suomija

Estijos premjerė Kaja Kallas, trečiadienį kalbėdama šalies parlamente, patikino, jog šalis artėjančią bus „garantuotai aprūpinta“ gamtinėmis dujomis, net ir tuo atveju, jei jų tiekimas per jungtį su Suomija „Balticconnector“ dėl kokio nors incidento nutrūktų. Kaip alternatyvius rusiškoms dujoms tiekimo šaltinius ji įvardijo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje ir gerokai mažesnio pajėgumo terminalą Suomijos Haminos uoste, taip pat Latvijos Inčukalno požeminę saugyklą.

Suomijos įmonių grupei „Posti Group Corporation“ priklausanti Vilniuje registruota logistikos bendrovė „Itella logistics“ plečia veiklą Lietuvoje ir ketvirtadienį atidarys logistikos centrą Kaune, kuriame dirbs iki 200 žmonių, pranešė bendrovė. Šiemet gegužės pabaigoje skelbta, kad nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eveko investicija“ sudarė sandorį su „Itella Logistics“ dėl „built-to-suit“ tipo logistikos terminalo vystymo ir jo nuomos Kaune.

Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai Helsinkyje ketvirtadienį sutarė organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.

Suomija antradienį nugriovė paskutinę viešoje vietoje esančią sovietų lyderio Vladimiro Lenino statulą. Susimąsčiusio lyderio su ranka ant smakro bronzinis biustas buvo nuimtas nuo postamento ir išvežtas sunkvežimiu, kai kuriems tai pasitinkant su šampanu rankose, o vienam vyrui protestuojant su sovietine vėliava. „Vienos žiauriausių pasaulyje valdymo sistemų – sovietinio komunizmo – įkūrėjo statulos pašalinimas iš gatvės yra puikus dalykas“, – sakė 77 metų Matti Leikkonenas, stebėjęs procesą.

Suomijos interjero dizaino ir konstrukcinių elementų gamintoja „Maler Oy“ Kėdainiuose statys interjero detalių gamyklą, pirmadienį pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Antrinė įmonės bendrovė „Maler“ veiklą pradės Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), statyboms paruoštoje pramoninėje teritorijoje.

Estijos ekonomikos ministrė Riina Sikkut pareiškė, kad kilusi „trintis“ su Suomija dėl sutarto suskystintų gamtinių dujų (SGD) plaukiojančios saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginio būsimo bazavimo perša išvadą, kad Estijai reikia savo tokio laivo statomame Paldiskio terminale. „Vyriausybė kol kas to nesvarstė, tačiau artimiausiu metu tai padarys“, – interviu visuomeniniam transliuotojui ERR sakė ministrė.

Suomija po įtariamo sabotažo, lėmusio didelius nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ Baltijos jūroje, padidins ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą. „Visiems valdžios padaliniams davėme įsakymą užtikrinti įvairios ypatingos svarbos infrastruktūros saugumo priemonių parengtį ir stiprinimą“, – ketvirtadienį pareiškė žurnalistams finansų ministrė Annika Saarikko. Ypatingos svarbos infrastruktūrai priskiriami, be kita ko, elektros tinklai ir vandens tiekimo linijos.

Suomija nuo penktadienio uždraus įvažiuoti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno turistines vizas, ketvirtadienį pranešė vyriausybė, smarkiai išaugus atvykėlių skaičiui dėl Maskvos paskelbtos mobilizacijos karui Ukrainoje. „Šiuo sprendimu siekiama visiškai užkirsti kelią dabartinei rusų turizmo Suomijoje ir su tuo susijusio tranzito per Suomiją situacijai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Suomija oficialiai apsisprendė uždaryti sieną rusų turistams naktį į rugsėjo 30-ąją. Šalies atstovai pirmadienį paskelbė, kad praėjęs savaitgalis buvo rekordinis šiais metais kalbant apie į šalį atvykstančius rusus. Rekordinį į Suomiją atvykstančių rusų skaičiaus padidėjimą nulėmė Maskvos paskelbta dalinė mobilizacija. „Praėjusį savaitgalį eismas prie rytinės sienos buvo intensyviausias šiais metais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mertas Sasioglu iš Suomijos sienos apsaugos tarnybos.

Po Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos sprendimų neįleisti dalies rusų su vizomis, Rusijos piliečių patekimas į visą Europos Sąjungą (ES) tapo itin apribotas, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Uždarius penkias sienas ar radikaliai apribojus per penkias sienas atvykimą – Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos – iš esmės, srautas krenta dramatiškai, nes lėktuvai jo negali perimti.

Helsinkis penktadienį paskelbė, kad „gerokai apribos Rusijos piliečių galimybes atvykti“, į Suomiją pradėjus plūsti rusams dėl Maskvos paskelbtos mobilizacijos karui Ukrainoje. Sprendimą riboti įvažiavimą priėmė prezidentas ir ministrų komitetas, atsižvelgdami į „rimtą žalą Suomijos tarptautinei pozicijai“, sakoma vyriausybės pareiškime.

Suomijos įlankoje užsidegė žalią naftą gabenantis tanklaivis, tačiau įgulai pavyko užgesinti liepsnas, ketvirtadienį pranešė Suomijos ir Estijos gelbėjimo tarnybų pareigūnai. Incidentas įvyko 250 metrų ilgio laive „Alexia“, maždaug už 18 km į pietus nuo Suomijos Porkalos pusiasalio, nurodė Helsinkio jūrų gelbėjimo operacijų valdymo centras.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto trečiadienį paskelbė, kad Suomijos vyriausybė parengs sprendimą apriboti turistų iš Rusijos atvykimą. Toks sprendimas reikštų, kad Rusija bus visiškai atitverta nuo Europos antžeminiu keliu, nes rusų turistams duris uždarė visos Baltijos šalys bei Lenkija.

Suomija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama pateikti bloko masto rekomendaciją, kuri apribotų Rusijos piliečių atvykimą į Europos Sąjungos šalis su turizmo vizomis, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“. Antradienio popietę išplatintame pareiškime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Suomija paprašė EK rekomenduoti visoms ES ir Šengeno šalims panaikinti arba atšaukti anksčiau Rusijos piliečiams išduotas turistines vizas, taip pat sustabdyti būsimų prašymų išduoti turistines viz...

Rusija iš Sankt Peterburgo į Ukrainą perveža oro gynybos sistemas ir priešlėktuvines raketas. Suomių leidinys „Yle“ skelbia gautas palydovinės nuotraukas, kurios rodo, kad Rusija siunčia daug priešlėktuvinių raketų į Ukrainą, taip pat ir iš Sankt Peterburgo – vienos svarbiausių Rusijos oro gynybos sričių. Vasarą iš bazės Zelenogorsko srityje Karelijos sąsiauryje, į šiaurės vakarus nuo Sankt Peterburgo, dingo ir paleidimo įrenginiai, ir raketos.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) antradienį paragino Europos Sąjungą laikytis vienybės dėl Rusijos „šantažo“, susijusio su energijos tiekimu, ir taikyti daugiau sankcijų Maskvai. Ji kreipėsi į Strasbūre Prancūzijoje posėdžiaujantį Europos Parlamentą Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) metinio pranešimo išvakarėse. EK pirmininkės pranešime daugiausia dėmesio veikiausiai bus skiriama karo Ukrainoje poveikiui Europai.

Europoje energijos kainoms šovus į dar neregėtas aukštumas, Rusija savo ruožtu degina didelius kiekius gamtiniu dujų, sakoma atliktame tyrime, kurį pateikė BBC News. Skaičiuojama, kad vienoje iš netoli sienos su Suomija esančių gamyklų Rusija kasdien sudegina dujų už maždaug 10 mln. JAV dolerių. Savo ruožtu ekspertai pastebi, kad prieš tai šis dujų rezervas buvo eksportuojamas į Vokietiją.

Suomija ketvirtadienį turėjo įjungti dvi rezervines naftos produktais kūrenamas jėgaines, kad išvengtų elektros trūkumo, pranešė tinklo operatorė, perspėjusi apie elektros energijos tiekimo trikdžius šią žiemą.  Rezervinės gamyklos, kurias valdo valstybinė įmonė „Fingrid“, veikė tris valandas.  Šios gamyklos paprastai paleidžiamos kartą ar du per metus, dažniausiai dėl staigaus ir netikėto gamybos sumažėjimo, o ne dėl trūkumo pavojaus, pažymėjo bendrovės atstovė.

Suomija ketvirtadienį sumažino Rusijos piliečiams išduodamų vizų skaičių iki 10 proc. ankstesnės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje. Suomija, turinti ilgiausią iš visų Europos Sąjungos valstybių narių sieną su Rusija, apie šį sprendimą paskelbė rugpjūtį, didėjant politikų ir paprastų piliečių spaudimui apriboti rusų turistų judėjimą per šią Šiaurės šalį dėl besitęsiančio Maskvos karo prieš Ukrainą.

1939 metais SSRS pradėjo karą su Suomija, kurio scenarijus stebėtinai tiksliai atkartoja dabartinę invaziją į Ukrainą: tai taip pat turėjo būti greitas karas, kurio sėkmę užtikrino didžiulis jėgų pranašumas, jis taip pat buvo pateiktas kaip gynyba ir atsakas į provokacijas. To meto propaganda taip pat kalbėjo apie invazijos naudą civiliams gyventojams, Suomijoje taip pat planuota įrengti marionetinę vyriausybę, rašo The Insider.

Suomija ir Švedija dar kartą įsipareigojo kovoti su terorizmu per pirmąjį trišalį susitikimą, skirtą aptarti Ankaros sąlygas dėl jų narystės NATO, penktadienį pranešė Turkija. Suomijos sostinėje Helsinkyje surengtos derybos buvo pirmasis trijų šalių susitikimas po to, kai birželį NATO viršūnių susitikimo kuluaruose jos pasirašė susitarimą, turinti atverti kelią dviem Skandinavijos valstybėms prisijungti prie Aljanso.

Suomijoje ketvirtadienį prieš teismą stojo trys žurnalistai, kaltinami šalies gynybos paslapčių atskleidimu už tai, kad laikraščio straipsnyje galimai paskelbė įslaptintus dokumentus. 2017 metų gruodžio 16 dieną dienraštyje „Helsingin Sanomat“ publikuotame straipsnyje daugiausiai dėmesio buvo skirta šalies karinės žvalgybos tarnybos – Suomijos žvalgybos tyrimų centro – veiklai. Tiriamosios žurnalistikos straipsnyje buvo apytikriai nurodyti gynybos pajėgų žvalgybos padalinio vieta ir užduotys.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin trečiadienį ryžtingai gynė savo darbo rezultatus ir teisę į privatų gyvenimą, sulaukusi kritikos dėl vaizdo įrašo iš vieno privataus vakarėlio, kuriame matyti, kaip linksminasi 36 metų vyriausybės vadovė. „Esu žmogus. Ir taip pat kartais trokštu džiaugsmo, šviesos ir linksmybių tarp šių tamsių debesų“, – sakė Sanna Marin, sunkiai tvardydama ašaras jos Socialdemokratų partijos (SDP) renginyje Lahčio mieste, į šiaurę nuo Helsinkio.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį atsiprašė už prieštaringai vertinamą nuotrauką, padarytą jos rezidencijoje, praėjus mažiau nei savaitei po to, kai 36 metų moteris sulaukė kritikos dėl vaizdo įrašo iš vieno privataus vakarėlio.

Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin narkotikų testo rezultatai yra neigiami, pirmadienį pranešė jos biuras. Vyriausybės vadovė nusprendė „išsklaidyti įtarimus“, sulaukusi kritikos dėl nutekinto vaizdo įrašo, kuriame 36 metų S. Marin matoma besilinksminanti privačiame vakarėlyje. Paimtas S. Marin šlapimo mėginys buvo tiriamas ieškant įvairių medžiagų – tokių kaip kokainas, amfetaminas, kanapės ir opioidai – pėdsakų, naujienų agentūrai AFP sakė premjerės patarėja Iida Vallin.

Suomijos energetikos grupė „Fennovoima“ tikisi iš Rusijos branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ per arbitražą prisiteisti maždaug 2 mlrd. eurų, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. „Fennovoima“ vykdomasis direktorius Joachimas Spechtas paaiškino, jog ieškinys bus argumentuotas tuo, kad Rusijos valstybinė branduolinės energetikos milžinė smarkiai vėlino „Hanhikivi 1“ atominės elektrinės statybos projekto įgyvendinimą, ir dėl to teko jį nutraukti.

Suomija vėliau šį mėnesį surengs susitikimą su Švedija ir Turkija, penktadienį pranešė suomių užsienio reikalų ministras, Ankarai reiškiant abejones dėl Šiaurės šalių narystės NATO. „Suomijos, Švedijos ir Turkijos atstovai rugpjūčio mėnesį susitiks Suomijoje“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. Jis nenurodė datos, tačiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu anksčiau sakė, kad trijų šalių atstovai susitiks rugpjūčio 26-ąją.

Suomijos ministrė pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad ji mielai atliktų narkotikų testą, kai sulaukė kritikos pasirodžius vaizdo įrašui iš vieno privataus vakarėlio, kuriame dalyvavo. Nutekintu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip 36 metų Sanna Marin (Sana Marin) šoka ir dainuoja su grupe žmonių, buvo plačiai dalijamasi socialiniuose tinkluose ir vietos žiniasklaidoje. Buvo tokių, kurie iš įraše girdimų vakarėlio dalyvių komentarų darė išvadas, kad ten kalbėta apie narkotikus.

Suomijos premjerė raudonuoja iš gėdos dėl dalyvavimo karštame ir girtame vakarėlyje. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose ji audringai siaučia vakarėlyje su draugais, šiems fone šūkaujant apie kokainą. 36-erių Sanna Marin dabar teisinasi, neslepia, kad linksminosi išties audringai, tačiau sako, kad nevartojo nieko daugiau nei alkoholis. 36-erių Suomijos premjerė Sanna Marin su draugais audringą šventę pradeda dar nesutemus.

Du Rusijos naikintuvai ketvirtadienį galimai pažeidė Suomijos oro erdvę, pranešė Gynybos ministerija Helsinkyje, šiai Šiaurės šaliai siekiant narystės NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Įtariama, kad du Rusijos naikintuvai MiG-31 pažeidė Suomijos oro erdvę Suomijos įlankoje, prie Porvo“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Suomijoje apsilankęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys žada, jog Lietuva siųs karininkus į Suomiją, kad šie perimtų patirtį pritraukiant šauktinius ir rezervistus bei juos treniruojant. V. Rupšys dviejų dienų viešnagėje Suomijoje tai aptarė su Suomijos kolega Timu Kivinenu – kariuomenių vadai taip pat kalbėjosi apie saugumo situaciją regione, pasidalino įžvalgomis apie karą Ukrainoje bei kalbėjosi apie nacionalines ir tarptautines pratybas.  „Tai abipusiai naudingas vizitas.

Suomija nuo rugsėjo 1 dienos apribos turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams iki 10 proc. dabartinės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje, antradienį pranešė vyriausybė. „Turistinių vizų išdavimas visiškai nesustos, tačiau jų skaičius bus gerokai sumažintas“, – žurnalistams Helsinkyje teigė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Suomijos ambasadorius Vašingtone Mikko Hautala su Rusijos prezidentu yra susitikęs daugiau nei tuziną kartų. Kartą jie netgi kartu kaitinosi pirtyje, rašo „Foreign Policy“. M. Hautala jau daugiau nei du dešimtmečius atstovauja Suomijai užsienyje – per šį laiką jis tapo tikru ekspertu Rusijos klausimais. Vienas vyresnysis Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatas netgi jį pavadino Vašingtono „Rusijos užkalbėtoju“. Mažai kas Rusiją supranta taip gerai, kaip jos kaimynai suomiai.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad kartu su Suomija siekiama užtikrinti Suomijos įlankos kontrolę, tokiu būdu faktiškai apribojant Rusijos įtaką Baltijos jūros regione. Estų ir suomių turimų raketų skridimo nuotolis viršija Suomijos įlankos plotį. Pasak Estijos gynybos ministro, šalys integruoja savo pakrantės gynybos raketų kompleksus. „Mes turime integruoti savo pakrantės gynybos raketų kompleksus.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo dokumentus, dar vienu žingsniu priartindamas Vakarų karinio aljanso plėtrą, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. J. Bidenas sakė, kad abi Šiaurės šalys būtų „stiprios, patikimos, itin pajėgios naujos sąjungininkės“, prisiimdamos „šventą įsipareigojimą“ prisidėti užtikrinant JAV vadovaujamo transatlantinio aljanso  kolektyvinę gynybą.

Suomijos parlamentas antradienį pranešė, kad jo interneto svetainė tapo kibernetinės atakos taikiniu, šiai Šiaurės valstybei siekiant narystės NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Prieš parlamento išorinę interneto svetainę vykdoma paslaugos trikdymo ataka“, – sakoma institucijos pareiškime. Išpuolis prasidėjo apie 14 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir sulėtino arba visiškai užblokavo tinklapio darbą.

Estijos ir Suomijos vyriausybių vadovės pasiūlė kitoms Europos šalims nebeišduotų turistinių vizų Rusijos piliečiams, nes jie esą neturėtų atostogauti Europoje, kol Maskva kariauja prieš Ukrainą.

Kontrolinėse rungtynėse Belgijos rinktinė palaužė be ryškiausios žvaigždės žaidusią Suomiją, kuri kitą savaitę atvyks į Lietuvą. Belgai Tamperės mieste varžovus palaužė 75:71 (20:16, 22:27, 14:16, 19:12). Abi komandos ruošiasi artėjančiam Europos čempionatui ir pasaulio pirmenybių atrankos langui. Jos sužais dar vienerias rungtynes tarpusavyje, o tada Suomija keliaus į Lietuvą – čia sužais dvejas rungtynes su mūsų šalies rinktine. Mačai vyks trečiadienį Kaune, o ketvirtadienį Vilniuje.

Suomijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pristatė planą apriboti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, kai padidėjęs turistų iš rytinės kaimynės srautas pakurstė nepasitenkinimą, vykstant Maskvos karui Ukrainoje. Kai buvo sustabdyti skrydžiai iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis, Suomija tapo tranzito šalimi daugeliui rusų, norinčių keliauti po Europą.

Jungtinių Valstijų Senatas trečiadienį ratifikavo Švedijos ir Suomijos paraiškas įstoti į NATO, tvirtai parėmęs transatlantinio aljanso plėtrą tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė dviejų Šiaurės šalių įstojimui, tad JAV tapo 23-iąja iš 30 NATO šalių, oficialiai pritarusia bloko plėtrai. Italija tai padarė anksčiau trečiadienį, o Prancūzija – antradienį.

Rusijos piliečiai taip noriai vyksta į Suomiją, kad šios šalies politikai pradėjo svarstymą apriboti rusų keliones. Suomijos pasieniečiai per mažiau nei savaitę atliko 2,5 tūkst. patikrinimų ir nustatė apie 100 kontrabandos atvejų, kuomet bandoma iš šalies išvežti į sankcijų sąrašus papuolusią produkciją, įskaitant ir tą, kuri gali būti panaudoti karinėms reikmėms. Suomiai iškėlė 20 bylų dėl prabangos prekių ir dvigubos paskirties produkcijos kontrabandos atvejų, skelbiama BBC.

Suomijos muitinė trečiadienį pranešė, kad pagavo kelis keliautojus per sieną su Rusija gabenant dronus ir kitus daiktus, kurie yra įtraukti į sankcijomis draudžiamų eksportuoti prekių sąrašus kaip galintys padidinti Maskvos „pramoninius ir karinius pajėgumus“. Šie daiktai sulaikyti, Suomijai svarstant vizų rusams apribojimus dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą. Vakarų šalys dėl Rusijos sukelto karo šiai šaliai paskelbė griežtų sankcijų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus, kuriais išreiškiamas pritarimas Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), tuo pabaigdamas susitarimų ratifikavimo procedūrą Lietuvoje, rašoma prezidentūros pranešime.  Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO, tuo pabaigdamas susitarimų ratifikavimo procedūrą Lietuvoje. Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą, todėl Lietuva nuosekliai palaikė šiaurės kaimynių siekį tapti Aljanso narėmis.

Baigus Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) procedūras, gerokai išaugs saugumas visame Baltijos regione, o esami ir potencialūs investuotojai bus kviečiami dar aktyviau plėsti veiklą Lietuvoje. Mūsų šalis jau dabar pritraukia vis daugiau investicinių projektų iš skirtingų valstybių – tai prisideda prie tvaresnio augimo ir padeda Lietuvai tvirtinti pozicijas pasaulio mastu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas trečiadienį galutiniu balsavimu pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO. Parlamentas priėmė įstatymus, kuriais patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo. Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso balsavo 112 Seimo narių, vienas buvo prieš, už Suomijos narystę vieningai balsavo 111 parlamentarų. Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija.

JAV Senatas antradienį atliko pirmąjį žingsnį ruošiantis pritarti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO planams, abiem pagrindinėms partijoms remiant Aljanso plėtrą po Rusijos invazijos į Ukrainą. Visos 30 dabartinių NATO narių turi ratifikuoti planus priimti į bloką dvi Šiaurės šalis, bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę vėl pagrasino įšaldyti jų stojimą, nors jam pritarė per birželio pabaigoje Madride įvykusį Aljanso viršūnių susitikimą.

Seimas trečiadienį balsuos dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. Parlamentas baigs procedūras ir trečiu balsavimu patvirtins Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo. Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija. Ji baigiasi trečiadienį.

Seimui liko vienas žingsnis iki Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. Parlamentas antradienį po svarstymo pritarė atitinkamiems įstatymų projektams. Už Švedijos narystę Aljanse balsavo 115 Seimo narių ir vienas buvo prieš, dėl Suomijos narystės už balsavo 120 Seimo narių. Trečiadienį numatytas galutinis balsavimas dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolų dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo ratifikavimo.