sveikatingumas

Remiantis dešimtmečius atliekamais tyrimais, tai, ką valgote ir ko nevalgote, gali sumažinti sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys, riziką ir pailginti gyvenimo trukmę. Tačiau nors daugelyje patarimų daugiausia dėmesio skiriama tam, ko nevalgyti, taip pat svarbu yra žinoti tai, ką, kada ir kaip žmonės gali valgyti, kad jų sveikata būtų geresnė, skelbia CNN.

Visi žmonės nori gyventi kuo ilgiau, sulaukti 100 metų, džiaugtis gera savijauta ir kuo rečiau varstyti gydytojų kabinetų duris, tačiau apie sveikatą dažniau susimąstome sulaukę vyresnio amžiaus. Tuomet pradedame ieškoti stebuklingų eliksyrų, kurie padėtų gyventi kuo ilgiau. Tačiau jokio stebuklingo vaisto nėra. Norėdami būti sveiki, turime savo sveikata rūpintis visą gyvenimą.

Pusantrų metų vaikas panyra į vos kelių laipsnių ežero vandenį, aštuonmetė, kuri grūdinasi ledo vonioje – tokiais būdais kai kurie tėvai stiprina savo vaikų imunitetą ir džiaugiasi tokio grūdinimosi rezultatais, mat vaikai mažiau serga ir beveik nevartoja vaistų. Visgi kai kurie medikai sako, kad norint užgrūdinti vaiką, nebūtina jo kišti į ledinį vandenį.

Cinamono ir vandens mišinys yra toks pat puikus duetas kaip vitaminas D ir kalcis. Cinamonu praturtintas vanduo ne tik atgaivina, tačiau suteikia ir antioksidacinių savybių. Apie cinamonu praturtinto vandens naudą kalba užsienio įžymybių šefė ir mitybos specialistė Serena Poon, „Culinary Alchemy“ ir „Just Add Water“ įkūrėja. „Iš esmės tai yra atvėsusi cinamono arbata, kuri verdama puode, užplikius šviežią cinamono lazdelę vandeniu“, – sako ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada svarstyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) siūlymus taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) per koronaviruso krizę ypač nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.   „Vertinsime šiuos pasiūlymus“, – BNS teigė ministrės patarėja Skaistė Barauskienė. Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, lengvatos padėtų verslui atsigauti.

Lietuvos lengvosios atletikos čempionė, laidų vedėja, sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė Lietuvos gyventojus ragina stiprinti sveikatą vaikščiojant – kasdien nueiti bent 10 tūkst. žingsnių. Pasak Vlados, tai labai apsimoka, nes nieko nekainuoja, o gerina nuotaiką ir savijautą, ilgina gyvenimą, padeda suvaldyti įvairias lėtines ligas, tarp jų – ir cukrinį diabetą.

Užkietėjusio sveikuolio parlamentaro Dainiaus Kepenio parengtose Sveikatos stiprinimo politikos gairėse nugulė daug pasiūlymų, kurie paliestų visus Lietuvos gyventojus nuo darželinukų iki senjorų. Valstiečių narys užsimojo pertvarkyti šalies sveikatos politiką, keisdamas įvairias jos sritis nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki alternatyvios medicinos įteisinimo ir premijų už sveiką gyvenseną.

Alison Rieman 2015-iais buvo pačios geriausios fizinės formos. Sporto salėje mergina lankėsi kasdien, gerai maitinosi ir priaugo 7 kg raumenų. Bet vėliau Alison diagnozuotas vėžys. 2015-ųjų spalio 6-ą paaiškėjo, jog jai – agresyvios formos kraujo vėžys. Merginai paskirtas stiprus chemoterapijos režimas, o iki mirties ją skyrė tik keli centimetrai. Pirmojo chemoterapijos raundo metu, jos virškinimo trakte sprogo gangreninis toksinas, sunaikinęs 15 cm gaubtinės žarnos.

Pagalvokime, kas atsitinka vandens telkiniui, kuriame nejuda vanduo? Teisingai, vanduo ima gesti, skleisti nemalonų kvapą ir „sužaliuoja“. Taip pat ir žmogus – ilgai sėdėdamas vienoje vietoje jis ima sirgti, nes nejudant kraujui, nejuda energija. „Sėdint kūnas juda mažai, dažnai pečiai palinksta į priekį, juosmuo išgaubiamas, nugaros ir pilvo preso raumenys nedirba ir kenčia visa mūsų sistema.

Minint Pasaulinę Taidzi (taiči) ir Ciguno dieną, Lietuvos ušu federacija savaitgalį sukvietė kinų kovos menų ir sveikatingumo entuziastus naujo rekordo registravimui. Vilniaus Rotušės aikštėje susirinkę 223 vilniečiai ir miesto svečiai vienu metu atliko 8 pradinius taidzi judesius, taip užfiksuodami didžiausią vienu metu vienoje vietoje kartu besimankštinančių žmonių skaičių.

Nuo 2017 metų siūloma įteisinti mokesčio lengvatą darbdaviams, skatinantiems darbuotojus rūpintis savo sveikata - išlaidos, skirtos darbuotojų abonementams į sporto ar sveikatingumo klubus, nebūtų apmokestinamos. Pasak lengvatos iniciatorių, tokia lengvata skatintų darbdavius labiau rūpintis savo darbuotojų sveikata. Verslo atstovai sako, kad pataisos įteisintų legalų būdą sumažinti darbo jėgos apmokestinimą.

  Piktnaudžiavimu įtariamas Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ direktorius Edmundas Antanaitis penktadienį grįžo į darbą, pranešė savivaldybė.   „Šiandien vieno sėkmingiausių Druskininkų turizmo objektų – Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ – ilgametis vadovas Edmundas Antanaitis, turintis Druskininkų savivaldybės vadovų ir kurorto gyventojų pasitikėjimą, grįžo į darbą.

Ar treniruotės gali sendinti ir privesti prie organizmo destrukcijos? Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad taip. „Nors lietuviai pradėjo sportuoti labai aktyviai, tas sportavimas yra gan neapmąstytas. Daugelis renkasi treniruočių rūšis, kurios nėra tinkamos, ir tai rodo, kad žmonėms trūksta atsakingo ir objektyvaus požiūrio į savo sveikatą“, - teigia beveik trisdešimt penkerius metus treniruočių patirties turintis Aurimas Mačiukas.

Kiek kremų ir įvairiausių kitos kosmetikos buteliukų turite namuose? Tikriausiai, kaip ir dauguma moterų, ne vieną. O gal norite išbandyti naturalias priemones? Mes rekomenduojame ricinos aliejų – plaukų ir odos grožio šaltinį.

Juozas Dapšauskas Kiekvienų metų pradžia kelia tam tiktų vilčių, kuriami planai, formuojasi numatomų darbų regėjimas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Aurelijus Veryga baigdamas metus savo komentare „(Ne)nusipelnėme gyventi geriau (sveikiau)“ aptarė priklausomybių kontrolę praėjusiais metais, kad, beje, nieko gero valdžia nenuveikė, vaizdelis nekoks. Šventajame Rašte sakoma: „Regima viltis nėra viltis.

Nors Europos Sąjungoje Lietuva ne vienerius metus yra tarp valstybių, kurių gyventojai yra mažiausiai fiziškai aktyvūs, reikšmingesnių permainų šalies sveikatingumo sektoriuje nebuvo. Prieš kiek daugiau nei metus įsikūrusi Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) žengė pirmuosius žingsnius permainų link, teigiama pranešime spaudai.

Vykdydami Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą bei pasitinkant naujus mokslo metus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras šalies mokyklose inicijuoja akciją „Sveikatingumo pertraukų savaitė“. Akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“ – tai Lietuvos mokyklų bendruomenių savaitinė akcija, kurios tikslas – atkreipti mokyklų bendruomenių (ypač mokinių) dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo svarbą, asmenin...

Australijos Kvinslando universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 30 metų amžiaus sulaukusioms moterims fizinio aktyvumo trūkumo žala sveikatai yra didesnė nei rūkymo – fizinis pasyvumas yra pagrindinė širdies ligų priežastis. Šiandien moterys, sulaukusios apie 30 metų, pradeda kurti šeimas, dėl to mažiau rūko arba šio žalingo įpročio atsisako visai, tačiau kartu ir mažiau laiko skiria sportui ar bet kokiai kitai fizinį aktyvumą skatinančiai veiklai, – skelbia tyrimo rezultatai.

Sveikatingumo metų paskelbimo iniciatorius žemaitis Juozas Dapšauskas nėra sveikuolis, kuris atsivertė į tiesos kelią netekęs sveikatos. „Mano kelias į sveikatą nuoseklus“, – teigė jis. Dabar vyras gyvenimo prasmę mato kitus skatindamas atrasti sveiko gyvenimo džiaugsmą. Kamertono garsas Juozas Dapšauskas mano, kad prie jo pasaulėžiūros susiformavimo labai prisidėjo šalia Salantų gyvenęs menininkas ir vienuolis pranciškonas Vilius Orvidas.

Ramūnas Karbauskis Praėjusį penktadienį Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis susitiko su Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu Dainiumi Kepeniu, praėjusių 2013 Sveikatingumo metų iniciatoriumi ir sveikatos sistemos ekspertu Juozu Dapšausku bei Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentu prof. Algimantu Kirkučiu. Skaitome atsiliepimus, kad vyksta esminis lūžis sveikatos politikoje.

Maskvoje vykusiame tarptautiniame sveikatingumo paslaugų konkurse Lietuva sulaukė išskirtinio pripažinimo. Įmonių grupė „SPA Vilnius“ atsiėmė iš karto net tris apdovanojimus, tarp jų ir pagrindinį „Perfect SPA“ prizą. Aukščiausiais balais lietuviai buvo įvertinti ir dar dviejose – geriausios SPA vadybos ir viešbutyje veikiančio geriausio medicininio SPA – kategorijose. „Rusakalbiai turistai sudaro daugiau kaip pusę mūsų ir daugelio kitų Lietuvos SPA centrų klientų.

Ekspertai perspėja, kad cukraus laukia panašus likimas, koks ištiko tabako industriją, kuomet moksliniais tyrimais buvo įrodyta pastarojo neigiama įtaka sveikatai, rašo cnbc.com.   „Cukraus vartojimas neabejotinai pradės struktūriškai mažėti“, – rašoma „Credit Suisse“ mokslinių tyrimų instituto ataskaitoje. Ataskaitos išvadose teigiama, kad cukrų galima laikyti diabeto ir nutukimo sukėlėju.

Kaip ir praėjusiais metais „Žalgirio“ arena kviečia kartu švęsti 2 metų gimtadienį! Kadangi 2013-ieji paskelbti Sveikatingumo metais, tad „Žalgirio“ arena, būdama aktyvia visuomenės nare ir bendradarbiaudama su Lietuvos sporto mokyklomis bei įvairiomis organizacijomis, šiemet arenos gimtadieniui paruošė ypač turiningą sportinę ir sveikatingumo programą. 2013 m. rugpjūčio 18 d. arenoje visą dieną 12.00 – 18.00 val.

Andrius Pauliukevičius – kultūristas, asmeninis treneris, televizijos projektų dalyvis. Jau kurį laiką užsiimantis sveikatingumo mokymu vyras palaiko sveikos gyvensenos idėjas, todėl mielai sutiko prisijungti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“ ir pasidalinti savo istorija. Pokyčiai Andrius pasakoja, jog pokyčių sveikesnės gyvensenos link jo gyvenime būta įvairių – tiek sąmoningų, tiek nesąmoningų.

Per mažas dėmesys fiziniam aktyvumui Lietuvai kasmet kainuoja milijardus, skaičiuoja specialistai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų fizinio pasyvumo kasmet siekia apie 2,5 mlrd. litų per metus. „Eurobarometer“ 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva – viena iš mažiausiai sportuojančių Europos Sąjungos valstybių, teigiama pranešime spaudai.

Ilgaamžiškumo paslaptis – sveika gyvensena. Panevėžys – ne tik sparčiai senstantis, bet ir ligotų žmonių miestas. Tačiau aktyvių bendruomenių pastangomis sveiko gyvenimo judėjimas įgauna pagreitį.   Sergantis miestas Kad sveikata yra brangiausias žmogaus turtas, daugelis supranta tik ją praradęs.

Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų Organizacija kaip vieną iš valstybės prioritetų nuolat akcentuoja sveikos gyvensenos skatinimą, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, ragindama daugiau dėmesio skirti lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, cukrinio diabeto, kvėpavimo organų ligų) profilaktikai. Kasmet nuo šių ligų pasaulyje miršta apie 36 mln. žmonių − tai sudaro 63 proc. visų mirčių.

Palangos teritorijoje, Nemirsetoje, neilgai trukus išdygsianti stovyklavietė gamtą mėgstantiems pramogautojams pasiūlys aukšto lygio paslaugas bei poilsiui puikią aplinką. Jau baigtas rengti techninis projektas, tad moderni, ES standartus atitinkanti pajūrio stovyklavietė automobiliais su priekabomis bei karavanais atvykstantiems svečiams vartus atkels kitąmet. Pirmam projekto etapui, kuris bus įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis, numatyta skirti 4 mln. litų.

Per 300 organizacijų ir apie 500 fizinių asmenų pasirašė „Memorandumą dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“. Šiame Lietuvos Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, Lietuvos žmonėms ir žiniasklaidai adresuotame dokumente prašoma 2013 metus paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais. Memorandume, kurį penktadienį spaudos konferencijoje Seime pristatė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas dr. doc.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, kad dėl nepakankamo fizinio aktyvumo kasmet pasaulyje miršta net 3,2 mln. Žemės gyventojų! Kad palaikytų fizinę formą, vaikai ir paaugliai turėtų būti aktyvūs ne mažiau kaip 1 val. per dieną. Tačiau Europos ir Šiaurės Amerikos šalių duomenimis tiek laiko sportui neskiria nei pusė mokyklinio amžiaus vaikų. Sportą keičia kompiuteris, televizija bei kiti pasyvūs laisvalaikio leidimo būdai.

Tikrai nelengvas darbas sudaryti Izraelio lankomų vietų dešimtuką, nes apžiūrėti šios šalies lobiams nepakaktų net poros mėnesių. Tinklalapis igoogledisrael.com rekomenduoja dešimt vietų, kurias privalote pamatyti, nesvarbu, ar į Šventąją žemę užsukote vos porai dienų, ar pusmečiui. 7. Pasimėgaukite saulėlydžiu Tel Avivo paplūdimyje. Nuostabūs Tel Avivo paplūdimiai – puiki vieta gaudyti saulėlydžiams. Nusiaukite batus, pajuskite tarp pirštų paplūdimio smėlį, pasimėgaukite vynu ar alumi.

Apie tai, kad pirmykštis žmogus žinojo ir vertino karštų garų sąvybes, sako daugelis archeologų atradimų. Skirtingose žemės rutulio vietose randami specialių įrenginių, skirtų šilumos saugojimui, pėdsakai. Išoriškai besiskiriantys, šie statiniai – vienas kitam giminingi ir yra šiuolaikinės pirties protėviai: šilumos šaltiniais juose buvo karštas vanduo arba įkaitinti akmenys. Yra daug versijų – legendų apie pirties kilmę.

Laisvadienio sveikatai pasitikrinti idėjai Vyriausybė iš esmės neprieštarauja, leido suprasti sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. Pasak viceministrės, profilaktinių patikrinimų tikslas yra įtarti ligą - tolesnis patikrinimas, diagnozavimas galėtų būti kitų vizitų metu.

Didžiojoje Britanijoje didėjant susirūpinimui dėl gyventojų nutukimo, vyriausybė ėmėsi radikalių priemonių skatindama vaikus daugiau judėti. Mokiniai gaus premijas už tai, kad vaikščios į mokyklą. Prieštaringai vertinama priemonė buvo išbandyta Vimbldono rajone, Londono pietryčiuose: mokiniai buvo premijuojami parduotuvių ir kino teatrų dovanų čekiais už tai, kad iš namų į mokyklą ėjo pėsčiomis. Vaikščiojančių į mokyklą padaugėjo 18 proc.