suomija

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius nori, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO, praneša AP. Z. Milanovičius yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi dėl daugelio klausimų. Vienas iš jų – ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms paraiškoms stoti į NATO.

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius trečiadienį pareiškė norįs, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO. Z. Milanovičius su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą dėl keleto klausimų, įskaitant tai, ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms NATO paraiškoms.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį išreiškė tvirtą paramą Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO ir pasiūlė JAV paramą „agresijos“ atveju paraiškų teikimo proceso metu. „Jungtinės Valstijos dirbs su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui ir atgrasytų nuo agresijos ar agresijos grėsmės ir jai pasipriešintų“, kol svarstomos jų paraiškos, teigė J. Bidenas.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas stoti į NATO. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, jau ne kartą kalbėjusi apie Rusijos atsaką šioms šalims dėl narystės NATO, šįkart pareiškė, kad Suomijai Rusija paruoš siurprizą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova į Suomijos narystės NATO klausimą sureagavo „isteriškai“, rašo ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“. Ji pareiškė, kad Rusija paruoš Suomijai staigmeną dėl būsimos narystės NATO.

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO. Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šios šalys pateikė savo prašymus. Ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Šiaurės šalių sprendimą prisijungti prie Aljanso. Jis pridūrė, kad jų kariuomenės visiškai atitinka visus būtinus stojimo kriterijus. Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, o tai turėtų įvykti netrukus.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin trečiadienį pareiškė besitikinti, kad NATO narės „kaip įmanoma greičiau“ ratifikuos Helsinkio stojimo į Aljansą protokolą. Premjerė pripažino, kad yra „tam tikrų spręstinų klausimų“, kilusių Suomijai ir Švedijai nusprendus drauge pateikti paraiškas, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės 20-ąją arba gegužės 21-ąją Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą į Suomiją vamzdynais. Tačiau pranešime pažymima, jog „Gasum“ dėl to kol kas negavo jokios informacijos nei iš „Gazprom export“, nei iš Rusijos perdavimo tinklų operatoriaus.

Turkija blokavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO kreipimosi peržiūrą, skelbiama naujienų agentūros DPA pranešime. Anksčiau Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas perspėjo nesutiksiantis su šių dviejų valstybių stojimu į karinį aljansą dėl jų požiūrio į kurdų separatistus. Dėl Turkijos sprendimo šis etapas užtruks ilgiau nei vieną ar dvi savaites, kurių aljansas tikėjosi paraiškai priimti svarstymui. Tokiu atveju šis etapas užsitęs dėl prasidėsiančių derybų diplomatine linija, rašoma FT.

Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. „Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą. Šie narystės siekiai gali reikšti reikšmingiausią per kelis dešimtmečius NATO plėtrą ir Aljanso sienų su Rusija ilgio padvigubėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra įspėjęs, kad tokia plėtra gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Suomija ir Švedija artimiausiomis dienomis kartu pateiks prašymus stoti į NATO – tokį sprendimą šiandien paskelbė abiejų šalių vadovai. Tiesa, tam vis dar prieštarauja Turkija, kurios prezidentas skandinavams pasiūlė net nesivarginti vykti į Ankarą jo perkalbėti. Tačiau analitikai įsitikinę, kad Turkijos prieštaravimai tėra bandymas pasinaudoti situacija iš NATO sąjungininkų išsireikalauti naudos sau.

Suomija ir Švedija trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje kartu pateiks paraiškas įstoti į Aljansą, pranešė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson. „Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto sakė M. Andersson.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos ir Švedijos lyderius, ir aptars su jais istorines jų šalių paraiškas įstoti į NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas mokėti rubliais ir tvirtina esanti pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, teigiama „Gasum“ pranešime spaudai. Suomijos įmonė skelbia, kad kartu su klientais ir šalies valdžios institucijomis tokiai situacijai ruošėsi.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl narystės NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“. Paraiškos dėl narystės NATO teikimui pritarė 188, „prieš“ balsavo aštuoni parlamento nariai. Balsavime nedalyvavo trys deputatai.

Suomijai prabilus apie narystę NATO ir baiminantis galimos Rusijos agresijos, šalies valdžia parodė kaip atrodo bunkeriai. Tai milžiniškas slėptuvių tinklas, kuriame galima ne tik saugiai pasislėpti nuo mirtinų pavojų, bet ir patogiai leisti laiką. Helsinkyje yra net 500 požeminių saugyklų tinklas, kuris sutalpina faktiškai visus miesto gyventojus – apie 600 tūkst. žmonių.

Rusijai demonstratyviai siunčiant „Iskander“ raketas prie pasienio su Suomija, žymus Rusijos karinis analitikas, atsargos pulkininkas Michailas Chodarionokas įspėja, kad žvangindama ginklais NATO pašonėje Rusijai tiesiog atrodo juokingai. „Ką reikėtų pasakyti apie NATO, svarbiausias mūsų reikalas yra visada išlaikyti karinį-politinį realizmą.

Jungtinė Karalystė pirmadienį pasveikino Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO, ragindama „kaip įmanoma greičiau“ integruoti šias šalis į Aljansą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO, ir dar kartą apkaltino šias valstybes neužimant aiškios pozicijos dėl kovos su terorizmu. „Mes neištarsime „taip“ toms (šalims), kurios taiko sankcijas Turkijai, kad jos įstotų į saugumo organizaciją NATO“, – pareiškė R. T. Erdoganas. Švedija nuo 2019 metų yra sustabdžiusi bet kokius ginklų pardavimus Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO klausimą pareiškė, kad Rusijai dėl to problemų nekyla, tačiau pažadėjo „atsakomąją reakciją“. Anksčiau šios dvi Skandinavijos valstybės paskelbė sieksiančios narystės NATO. „Kalbant apie plėtimąsi, tai norėčiau pažymėti, kad Rusija neturi problemų su tomis šalims. Nėra. Tiesioginės grėsmės (NATO) plėtra su šiomis valstybėmis Rusijai nekelia.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo. „Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Rusija pirmadienį perspėjo, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“. „Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą. „Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių pamėkliškų idėjų, ką reikėtų daryti esant dabartinei padėčiai.

Suomijos ir Švedijos parlamentai pirmadienį pradėjo svarstyti abiejų šalių planus įstoti į NATO, kaimynėms ketinant jau šią savaitę pateikti paraiškas prisijungti prie Vakarų karinio aljanso, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei. Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson teigė, kad jei Švedija būtų vienintelė šalis Baltijos regione, kuri nepriklausytų NATO, šalis karo atveju taptų itin pažeidžiama, rašo „Sky News“. Ministrė pridūrė, kad sprendimas prisijungti prie Aljanso užtikrintų Švedijos saugumą.

Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pareiškė, kad pritaria šalies prisijungimui prie NATO, taip atsisakydama dešimtmečius trukusios priešpriešos ir atverdama kelią šiai Skandinavijos valstybei teikti paraišką dėl narystės aljanse.

Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO, sekmadienį per spaudos konferenciją paskelbė šalies prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin). Per televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją S. Niinisto sakė, kad saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.

Derybos, kuriose siekiama išsklaidyti Turkijos abejones dėl Suomijos ir Švedijos planų stoti į NATO, „sėkmingai juda pirmyn“, sekmadienį pareiškė Kroatija, kelioms aljanso narėms tikintis, kad dvi Šiaurės šalys greitai prisijungs prie organizacijos.

Praėjusią savaitę Maskva atliko mokėjimus dviejų JAV doleriais denominuotų Rusijos valstybės obligacijų, kurių išpirkimo terminas yra 2022 ir 2042 m., o bendra vertė siekia 650 mln. dolerių (616 mln. eurų), turėtojams. Rusija pasinaudojo JAV sankcijų išimtimi, pagal kurią leidžiama atlikti mokėjimus už Rusijos valstybės skolos obligacijas iš Iždo leidžiamų šaltinių, į kiekvieną konkretų atvejį atsižvelgiant atskirai.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija. „Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be apsunkinimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.

Rusija yra pasirengusi pirma pradėti branduolinį smūgį, „jei kils grėsmė šalies egzistavimui“, praneša Unian, cituodama Rusijos Dūmos deputatą Aleksejų Žuravlevą. Jis taip pat pridūrė, kad Suomija bus sunaikinta, jei ji bandys stoti į ginkluotą konfrontaciją su Rusija kaip NATO dalis. Jis tokius pareiškimus išsako po to, kai buvo pranešta apie Suomijos siekį prisijungti prie NATO. „Rusija gali duoti pirmąjį branduolinį smūgį.

Rusijos pajėgos toliau tęsia Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Pranešama, kad rusai gamyklą apšaudo bombomis, naudoja sunkiąją artileriją. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija ruošiasi pulti tris miestus Ukrainos rytuose.

Rusija ateinantį savaitgalį sustabdys elektros tiekimą Suomijai, penktadienį pranešė energiją eksportuojanti bendrovė, padidėjus įtampai dėl Helsinkio planų įstoti į NATO ir Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje. „Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“ ir pridūrė, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją.

Suomija jau nusprendė tapti NATO nare, o panašu, kad paskui ją prie Aljanso prisijungs ir Švedija. Skandinavijos sunkiasvorių prisijungimas prie NATO leis ramiau atsikvėpti ir Baltijos šalims. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius giria suomių kariuomenės pasiruošimą ir lygina tautos valią su Ukraina. Suomijos karinius pajėgumus A. Pocius aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Suomija tikrai nėra ta valstybė, kuri nors ir nedidelė, tačiau būtų su silpna kariuomene.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams. „Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Suomijos aukščiausio lygio politikai buvo įspėti, kad Rusija jau penktadienį gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiai prie NATO prisijungti besiruošiančiai Skandinavijos valstybei, skelbia Suomijos leidinys „Iltalehti“. Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.

Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų, rašo „Sky news“. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polanskis pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO „reikš tam tikrus veidrodinius žingsnius iš Rusijos pusės“. „Jei tose teritorijose bus NATO dalinių, šios teritorijos taps taikiniu – arba galimu taikiniu – smūgiui“, – „UnHerd“ pareiškė jis. Suomija šiandien paskelbė, kad pateiks paraišką tapti NATO nare.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija. „Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, –  Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) pokalbio telefonu.

Rusijos aiškinimai, kad karą su Ukraina pradėjo tam, kad NATO nepriartėtų prie jos sienų, atsisuko prieš pačią agresorę. Suomijos prezidentas ir premjerė ketvirtadienį paskelbė, kad pritaria šalies prisijungti prie aljanso. Oficialus sprendimas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Šiuo pavyzdžiu seka ir Švedija – savo poziciją dėl stojimo ji ketina paskelbti sekmadienį. Šių dviejų šalių prisijungimas prie aljanso sustiprins ne tik jį, bet ir Baltijos regiono saugumą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso. „Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

Rusija dar penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą Suomijai dėl jos ketinimo prisijungti prie NATO, praneša Suomijos žiniasklaida. Kaip rašo suomių portalas „Iltalehti“, Rusija dar penktadienį gali imtis atsakomųjų veiksmų dėl Suomijos noro prisijungti prie NATO. Portalo kalbinti šalies politikai pranešė, kad gavo įspėjimą, jog Rusija penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą šaliai. Anot minėto portalo, Suomija oficialiai kol kas nekomentuoja šio klausimo.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO reikš „neabejotinai“​​​​​​ grėsmę Rusijai. Kartu, jo teigimu, visi nori išvengti tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo. „Tolimesnė NATO plėtra nepadarys mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams Rusijoje aiškino D. Peskovas. Jis taip pat sulaukė klausimo, ar Kremlius įvertino, kad kitos kaimyninės valstybės gali papildyti NATO gretas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO butų „didelis galvos skausmas“ Rusijai, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.  „Žiūrint į elementarią aritmetiką, dabar turime 30, turėsime 32 valstybes. Bet jei žiūrime į daugiau skaičių, tai turėsime labai rimtą pajėgumą pas save, nes Suomijos, Švedijos ginkluotosios pajėgos, ypatingai Švedijos ekonominis potencialas ir valstybės potencialas vystyti ginkluotąsias pajėgas yra didelis galvos skausmas, ir ne tik galvos, Rusijai.

Švedijos laikraštis „Expressen“ tvirtina, kad Švedija pirmadienį pateiks paraišką prisijungti prie NATO.  „Vyriausybė pirmadienį rengia papildomą posėdį, kad priimtų oficialų sprendimą dėl Švedijos paraiškos NATO. Iš karto po susitikimo paraiška bus pateikta, jei neatsitiks nieko nenumatyto, „Expressen“ sakė šaltiniai. Tuo metu Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Suomijos sprendimas įsitraukti į NATO turės didelį ir labai pozityvų poveikį Baltijos jūros regiono saugumui, o ši šalis bus ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja, sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Pasak L. Kojalos, toks suomių žingsnis gerokai padidins ir Baltijos šalių saugumą, išplės strateginį gylį, nes Suomija yra labai pajėgi ne tik gintis pati, bet ir padėti sąjungininkams.

Suomijai įstojus į NATO, Lietuva taps labiau apginama, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras. „Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.

Suomijos vadovams ketvirtadienį pareiškus paramą šalies narystei NATO, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina suomius su „istorine diena“ bei sako laukianti tokio pat Švedijos sprendimo. „Labai sveikinu Suomijos vadovų išsakytą poziciją jungtis į NATO. Suomijos prisijungimas labai smarkiai sustiprintų ir Aljansą, ir Baltijos šalių saugumą. Tad šiandien džiaugiuosi šia istorine, nuostabia diena ir su nekantrumu laukiu Švedijos sprendimo“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Suomijos prisijungimas prie NATO dramatiškai pakeistų saugumo situaciją Baltijos regione. Taip jis kalbėjo Suomijos vadovams oficialiai išsakius paramą narystei Aljanse. „Saugumo situaciją tai pirmiausia keičia Baltijos regione dramatiškai. (...) Tai yra didžiulis Aljanso sustiprinimas ir didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį išplatintame pareiškime paskelbė remiantys stojimą į NATO. „Suomija turi skubiai pateikti paraišką dėl narystės NATO“, – cituojami Suomijos prezidentas S. Niinisto ir ministrė pirmininkė S. Marin visuomeninio transliuotojo YLA tinklapyje. „Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį Aljansą.