švedija

Švedija išsiunčia iš šalies penkis Rusijos diplomatus, antradienį pranešė šalies diplomatijos vadovas. Užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad „jų veikla mūsų teritorijoje buvo nesuderinama su jų, kaip diplomatų, statusu“. URM nenurodė, kokia tai veikla. Rusijos ambasadorius Švedijoje Viktoras Tatarincevas atsisakė komentuoti šiuo klausimu. Prieš metus Švedija išsiuntė tris Rusijos ambasados darbuotojus, kai kelios kitos šalys irgi išsiuntė rusų diplomatų.

Europos Komisijai (EK) nurodžius Švedijai pasirašyti sutartį su Lietuva dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, Lietuva nepraranda vilties ją pasirašyti. Tačiau energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad dėl smukusių kainų Lietuva net ir pasirašius sutartį negaus pinigų iš Švedijos.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ ketvirtadienį paskelbė apie planus plėsti veiklą Jungtinėse Valstijose ir investuoti daugiau nei 2 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių). Tai bus didžiausia bendrovės investicija šalyje per beveik keturis dešimtmečius. Holdingo bendrovė „Ingka“, kuri kontroliuoja daugumą „Ikea“ parduotuvių ir kuriai tenka daugiau nei 90 proc. visų pardavimų, Jungtinėse Valstijose planuoja atidaryti aštuonias naujas parduotuves.

Vašingtonas trečiadienį paragino Turkiją ir Vengriją skubiai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO, kuri kelis mėnesius blokuojama dėl ginčų su šiomis dviem valstybėmis. „Tikimės, kad netrukus Švedija taps 32-ąja (NATO nare). Ir, kad būtų aišku, tikimės, jog tai įvyks iki (NATO) aukščiausiojo lygio susitikimo liepą.

Švedijos visuomeninis radijas „Sveriges Radio“ (SR) antradienį paskelbė nutraukiantis savo veiklą socialiniame tinkle „Twitter“, sekdamas panašiais Jungtinių Valstijų ir Kanados visuomeninių transliuotojų sprendimais. „SR ilgą laiką nebeteikė pirmenybės savo dalyvavimui „Twitter“ ir dabar nusprendė apskritai nustoti būti aktyvi šioje platformoje“, – sakoma tinklaraščio įraše, paskelbtame jo interneto svetainėje.

Švedija, subūrusi 26 000 karių iš 14 šalių, pirmadienį pradėjo didžiausias karines pratybas per daugiau kaip 25 metus, nors šalies siekis įstoti į NATO vis dar blokuojamas. „Pratybos vyksta ore, ant žemės ir jūroje didelėje šalies dalyje“, – pranešė Švedijos ginkluotosios pajėgos, paskelbusios apie pratybas, kurios vyks iki gegužės 11 dienos. Daugiausia dėmesio bus skiriama pietinei ir šiaurinei Švedijos dalims bei strategiškai svarbiai Gotlando salai.

Švedija ketvirtadienį pranešė, kad išduos Ankaros ieškomą Turkijos pilietį, tačiau atmetė kitą prašymą, nors asmenų išdavimas yra vienas iš pagrindinių Ankaros reikalavimų, siekiant ratifikuoti Stokholmo narystę NATO. Turkija kaltina Švediją suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, jos nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trukusia kurdų kova už nepriklausomą valstybę, todėl delsia ratifikuoti jos paraišką dėl narystės NATO.

Švedijos prokuroras, vadovaujantis tyrimui dėl Rusijos eksporto dujotiekių per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream“ sabotažo, ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar neaišku, kas už tai atsakingas. Pernai rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai iš dviejų „Nord Stream“ vamzdynų, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.

Europos Komisijai (EK) nurodžius Švedijai pasirašyti sutartį su Lietuva dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, Lietuva tęsia derybas su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja daugiausia elektros, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. „Kaip žinoma, švedai buvo neįsitikinę, kad jie turi tuos „viršpelnius“, jeigu tokie susidarys, mokėti. Komisija labai aiškiai pasakė, kad būtent Švedija yra ta šalis, kuri turi su Lietuva sudaryti sutartį.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį pasveikino Suomiją tapus 31-ąja NATO nare ir pažymėjo, jog „rimtų poslinkių“ dėl jos kaimynės Švedijos narystės Aljanse galima tikėtis po gegužę Turkijoje vyksiančių prezidento rinkimų.  „Šventė nėra dar galutinė. Laukiame, kad šalia 31-osios vėliavos iškiltų ir 32-oji bei labai tikimės, kad Vilnius galės tuo pasidžiaugti. Manau, kad dabar mūsų Turkijos partneriai pereina į aktyviausią rinkiminį laikotarpį.

Švedijos teismas antradienį panaikino policijos sprendimą uždrausti dvi Korano deginimo akcijas, pareikšdamas, kad susirūpinimas dėl pavojaus saugumui nėra pakankamas pagrindas apriboti teises į demonstracijas.  Sausį prie Turkijos ambasados Stokholme sudeginta šventoji islamo knyga papiktino musulmonų pasaulį, sukėlė kelias savaites trukusius protestus ir raginimus boikotuoti švediškas prekes bei sukliudė Švedijos siekiui tapti NATO nare.

Švedijos žvalgyba antradienį paskelbė sulaikiusi penkis asmenis, įtariamus planavus teroro aktą po to, kai sausį demonstrantai prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Koraną. „Ši byla yra viena iš kelių, kurias Švedijos saugumo tarnyba tiria.

Lietuvos vyrų regbio rinktinė apmaudžiu pralaimėjimu baigė pasirodymą Europos čempionato „Trophy“ diviziono cikle. Paskutinėse rungtynėse šeštadienį lietuviai Šiaulių regbio stadione po atkaklios kovos 15:18 (12:13) pralaimėjo Švedijos komandai. Jau 3-iąją rungtynių minutę švedai surengė pavojingą ataką, kuri baigėsi nesudėtingu baudos smūgiu (0:3). Netrukus Donatas Vilimavičius turėjo galimybę rezultatą išlyginti, tačiau jo spyris nebuvo tikslus.

Vengrija trečiadienį paragino Švediją spręsti problemas ir „daugybę skundų“, dėl kurių parlamentas negali ratifikuoti šios Šiaurės šalies prisijungimo prie NATO. Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO narės, kurios dar nepritarė Švedijos siekiui prisijungti prie galingiausio pasaulyje gynybos aljanso. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Helsinkis ir Stokholmas atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir nusprendė įstoti į NATO.

Švedija trečiadienį pranešė iškviečianti Rusijos ambasadorių Stokholme dėl jo pareiškimo, kad, šiai Šiaurės šaliai ir kaimyninei Suomijai įstojus į NATO, jos taps teisėtais „atsakomųjų priemonių, įskaitant karines“, taikiniais. „Užsienio reikalų ministerija išsikvies Rusijos ambasadorių, kad jis aiškiai pasisakytų prieš šį akivaizdų bandymą daryti įtaką“, – pranešė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad prašys Vengrijos paaiškinti, kodėl ji delsia savo parlamente ratifikuoti Švedijos, bet ne Suomijos, paraišką dėl narystės NATO. „Ketinu paklausti, kodėl dabar jie atskiria Švediją nuo Suomijos. Tokių signalų anksčiau nesame gavę, todėl šiandien būtinai ketinu šį klausimą iškelti [premjerui Viktorui] Orbanui“, – visuomeniniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė U. Kristerssonas.

Švedijos parlamentas trečiadienį oficialiai pritarė šalies stojimui į NATO, rašo „The Guardian“. Už Švedijos prisijungimą prie NATO balsavo 296 parlamentarai. 37 parlamentarai balsavo prieš, o 43 balsavime nedalyvavo. Anot Švedijos užsienio reikalų ministro Tobias Billstrom, narystė NATO „yra geriausias būdas užtikrinti Švedijos saugumą“. Jo teigimu, balsavimas yra istorinis įvykis ir vienas svarbiausių saugumo politikos sprendimų Švedijai.

Vilniaus apskrities policija tiria, kas iš bendrovės išviliojo 21,4 tūkst. eurų.  Anot policijos pranešimo, kovo 9-ąją Švedijos skelbimų portale buvo rastas skelbimas apie parduodamą automobilį „Volkswagen Tiguan“, o po keturių dienų į bendrovės elektroninį paštą buvo gauta klaidinanti informacija bei apgaulės būdu išvilioti pinigai. Pradėtas tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaulės būdu.

Švedija ketvirtadienį paskelbė apie susitarimą parduoti savo artilerijų sistemą „Archer“ Jungtinei Karalystei, todėl Londonas Ukrainai galės padovanoti savo senesnes savaeiges haubicas AS-90.  Švedijos vyriausybė išplatintame pareikškime nurodė, jog JK įsigys 14 „Archer“ vienetų.  Stokholmas sausį paskelbė, kad sistemą „Archer“ taip pat siųs tiesiogiai į Ukrainą, nenurodydamas konkretaus skaičiaus, o ketvirtadienį pranešė, kad atsiųs aštuonis vienetus.

Švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pareiškė, kad tikimybė, jog Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, padidėjo, nes Stokholmas ir toliau susiduria su griežtu Ankaros pasipriešinimu. U. Kristerssonas žurnalistams sakė, kad pastarosiomis savaitėmis tapo vis aiškiau, jog Turkija yra pasirengusi ratifikuoti Suomijos paraišką, tačiau vis dar turi abejonių dėl Švedijos paraiškos, o tai reiškia, kad pirmasis gali būti ratifikuotas Suomijos protokolas.

Vėlyvą šeštadienio vakarą Švedijoje, Stokholmo „Friends“ arenoje įvyko „Melodifestivalen“ finalas, kurio metu paaiškėjo, kas atstovaus šaliai „Eurovizijoje“. Švedijos nacionalinės atrankos finale pasirodė net dvylika atlikėjų. Žiūrovų ir tarptautinės komisijos sprendimu į dainų konkursą vyks atlikėja Loreen su daina „Tattoo“.  Dainininkė kone visos atrankos metu buvo laikoma lydere. Prieš prasidedant finalui lažybininkai davė net 88 proc.

Turkijoje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė viltį, kad Švedijai pavyks prisidėti prie NATO bloko per viršūnių susitikimą Vilniuje. Lietuvos prezidentas G. Nausėda vizito Turkijoje metu su šios šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu  aptarė Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Po susitikimo G. Nausėda sakė, kad Turkija tikrai „atvirai žvelgia“ į Švedijos ir Suomijos narystės klausimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią savaitę ėmėsi naujos kampanijos, kad Suomija ir Švedija taptų didžiausios pasaulyje karinės organizacijos narėmis iki artimiausio viršūnių susitikimo, kuriame, be kitų, dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas. Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Žiemos olimpinės žaidynės gali būti surengtos Lietuvos pašonėje. Skelbama, kad Latvija kartu su Švedija norėtų surengti 2030 metų žiemos olimpines žaidynes. Apie tai praneša portalas tvnet.lv. Šios dvi šalys jau siūlėsi organizuoti 2026 metų žaidynes, tačiau teisės buvo patikėtos Italijai. Dabar švedai ir latviai vėl diskutuoja apie galimybę surengti po septynerių metų vyksiančias žaidynes.

Vengrijos parlamento delegacija antradienį po susitikimo su Švedijos parlamento pirmininku pareiškė, kad remia Švedijos siekį tapti NATO nare. Susitikimas surengtas siekiant išspręsti tai, ką Vengrijos valdančioji partija pavadino politiniais ginčais. Kai kurie Vengrijos įstatymų leidėjai abejojo, ar pritarti Švedijos ir Suomijos paraiškoms įstoti į NATO, kaltindami Stokholmą ir Helsinkį „akivaizdžiu melu“ apie Vengrijos demokratijos būklę.

Šią savaitę vyksiančiose kasmetinėse NATO krizių valdymo pratybose CMX 2023 pirmą kartą dalyvaus pakviestųjų narių statusą turinčios Suomija ir Švedija, antradienį pranešė Vyriausybės kanceliarija. Pasak pranešimo, kovo 9-15 dienomis įvyksiančiose pratybose, kuriose dalyvauja Lietuva ir kiti NATO sąjungininkai, valdyti krizes treniruosis civilinis ir karinis personalas.

Vengrija vėl atidėjo balsavimą dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo, teigiama ketvirtadienį Nacionalinės Asamblėjos interneto svetainėje paskelbtame atnaujintame tvarkaraštyje.  Balsavimą atidėjus dviem savaitėms iki kovo 20 dieną prasidėsiančios parlamento sesijos, Vengrija lieka vienintelė Aljanso narė, neskaitant Turkijos, dar nepatvirtinusi abiejų Skandinavijos šalių paraiškų prisijungti prie NATO.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą ir kolektyvinę sąjungininkų gynybą, ketvirtadienį vykusio susitikimo su Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje Gorkemu Barisu Tantekinu metu pažymėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vienas esminių artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetų – priešakinė gynyba, kuri turi tapti NATO gynybos laikysenos ir planavimo pagrindu.

Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija. Įstatymų leidėjai 184 balsais prieš septynis pritarė įstatymui, patvirtinančiam, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

Suomija, turinti vieną ilgiausių Europoje sienų su Rusija, antradienį pradeda parlamentines diskusijas dėl šalies stojimo į NATO paspartinimo, taip padidindama tikimybę, kad tai padarys anksčiau nei kaimynė ir karinė partnerė Švedija. Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Pasaulio taurės atrankos J grupėje Estijos (4/8) rinktinė išvykoje 72:71 (17:16, 11:14, 15:14, 29:27)palaužė švedus (5/6) Abi komandos jau neturėjo šansų pakovoti dėl kelialapio į čempionatą. Pergalę estams rungtynių pabaigoje lėmė vieną baudą iš dviejų pataikęs ir savo rinktinę į priekį išvedęs Mikkas Jurkatammas. Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ gynėjas Kristianas Kullamae per 26 minutes pelnė 7 taškus (2/5 dvit., 1/5 trit.

Turkija pirmadienį pranešė, kad derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija bus surengtos kitą mėnesį po to, kai jos buvo atidėtos sausį dėl Stokholme vykusių antiislamiškų protestų. „Susitikimas įvyks kovo 9 dieną“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Paraiškas stoti į NATO turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Švedija penktadienį paskelbė, kad pristatys Ukrainai maždaug 10 tankų „Leopard 2“ ir priešlėktuvinių sistemų. Švedija yra dar viena Vakarų šalis, pažadėjusi atsiųsti į Ukrainą sunkesnių ginklų. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir gynybos ministras Palas Jonsonas spaudos konferencijoje, surengtoje paminėti invazijos į Ukrainą metines, sakė, kad Šiaurės šalis į Ukrainą atsiųs maždaug 10 Švedijos tankų „Leopard 2A5“ ir priešlėktuvinių raketų sistemų IRIS-T ir HAWK.

Savo namuose rastas negyvas Švedijos policijos pareigūnas, pranešė policija. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbta vidaus ataskaita, kurioje konstatuotas interesų konfliktas dėl sprendimų, susijusių su buvusia darbuotoja, su kuria jis palaikė santykius. Stokholmo regiono policijos viršininkas Matsas Lofvingas buvo rastas negyvas savo namuose Noršiopingo mieste, pranešė policija. Jam buvo 61 metai.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad svarbu, jog Švedija ir Suomija kuo greičiau įstotų į Aljansą, tačiau šių šalių prisijungimas vienu metu nėra „pagrindinis klausimas“.  Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra dvi vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, iš 22 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) šalių, smuko Lietuvoje ir Švedijoje, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos ekonomika per ketvirtį smuko 0,4 proc., o Švedijos – 0,6 procento. Vidutiniškai ES šalyse BVP per ketvirtį augo 1,8 proc., o euro zonoje – 1,9 proc., rodo Eurostato statistika. Lietuvos BVP per metus smuko 1,7 proc.

Turkijai stabdant Švedijos ir Suomijos narystę NATO, tai siunčią signalą priešams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai siunčia aiškų signalą mūsų varžovams ir potencialiems priešams. Kai kurie iš tų priešų galbūt dar nėra akivaizdūs. Jeigu tai nebus išspręsta, situacija taps labai pavojinga, ir tai duos paskatų veikti mūsų priešams“ – penktadienį paskelbtame interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė G. Landsbergis.

Švedija, pralaimėjusi Milanui dėl teisės rengti 2026-ųjų žiemos olimpines žaidynes, dabar svarsto galimybę teikti paraišką dėl 2030-ųjų žaidynių, trečiadienį paskelbė Švedijos olimpinis komitetas (ŠOK). Kiti kandidatai į 2030-ųjų olimpinių žaidynių šeimininkus atsisakė savo siekio, o vienintelis vis dar kandidatuojantis Solt Leik Sitis pareiškė, kad pirmenybę teiktų 2034 metų olimpinėms žaidynėms.

Į NATO įstojusi Švedija prisidėtų prie Aljanso oro policijos misijos Lietuvoje, sako Vilniuje viešintis šios šalies premjeras Ulfas Kristerssonas. „Kaip būsima sąjungininkė, Švedija nori padėti su oro policija, žvalgyba Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse per oro policijos misiją“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė politikas. Pasak jo, Stokholmas yra dėkingas Lietuvai už jos paramą Švedijai ir Suomijai siekiant narystės NATO.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Švedijos Karalystės ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu. Spaudos konferencijoje po susitikimo premjerė sakė, kad daugiausia su svečiu buvo kalbėta apie artėjantį NATO susitikimą Vilniuje, saugumo situaciją Baltijos regione ir paramą Ukrainai. Švedijos ir Suomijos narystės NATO perspektyva pakibo ant plauko, nes Turkija nesutaria su Švedija.

Vokietijos keltų kompanija „TT-Line“ balandžio pabaigoje pradės reguliarius reisus tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uosto. Bendrovės vykdomasis direktorius Hannesas Conzenas sako, kad galimybė plėsti maršrutus atsirado pastačius ir praėjusią savaitę pradėjus naudoti naują keltą „Peter Pan“. „Kompanijai pristačius jau antrą „Green Ship“ koncepcijos keltą, išaugo ir jos pervežimo pajėgumai.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pasiūlė naujus teisės aktus, kuriais būtų uždrausta veikla, susijusi su ekstremistinėmis grupuotėmis, siekdama sugriežtinti kovos su terorizmu įstatymus, kurie yra pagrindinis Turkijos reikalavimas siekiant patvirtinti Stokholmo stojimo paraišką į NATO. Siūlomu teisės aktu išplečiama veiklos, už kurią galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, samprata.

Dauguma suomių norėtų prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė būtų atidėta, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, po to, kai Turkija pareiškė, kad galėtų pritarti Suomijos priėmimui į Aljansą be Švedijos. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“. Tik 28 proc.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu trečiadienį Taline vykusiame susitikime su kolega iš Turkijos Mevlutu Cavusoglu paragino Ankarą pritarti Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO. U. Reinsalu sakė, kad Turkija yra svarbi Estijos partnerė ir sąjungininkė NATO. „Vertinu mūsų ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ir mūsų, kaip sąjungininkų NATO, bendradarbiavimą“ – sakė jis. Turkija, kaip ir Estija, imasi svarbių veiksmų savo saugumui stiprinti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dar kartą patvirtino, kad Ankara neleis Švedijai prisijungti prie NATO karinio aljanso tol, kol ji leis rengti islamo šventąją knygą išniekinančius protestus. Turkiją, delsiančią pritarti Švedijos ir Suomijos narystei Vakarų kariniame aljanse, įsiutino kelios demonstracijos Stokholme, kurias surengė aktyvistai, sudeginę Koraną prie Turkijos ambasados ir pakabinę R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pasmerkė aktyvistus, kurie Stokholme sudegino Koraną ir pakabino Turkijos prezidentą vaizduojančią lėlę, ir pavadino juos „naudingais idiotais“ užsienio jėgoms, norinčioms pakenkti Skandinavijos šalies siekiui įstoti į NATO.

Suomija vis dar tikisi įstoti į NATO kartu su Švedija, pirmadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano savaitgalį išsakytų pastabų, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos paraišką be jos kaimynės.

Švedijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 2,6 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, šalies ekonomika susitraukė 0,6 procento. Nuosmukis užfiksuotas pirmąkart per tris metų ketvirčius.