swedbank

Pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu paremtą finansų krizę. Remiantis prognozėmis, su didžiausiais sunkumais turėtų susidurti JAV ekonomika, Europoje – Didžioji Britanija, Airija ir Ispanija, pavojingoje situacijoje yra ir Rusija bei kitos nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainų pernelyg priklausomos šalys, rašo „Respublika“. Yra ir teigiamų pasekmių Banko „Swedbank“ analitikų parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje sakoma, kad pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu par...

2009 metai didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkesni, nei manyta anksčiau. Su didžiausiais sunkumais artimiausiu metu susidurs JAV ekonomika, o Didžioji Britanija, Airija bei Ispanija, šiuo požiūriu, yra labiausiai pažeidžiamos valstybės Europoje. Iš besivystančių rinkų pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys, kurios pernelyg priklauso nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainos.

Bankrutuojantis JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“, kurio žlugimas įvardijamas pačiu didžiausiu bankininkystės istorijoje, atsigręžė ir į Lietuvą. Verslo naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė, kad bankas teismo paprašė leisti naudotis savo lėšomis, esančiomis ne tik Izraelio, Kazachstano, bet ir Lietuvos bankų sąskaitose.

Skirtinguose Lietuvos bankuose garantijos indėlininkams nevienodos.  Nustatytas garantijos dydis kol kas neprilygsta kitų bankų Lietuvoje ir užsienyje numatytoms garantijoms. Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) Liuksemburge antradienį nutarė, kad bent vieniems metams ES šalys nustatys bent 50 000 eurų minimalią draudimo sumą indėliams bankuose. Liuksemburge nemažai šalių narių pareiškė pasiryžusios šią kartelę kilstelėti iki 100 000 eurų.

Lietuvoje kalbos apie staiga sužlugsiančius bankus ypač paaštrėja prieš rinkimus. Apie tai liudija pastarųjų metų praktika, kai politinių varžytinių išvakarėse pasipila pranešimai apie mūsų tautiečius staiga užklupsiančią katastrofą. Neatmeta dezinformacijos versijos 2002 metų pabaigoje vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose aistras kurstė galimas „Vilniaus banko“ (dabartinis „SEB“ bankas) žlugimas.

Pasaulyje domino principu griūvant finansinėms institucijoms, Lietuvos komerciniai bankai tvirtina nejuntantys nė virpesių. Bankininkai demonstruoja ramybę ir pataria gyventojams užsikimšti ausis, kai apie galimus šalies bankų bankrotus sklando gandų. Bankų atstovai pripažįsta, kad dalis klientų jau nerimauja dėl bankuose laikomų savo pinigų, šiuo metu padaugėjo klausimų apie bankų sistemos patikimumą.

Specialiosios tarnybos aiškinasi, kas nuo praėjusio penktadienio šalyje pradėjo siuntinėti SMS žinutes, raginančias žmones iš kai kurių bankų atsiimti savo indėlius. Tačiau net jei šie asmenys bus nustatyti, gali nutikti taip, kad teisėsaugininkai neturės kuo juos apkaltinti, rašo „Respublika“. Tiria saugumiečiai Apie SMS vakar pranešė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Jo teigimu, būta ir žinučių, kuriose rašoma, esą iš vieno banko indėlį atsiėmė ir jis pats.

Per kiek laiko atgausiu savo indėlį iš banko, jeigu jį ištiks bėda? Ar iš viso atgausiu? Gyventojai dėl to nerimauja, nes girdi blogas žinias iš pasaulio finansų rinkų. Kai kas net ryžtasi ištuštinti savo sąskaitas bankuose. Ekspertai primena, kad visi indėliai ir investicijos yra apdrausti valstybės. Dar visai neseniai laikyti pinigus banke buvo nepopuliaru ir nenaudinga.

Taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai: Violeta Klyvienė, vyresnioji „Danske Bank“ analitikė Padidėjusios energijos kainos metinę infliaciją vėl kilstelės 11,1 % „Danske“ banko prognozėmis, rugsėjis visose trijose Baltijos šalyse pasižymės kaip infliacijos kreivės krypties žemyn mėnuo. Pagrindiniu infliacijos varikliu pastaruosius metus (maždaug nuo 2007 m. vidurio) šiose valstybėse buvo naftos ir maisto produktų kainų augimas.

Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl įmonių vadovai renkasi alternatyvią priemonę – obligacijas. Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.

Nors kalbas apie galimas bankų griūtis Lietuvoje centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarkinas vadina nepagrįstomis, vis daugiau žmonių ima domėtis, ką daryti, jei taip atsitiktų. Lietuvos centrinio banko (LB) atstovo spaudai Mindaugo Milieškos teigimu,bankrutavus bankui, jo skolininkų likimas nesikeičia - skolą vis tiek teks grąžinti.

Antradienį Latvijoje „Swedbank“ valdybo pirmininkas Maris Avotinšas patvirtino, jog dar šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje darbo neteks per 200 banko darbuotojų. Tokią situaciją banko „DnB NORD“ vyriausias analitikas Rimantas Rudzkis vadina normalia ir tikina, jog panikuoti nereikėtų. Pasak banko analitiko R.Rudzkio, banko darbuotojų atleidimas yra ekonomikos lėtėjimo rezultatas, taip atsitinka dėl daugelio dalykų. „Aš manau, kad panikuoti nereikėtų.

Centrinis šalies bankas dar vasarą numatė galimybę, kad vienam Lietuvoje veikiančiam komerciniam bankui gali prireikti neatidėliotino finansavimo. Kitaip tariant, gelbėjimo nuo bankroto, rašo „Respublika“. Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika, birželį paskelbtos Finansinio stabilumo apžvalgos autorius, patvirtina, kad vieno banko kracho tikimybė egzistuoja. Tuo tarpu bankai vienas po kito pumpuoja pinigus į savo kapitalą.

Šių metų pradžioje sparčiai kilusi mažmeninių įmonių apyvarta ėmė ristis žemyn. Nuosmukį, analitikų manymu, nutrauks tik Kalėdų prekyba. Statistikos departamentas pateikė išankstinius mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių tyrimo duomenis. Remiantis jais, bendra mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, 2007 m. sausio-rugpjūčio duomenis lyginant su to paties laikotarpio 2008 m. duomenimis, išaugo 10,1 procento. Visgi, žiūrint į kitus skaičius, šie augimo skaičiai neatrodo tokie džiuginantys.

Vėstant ekonomikai su sunkumais susiduria ir bankai. Apžvelgdami Lietuvos makroekonomiką ekspertai neslepia, jog bendra neigiama situacija tiesiogiai daro įtaką ir bankų sektoriui. Siekiant sutvirtinti pozicijas rinkoje, didinamas kapitalas ir net keičiami vardai.

Infliacija, kuri ypač palietė būtiniausių prekių ir paslaugų grupes, smukdo Lietuvos gyventojų perkamąją galią ir padidino infliacinius lūkesčius, rodo „Hansabanko“ užsakymu atlikta sociologinė apklausa. Daugiau nei pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų sako, kad per pastaruosius metus turėjo sumažinti vartojimą. 36 proc. apklaustųjų teigia, kad taupydami atsisako kai kurių mažiau būtinų pirkinių, o 15 proc. sako apsiriboją tik būtinais pirkiniais.

JAV investicijų banko „Merrill Lynch“ ekspertai, apsilankę Baltijos valstybėse, pateikė gerokai pesimistiškesnes jų ekonomikos raidos prognozes, nei anksčiau. Spartus Baltijos valstybių ekonomikų lėtėjimas turi neigiamos įtakos didžiausią finansų grupę jose - „Hansabank“ valdančio Švedijos banko „Swedbank“ veiklai, tvirtina „Merrill Lynch“ analitikai. Anot jų, „Swedbank“ nuostoliai dėl aktyvios kreditavimo politikos gali būti tokie dideli, kad jam gali tekti didinti nuosavą kapitalą.

Apie tai, kokiomis nuotaikomis pasaulio finansų nestabilumo akivaizdoje ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo periodu gyvena šalies bankai, LŽ kalbasi su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu. Bankai svariai prisidėjo ir prisideda prie ekonomikos augimo palaikymo, tačiau nereikėtų tikėtis, kad jie galėtų atlikti gelbėtojo vaidmenį.

„Hansabank“ vardo keitimas į „Swedbank“ kainuos milijonus, teigia „Hansabanko“ valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius. „Šiam laikui skirtas 10 mln. eurų biudžetas Baltijos šalims ir Švedijai. Didžioji biudžeto dalis bus naudojama prekės ženklui banko padaliniuose pakeisti“, - sakė G. Dusevičius. „Hansabankas“ visus prekės ženklo keitimo darbus tikisi nuveikti per 2 metus. 2008-ieji Lietuvos komercinių bankų istoriją turėtų įeiti kaip įvaizdžio keitimo metai.

„Goldman Sachs Group Inc“ ekspertai mano, kad 2009 ir 2010 metais „Swedbank“ pajamos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažės 30 proc. dėl didesnių nuostolių iš blogų paskolų, mažesnių pajamų iš komisinių ir dėl mažėjančio skolinimosi augimo. Skandinavų „Swedbanko“ padaliniai Baltijos šalyse Hansabankas, Hansabanka, Hansapank,  netrukus pakeisiantys pavadinimą į „Swedbank“,  gali patirti šimtų milijonų eurų nuostolių dėl blogų paskolų. Šiemet tokios paskolos sudaro 0,5-0,7 proc.

„MATERNA Information & Communications“ kompanija, kuri yra viena iš pirmaujančių konsultacinių informacijos ir technologijų sektoriaus kompanijų Europoje, plečia savo veiklą Baltijos valstybėse. Jos pirmas biuras šiose šalyse ką tik buvo sėkmingai atidarytas Vilniuje. „MATERNA“ centrinis biuras įsikūręs Dortmunde, Vokietijoje. Kompanija taip pat turi filialų tokiose Šiaurės Europos valstybėse kaip Danija, Suomija ir Švedija.

„Hansabankas“ kartu su kitais „Hansabank“ grupės bankais Estijoje ir Latvijoje šį rudenį keičia pavadinimą į „Swedbank“. Pavadinimo ir prekės ženklo keitimo procesas užtruks apie metus, jį baigti ketinama 2009-ųjų rudenį. „Swedbank“ grupės bankai Baltijos šalių rinkose sieks tapti geriausiai klientus aptarnaujančia finansine grupe. „Prekės ženklo keitimas yra ilgalaikis „Swedbank“ grupės pažadas klientams ir visuomenei Baltijos šalyse.

Vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Hansabankas“ didina kai kurių mokėjimo pavedimų ir sąskaitų tvarkymo paslaugų įkainius. Anot „Hansabanko“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovo Antano Danio, kainodaros pokyčius lėmė pastaraisiais metais gerokai išaugusios mokėjimo pavedimų ir sąskaitų tvarkymo operacijų sąnaudos, pranešė bankas.

„Parex“ banko Vakarų Europos regiono viceprezidentas Peteris Pildegovičius pareiškė, kad Švedijos SEB ir „Swedbank“ bankai Baltijos šalių rinkose veikia pernelyg agresyviai, skelbia Estijos verslo portalas „Dv.ee“. „Stambūs Švedijos bankai Baltijos šalių rinkose veikia pernelyg agresyviai, nepaisydami šių valstybių vyriausybių prašymo sumažinti kreditavimo augimo tempus“, - pareiškė P. Pildegovičius. Jo teigimu svarbiausias Latvijos vyriausybės uždavinys – sumažinti infliacijos lygį.

Vilniaus policijos pareigūnai stiprina patruliavimą prie "Hansabanko" skyrių, kuriose išmokamos kompensacijas už sovietmečiu nuvertėjusias santaupas. Baltijos ir Šiaurės šalių finansų grupei "Swedbank" priklausantis "Hansabankas" jau pervedė visas valstybės kompensacijas gyventojams už turėtus nuvertėjusius rublinius indėlius - iš viso 792 mln. litų. Policija baiminasi, kad kompensacijas už nuvertėjusius indėlius grynaisiais pasiėmę gyventojai gali tapti plėšikų, vagių ir sukčių aukomis.

SEB Vilniaus bankas pranešė sėkmingai baigęs platinti su Šiaurės Europos bankų akcijomis susietų obligacijų emisijas ir trečiadienį paskelbė investavimo koeficientus. Iš viso į šias trejų metų trukmės obligacijas gyventojai investavo daugiau negu 17 mln. litų.Obligacijų, kurios vienos įsigijimo kaina buvo iki 100 litų, investavimo koeficientas yra 92 procentai; obligacijos, kainavusios iki 110 litų, investavimo koeficientas – 174 procentai.