministerija. Kinija šeštadienį pradėjo tris dienas trukusias karines pratybas aplink savivaldų Taivaną, per kurias imitavo tikslinius smūgius ir treniravosi blokuoti salą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis pirmadienį prisijungė prie kitų užsienio šalių parlamentarų, kritikuojančių Kinijoje neseniai viešėjusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono poziciją dėl Taivano.

Taivano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pasmerkė Kiniją, kad ši pakenkė taikai ir stabilumui regione, Pekinui baigus tris dienas trukusias karo pratybas aplink savarankišką salą.

Kremlius pirmadienį parėmė tris dienas aplink Taivaną vykstančias Kinijos pratybas ir pareiškė, kad Pekinas turi suverenią teisę atsakyti į tai, ką Maskva vadina provokaciniais veiksmais. „Buvome liudininkais daugybės provokacinių veiksmų Kinijos Liaudies Respublikos atžvilgiu“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Kinija turi suverenią teisę atsakyti į šiuos provokacinius veiksmus, įskaitant karinius manevrus, griežtai laikydamasi tarptautinės teisės“, – pridūrė jis.

Pratybas aplink Taivaną surengusi Kinija pirmadienį imitavo salos izoliavimą, o savo ruožtu Jungtinės Valstijos į ginčytinas Pietų Kinijos jūros dalis, dėl kurių pretenzijas reiškia Pekinas, pasiuntė karinių jūrų pajėgų eskadrinį minininką. Tai vyksta trečiąją pratybų aplink šią savivaldžią demokratinę salą dieną. Kinija pratybas pradėjo reaguodama į praėjusią savaitę įvykusį Taivano prezidentės Tsai Ing-wen susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paskelbtame interviu teigė, kad Europa neturi imti pavyzdžio iš JAV ar Kinijos Taivano atžvilgiu, nurodydamas, kad blokas rizikuoja įsivelti įsivelti į ne savo krizes.  Šie jo komentarai gali sukelti Vašingtono nepasitenkinimą ir išryškinti Europos Sąjungos nesutarimus dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu, kadangi JAV vis labiau įsitraukia į konfrontaciją su savo artimiausia varžove, o Pekinas vis glaudžiai bendrauja su Rusija.

Per Kinijos karines pratybas buvo „imituojami bendri tikslūs smūgiai į svarbius taikinius Taivano saloje ir aplinkiniuose vandenyse“, sekmadienį pranešė kinų valstybinė žiniasklaida, o Jungtinės Valstijos šeštadienį paragino Kiniją elgtis santūriai, pabrėždamos, kad Vašingtonas yra pasirengęs vykdyti savo saugumo įsipareigojimus Azijoje.

Prie Taivano krantų – didelio masto Kinijos karinės pratybos. Pekinas Taipėjui grūmoja praėjus kelioms valandoms po to, kai Taivano prezidentė grįžo iš Jungtinių Valstijų, kur kandžiai atsiliepė apie Kinijos vykdomą politiką. Aštuoni Kinijos karo laivai plaukia Taivano link. Šiandien Kinija pradėjo tris dienas truksiančias karines pratybas. Pagrindinis jų tikslas – imituoti Taivano apsupimą.

Taivano gynybos ministerija pranešė šeštadienį aplink salą pastebėjusi dar vieną Kinijos karo laivą ir dar 29 kinų lėktuvus, Pekinui pradėjus tris dienas truksiančias karines pratybas. Kinija „sąmoningai sukėlė įtampą Taivano sąsiauryje ir ji... neigiamai veikia tarptautinės bendrijos saugumą bei ekonominį vystymąsi“, pareiškė Gynybos ministerija. Ji nurodė, kad iki 16 val. vietos (11 val.

Per ilgą kelionę po užsienio valstybes, kurios metu dukart lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Taivano prezidentė Tsai Ing-wen nuolat transliavo nuoseklią ir atvirą žinią. Kinijai grasinant aneksuoti šalį, Taivanui reikia, kad JAV palaikytų šią salą, rašo „Financial Times“. „Taivanas stovi priešakinėse demokratijos linijose, – Niujorke sakė prezidentė.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Kiniją rinktis diplomatiją, o ne karinį spaudimą Taivanui po to, kai Pekinas po salos prezidentės ir JAV Atstovų Rūmų pirmininko susitikimo dislokavo savo karinius laivus.  „Mes ir toliau raginame Pekiną sustabdyti karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui ir vietoj to imtis prasmingos diplomatijos“, – žurnalistams teigė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Kinija stebi Rusijos karą Ukrainoje ir mokosi, kaip reikia konstruoti ekonomiką sankcijų, kurios pritaikomos agresoriams, atveju, CNN pasakojo FTB vadovas Christopheris Wray’us. Jo manymu, tai gali signalizuoti, jog Kinija ruošiasi Taivano puolimui. Federalinio tyrimų biuro direktoriaus teigimu, kinai stebi Rusijos patirtį kare su Ukraina ne tik karine prasme, bet ir tai, kokį smūgį šalies ekonomikai suduoda sankcijos.

Taivano prezidentė padėkojo už trečiadienį įvykusį susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy, sakydama, kad tai rodo, jog jos sala nėra izoliuota tarptautinėje arenoje, tačiau Pekinas netrukus pagrasino ryžtingu atsaku. Tsai Ing-wen, kurią Kalifornijoje pasveikino vyriausiasis respublikonų atstovas, sakė, kad Jungtinėse Valstijose buvo šiltai sutikta abiejų partijų politikų.

Būsimas Taivano prezidentės Tsai Ing-wen  ir JAV Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy susitikimas dar labiau pakenks Pekino ir Vašingtono santykiams, pirmadienį paskelbė Kinijos konsulatas Los Andžele. Trečiadieniui planuojamas susitikimas „labai įžeis 1,4 mlrd. kinų nacionalinius jausmus“ ir pakirs „Kinijos ir JAV santykių politinį pamatą“, pareiškė konsulato atstovas.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen penktadienį atvyko į Gvatemalą, kur po Kiniją papiktinusios jos kelionės į Jungtines Valstijas bus siekiama stiprinti ryšius su dar likusiais Taibėjaus sąjungininkais. Tsai Ing-wen vizitas į Gvatemalą ir Belizą, Centrinės Amerikos kaimynes, vyksta po to, kai Hondūras tapo dar viena šalimi, nutraukusia bendradarbiavimą su Taipėjumi ir užmezgusia oficialius diplomatinius santykius su Pekinu.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen penktadienį pradėjo vizitą į Gvatemalą ir Belizą, siekdama stiprinti ryšius su dar likusiais sąjungininkais po Kiniją papiktinusios kelionės į Jungtines Valstijas. Tsai Ing-wen vizitas į Centrinės Amerikos kaimynes vyksta po to, kai Hondūras tapo dar viena šalimi, nutraukusia bendradarbiavimą su Taipėjumi ir užmezgusia oficialius diplomatinius santykius su Pekinu.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen trečiadienį atvyko į Niujorką su vizitu, Kinijai pagrasinus imtis atsakomųjų veiksmų, jei ji susitiks su Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy, o JAV perspėjus Pekiną nereaguoti perdėtai. Tsai Ing-wen sustojo Jungtinėse Valstijose pakeliui į Centrinę Ameriką, kur susitiks su Gvatemalos ir Belizo lyderiais, siekdama stiprinti ryšius su šiomis diplomatinėmis sąjungininkėmis.

Kinija trečiadienį pažadėjo imtis „ryžtingų priemonių“, jei Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, lankydamasi Jungtinėse Valstijose, susitiktų su Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy. Tsai Ing-wen trečiadienį išvyko į JAV, o vėliau iš ten nuvyks į Gvatemalą ir Belizą stiprinti ryšių su diplomatinėmis sąjungininkėmis. Pakeliui namo ji dar sustos Los Andžele Kalifornijoje. K. McCarthy yra sakęs, kad ten jis susitiks su Taivano lydere.

Buvęs Taivano prezidentas Ma Ying-jeou pirmadienį išvyko į dvylikos dienų kelionę po Kiniją, praėjus dienai po to, kai Taivanas prarado vieną iš savo 14 diplomatinių partnerių, nusprendusį verčiau palaikyti ryšius su Pekinu.  Eksprezidentas Kinijoje lankysis kaip privatus asmuo, kartu su akademikų ir aukštųjų mokyklų studentų delegacija, taip pat su savo šeimos nariais, bet ši jo kelionė turi ir politinę reikšmę.

Kinija ir Hondūras sekmadienį užmezgė oficialius diplomatinius santykius, o Taivanas apkaltino Pekiną naudojant prievartą ir gąsdinimus, kad nuviliotų kelis likusius jo sąjungininkus. Kinija apie tai pranešė netrukus po to, kai Tegusigalpa pareiškė oficialiai nutraukusi ryšius su Taibėjumi. „Kinija ir Hondūras ką tik užmezgė diplomatinius santykius“, – tviteryje parašė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.

Taivanas trečiadienį pasmerkė Pekiną ir Maskvą dėl bendro pareiškimo, kuriame savivaldi sala vadinama neatimama Kinijos dalimi, ir apkaltino Rusiją „šokant pagal Kinijos dūdelę“. Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė Kinijos lyderį Xi Jinpingą dviejų dienų deryboms, kurių metu lyderiai pasirašė bendrą pareiškimą. Jame jiedu įsipareigojo stiprinti strateginę partnerystę ir patvirtino, kad Rusija remia Kiniją Taivano klausimu.

Taivano prezidentė kitą savaitę aplankys diplomatinius sąjungininkus Gvatemalą ir Belizą, taip pat užsuks į Jungtines Valstijas, antradienį pranešė salos užsienio reikalų ministerija, siekianti sustiprinti ryšius Lotynų Amerikoje. Kovo 29-ąją iš Taivano Tsai Ing-wen išvyks į 10 dienų trukmės kelionę, o pakeliui į Centrinės Amerikos šalis ir iš jų sustos Niujorke ir Los Andžele, pranešė ministerija. Belizas ir Gvatemala yra dvi iš vos 14 šalių, kurios oficialiai pripažįsta Taivaną, o ne Kiniją.