swedbank

Trečiadienį socialiniame tinkle paplito Lietuvos banko ir Lietuvos policijos perspėjimas apie sukčius, kurie prisidengę „Swedbank“ vardu siekia išvilioti pinigus. Lietuvos bankas dėl šio incidento kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. „Gavome žinių, kad „Swedbank“ klientai gauna melagingas trumpąsias žinutes apie tai, kad esą nuo kovo 2 d. „Swedbank“ nebevykdys veiklos, jų sąskaitos perkeliamos į kitą banką ir nurodomas sąskaitos numeris lėšoms pervesti.

Centrinis Lietuvos bankas (LB), reaguodamas į žiniasklaidos informaciją, kad per „Swedbank“ sąskaitą Lietuvoje lėšos galėjo keliauti buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, teigia principingai vertinantis pinigų plovimo atvejus, tačiau informacijos apie šį atvejį neteikia.

Dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant banko „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita, trečiadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V.Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje disponavo dešimtmetį – 2004-2014 metais.

Pasaulio ekonomikos forumo pateiktoje ataskaitoje nekilnojamojo turto (NT) burbulas įvardytas tarp didžiausių verslo rizikų Lietuvoje, tačiau ekonomistai nesutinka ir teigia: jokiu NT burbulų Lietuvoje nėra, praneša „Verslo žinios“. „Nebūčiau linkęs sutikti su nuomone, kad Lietuvoje turime NT burbulų. Tai, ką stebime, yra NT rinkos normalizavimasis po ilgų metų stagnacijos“, – „Verslo žinioms“ teigė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Žiniasklaidos paviešinta informacija apie galimą Švedijos banko „Swedbank“ įtraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo schemas Estijoje turės neigiamos įtakos visai Baltijos šalių bankų rinkai, kurią daugelis užsienio finansų institucijų vertina kaip vieną bendrą regioną, teigia BNS kalbinti ekspertai. „Baltijos šalių bankų sektoriui įtaka neabejotinai yra neigiama.

Žiniasklaidai pranešus, kad trijose Baltijos šalyse veikiantis „Swedbank“ gali būti susijęs su pinigų plovimu per „Danske Bank“, Švedijos banko akcijų kursas Stokholmo biržoje ketvirtadienį toliau ritasi žemyn. Per pirmąjį prekybos sesijos pusvalandį banko akcijos atpigo dar 8 procentais. Tuo tarpu trečiadienį banko akcijų kursas krito 13,6 procento. Nuo antradienio prekybos sesijos pabaigos „Swedbank“ akcijos atpigo maždaug penktadaliu, o banko rinkos kapitalizacija sumažėjo maždaug 4,55 mlrd.

Bankas „Swedbank“ nedisponuoja tokios apimties informacija, kuria vadovaudamasi Švedijos SVT televizija metė jam kaltinimus įsitraukus į pinigų plovimo schemas, todėl jų komentuoti negali, pareiškė „Swedbank“ grupės vykdančioji direktorė. „Mes nežinome nieko apie tuos 50 klientų ir apie įvardytą 40 mlrd. kronų sumą“, – švedų žiniasklaidai sakė Birgitte Bonnesen.

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų ministras Vilius Šapoka, reaguodamas į Švedijos žiniasklaidos pranešimus, kad į pinigų plovimo schemas galėjo būti įsitraukęs ir bankas „Swedbank“. „Pinigų plovimo prevencijai Lietuvoje yra skiriamas tikrai labai rimtas dėmesys.

Lietuvos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį kreipėsi į Švedijos institucijas, prašydama pateikti daugiau informacijos apie Baltijos šalyse veikiančio Švedijos banko „Swedbank“ galimą dalyvavimą pinigų plovime per „Danske Bank“ Estijoje. FNTT atstovė Inga Mauricienė BNS taip pat informavo, kad Lietuva nėra gavusi Švedijos ir Estijos teisėsaugos institucijų prašymų dėl teisinės pagalbos.

Švedijos žiniasklaida trečiadienį paskelbė, kad vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ įtariamas milijonų kronų plovimu per pastaruosius kelerius metus. Įtariamas pinigų plovimas gali būti susijęs su anksčiau nuskambėjusiu skandalu „Danske Bank“, rašo thelocal.se, remdamasis Švedijos nacionaliniu transliuotoju SVT. SVT duomenimis, apie 50 banko klientų, įtariamų plovimu, galėjo pervesti apie 40 mlrd. kronų (4,3 mlrd. JAV dolerių) tarp „Swedbank“ ir Danske Bank Baltijos šalyse.

„Swedbank“ praneša, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 14 d.) bankas planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų sutriks kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu nuo 00:30 val. iki 3:00 val. neveiks „Swedbank“ bankomatai. Tuo metu „Swedbank“ mokėjimo kortelės ir kortelių skaitytuvai gali veikti su trikdžiais, rašoma banko pranešime spaudai.

„Swedbank“ klientų elgsenos duomenys rodo pokyčius – identifikavimo programėlės „Smart-ID“ vartotojų skaičius pralenkė besinaudojančių slaptažodžių kodų kortelėmis. Norint paskatinti gyventojus toliau aktyviai rinktis modernesnes prisijungimo prie elektroninės bankininkystės alternatyvas, nuo kovo mėnesio mažės kodų kortelėmis tvirtinamų pavedimų dienos limito suma. Skaičiuojama, kad šie pokyčiai aktualūs apie 100 tūkst. „Swedbank“ klientų.

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) lietuvių norėtų turėti savo verslą, o beveik pusė šalies gyventojų viena ar kita forma dirba sau, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Kaip rašoma šio banko pranešime spaudai, pagrindinė norinčiųjų verslauti priežastis – troškimas būti nepriklausomu nuo savo darbdavio. Šią priežastį nurodė daugiau nei pusė (55 proc.) svarstančių rinktis ar jau pasirinkusių savarankiško darbo kelią.

Lietuvoje artimiausiais metais rasis naujų elektroninių mokėjimo būdų, o technologinius sprendimus rinksis daugiau gyventojų, tačiau grynieji pinigai atsiskaitymuose vyraus dar kurį laiką, teigia rinkos dalyviai ir ekspertai. Pasak kai kurių specialistų, nors technologijos suteikia vis daugiau galimybių, kartais praverčia ir popieriniai banknotai. „Grynųjų pinigų nematau kaip problemos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiuoklė, padėjusi gyventojams sužinoti, kiek jie sukaups senatvei antros pakopos pensijų fonduose, 2013 metais buvo parengta dalyvaujant vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ specialistams, tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda antradienį atidarė rinkimų štabo centrinę būstinę, pristatė komandą ir paragino kurti kitokią Lietuvos politinę kultūrą. Štabui vadovaus ekonomistė, ilgametė finansų sektoriaus darbuotoja Algė Budrytė. „Aš tikiuosi, kad kartu su jūsų pagalba pavyks kurti šiek tiek kitokią politinę kultūrą Lietuvoje ir mes dėsime visas pastangas, kad taip ir atsitiktų“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda, pristatydamas savo komandą.

Nuo vasario brangsta dalis paslaugų SEB ir „Luminor“ bankų privatiems klientams. Keičiasi įkainiai „Luminor“ banko skyriuose, o SEB banke augs dalis paskolos teikimo įkainių. Kai kurios paslaugos pinga. SEB: būsto paskolų įkainius lemia ir reguliavimas SEB banke nuo vasario 8 dienos būsto kredito sutarties mokestis didės iki 0,5 proc. kredito sumos, bet ne mažiau kaip 250 eurų (dabar – 0,4 proc.

Lietuvių algos šiais metais augs, bet nemaža dalimi tai lems ir šįmet įsigaliojusi mokesčių reforma. Taip tikina šiųmetę ekonomikos prognozę pristatę banko „Swedbank“ ekspertai. Anot jų, šįmet vidutinė alga pas lietuvius didės daugiausiai visoje ES. Kaip teigia vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis, šiuo metu lėtėja visų didžiųjų pasaulio ekonomikų apsukos. Kai kurių šalių ūkio augimas sustojęs, o kitų, pavyzdžiui, Italijos, net traukiasi.

Pažiūrėjus į pokyčius Lietuvoje dešimtmečio mastu, vaizdas atrodo daug gražesnis, negu galima būtų pagalvoti. Taip tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris neatsiliko nuo feisbuke plintančios mados – dešimties metų iššūkio. Tiesa, jis nusprendė pateikti ne savo išvaizdos pokyčius, o tai, kaip per dešimtmetį pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Valanda pokalbio ir 1300 eurų aptirpusi sąskaita banke. Tokioje situacijoje atsidūrė išradingų telefoninių sukčių ataką patyrusi tv3.lt skaitytoja. Ji teigia, kad suprasti apgavystę jai po pokalbio padėjusi tik draugė. Apie susidūrimą su apgavikais papasakojusi mergina tikina, kad pastarųjų taktika tikrai paveiki – savo užduodamais klausimais gali užmigdyti daugelio budrumą. Paskyrė susitikimą komisariate Kaip pasakoja vilnietė Agnė (red. past.

Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) turbūt bus atidėtas, mano BNS apklausti ekonomikos ekspertai. Jų teigimu, kietasis „Brexitas“ gali pakenkti Lietuvos eksportui ir sulėtinti ekonomikos augimą, tačiau britų pasitraukimas taip pat atveria Lietuvai galimybių pritraukti investicijų. Naujienų agentūros BNS apklausoje 13 iš 14 ekspertų tarp labiausiai tikėtinų scenarijų įvardijo „Brexito“ atidėjimą.

Fabrikuose ir gamyklose dirbantiems lietuviams vis labiau teks susirūpinti, kaip užsidirbti, mat jau ir Lietuvos įmonės perka vis daugiau robotų. Ir tai, kad palyginti su Vakarais, įmonių robotizacija Lietuvoje labai menka, robotai-automatai gyvus darbuotojus keis vis dažniau. Kokio amato darbuotojams teks su robotais draugauti vis dažniau arba net keisti darbą, plačiau siužete. Šiuolaikinėje pramonėje robotų apstu.

Susimainyti žiedais ir gyventi santuokoje yra vis mažiau madinga. Lietuvoje ir toliau klesti skyrybos, subyra du penktadaliai santuokų, o ir prie altoriaus jaunos poros neskuba, vis ilgiau gyvena susimetusios. Psichologai ir ekonomistai aiškina, kad santuoka šiais laikais nėra būtinybė, tačiau priduria, kad visiškai išsižadėti įsipareigojimų – rizikinga. Pernai sausio – lapkričio mėnesiais iš viso Lietuvoje registruota 18560 santuokų ir 7735 ištuokos.

2019-ieji Lietuvos gyventojams atnešė ne tik brangesnę elektrą ir dujas, bet ir kai kurias bankų paslaugas. Liūdniausia žinia laukia mėgstančių grynuosius ir tų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito bankų skyriuose. Už visa tai jiems jau greitai reikės susimokėti daugiau. Bankas „Luminor“ paskelbė, kad nauji įkainiai jo klientų laukia nuo 2019 m. vasario 1 d. Įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose pabrangs nuo 3 iki 5 eurų.

Nuo praėjusios didelės ekonominės krizės praėjo 10 metų ir pastaraisiais mėnesiais visi jau sujudo, kad pasibaigus ekonominiam ciklui turėtų prasidėti kita krizė. Artėjant naujiems, 2019 metams, kyla vis daugiau diskusijų dėl to, kokie bus nauji metai ekonomikoje. „Swedbank“ ekonomistas Baltijos šalims Nerijus Mačiulis sako, kad kitais metais tikėtis krizės galima, bet nereikia.

Įsibėgėjus kalėdinei prekybai, „Swedbank“ saugumo specialistai perspėja apie suaktyvėjusius netikrus užsienio interneto prekybininkus. Sukčiai internete ir socialiniuose tinkluose siūlo įsigyti žinomų prekės ženklų produktų kelis ar net keliolika kartų mažesne kaina. Susivilioję tokiais pasiūlymais, šalies gyventojai rizikuoja prarasti pinigus ir sukčiams suteikti savo kortelės duomenis.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto. Kaip ir ankstesniais metais, gruodžio 22-26 dienomis pavedimai tarp bankų nevyks dėl to, kad po savaitgalio rikiuojasi iškart keletas šventinių dienų. Gruodžio 27-28 dienomis pavedimai vyks, tačiau gruodžio 29-30 dienas pavedimai taip pat nevyks.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Jau savaitę aptarinėjama Stasio Jakeliūno išsakyta mintis apie Lietuvos poreikį parduoti vieną iš Švedijos bankų kitos šalies (galbūt esančios euro zonos nare) operatoriui. Atmetus šią mintį komentuojančių asmenų pareigas ir autoritetus, apžvelkime šią idėją bei argumentus. O taip pat – kokius interesus turi patys pasisakantys šia tema. Šį klausimą praverstų padalinti į dvi dalis. Pirma – ar Seimas yra diskusijų vieta bei kur yra šių diskusijų ribos.

Telefoniniai Lietuvos sukčiai pinigus jau bando vilioti pasitelkdami naujas schemas. Viena nuo sukčių vos nenukentėjusi moteris savo patirtį išklojo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasirodo, piktadariai suklaidinti bandė net apsimesdami „Swedbank“. „Na, ką, aplankė sukčiai. Skambutis iš numerio 37061193661. „Policijos tyrėjas“ Edvinas Mažeika labai rūpinosi mano banko sąskaitos saugumu.

Neatsiejama Kalėdų dalis yra dovanos, kurių šventinę naktį tradiciškai laukiame po kalėdine eglute. Tačiau kiekvienais metais daugėja žmonių, kurie daiktus mieliau keistų į įspūdžius ir patirtis. „Swedbank“ Finansų instituto tyrimas parodė, kad beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų šv. Kalėdų proga norėtų dovanų gauti kelionę arba kelionėms skirtų nuolaidų kuponų. Ne mažiau laukiama dovana yra ir kuponai masažui, SPA malonumams ir bilietai į įvairius renginius, rašoma pranešime.

SEB bankui nuo kitų metų vasario ketinant nebeapmokestinti grynųjų pinigų išėmimo bet kurioje pasaulio šalyje, kiti šalies bankai tokios naujovės kol kas nežada. „Šiuo metu „Swedbank“ klientai nemokamai pinigus gali išsigryninti šio banko bankomatuose Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje ir Estijoje, o norint tai atlikti kitose šalyse, taikomi standartiniai tarifai, kaip ir kituose bankuose“, - BNS teigė „Swedbank“ atstovas spaudai Salius Abraškevičius.

Vietoje išsvajotų auskarų ir sutaupytų kelių šimtų eurų – savaitė be mokėjimo kortelės ir baimė prarasti 50 eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė įspūdingomis papuošalų nuolaidomis internete susiviliojusi vilnietė Silvija. Banko atstovai teigia, kad šios merginos likimo kas savaitę sulaukia nemažai gyventojų, o tokiose situacijose pranešti apie įtartiną pirkinį reikia nedelsiant.

Seimo narys Stasys Jakeliūnas trečiadienį iš Seimo tribūnos pareiškė, kad vienas iš švediško kapitalo bankų, „Swedbank“ arba „SEB“, turėtų būti parduotas. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tokiuose politiko pasisakymuose nemato logiško pagrindimo. „Švedijos bankų koncentracija yra per didelė ir kelia tam tikrą grėsmę. Tai jau dešimtmečio ar penkiolikos metų senumo informacija, kaip aiškėja iš tam tikrų pokalbių“, – sakė S. Jakeliūnas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimas, kad vienas iš dviejų Lietuvoje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas, nieko nereiškia, sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. „Jakeliūno pareiškimas nieko nereiškia. Net Seimo pirmininkui taip pasakius, nieko nereiškia, nes ne šitie žmonės priiminėja sprendimus bankų srityje“, – BNS teigė R. Karbauskis. „Tai pareiškimas žmogaus, kuris mano taip“, – pridūrė frakcijos vadovas.

Vieno iš Lietuvos bankų pardavimas konkurencijos rinkoje nepadidintų, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas. „Vien pasikeitus savininkui, bankų skaičius išliktų nepakitęs, todėl finansinių paslaugų rinkoje nei koncentracijos, nei konkurencijos lygis niekaip nepasikeistų“, – BNS sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimą, kad vienas iš dviejų šalyje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – ilgainiu...

Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse yra per didelė Švedijos kapitalo bankų koncentracija, todėl vienas iš dviejų šalyje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas, sako 2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.

Banko SEB paskelbtą sprendimą jau kitąmet klientams siūlyti nemokamą pinigų išėmimą iš bankomatų visame pasaulyje fintech startuolio „Revolut“ atstovas vadina žaidimu žodžiais. Esą nors Lietuvos komerciniai bankai po truputį ir atsisako bankomatų mokesčio, bet tai, kad už valiutų konvertavimą mokėti reikia ir toliau, nutyli. Vis dėlto, pačių bankų atstovai atšauna, jog apie papildomą mokestį klientai tikrai informuojami.

Lietuvių uždarbis per metus išaugo beveik septintadaliu – vidutiniškai 111 eurais – tokius skaičius skelbia „Sodra“. Tiesa toli gražu ne visi šalies gyventojai pajuto kišenių papilnėjimą. Net ir minimalią algą, kuri per metus paaugo keliomis dešimtimis eurų, gaunantys darbuotojai sako gerėjančio gyvenimo nejaučiantys. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Maurcas sako kainas palyginęs dabar ir prieš metus.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, maisto kuponai būtų dalinami visiems gyventojams ir kiekvienam jų suteiks 6 eurų nuolaidą per mėnesį – anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), tai bus paskata gyventojams apsipirkti kiek pigiau, o žemdirbiams – parduoti daugiau produkcijos. Tuo metu ekspertai sako, kad didžioji dalis žmonių šia sistema net nesinaudos ir konkurencinės padėties ji nepakeis.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius dvejus metus augs mažiau nei prognozuojama. „Manau, kad tikimybė, kad per ateinančius dvejus metus ekonomikos augimas bus lėtesnis negu dabar yra konsensusas, tikrai yra didelė“, – antradienį Kaune vykusioje Žinių radijo konferencijoje sakė N. Mačiulis. „Aš statyčiau ant to, kad ekonomikos augimas nesieks, kiek dabar yra prognozuojama 2019-2020 metams.

Lengvu ir greitu uždarbiu socialiniuose tinkluose susivilioję šalies gyventojai gali patekti į apgavikų spąstus, perspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. Pastaruoju metu socialinio tinklo „Facebook“ grupėse pradėjo plisti skelbimai, siūlantys 30 eurų ar didesnį atlygį žmonėms, kurie leis laikinai pasinaudoti asmenine banko sąskaita. Tą darantys šalies gyventojai rizikuoja ne tik patirti nuostolių, bet ir sulaukti įtarimų dėl dalyvavimo neteisėtoje veikloje, rašoma pranešime spaudai.

Jau greitai Lietuvos gyventojai turės mažiau būdų prisijungti prie savo internetinės bankininkystės paskyros. Apie daugeliui klientų įprastų kodų kortelių atsisakymą jau prakalbo net keli šalyje veikiantys bankai. Ekspertai teigia esą naujovė išeis į naudą bei užtikrins didesnį vartotojų duomenų saugumą. Pokyčiai palies pusę milijono žmonių „Swedbank“ klientai su kodų kortelėmis jau nuo gruodžio 3 d. negalės prisijungti prie banko išmaniosios programėlės.

Automobilių gamintojai kasmet pasiūlo rinktis iš vis platesnio naujų automobilių spektro, kuriame – ne tik naujo segmento modeliai, bet ir naujos variklių technologijos. Be dyzelinio ir benzininio variklio, klientai vis dažniau gali pasirinkti ir modelį su hibridine sistema, rašoma pranešime spaudai. „Šiandien ekologiškumui teikiama vis daugiau reikšmės, o iš automobilių gamintojų reikalaujama, kad jų gaminami modeliai atitiktų vis griežtesnes anglies dvideginio emisijas.

Vieno didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ klientai nuo šiol gali atlikti momentinius mokėjimus – jų siunčiami pinigai per kelias akimirkas pasieks sąskaitas kituose šalies bankuose ar finansų įstaigose, pirmadienį pranešė bankas. „Didžioji dalis „Swedbank“ klientų jau iki šiol galėjo naudotis mokėjimais, kurie įvykdomi nedelsiant – apie 85 proc. visų pavedimų yra atliekami banko viduje.

Pastarieji du dešimtmečiai Lietuvos prekybos rinkai buvo aukso amžius, tačiau ateitis nedžiugina, nes ilgėjant žmonių amžiui ir santykinai mažėjant pensijoms, kainų problema gali dar paaštrėti, sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Pasak Lauros Galdikienės, nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) mažmeninės prekybos apyvarta realiomis kainomis išaugo daugiau nei 60 procentų. „Panašiai augo ir visos namų ūkių vartojimo išlaidos.

Prieš dešimtmetį šalies bankai nenuspėjo verslo ir skolų turinčių žmonių reakcijos į išorinius krizės veiksnius, sako 2004–2008 metais „Swedbank“ vadovavęs Giedrius Dusevičius, dabar vadovaujantis bendrovės „Klaipėdos nafta“ valdybai. Pasak jo, prieš dešimtmetį niekas nesitikėjo, kad po didelio augimo pajamos galėtų kristi tiek pat smarkiai – maždaug trečdaliu.

Nuo 2010 metų rugsėjo „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu dirbantis Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad nauja krizė Lietuvoje gali prasidėti dėl išorinio šoko. „Kaip ir visos praėjusios krizės Lietuvoje, taip ir kita, greičiausiai, prasidės dėl išorinio šoko“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino N. Mačiulis. Jis kol kas neįžvelgia didelių šalies ekonomikos ir finansų vidaus problemų, kurios galėtų sukelti krizę.

2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojantis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklaus vieno didžiausių komercinių bankų „Swedbank“ darbuotojus. Parlamentarai apklaus daugiau negu 8 metus „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu dirbantį Nerijų Mačiulį. Kaip BNS sakė komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, su juo bus aptarta, kokios, jo nuomone, priežastys sukėlė krizę, ir bankų elgesį po krizės bei Lietuvos banko vaidmenį tuo laikotarpiu.