švietimo

Šį rudenį 15-oje šalies savivaldybių pradės veikti per 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriose kartu besimokantys įvairių ugdymosi poreikių vaikai gaus papildomą pagalbą, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Atviroje klasėje kartu su kitais mokiniais ugdysis nuo vieno iki trijų mokinių, kurie turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat galės mokytis keletas nedidelių specialiųjų poreikių turinčių vaikų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministru paskirtą Gintautą Jakštą ligšiolinėse viceministro pareigose turėtų pakeisti Justas Nugaras, šiuo metu dirbantis susisiekimo ministro patarėju. Tai BNS patvirtino ministro patarėjas Dainoras Lukas. J. Nugaras, kaip ir jo pirmtakas, ministerijoje bus atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Gintautą Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. Pareigas G. Jakštas pradės eiti antradienį po priesaikos Seime.  „Prezidentas tikisi, kad savo veikloje naujasis ministras sieks konsensusu grįstų sprendimų ir vadovausis įsiklausymo į švietimo, mokslo ir sporto bendruomenes principu“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kvies į diskusiją aptarti dirbtinio intelekto galimybių švietime, o Nacionalinė švietimo agentūra apie tai mokytojams rengs konsultacijas ir mokymus. Kaip pirmadienį pranešė ministerija, mokytojas, naudodamas dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką integruojančias skaitmenines priemones, gali individualizuoti dalyko užduotis, padėti mokiniui įsivertinti, tobulinti patį vertinimo procesą.

Į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas pretenduojantis dabartinis viceministras Gintautas Jakštas žada tęsti pradėtus darbus, užtikrinti sklandų pokyčių įgyvendinimą. „Dėkoju ministrei pirmininkei už pasitikėjimą. Jei bus pritarta mano kandidatūrai, tęsiu pradėtus šios kadencijos darbus, stengdamasis užtikrinti, kad švietimo, mokslo ir sporto srityse pradėti pokyčiai būtų sklandžiai įgyvendinami.

Beveik 700 pedagogų ketinama nemokamai suteikti papildomų kompetencijų, rusų kalbos mokytojams teikiama pirmumo teisė, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Pedagogai, norintys 2023–2024 metais įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais“, – teigiama ministerijos pranešime.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurias Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė po Konstitucinio Teismo (KT) pastabų dėl mokyklų pertvarkos taisyklių. KT yra paskelbęs, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Siekdama populiarinti kitas nei rusų užsienio kalbas mokyklose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) trečiadienį organizuoja viešą nuotolinę prancūzų kalbos pamoką. Ją ves Alytaus Dzūkijos mokyklos prancūzų kalbos mokytoja, frankofoniško teatro būrelio vadovė Neringa Svinkūnienė. Vieša nuotolinė prancūzų kalbos pamoka bus transliuojama 13 val., pranešė ŠMSM.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašė patikslintas rekomendacijas šalies sporto šakų federacijoms ir organizacijoms dėl bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija, rašoma pranešime spaudai. Šioms šalims tebetęsiant karą Ukrainoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija nesikeičia – rekomenduojama nutraukti visus sporto ryšius su šių šalių sportininkais, sporto organizacijomis, jų atstovais.

Siekiant plėsti ir gilinti dvišalį bendradarbiavimą, Taivane lankosi Lietuvos mokslininkų delegacija, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimui lazerių fizikos ir biotechnologijų srityse. Į šią autonominę salą šalies mokslininkai tai pat buvo pakviesti pasidalinti savo pasiekimais.

Matematikos mokymosi rezultatai šalyje prastėja. Siekiant juos pagerinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius pirmadienį pristatė ilgalaikį matematikos mokymosi gerinimo planą.  Anot ministerijos,  jis apims laikotarpį iki 2023-ųjų. Pažymima, jog matematikos pasiekimų gerinimo veiksmai nuosekliai apims visas ugdymo pakopas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius pirmadienį pristatys ilgalaikį matematikos mokymosi gerinimo planą.  „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe, išanalizavusi nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis, parengė ilgalaikį matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo planą“, – BNS nurodė ministerija.

Ministrų kabinetas trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrė daugiau kaip 38 mln. eurų iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams ugdyti. Ši suma skirta šiems mokslo metams. Pati ministerija tam tikslui prašė beveik dvigubai daugiau lėšų – per 65 mln. eurų. „Ukraina patikėjo mums svarbiausią savo turtą – vaikus. Ir mes jais deramai pasirūpinsime“, – ministerijos pranešime trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžiausia suma – 34,23 mln.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūloma kitais mokslo metais rengiant sveikatos priežiūros specialistus priimti 199 asmenimis daugiau į valstybės finansuojamas vietas, šį skaičių padidinant iki daugiau kaip 2700.  Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tokį siūlymą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) 2023–2024 mokslo metams pateikė Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK).  ŠMSM bei Vyriausy...

Nuo 2024-ųjų metų visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos privalės mokyti visus vaikus, taip pat ir turinčius negalią. Mokyklų direktoriai į tai žiūri su nerimu ir sako, kad mokyklos tam yra dar nepasiruošusios. Daugelyje mokyklų nėra liftų, trūksta padėjėjų, o ir patys mokytojai sako tam dar nepasirengę. Sąlygos turintiems negalią vaikams nesudarytos, nors iki reformos starto liko vos vieneri metai.

Į geriausius pasaulio universitetus įstojusiems edukologijos doktorantams suteikiama galimybė gauti studijas nemokamai, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šią edukologijos krypties doktorantūrai stiprinti skirtą priemonę inicijavusi ministerija teigia, kad programos dalyviams parama bus skiriama įsipareigojus po studijų baigimo sugrįžti dirbti į Lietuvą. Valstybė studijų užsienyje kainai padengti vienam asmeniui numato skirti iki 40 tūkst. eurų per metus.

Trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pristatytas valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planas, kuris bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Naujajame plane numatoma, kad iki 2029 metų kolegijos privalėtų turėti bent 1200 studentų. „Lietuvos ir Vyriausybės tikslas pagrindinis labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, galėtų konkuruoti globaliai, dėl talentų, dėl dėstytojų, dėl mokslininkų.

1290 – tiek pedagogų Užimtumo tarnyboje ieško darbo. Nepaisant to, mokytojų stygius mokyklose pasiekė kritinį tašką. Dalyje šalies regionų jau skambinama pavojaus varpais, nes bijoma, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikus matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų.

Lenkijoje, Suvalkuose, kur gyvena lietuvių tautinė bendruomenė, ketinama steigti lietuvišką mokyklą. Trečiadienį Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš savo asignavimų suteiks dotaciją Antano Baranausko fondui „Lietuvių namai“, jog šis galėtų įsigyti mokyklos veiklai reikalingą pastatą su sklypu ir atliktų kitus veiksmus.

Valdovų rūmuose trečiadienį rengiama šventė tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose Lietuvai atstovavusiems mokiniams, juos rengusiems mokytojams ir komandų vadovams. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tarptautiniuose renginiuose šiemet dalyvavo 135 Lietuvos mokiniai, o ant laimėtojų pakylos jaunieji talentai kopė 84 kartus. Įvairiose tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose buvo pelnyti devyni aukso, 13 sidabro ir 42 bronzos medaliai.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymui mokyklose per 2023–2029 metus numatoma papildomai skirti 136,1 mln. eurų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitiems metams preliminariai suplanuota 6,2 mln. eurų mokykloms pasiruošti priimti specialiųjų poreikių vaikus: lėšos būtų nukreiptos mokymosi aplinkai pritaikyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. 2024 metais įtraukiojo ugdymo finansavimui papildomai būtų skirta 15,6 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų šalies sporto šakų federacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti, rašoma ŠMSM pranešime spaudai. Lėšos skirtos 7-ioms organizacijoms. 20 tūkst. skirta Lietuvos plaukimo federacijai, 19 tūkst. – Lietuvos teniso sąjungai, daugiau nei 12 tūkst. – Lietuvos lengvosios atletikos federacijai.

Seimas yra nutaręs, kad nuo 2025 metų į darželius turės eiti iš esmės beveik visi vaikai nuo dvejų metų, bet sprendimas bus įgyvendinamas etapais, todėl jau kitąmet į ikimokyklinio ugdymo įstaigas turėtų galėti patekti visi vaikai nuo ketverių metų. Bet pristatydama, kaip vyksta pasiruošimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šokiravo parlamentarus – sprendimo įgyvendinimui trūksta lėšų, todėl politikams susidarė įspūdis, kad reforma bus įgyvendinama, kaip išeis.

Besikeičiantis aukštojo mokslo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje įgauna vis didesnę reikšmę. Valstybės siekis – sudaryti visas sąlygas siekti išsalavinimo mokytis visiems norintiems. Tačiau, anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždienės, tai neturi vykti kokybės sąskaita.

170 aukštųjų mokyklų studentų laukia vietos bendrabučiuose, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  „Dabartinė situacija tokia, kad apie 170 studentų laukia bendrabučio vietos. Toks skaičius susidarė, nes eilė „pasislinko“, t.y. dalis laukusių vietas gavo, bet buvo pateikta papildomų prašymų“, – penktadienį BNS nurodė ministerijos atstovas Dainoras Lukas.

Švietimo ministerija raštu įpareigojo mokyklas išimti iš ugdymo proceso netinkamus rusiškus vadovėlius ir apskritai juos pašalinti iš bibliotekų, pasigirdus svarstymų juos kol kas sandėliuoti. Ketvirtadienį ministerija Savivaldybių švietimo skyrių vadovams išplatintame laiške ministerija nurodė, kad vadovėliai „V dobryj put! A2.2.“ negali būti naudojami ugdymo procese.

Lietuvė Meda Surdokaitė šeštadienį pelnė pirmąją vietą Nyderlanduose vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, M. Surdokaitė taip pat apdovanota specialiuoju prizu – kvietimu į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją Stokholme. Pasak ministerijos, tai vienas geriausių rezultatų Lietuvos istorijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo aukštojo mokslo klausimais Andriaus Zalitčio teigimu, šią savaitę turėtų likti apie 100 studentų, kurie neturės vietos bendrabučiuose. „Situacija tokia, kad praėjusią savaitę į universitetų pagalbą atkeliavo kolegijos ir buvo išspręsta apytiksliai 200 bendrabučio vietų klausimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Zalitis.

Kai kuriems aukštųjų mokyklų dėstytojams besirengiant protestams dėl per mažai didinamų atlyginimų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė abejoja tokių akademikų veiksmų tikslingumu. „Mes šiandien turime visi įsivertinti, kad mes visi gyvename karo sąlygomis, yra didžiulė elektros krizė, mes turime infliaciją, mes turime tikrai labai sudėtingą situaciją, – ketvirtadienį Žinių radijo transliuotame interviu sakė ministrė.

Rugsėjis jau ryt, o kai kurie studentai, į sostinę atvykę siekti aukštojo mokslo, dar suka galvas, kur gyventi. Vietų bendrabučiuose nėra, o išsinuomoti būsto dalis neturi galimybių – brangu. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, keletas žmonių  trečiadienį susibūrė į mitingą.

Švietimo, sporto ir mokslo ministrei (ŠMSM) Jurgitai Šiugždinienei bandant raminti mokyklas, esą mokytojų trūkumo ir kitos problemos išsispręs, socialdemokratai ragina nepuoselėti iliuzijų ir nustoti eksperimentuoti su švietimo sistema krizių krečiamoje visuomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Nors švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir pristatė bendrosios ugdymo programos pakeitimus, pripažino, kad ties ten pertvarka nesibaigs ir problemų dar tikrai galima rasti.

Spalvingas sportininkų gyvenimas Lietuvoje: vieną dieną intensyviai treniruojasi artėjančiai olimpiadai, čempionatams, kad atstovautų šalį, o kitą – Užimtumo tarnyboje konsultuojasi dėl darbo. To priežastis – Seimo priimta naujoji Sporto reforma, nurėžusi trečdalio profesionalių lengvaatletų stipendijas. Netekę valstybės rėmimo sportininkai teigia, kad atsidūrė kryžkelėje ir svarsto, kad reforma gali neigiamai paveikti jų rezultatus.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją skubiau spręsti mokyklų tinklo pertvarkos, klasių komplektavimo klausimus. Didžiausia šalies švietimo srities profesinė sąjunga ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į ministeriją su raginimu greičiau imtis Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS tvirtina, kad šių klausimų sprendimas yra mokyklų ir savivaldybių atsakomybė.

Jau aiškūs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia juos vertinanti gerai, tačiau atskleidžia pastebinti ir nerimą keliančių tendencijų. „Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie liūdina ir vis dar neramina“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministrė J. Šiugždinienė. Ji pasidžiaugė, kad šiemet mokslo metus pradės daugiau pirmakursių negu praėjusiais metais – 19 162 studentai.

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų, iš jų 12 tūkst. pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas.

Kasmet Lietuvoje aukštosiose mokyklose studijų programų didėja, tačiau toli gražu ne visos jos atitinka keliamus standartus, kurie yra pagrįsti taikomaisiais tyrimais. Tam, kad būtų gerinama aukštojo mokslo studijų kokybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujausias studijų ir mokslo įstatymo pataisas. Jas ketvirtadienį Seime pristatė ministrė Jurgita Šiugždienienė. „Mes visi norime, kad mūsų aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose.

Į Lietuvą iš karo siaubiamos Ukrainos nuo vasario pabaigos atvyko per 8 tūkst. vaikų. Šalies mokykloje jau registravosi 1,5 tūkst. jų, praneša švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, rusakalbių mokyklos pildosi greičiausiai, laisvų vietų ten beveik nebėra. Ministrės teigimu, ukrainiečių vaikai gali rinktis mokslą lietuviškose arba tautinių mažumų mokyklose, tačiau pastarosiose gali pritrūkti vietų.

Gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus ir 2028 m. į vasaros olimpines žaidynes Los Andžele išlydėti 100 mūsų olimpiečių – toks siekis įtvirtintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022–2030 m. sporto plėtros programoje, kuriai šiandien pritarė šalies Vyriausybė. Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto planuojami daugiau nei 32 mln. eurų.

Šalies mokyklos ruošiasi ukrainiečių vaikų priėmimui, ketvirtadienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  „Šiuo metu svarbiausia, kad į mūsų šalį atvykę vaikai jaustų šilumą, ramybę ir galėtų atsigauti nuo patirto streso, o netrukus galėtų tęsti mokslo metus. Ministerija ir mokyklos tam kruopščiai ruošiasi. Ukrainiečių vaikais pasirengusios rūpintis ir neformaliojo ugdymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) savivaldybėms, profesinėms ir valstybinėms mokykloms pristatė 860 papildomų hibridinėms pamokos skirtos įrangos komplektų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Komplektus sudaro mobilūs vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginiai, juos NŠA įsigijo už 977 tūkst.

Lituanistikos tyrimams papildomai skiriama 257 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anksčiau šiems metams programai buvo numatyta skirti 1,87 mln. eurų, tačiau jų – neužteko padengti lituanistikos žurnalų leidybos, sklaidos projektų leidybinių išlaidų. Siekiant suteikti finansavimą visiems gerai įvertintiems moksliniams žurnalams, ši suma didinama iki 2,13 mln. eurų.

Siekiant daugiau jaunų pedagogų pritraukti į mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja įsipareigojusiems atidirbti būsimiems mokytojams mokėti didesnes stipendijas. Taip pat skatinamąsias pedagogines stipendijas planuojama skirti tik pasirinkusiems prioritetines studijų kryptis, trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė naują mokytojų rengimo planą pristatęs viceministras Ramūnas Skaudžius.

Moksleivių laukia nemažai permainų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rengia vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Ketinama įvesti ne tik daugiau atsiskaitymų, kurių rezultatai nuguls brandos atestate, bet ir vertinti mokinių pilietinę bei socialinę veiklą, įvesti privalomą brandos darbą.

Paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektas bus patvirtintas tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Svarstoma atsisakyti mokyklose daugumos mokomų dalykų skirstymo į A ir  B lygį, taip pat numatyti, jog 4-ųjų ir 8-ųjų klasių moksleivių vertinimai būtų privalomi, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „(Svarstoma – BNS), kad nacionaliniai pasiekimų vertinimai, kurie vyksta ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, taptų privalomais, kad būtų vertinami rezultatai, bet ne tik tam, kad tiesiog – šiandien jie yra neprivalomi, labai didelės išlaidos galbūt nėra daromos.

Brandos egzaminų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) užduotys, laikymo sąlygos ir vertinimo nuostatos bus labiau pritaikomos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

Prasidėjo papildomas priėmimas į profesines mokyklas, jis truks iki rugpjūčio 25 dienos, penktadienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Profesinės mokyklos – puikus pasirinkimas norintiems per ganėtinai trumpą laiką įgyti darbo rinkai patrauklią profesinę kvalifikaciją, tad stojančiuosius raginame pasinaudoti papildomo priėmimo galimybėmis“, – pranešime teigė viceministrė Agnė Kudarauskienė.