syriza

Graikijos parlamentas penktadienį ratifikavo susitarimą, numatantį, kad šalies šiaurinė kaimynė bus pervadinta Šiaurės Makedonija ir tokiu būdu bus užbaigtas dešimtmečius trukęs ginčas, trukdęs Skopjei įstoti į NATO ir Europos Sąjungą. Šis balsavimas tapo graikų premjero Aleksio Cipro diplomatiniu triumfu, kai parlamentarai 153 balsais prieš 146 ir vienam deputatui susilaikius ratifikavo vadinamąjį Prespos susitarimą su Skopje, pasirašytą praėjusių metų birželį.

Po beveik dešimtmečio itin nepopuliarių griežto taupymo priemonių, kurios buvo įgyvendinamos stengiantis stabilizuoti ekonomiką, Graikija pirmadienį traukiasi iš trečiosios ir paskutinės Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos programos, kuria, kaip ir ankstesnėmis programomis, buvo siekta išvengti šalies iškritimo iš euro zonos. Štai keletas pagrindinių šalį parklupdžiusios ir bendros euro valiutos projekto vos nesužlugdžiusios skolų krizės datų.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen demonstruoja tokį nusistatymą prieš Europos Sąjungą, kad prieš sutikdama duoti interviu vienai televizijai pareikalavo išnešti iš studijos Bendrijos vėliavą, o pagrindinis jos varžovas centristas Emmanuelis Macronas kitą dieną per savo kampanijos mitingą ES vėliava demonstratyviai mojavo nuo scenos.

Austrijos antiimigracinė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPÖ) pirmadienį paskelbė sudariusi „bendradarbiavimo paktą“ su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija.

Graikų įstatymų leidėjai vėlai priėmė prieštaringai vertinamą pensijų reformų ir mokesčių padidinimo aktų paketą, kad užsitikrintų kitą trūks plyš reikalingą finansinio gelbėjimo išmoką. Itin nepopuliarios priemonės, dėl kurių tūkstančiai žmonių anksčiau dieną protestavo prie parlamento, buvo priimtos valdančiajai koalicijai, kuri turi nedidelę daugumą 300 vietų parlamente, priklausančių parlamentarų balsais.

Man nepatinka žodis „populistas“ – paprastai žurnalistai jį vartoja norėdami apibūdinti „politiką, kuris gauna daug balsų už idėjas, su kuriomis nesutinku“. Jeigu jam gerai sekasi sakyti kalbas, dar galima pridėti žodį „demagogas“. Tačiau neabejotina, kad pagrindinio srauto politika Vakaruose patiria didelį iššūkį, keliamą politikų, kurie siūlo lengvus atsakymus ir trumpesnius kelius, išmetančius už borto daugelį pokario dešimtmečių įsitikinimų.

Airijoje penktadienį vyksta parlamento rinkimai, dėl kurių ši šalis gali tapti dar viena euro zonos nare, ištikta politinio nestabilumo, didėjant visuomenės pykčiui dėl sunkumų ir diržų veržimo politikos, vykdytos dabartinės vyriausybės.

Graikijos parlamentas trečiadienį paryčiais priėmė įstatymą, leidžiantį homoseksualioms poroms sudaryti civilines sąjungas, nors tokiam žingsniui griežtai priešinosi įtakinga šalies Ortodoksų Bažnyčia. Įstatymas buvo priimtas 193 balsais prieš 56. „Tai svarbi diena žmogaus teisėms“, – premjeras Alexis Tsipras sakė deputatams. A.Cipras pareiškė, kad naujasis teisės aktas suteikia vienalytėms poroms „lygias teises gyvenant ir mirus“, užbaigdamas „atsilikusią ir gėdingą“ praktiką Graikijoje.

 Portugalijos valdančioji centro dešiniųjų koalicija laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, kurie laikyti referendumu dėl taupymo politikos, tačiau neteko absoliučios daugumos parlamente, rodo negalutiniai rezultatai. Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus, premjero Pedro Passoso Coelho koalicija „Portugalija, pirmyn“ (Portugal à Frente), kuri vienija jo centro dešiniųjų Socialdemokratų partiją ir konservatyvią Liaudies partiją, surinko 38,6 proc.

Graikijos išrinktasis kairysis ministras pirmininkas Alexis Tsipras sekmadienį vykusiuose rinkimuose laimėjo įtikinamą pergalę, kuri jam suteikia mandatą įgyvendinti nepopuliarias reformas, mainais į kurias buvo pasiektas susitarimas su tarptautiniais kreditoriais dėl šalies finansinio gelbėjimo.

 Buvusio šalies premjero Alexis Tsipras radikali kairioji partija „Syriza“ nedidele persvara lenkia savo pagrindinę varžovę, konservatyvią "Naujosios demokratijos" partiją, rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos, paskelbtos iškart po rinkimų pabaigos. Apibendrintais penkių televizijų apklausų duomenimis, „Syriza“ turėtų gauti tarp 34 ir 30 proc. balsų, o „Naujoji demokratija“ užsitikrino nuo 32,5 iki 28,5 proc. rinkėjų paramą.

 Graikai sekmadienį išrinks „kovojančią vyriausybę“ ir pradės „naują“ reformų „erą“, sakė kairiųjų lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras. „Graikijos žmonės ... paims savo ateitį į savo pačių rankas ... ir patvirtins perėjimą prie naujos eros“, – sakė A.Tsipras, atidavęs savo balsą Atėnų darbininkų klasės rajone Kipselyje.

 Graikijoje sekmadienį prasidėjo visuotiniai rinkimai, kuriuose radikali kairioji partija „Syriza“ sieks įveikti beveik vienodas galimybes laimėti turinčią konservatyvią politinė jėgą „Naujoji demokratija“, kad galėtų grįžti prie valdžios vairo su nauju mandatu imtis sunkių ekonomikos reformų. Rinkimų apylinkės Graikijoje duris atidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir užsidarys lygiai po 12 valandų - 19 val. vietos laiku.

Atsistatydinusio Graikijos premjero Alexio Tsipro kairioji partija veikiausiai bus didžiausia parlamento frakcija po rugsėjo 20 dieną vyksiančių pirmalaikių rinkimų, bet dauguma rinkėjų mano, kad jis klysta, siekdamas naujo mandato, rodo pirmieji didelės apklausos rezultatai, paskelbti po lyderio pasitraukimo praeitą savaitę. „Syriza“ palaikė 23 proc. apklaustųjų, o antra populiariausia buvo konservatyvus Naujosios demokratijos partija, kuria palaikė 19,5 proc.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras puikiai žinojo, kad naujas didelis finansinio gelbėjimo paketas užrūstins daugelį veikėjų jo radikalioje kairiojoje partijoje, bet dabar sunkiai iškovotas pagalbos planas atsiėjo jam vyriausybės vadovo postą. A.Tsipras, kuris atsistatydino ketvirtadienį, paskelbęs pirmalaikius rinkimus, atėjo į valdžią sausį, žadėdamas užbaigti gilius ir skausmingus biudžeto išlaidų karpymus, vykdytus reikalaujant Graikijos skolintojams mainais į 240 mlrd.

  Graikijos parlamentas ketvirtadienį priėmė teisės aktus, apibrėžiančius antrąjį pluoštą svarbių reformų, kurios yra reikalingos, kad Atėnai gautų naują didelio masto finansinės pagalbos paketą į sunkią padėtį patekusiai šalies ekonomikai.   Teisės aktai buvo priimti triuškinama dauguma – už juos balsavo 230 iš 298 parlamento salėje buvusių deputatų.

Graikijos vyriausybė antradienį pateikė parlamentui svarstyti antrąjį pluoštą reformų, kurias šalis turės vykdyti, kad užsitikrintų didelio masto tarptautinę finansinę pagalbą, nurodė vienas šaltinis parlamente. Įstatymų leidėjai dėl tų priemonių turėtų balsuoti trečiadienį, o šis procesas taps dar vienu išbandymu premjero Alexio Tsipro autoritetui.

Graikijos finansų viceministrė Nadia Valavani atsistatydino trečiadienį, parlamentui ruošiantis balsuoti dėl nepopuliarių reformų, turinčių atverti euro zonos kreditorių didelio finansinės pagalbos paketo įgyvendinimą. „Neketinu balsuoti dėl šios pataisos, vadinasi, negaliu pasilikti vyriausybėje“, – N.Valavani sakė žurnalistams. Apie savo atsistatydinimą ji informavo premjerą Alexį Tsiprą pirmadienį išsiųstu laišku.

Graikijos parlamentas šeštadienį patvirtino reformų paketą, turintį išgelbėti šalį nuo nuo finansų griūties, kuris, kaip sako šaltiniai Briuselyje, bus pagrindas tariantis dėl naujo maždaug 74 mlrd. JAV dolerių finansinio gelbėjimo plano. Paketas, kuriam pritarė 251 įstatymų leidėjas iš 300 deputatų, suteikia mandatą Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui tęsti derybas su šalies kreditoriais prieš sekmadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras sekmadienį sulaukė tvirto visuomenės palaikymo savo pastangose tęsti įtemptas derybas su šalies skolintojais – Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), bet jo lošimo pasekmės dar neaiškios. Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, A. Tsipras tebėra mįslė Graikijai ir Europai.

„Geopolitika kartais yra svarbesnė, negu ekonomika: Užtenka pažvelgti į Graikiją“, – „The Wall Street Journal rašo vyresnysis „Center for a New American Security“ mokslo darbuotojas Robertas D. Kaplanas. Jeigu svarstyti išskirtinai ekonomikos argumentus, tai 1981-ais Graikijos apskritai niekas nebūtų priėmęs į bloką, vėliau tapusį Europos Sąjunga, o šiais metais dar prieš kelis mėnesius būtų išbraukę ją iš Euro zonos, mano autorius.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį Briuselyje tęs derybų maratoną su tarptautiniais kreditoriais, siekdamas susitarimo, kuris leistų skolų prislėgtai šaliai išvengti nemokumo. Derybos bus tęsiamos, nors trečiadienį graikų premjeras griežtai užsipuolė skolintojus, esą šie atmeta jo siūlomus reformų planus.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

Graikija nenori daugiau jokios pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), sekmadienį, viršūnių susitikimo, kuris gali nulemti šios šalies iškritimą iš euro zonos, išvakarėse, pareiškė valstybės ministras Nikas Papas. „Aš esu vienas tų, kurie mano, kad TVF neturėtų būti Europoje. Viliuosi, kad mes rasime sprendimą be jo dalyvavimo“, – sekmadienį dienraščiui „Ethnos“ sakė N.Pappas, kuris yra artimas premjero Aleksio Cipro sąjungininkas.

 Inga Kontrimavičiūtė Saulėtąjį Europos kultūros lopšį Graikiją myli turistai, bet ne emigrantai. Lietuvą į Antikos filosofų šalį kasmet iškeičia vos apie 90 išvykstančiųjų. Tai juokingai mažai, palyginti su pagrindiniu lietuvių traukos centru Jungtine Karalyste, į kurią per metus emigruoja beveik 18 000 tautiečių. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms, į Graikiją plūdę lietuviai dabar kraunasi lagaminus.

 Vienos Vokietijos televizijos laidos vedėjas trečiadienį prisipažino suklastojęs vaizdo įrašą, kuriame Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) esą matomas parodantis vidurinį pirštą Vokietijai, nors politikas karštai tvirtino nieko panašaus nedaręs.

Audringi protestai aptemdė trečiadienį vyksiantį Europos centrinio banko (ECB) naujosios būstinės atidarymą, kai antikapitalistinių pažiūrų demonstrantai prieš šį renginį padeginėjo automobilius, daužė langus ir svaidė akmenis Vokietijos Frankfurto miesto gatvėse. Viena policijos atstovė naujienų agentūrai AFP sakė, kad per šias riaušes buvo padegti bent septyni policijos automobiliai.

Vaizdo įrašas, kuriame Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) neva rodo iškeltą trečią pirštą Vokietijai, neatrodo esąs sumontuotas, pirmadienį pareiškė viena Vokietijos televizijos pokalbių laida, graikų politikui suabejojus įrašo autentiškumu. Vokietijos televizijos kanalo ARD Guentherio Jaucho (Giunterio Jaucho) pokalbių laidoje sekmadienį parodytą įrašą iš karto atmetė laidoje dalyvavęs išsišokti mėgstantis graikų ministras.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį sakė, kad nesama jokio „šėtoniško“ Ispanijos ir Portugalijos plano nuverti Graikijos naująją kairiųjų radikalų vyriausybę. Tai jis pareiškė po to, kai Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) apkaltino Madridą ir Lisaboną mėginimu sužlugdyti Atėnų derybas su Briuseliu dėl šalies skolų.

 Graikijos premjeras šeštadienį pažadėjo nepasiduoti „mūšyje“ su šalies skolintojais ir apkaltino kitas sunkioje finansinėje padėtyje esančias euro zonos šalis mėginant sužlugdyti jo derybas su Briuseliu. „Mūšis tęsis, – premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) sakė savo radikalios kairiosios partijos „Syriza“ centriniam komitetui. – Bet kas, galvojantis, kad mes ketiname atsitraukti, bus nuviltas.

Vokietijos, pagrindinės ES finansų donorės, parlamentas geroka balsų persvara pritarė, kad keturiems mėnesiams būtų pratęsta Graikijos finansų gelbėjimo programa. Išsakęs daug kritikos Atėnams, finansų ministras Wolfgangas Schauble tvirtina, kad padėti Graikijai – sunkus sprendimas, bet būtinas. Tuo metu Atėnuose – pirmoji protestų prieš neseniai rinkimus laimėjusią kairuolišką partiją „Syriza“ banga.

Graikijoje į valdžią atėjusi ir taupymo politiką palaidoti bandanti „Syriza“ įkvėpė vos metus gyvuojančią, tačiau neįtikėtiną populiarumą pelniusią Ispanijos „Podemos“ partiją. Nors, pagal visuomenės apklausas, ši pirmauja, ekspertai nėra linkę jai žadėti „Syrizos“ sėkmės. Prieš taupymą pasisakančios Ispanijos partijos „Podemos“ lyderis Pablas Iglesijas teigia, kad „Podemos“ programoje nėra nieko ekstremistinio.

 Parengė Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Naujasis Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis, vos pradėjęs derybas su Europos partneriais dėl Graikijos krizės suvaldymo plano, vietinės žiniasklaidos iškart buvo pakrikštytas „roko žvaigžde“. Koks iš tiesų jo požiūris į problemas, kurios gresia ne tik Graikijai, tačiau ir visai Europai? Portalo bussinesinsider.com žurnalistai prisimena 2013-aisiais parengtą interviu ir Y. Varoufakio pateiktus pasiūlymus.

Graikijos naujasis premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį per vizitą Briuselyje pareiškė esantis įsitikinęs, kad įmanoma rasti sprendinį ginče tarp Atėnų ir Europos Sąjungos (ES) dėl jo šalies skolų.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) antradienį perspėjo Graikijos naująją vyriausybę, kad Briuselis neketina pakeisti visų savo taisyklių vien tam, kad išspręstų Atėnų skolų krizę. Graikijos naujasis kairiųjų pažiūrų premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį planuoja susitikti su J.-C.Junckeriu ir tartis dėl vyriausybės planų sumažinti savo skolas bei atsisakyti griežto taupymo politikos.

Per 48 darbo valandas pensijas, minimalią mėnesio algą atstačiusi bei į darbo vietas viešojo sektoriaus darbuotojus sugrąžinusi Graikija taip temps keletą mėnesių, o tada supras, kad nebeturi pinigų, sako „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė. SEB banko prezidento patarėjo teigimu, naujos krypties neišsižadėjusi Graikija gali vėl atsidurti padėtyje, kokia buvo jos krizės piko metu, tik šįkart Europos Sąjunga noro vėl ją gelbėti nedemonstruos.

Naujoji Graikijos vyriausybė negali drastiškai keisti savo ekonomikos politikos ir tikėtis, kad kitos Europos šalys toliau teiks jai finansinę pagalbą, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis). „Žinoma, kiekvienas demokratas privalo pripažinti (Graikijos žmonių) demokratinį sprendimą, kaip ir naujosios Graikijos vyriausybės teisę nubrėžti naują kursą“, – Bundestage sakė S.Gabrielis, kuris taip pat yra ekonomikos ministras.

 Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) trečiadienį perspėjo naująjį kairiųjų pažiūrų Graikijos premjerą Aleksį Ciprą (Alexis Tsipras) nenusigręžti nuo Europos Sąjungos (ES) bendros pozicijos Rusijos atžvilgiu.

 Graikijos naujojo premjero Alexio Tsipro (Aleksio Cipro) nuostatos didinti atlyginimus bei pensijas ir mažinti mokesčius yra neįgyvendinami ir kelia nerimą, teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

„Pažeminimo ir kančių“ metai baigėsi – pareiškė rinkimus laimėjęs Graikijos radikalios kairiųjų „Syriza“ partijos lyderis Alexis Tsipras, pažadėjęs mokėti tryliktą pensiją, sugrąžinti prarastas darbo vietas visiems valstybės tarnautojams, sumokėti už elektros įsiskolinimus. Visa tai jis žada tvirtai tikėdamas, kad privers tarptautinius kreditorius, įskaitant ES, nurašyti visas skolas Graikijai. Mat, visi bijo, kad šalis išeis iš eurozonos.

 Graikijoje Parlamento rinkimus laimėjo partija, kurios labiausiai nenorėjo Europos lyderiai, ir, ko gero, labiausiai troško Kremlius – euroskeptiška, prieš taupymo politiką nusiteikusi ir ypač prorusiška kairioji partija „Syriza“. Apie tai, kad Graikijos neliks euro zonoje, kalbama vis garsiau, bet ar reikia dėl to nerimauti? Ar realu, kad po rinkimų graikų politikai staiga imtų krėsti kvailystes, pavyzdžiui, nemokėti palūkanų už skolas Europos Sąjungoje (ES) ar panašiai.

Sekmadienį įvykę Graikijos parlamento rinkimai baigėsi taip, kaip ir buvo nuogąstauta – daugumą parlamente užsitikrino radikali kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, vedama aštriai nusiteikusio Alexis Tsipras. Pirmadienis prasidėjo plačiomis diskusijomis apie tai, kokią įtaką politiniai pokyčiai Graikijoje darys euro zonos pozicijai fiskalinės drausmės atžvilgiu bei finansų rinkoms.

Graikijos parlamento rinkimuose laimėjusios partijos „Syriza“ retorika buvo karinga, tačiau radikalios kairiosios partijos politikai suvokia, kad ultimatumais euro zonoje daug pasiekti nepavyks, sako LRT.lt pašnekovai. „Graikijos pasitraukimas iš euro zonos turėtų labai prastų pasekmių pačiai šaliai bei pasitikėjimui euro zonos viduje.

 Po kraštutinių kairiųjų pergalės Graikijoje Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas gali padaryti kokių nors ekonominių nuolaidų šiai šaliai, tačiau tuo pačiu jos turėtų įvertinti riziką, kad tokios nuolaidos gali sustiprinti kitas kraštutines Europos partijas, sako Lietuvos politologas. „Kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas gali atsižvelgti į naujosios Graikijos Vyriausybės norus.

  Graikijos kairiųjų lyderis Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) sekmadienį pažadėjo, kad tarptautinių kreditorių primesti penkeri taupymo, „pažeminimo ir kančių“ metai baigėsi, kai jo partija „Syriza“ iškovojo pergalę pirmalaikiuose rinkimuose.   Suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. sekmadienį vykusių rinkimų balsų, buvo paskelbta, kad „Syriza“, gavusi 36,3 proc. balsų, turės 149 mandatus 300 vietų parlamente.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt, BNS Graikija taps pirmąja euro zonos valstybe, kur vyriausybę sudarys atvirai prieš taupymo politiką pasisakanti partija. Pasibaigus pirmalaikiams rinkimams paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad kairiųjų partija „Syriza“ surinko nuo 35 iki 39 proc. balsų – taigi tiek, kad jai tikriausiai neprireiks netgi koalicijos partnerių. Tokie rezultatai „Syrizai“ leistų tikėtis nuo 146 iki 158 mandatų 300 vietų parlamente.

 Aleksis Cipras (Alexis Tsipras), vadovaujantis Graikijos radikalios kairiojo sparno partijai „Syriza“, kuri laikoma favorite laimėti sekmadienį vykstančius parlamento rinkimus, nuėjo ilgą kelią nuo to laiko, kai buvo komunistinio jaunimo aktyvistas.

  Graikijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas itin svarbiuose rinkimuose, po kurių į valdžią gali ateiti griežto taupymo politikai nepritarianti partija „Syriza“ ir kurie gali nulemti naujas derybas dėl tarptautinės finansinės pagalbos šiai šaliai. „Syriza“, kuriai vadovauja 40 metų Aleksis Cipras (Alexis Tsipras), pagal populiarumą maždaug 4-iais proc.

Sausio 25 dieną Graikijoje vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose pergalė prognozuojama kairiųjų partijai „Syriza“, kuri žada nebetęsti tarptautiniams skolintojams įsipareigotų ekonominių reformų, o dėl to šaliai gali tekti atsisveikinti su euro zona. Tačiau VU TSPMI direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas pastebi, kad po rinkimų partijos neretai pamiršta bent dalį to, ką kalbėjo rinkimų kampanijos metu. Todėl politologas mano, kad kompromisinės politikos scenarijus yra labiau tikėtinas.