tačiau maskva

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Aljansas yra smarkiai susirūpinęs dėl išpuolio Didžiojoje Britanijoje prieš buvusį rusų dvigubą agentą, ir sakė palaikantis ryšį su Jungtinės Karalystės valdžia šiuo klausimu.. „JK – labai vertinama sąjungininkė, ir šis incidentas kelia didžiulį susirūpinimą NATO. NATO palaiko ryšį su JK valdžia šiuo klausimu“, – sakoma J. Stoltenbergo biuro paskelbtame pranešime.

Nuo pat Rusijos įsitraukimo į Sirijos konfliktą 2015 metais ji pakeitė pilietinio karo eigą šioje šalyje. Rusijai pavyko kartu su Iranu pasukti mūšių eigą Sirijos valdžiai palankia kryptimi.

Kai beveik prieš metus turkų karinės oro pajėgos numušė į Turkijos oro erdvę įskridusį rusų bombonešį „Su-24“, Vladimiras Putinas pavadino tai „peilio dūriu į nugarą“. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Po stipraus santykių atšalimo Maskva ir Ankara, atrodo, galiausiai susitaikė. Tačiau neaišku, kiek ilgai tęsis naujas draugiškas Turkijos ir Rusijos santykių etapas. Ankara rugpjūčio pabaigoje pradėjo Sirijoje antžeminę operaciją, kurios tikslai nesutampa su Maskvos strateginiais interesais.

Rusija antradienį pareiškė, kad stabdo savo dalyvavimą grupėje, vykdžiusioje konsultacijas dėl įprastinių pajėgų Europoje, o šis žingsnis byloja apie tebedidėjančią įtampą tarp Maskvos ir Vakarų šalių. Rusija dar 2007 metais pareiškė stabdanti savo dalyvavimą Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartyje (Treaty on Conventional Forces in Europe, CFE). Tačiau Maskva toliau dalyvavo konsultacinėje grupėje, susijusioje su ta 1990 metais pasirašyta sutartimi.

 Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad ginkluotosios pajėgos pradėjo dideles karines pratybas šalies pietuose ir Gruzijos separatistinėse teritorijose.

Žiniasklaida savo pranešimuose ištraukė iš konteksto Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, jog jo pajėgos galėtų per dvi savaites užimti Kijevą, valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS citavo vieną Kremliaus užsienio politikos padėjėją. „Tai buvo ištraukta iš konteksto, o reikšmė buvo visiškai kitokia“, – agentūra citavo padėjėją Jurijų Ušakovą.

Šiandien didesnė dalis Rusijos visuomenės (kai kas nuoširdžiai, kai kas – paveiktas nesiliaujamos propagandos) remia separatistus Ukrainoje, nors, kaip parodė Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro VCIOM apklausa, 66 proc. šalies gyventojų pasisako prieš rusų kariuomenės įvedimą į kaimyninės valstybės teritoriją, bet tai gali būti tik nauja Kremliaus, kuris taip sukuria „nesikišimo“ vaizdą, o pats slapta toliau remia maištininkus, strategija.

Rusijos televizijos žinių laida atakuoja Kijevą, teigdama, kad iš demokratijos Ukrainoje beliko dešiniųjų nacionalistų kumštynės parlamente. Aleksandras Danilovas šią laidą žiūri ne prezidento Vladimiro Putino vadovaujamoje Rusijoje. Jis gyvena Estijoje – Europos Sąjungos (ES) šalyje, kuri vis labiau baiminasi, kad Maskvos, neseniai atplėšusios dalį Ukrainos teritorijos, dėmesys gali nukrypti į kaimynines Baltijos šalis.

Irano parlamentas numato 2008 metų biudžete asignuoti 135 mln. dolerių atominės elektrinės statybai užbaigti ir naujų atominių jėgainių statymo vietoms atrinkti, pranešė valstybinis radijas.Vakarai nuogąstauja, jog Irano branduolinių projektų tikslas - sukurti atominę bombą, ir reikalauja, kad Iranas nutrauktų urano sodrinimą. Iranas ignoruoja šį reikalavimą, teigdamas, kad jo branduolinė programa yra tik taikaus pobūdžio ir yra skirta pasigaminti daugiau elektros energijos.