sukčiai

Sukčius iš moters banko sąskaitos pirmadienį apgaulės būdu išviliojo per 22 tūkst. eurų. Kaip praneša Policijos departamentas, Vilniaus pareigūnai pareiškimą apie išviliotus pinigus gavo pirmadienį 16.27 val. – 1973 metais gimusi moteris pranešė, kad tos pačios dienos vidurdienį jai paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo ir iš banko sąskaitos apgaulės būdu pasisavino 22 tūkst. 150 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sukčiai vis ieško naujų būdų, kaip apgaudinėti žmones. Šį kartą pasitelkė žinomo prekybos centro vardą ir veikia socialiniuose tinkluose. Trečiadienį Lietuvos policija savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo žinia, kad sukčiai sugalvojo naują apgaudinėjimo schemą. Netikrose socialinių tinklų anketose organizuojami įvairūs žaidimai, kuriuose, neva, galima laimėti pinigų. „Būkite atidūs, plinta naujas sukčiavimo būdas.

Pirmadienį į policiją kreipėsi moteris, kuri po esą pasiskiepyti nuo COVID-19 siūliusio vyro vizito pasigedo pinigų. Marijampolės apskrities policijos duomenimis, 1952 metais gimusi moteris nurodė, kad į jos namus užėjo nepažįstamas vyras, kuris pasiūlė užrašyti į eilę skiepytis nuo COVID-19 ligos. Minėtam asmeniui išėjus, pranešėja pastebėjo, kad dingo tūkstantis eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Pandemijos metu uždarius fizines parduotuves prekyba internetu pasiekė rekordines aukštumas. Elektroninių parduotuvių apyvartos išaugo perpus, o žmonių, pardavinėjančių prekes socialinių tinklų grupėse skaičių būtų sunku susekti. Tačiau būtent jose ir nepavyksta išvengti apgavysčių. Daugiau nei 24 tūkst. narių turinčioje „Facebook“ grupėje žmonės dalinasi savo patirtimis, pasakoja, kaip kiekvienas jų nukenčia nuo aferistų socialiniuose tinkluose.

Iš vienos 90 metų honkongietės Kinijos pareigūnais apsimetę telefoniniai sukčiai išviliojo 250 mln. Honkongo dolerių (26,7 mln. eurų), pranešė policija. Tai didžiausia mieste kada nors išaiškinta telefoninė suktybė. Praėjusią vasarą nusikaltėliai susisiekė su viena prašmatniausiame Honkongo rajone gyvenančia moterimi, kurios pavardė neskelbiama, ir apsimetė Kinijos visuomenės saugumo pareigūnais.

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai vakar, balandžio 20 dieną, gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva yra siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis.

Iš bendrovės išvilioti 26 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Trečiadienį Marijampolės apskrities policija gavo pranešimą, kad į bendrovės elektroninį paštą galimai buvo įsilaužta ir atsiųsta klaidinanti informacija. Taip buvo išvilioti pinigai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Atlikdamas prieš daugiau kaip dešimtmetį skirtą bausmę, JAV mirė savo kaltę pripažinęs finansininkas, vadovavęs didžiausiai istorijoje vadinamajai Ponzi schemai, praneša vakarų žiniasklaida. Ši schema, kuria naudojosi ir Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje liūdnai pagarsėjęs „Sekundės“ bankas, remiasi tuo, kad pinigai nėra uždirbami juos investuojant, o didinant indėlininkų skaičių ir iš naujų indėlių grąžinant pinigus senesniems.

Net ir banke sąskaitų neturintys gyventojai sulaukė sukčių, bandančių apsimesti „Citadele“ banku, elektroninių laiškų. Banko atstovai ragina neatidarinėti įtartinų nuorodų, o kilus įtarimui, susisiekti su pačiu banku. Vilnietė Guoda su šypsena pasakoja apie sukčių bandymus apgauti. Anot moters, ji yra sulaukusi ne vieno tokio laiško. „Citadele bank“ sukčiavimo prevencijos skyrius man siunčia sveikinimus. Na, ne tik man, bet ir visiems ten neturintiems sąskaitų.

Duomenų viliojimas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių elektroninių nusikaltimų. Net 1 proc. visų el. laiškų bandoma išvilioti duomenis. Spustelėję neteisingą nuorodą arba atsisiųsdami įtartiną failą, galite patekti į didelę bėdą. Jūsų prisijungimo vardus, slaptažodžius ir net kreditinės kortelės duomenis galima labai lengvai pavogti. Kaip atpažinti duomenų viliojimą? Tai dažnai daroma pasitelkiant el.

Trečiadienį vienas iš didžiausių šalies bankų perspėja, kad norėdami išvilioti iš gyventojų pinigus, sukčiai pradėjo naują trumpųjų žinučių ataką. „Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad šiuo metu fiksuojama nauja sukčių ataka. Prisidengę „Swedbank“ vardu, sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes apie priimtą prašymą dėl naujo įrenginio arba atliktą mokėjimą. SMS žinučių tekstai gali būti skirtingi, tačiau visose žinutėse nukreipiama į pagalbaswedbank. com puslapį.

Vilniaus apskrityje iš įmonės galėjo būti išviliota 542,5 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, 11.08 val. į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi vyras (gimęs 1970 metais), kuris nurodė, kad nuo vasario 18 iki kovo 22 dienos apgaulės būdu iš bendrovės sąskaitos buvo išvilioti ir į klaidingai nurodytą sąskaitą pervesti 542,5 tūkst. eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Per metus trunkančią pandemiją Didžiosios Britanijos policija užregistravo daugiau nei 6 tūkst. nusikaltimų, kurie siejami tiesiogiai su COVID-19. Programišiai puola ne tik pavienius asmenis, bet ir institucijas ar ligonines. Pavyzdžiui, nenustatyti asmenys užkrėtė Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos kompiuterius, kliuvo ir vakcinų tiekimo sistemoms, buvo kišamasi į vakcinacijos kampanijos eigą. Visa tai lydėjo nuolatinis šantažas ir reketas.

Pastaruoju metu pastebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami licencijuotų elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaigų pavadinimais, kuria apsimestines interneto svetaines. Apsilankymas jose vartotojams gali baigtis finansiniais nuostoliais, praneša Lietuvos bankas.

„Swedbank“ perspėja gyventojus ir įmones dėl banko vardu siunčiamų melagingų el. laiškų, kuriais neva persiunčiama mokėjimo pavedimo kopija. Laiške taip pat prašoma patvirtinti laiško gavimą. Tariamo mokėjimo informacija siunčiama prisegtoje byloje, kuri iš tiesų yra kenkėjiška programa. Bankas perspėja tokių prisegtų bylų ir kitų priedų jokiu būdu neatidarinėti. El. laiškas yra parašytas taip, jog atrodytų, kad jo siuntėjas yra „Swedbank“ lizingas.

Kartais sukčiams nereikia būti išradingais, kad apgautų patiklius žmones. Štai Ukmergėje iš garbingo amžiaus senolės už „sūnaus“ sužalotą „mergaitę“ išviliota nemenka pinigų suma. O viskas prasideda nuo „mama, labas. Čia aš...“. Ir kai pašnekovė kitam laido gale paklausia, kas nutiko, „sūnus“ pradeda savo pasaką: „Žinai, darbe griūdamas nuo kopėčių užgavau mergaitę. Ji sužeista. Man būtinai reikalingi pinigai sužeistos mergaitės operacijai.

Pernai pasaulį sukaustę pandemijos apribojimai sukčių nesustabdė, o kai kurioms sukčiavimo schemoms net atvėrė daugiau galimybių. Per praėjusius metus „Swedbank“ užfiksavo beveik ketvirtadaliu daugiau sukčiavimo atvejų nei 2019 m., o bendra gyventojų ir įmonių prarasta suma išaugo iki daugiau nei 1,8 mln. eurų. „Per praėjusius metus pastebimai išaugo gyventojų patirti nuostoliai susiviliojus netikrais pasiūlymais investuoti, taip pat padaugėjo romantinio sukčiavimo atvejų.

Tarp policijos pareigūnams tenkančių tirti nusikalstamų veikų, vienos iš emociškai jautriausių yra sukčiavimo bylos, kuriose nukentėjusieji – apgauti garbaus amžiaus senjorai, praradę savo santaupas. Šiuo metu Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai siekia nustatyti vyro, dėl kurio nusikalstamos veikos 87 metų šiaulietis prarado banke laikytas savo santaupas, asmenybę.

Kauno apskrityje moteris per tris mėnesius sukčiams pervedė daugiau kaip 22 tūkst. eurų. Kaip pranešama policijos suvestinėje, kovo 6 d. 15 val. 51 min. į Kauno apskr. VPK kreipėsi moteris (g. 1951 m.), kuri nurodė, kad laikotarpiu nuo sausio 5 d. iki kovo 5 d. į tris skirtingas užsienio bankų sąskaitas sukčiams pervedė 22038 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriantys pareigūnai per šių metų vasario mėnesį pradėjo jau 5 ikiteisminius tyrimus dėl nauju būdu įvykdytų sukčiavimų elektroninėje erdvėje. Šiuo atveju nukenčia įvairius daiktus – pavyzdžiui, automobilio padangas, vaikišką vežimėlį, kompiuterį, ar žaidimų konsolę – parduoti norintys asmenys.

Lietuvos bankas įspėja, kad stebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, siunčia pranešimus gyventojams, siekdami išvilioti asmens duomenis ar užkrėsti jų kompiuterius, rašoma pranešime spaudai. „Gyventojai būtų saugesni, jei tiesiog ignoruotų SMS žinutes ar el. laiškus, kuriuose prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą, aktyvuoti Smart-ID programėlę ar paspausti ant siunčiamos nuorodos.

Sostinės pareigūnai narplioja sukčiavimo aplinkybes, kai moteris nepažįstamam asmeniui per kelis kartus pervedė net 18,5 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, vasario 22 d., 17 val. 13 min., gautas pareiškimas, kad nuo 2021 m. sausio 18 d. iki vasario 11 d. nepažįstamam asmeniui moteris pervedė įspūdingą pinigų sumą. Tas asmuo prisistatė tarptautinės siuntų įmonės atstovo vardu. Nukentėjo 36 metų moteris. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaunietė odontologijos klinikai sumokėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų norėdama susitvarkyti dantis, tačiau klinika neužbaigusi pradėto darbo su kliente bendrauti nustojo. Dabar Vida turi 17 tūkstančių eurų skolą ir skaudžią patirtį. Kaip odontologijos klinika atgavo moterį, ji pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje.  „Norėjau labai susidėti dantis.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti „Omniva LT“ informuoja šalies gyventojus ir klientus apie užfiksuotą bandymą sukčiauti, prisidengiant bendrovės vardu. Įmonė sulaukė pranešimo apie finansinio sukčiavimo atvejį, kai internetiniai sukčiai, naudodamiesi OMNIVA bendrovės vardu, bandė išvilioti mokėjimo kortelių duomenis. Sukčiai apsimetė skelbimų portale parduodamos prekės pirkėjais ir paprašė pardavėjo atsiųsti prekę paštomatu.

Minint saugesnio interneto savaitę Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai primena, kad elektroninėje erdvėje būtina neprarasti budrumo, elgtis apdairiai, kad netaptumėte joje veikiančių sukčių aukomis. Klaipėdos apskr. VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos skyriaus, tiriančio nusikaltimus elektroninėje erdvėje duomenimis, 2020 m. Klaipėdos apskrityje buvo pradėti 95, o 2019 m. – 88 ikiteisminiai tyrimai dėl tokio pobūdžio nusikaltimų.

Sukčių fantazija ir žmonių patiklumas – nepamatuojamas. Šį kartą mažiausiai 20 žmonių prarado pinigus, kai susigundė maltos bišonų veislės šuniukais internete.  Apgavikams pervedė avansus ir liko be nieko. Šunyčiai pasvalietei Kristinai Pumputienei susuko ne tik širdį, bet ir protą. Moteris susigundė sausio pradžioje skelbimų portale patalpintu pasiūlymu už 500 eurų įsigyti Maltos bišonų veislės šuniuką.

Žydra ir Vaidas norėdami įsigyti savo namus pasirašė sutartį paskolai gauti, tačiau šeima liko be namo, be pinigų ir dar skolingi. Kaip jie pakliuvo į sukčių pinkles Žydra ir Vaidas papasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Šeima pasakojo, kad norėjo įsigyti savo namus ir jiems reikėjo paskolos, kadangi šeima yra didelė – ją gauti sunku.  „Perėjome per visus bankus, esame 5 asmenų šeima ir nedavė mums paskolos būstui įsigyti, nes neužteko pajamų.

Pandemija ir žmonių nerimas dėl ateities tebesitęsia, o tuo naudojasi internetiniai sukčiai. Jie apgauna žmonės įpiršdami labai pelningas investicijas į kriptovaliutas ir prekes su pasakiškomis nuolaidomis. O patiklūs lietuviai pervedinėja jiems milijonus eurų. Per metus sukčiai išviliojo beveik 5 milijonus eurų. Ir jei ne karantinas, ekspertų manymu, nuostolių suma būtų dar didesnė.

Nijolės būdas užsidirbti iš jos pinigus tik atėmė. Moteris patikėjo, kad gali dirbti internetu, tačiau jos darbas jai kainavo 7 tūkstančius eurų, nes moteris tiesiog pateko į sukčių pinkles. Kaip tai atsitiko, Nijolė pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Moteris teigė, kad sulaukė netikėto skambučio iš užsienio. Jo metu moteriai buvo pasiūlyta lengvai užsidirbti.

Žinia, kad lyg iš giedro dangaus gavote 350 eurų, ko gero, pradžiugintų ne vieną. Tačiau būtent tokias žinutes siunčia sukčiai, norintys išvilioti banko prisijungimo duomenis. Tokį laišką gavo ir Aliaus Bacevičiaus draugas. Alius „Facebook“ pasidalijo draugo gautu elektroniniu laišku ir ragina kitus išlikti budriais. Nuotraukoje matomas laiškas yra neva iš banko „Swedbank“, jame tariamas klientas informuojamas apie gautą nemažą pinigų perlaidą.

Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir sukčiai – frazė, kurią policijos pareigūnai kartoja nuolat. Šį kartą sukčiai nusitaikė į garsią siuntų pristatymo firmą, kurios vardu prisidengdami nedorėliai mėgina išvilioti iš gyventojų pinigus.  Su naujienų portalu tv3.lt Jonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) pasidalijo istorija, kai pats vos netapo sukčių auka.

„Luminor“ bankas perspėja, kad dalis klientų šiandien ir vakar (vasario 2 ir 3 dienomis) gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva yra siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Mokėjimo patarimas“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas išgauti konfidencialius klientų duomenis.

Šalies gyventojų pirkiniams internetu išleidžiama suma vos per vienerius metus išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ atsiskaitymų duomenys. O per aktyviausią pagal apsipirkimus gruodžio mėnesį pernai buvo pagerinti ir ankstesnių metų rekordai. Žaibišką interneto prekybos augimą paskatino šių dienų realijos − pandemija ir karantino apribojimai. Tačiau smarkiai išaugus interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys.

Paskutinį 2021 m. sausio savaitgalį dalis „Luminor“ banko klientų, turinčių mokėjimo korteles, gavo Smart-ID arba mobiliojo parašo pranešimus, siūlančius patvirtinti mokėjimo operacijas, nors tokių neinicijavo. Bankas informuoja, jog tai buvo sukčiavimo ataka, nukreipta prieš mokėjimo kortelių turėtojus.

Biržų rajone – neeilinis sukčiavimo atvejis. Sausio 20 dieną policija gavo pranešimą, kad iš 1955 metais gimusios moters išviliota didelė pinigų suma – 47 864 eurai. Tai padaryta per 10 dienų. Pinigai apgaulės būdu pasisavinti iš sąskaitos, naudojantis telefonu ir programėle. Panevėžio apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje.

Įvairiausio plauko sukčių ir aferistų veikiančių internete išmonė kartais pasiekia sunkiai įsivaizduojamą lygį. Jei aferistai siūlantys milijoninį palikimą ar paramą jau stebina mažai ką, tai klaipėdietė Rosita sulaukė iš kojų verčiančio pasiūlymo. Iškrypėlis internete merginai siūlė 500 eurų už tai, kad ji savo kojomis nugalabytų varlę, o procesas būtų fotografuojamas.

Policija pradėjo fiksuoti naują sukčiavimo būdą, kai sukčiai susisiekia su auka per „Viber“ programėlę. Sukčiai, sudarydami tinkamą įvaizdį ir įgaudami pasitikėjimą, kaip profilio atvaizdą pasirenka nuotrauką, dažnu atveju moters su vaiku. Dažniausiai sukčiai pasirenka ir susisiekia su asmenimis (pardavėjais), kurie ilgai negali realizuoti savo parduodamos prekės.

Koronavirusas ir karantino ribojimai – išbandymas ir galimybė tobulėti sukčiams. Policijos pareigūnai vis praneša apie tai, kad nesąžiningi asmenys žmones įvilioja į pinkles ir juos apgauna. Pastaruoju metu sukčiai pasidarė itin aktyvūs socialiniuose tinkluose. Bandymas nusipirkti žmonių pasus, asmens tapatybės korteles – nauja sukčiavimo schema. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kuri pasakoja, kad tapo tokių sukčiaujančių asmenų taikiniu.

Sostinės pareigūnai tiria du sukčiavimo atvejus pagal identišką scenarijų. Vilniaus rajone ir mieste nuo sukčių nukentėjo dvi moterys. Šįkart pasitelkta populiari bendravimo programėlė „Viber“. Per ją buvo siunčiamos nuorodos, kurios padėdavo išsiaiškinti asmenų prisijungimų duomenis. Pirmas atvejis užregistruotas sausio 18 d. apie 14 val.

Sausio 18 dieną buvo įvykdyta vadinamoji „spoofing“ ataka, kai neva iš Užsienio reikalų ministerijos pašto dėžutės [email protected] buvo siunčiami elektroniniai laiškai, kuriuose prašoma „skubiai pateikti dokumentus pagal elektroninį prašymą į paraišką”, rašoma URM pranešime žiniasklaidai.  Laiške pridedama slaptažodžiu apsaugota byla bei slaptažodis bylai atidaryti.

„DPD Lietuva“ sulaukė pranešimų apie suaktyvėjusį finansinį sukčiavimą, kai internetiniai sukčiai bando išvilioti asmenų, pardavinėjančių prekes skelbimų portaluose, mokėjimo kortelių duomenis Tai buvo daroma imituojant siuntų savitarnos internetinę svetainę esiunta.lt ir dpd.lt, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.  Siuntų pristatymo bendrovė ragina gyventojus būti itin atidžiais ir primena, kad visuomet įsitikintų, jog atidaromi DPD internetiniai puslapiai baigiasi būtent galūne „dpd.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) grąžino Šiaulių apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą dėl nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, LAT tenkino prokuroro skundą ir panaikino išteisinamąjį nuosprendį byloje, kurioje, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu kaltinti automobilių pardavėjai – 32-ejų M. G. ir 37-erių metų B. G. M. G. šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu tik dėl sukčiavimo.

Vietoj COVID-19 testų – apvogti namai. Policija ketvirtadienį pasidalijo istorija, kurioje sukčiai pasinaudodami koronavirusu išviliojo žmones iš namų, kuriuos netrukus ir apšvarino. Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo istorija. Sukčiai susisiekė su Ignalinos rajone gyvenančia šeima ir pranešė, kad dėl kontakto su sergančiuoju jiems reikia atvykti į Utenoje esantį mobilujį punktą atlikti testą.

Ignalinos rajone, Kazitiškio seniūnijoje, gyvenančią šeimą sukčius šią savaitę įtikino vykti į Uteną atlikti COVID-19 tyrimo, o pats tuo metu apvogė namus.  Kaip pranešė Utenos apskrities policija, antradienį Ignalinos rajone gyvenančiam vyrui paskambino Utenos mobilaus COVID-19 patikros punkto darbuotoju prisistatęs asmuo, kuris teigė, kad vyras ir jo šeima turėjo tiesioginį kontaktą su koronavirusu sergančiu asmeniu, tad jiems reikia atlikti COVID-19 tyrimą.

Kaunietė odontologijos klinikai sumokėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų norėdama susitvarkyti dantis, tačiau klinika neužbaigusi pradėto darbo su kliente bendrauti nustojo. Visą situaciją ir kur dingo klinikos darbuotojai aiškinosi TV3 laida „Prieš srovę“.  Kaunietė Vida nusprendė susidėti jau seniai prarastus dantis. Moteris kreipėsi į odontologijos kliniką pagalbos ir, kad galėtų susimokėti už odontologų suteiktas paslaugas, su klinikos direktoriumi pasirašė paskolos sutartį.

Per karantiną suaktyvėjo alkanais benamiais apsimetę ar pažinčių puslapiuose meilės dėl pinigų ieškantys sukčiai. Teisėsaugininkai ragina nepasimauti – kilus bet kokiam įtarimui pranešti apie apgavikus policijai. Tiesa, užkirsti kelią tokiam sukčiavimui, kaip pripažįsta specialistai, kol kas sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Europos vaistų agentūrai (EVA) registravus jau antrąją vakciną nuo COVID-19 ligos ir vis labiau įsibėgėjant vakcinacijos procesui, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nori įspėti, kad virtualioje erdvėje nuo pat pandemijos pradžios vis atsiranda siūlymų įsigyti vaistų nuo COVID-19 ligos bei jos profilaktikai. Sukčiai jau pradėjo siūlyti įsigyti ir vakcinų, neva apsaugančių nuo koronaviruso.

Grupės „69 danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė pateko į sukčių akiratį. Iš atlikėjos buvo bandyta išvilioti banko sąskaitoje esančias santaupas. Moteris istorija pasidalijo instagrame ir prisipažino, kad per plauką nepakliuvo į pinkles. „Vakar nutiko baisus dalykas – mane norėjo apgauti kažkokie žulikai, apsimetę profesionaliais banko darbuotojais. Visa kalba, visas pokalbis toks, jie užduoda klausimus, o tu negali susivokti, kas vyksta.