studentai

Liepos antra pusė – laikas, kai gyvenamosios vietos dar neturintys studentai leidžiasi į aktyvias jos paieškas. Kokios būsto nuomos galimybės ir kainos jų laukia? Studentai gali rinktis tarp keleto būsto variantų – buto nuomos, bendrabučio, kambario nuomos pas šeimininkę arba didesnio buto nuomavimo kartu su draugais. Kiekvienas iš šių variantų turi privalumų ir trūkumų.

Šiandieninė visuomenė ima suvokti, kad sveikata būtina rūpintis ne tik tada, kai susergama, o savimi rūpintis reikia nuolatos. Dėl šios priežasties daugelis kreipiasi į kineziterapeutus, didelį dėmesį skiria reabilitacijai, tad šių specialistų paklausa vis auga. „Ateityje kineziterapeutai bus išties paklausūs, kadangi daugėja pagyvenusių asmenų, kuriems šių specialistų pagalba bus reikalinga ne tik sveikstant po ligų, bet ir palaikant fizinę formą.

Baigus studijas į darbo rinką plūsteli jaunų ir ambicingų žmonių srautas. Dalis pradeda aktyviai siuntinėti savo gyvenimo aprašymus, kiti kreipiasi į Darbo biržą. Daugelį metų prestižine laikyta teisės specialybė toliau praranda savo žavesį, nes būtent šį išsilavinimą įgiję jaunuoliai po mokslų  stoja į bedarbių eilę. Įdarbinimo įmonių atstovai pastebi, kad vien stovėjimas Darbo biržoje iš situacijos išsikapstyti nepadės.

Turizmas šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių verslo sričių visame pasaulyje. Atrodo, tai šaka, kurioje niekada nenuobodu – laisvalaikio, kelionių organizavimas, ekskursijos. Taigi, kokių įgūdžių ir gebėjimų reikia, norint dirbti šį įdomų ir permainingą darbą? „Turizmo administravimas yra viena seniausių studijų programų Lietuvoje, gyvuojanti nuo 1993 metų.

Šiaulių universitetas šiais metais stojantiesiems siūlo daugiau kaip 20 bakalauro studijų programų. Taip pat šiame universitete studentams sudarytos sąlygos pasirinkti jiems įdomius dalykus, įgyti kuo daugiau tarpdisciplininių žinių. Studentai gali pasirinkti gretutines studijas, gali derinti tradicines studijas su nuotolinėmis ir kooperuotomis studijomis, kai realios užduotys atliekamos organizacijose, rinktis jungtines studijų programas su Lietuvos ir kitų šalių aukštosiomis mokyklomis.

Sutiksite, jog šiandien anglų kalba reikalinga kiekviename žingsnyje. Visgi, įdomu, ar mokantis universitete ji taip pat tokia reikalinga? Ar anglų kalbos įgūdžiai būtini net studijuojant Lietuvos universitete? Atsakymas – vienareikšmiškai taip. Literatūra, mokymosi medžiaga, paskaitos – visose šiose studijų aspektuose be šios užsienio kalbos neišsisuksime, tad kol nevėlu – susigriebkite, kad vėliau netektų patirti nuostabą keliančių netikėtumų.

Ekonomikos profesija tampa vis vertingesnė ir ne paslaptis, kad dažnam jaunam žmogui ji asocijuojasi su sočia ateitimi ir didelėmis ateities perspektyvomis. Šios profesijos populiarumui įgaunant pagreitį, ekonomikos studijos taip pat plečiasi ir ima ruošti universalius specialistus, tad karjeros galimybės dar labiau išauga. „Kauno technologijų universiteto ekonomikos studijų programa yra išties labai plati.

Kambariokai gali būti tikras auksas arba kasdienis galvos skausmas. Vieni noriai dalinasi viskuo ką turi, kiti – slapta vagiliauja. Tik neskubėkite teisti. Šios istorijos herojus – taip pat suklydo darydamas skubotas išvadas. 3 metus su tuo pačiu kambarioku gyvenantis vaikinas pastebėjo, jog kurį laiką dingsta jo maistas. Natūralu, jog jis pradėjo įtarinėti savo bičiulį. „Pastaruoju metu pastebėjau, jog maistas, kurį kaupiu šaldytuve, pradėjo dingti.

Besiruošiantiems studijuoti svarbu ne tik pasirinkti tinkamą specialybę, aukštąją mokyklą, bet ir nuspręsti, kokia studijų forma priimtiniausia – nuolatinė ar ištęstinė. Tai priklauso nuo daugelio aspektų, kaip užimtumas, darbas, finansai ir kiti svarbūs gyvenimiški veiksniai. Apie šių studijų rūšių skirtumus, privalumus bei trūkumus skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

Dviem studentams iškyla prie ežero Kelmės rajone baigėsi siaubingai: kūrenant laužą nugriaudėjo sprogimas, skeveldrų sužeisti abu jaunuoliai išvežti į ligoninę. Spėjama, kad kažkas laužavietėje paliko karo laikų sprogmenį. Žuvį prie Bridvaišio ežero rūkančius jaunuolius nuo žūties veikiausiai apsaugojo metalinė rūkykla. Ant laužo kaitinama rūkykla sulaikė daugelį skeveldrų. Jos sudraskė rūkyklą. Sprogimo banga du prie laužo buvusius jaunuolius nusviedė apie dešimt metrų.

Renkantis tiek aukštąją mokyklą, tiek specialybę, daugeliui būsimų studentų taip pat itin aktualu papulti ir į valstybės finansuojamą (VF) studijų vietą. Visgi, šių skaičius ribotas ir pasiseka ne visiems. Sėkmingai perėjus atranką į norimos profesijos studijas, tačiau patekus į valstybės nefinansuojamą (VNF) vietą daugelis sutrinka, atsisako savo svajonių specialybės ir renkasi atsarginį studijų variantą, kur už mokslą mokėti neteks. Vis dėlto, tai nėra tinkamiausia išeitis.

Kiekvienoje pasaulio šalyse skiriasi ne tik studentai, bet ir vietos, kuriose jie gyvena – bendrabučiai. Daugelis lietuvių skundžiasi itin prastomis bendrabučių sąlygomis mūsų šalyje. Socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai nuotraukų iš Lietuvos studentų gyvenimo. Reikia pripažinti, kad nuotraukose matoma kasdienybė – daugiau nei nuvilianti. Kyla klausimas: ar ir kitose šalyse į studentą žiūrima taip aplaidžiai? Ar tikrai studentai gali išgyventi bet kuriomis sąlygomis.

Dėl įtempto gyvenimo ritmo, didelių darbo krūvių, nuolatinio streso bei netaisyklingos mitybos šiandien vis labiau populiarėja sveikatos tema. Nuolat žiniasklaidoje, televizijoje žmonės skatinami rūpintis sveikata, kadangi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo įpročiai ją itin greitai nualina. Dėl šių priežasčių jau dabar populiarios sveikatos mokslų specialybės ilgainiui įgaus dar didesnį pagreitį ir užtikrins itin dideles ateities karjeros perspektyvas.

Lietuvoje aukštųjų mokyklų išties nemažai, jų siūlomos studijų programos taip pat dažnai viena kitai nenusileidžia. Tad kaipgi išsirinkti, kur studijuoti? Neretai būsimų studentų tai būna didelis galvos skausmas. Vieni aukštąją mokyklą renkasi pagal miestą, kiti ten, kur studijuoja draugai, tačiau į kokius aspektus išties būtina atkreipti dėmesį, siekiant vėliau išvengti nusivylimo? „Svarbiausias dalykas renkantis aukštąją mokyklą – pasidomėti, ar ši yra pripažinta studijų kokybės vertinime.

Neakademinė veikla universitete gali suteikti ne ką mažesnės naudos, kaip studijuojama profesija. Papildomi įgūdžiai, skirtingų gebėjimų tobulinimas, naujų pomėgių atradimas visada gali praversti tiek ateityje siekiant karjeros aukštumų, tiek norint atsipalaiduoti nuo studijų ir užsiimti kitokio pobūdžio veikla. „Šiaulių universitete studijuojantys studentai turi galimybę aktyviai dalyvauti ir realizuoti save studentiškose veiklose.

Visad įdomu, kaipgi baigus studijas absolventams sekasi profesiniame gyvenime, tiesa? Galbūt tai būsimiems studentams gali padėti apsispręsti, kurią aukštąją mokyklą rinktis? Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventas Laurynas Šimkus (23) pasakoja savo karjeros sėkmės istoriją, kaip blaškantis tarp kontrastingų specialybių: geodezijos ir režisūros, visgi, pasirinko teisingą kelią, kuris ir nuvedė būtent link dabartinės sėkmės.

Nauju Darbo kodeksu nepatenkinti maždaug pusšimtis jaunų žmonių pirmadienį atnaujino protesto akciją prie Vyriausybės rūmų, Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje. Jie vėl pastatė keletą palapinių ir žada siekti Darbo kodekso atšaukimo. Vyriausybės rūmus nuo protestuotojų saugo policijos pareigūnai, jie aptverti „stop“ juosta. Protesto akciją dėl darbo santykius liberalizuojančio Darbo kodekso apie pusšimtis jaunų žmonių pradėjo birželio 22 dieną. Birželio 23-iąją laikinai ją buvo nutraukę.

Jau pirmosiose ugdymo įstaigose, kaip darželis ar pradinė mokykla, vaikams kalami į galvą lyčių skirtumai įvairiose pareigose, darbuose ar kituose kasdieniuose aspektuose. Ilgainiui augant kiekvieno požiūris formuojasi skirtingai, atsiranda savita gyvenimo filosofija, tačiau daugiau ar mažiau nuo mažumės kalami stereotipai galvoje išlieka.

Renkantis aukštąją mokyklą studentams svarbus ne tik studijų programos turinys, bet ir suteikiamos tarptautinių mainų galimybės. Išvykti į užsienį, praplėsti akiratį, įgyti tiek profesinės, tiek tarpkultūrinės patirties, kuri ateityje gali būti ypatingai pravarti, norėtų kiekvienas.

Gąsdina mintis, kad ateityje galite nesusirasti gerai apmokamo darbo? O gal tai, kad bergždžios darbo paieškos apkartins ateitį? Nesijaudinkite, išeitis yra. Visuomenei sparčiai žengiant į priekį informacinių technologijų (IT) specialistai, tiesiog, graibstomi, o jų paklausa kiekvienais metais tik auga. Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto siūloma informatikos studijų programa – galimybė užsitikrinti sočią ir sėkmingą ateitį.

Jau nuo šio rudens mechanikos inžineriją studijuojantis jaunimas darbo rinkoje įsitvirtins dar lengviau. Naujos kartos mechanikos inžinierius ugdantis Šiaulių universitetas, kuris dalyvauja Jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“, kartu su socialiniais partneriais vien šiemet užtikrins 60 darbo vietų mechanikos inžinerijos studijų programos absolventams. Jaunuoliai įsidarbins Lietuvoje veikiančiose, užsienio kapitalo pritraukusiose, įmonėse.

Darbo kodekso priėmimas visuomenėje sukėlė didžiules aistras. Iki šios dienos tylėję savo nuomonę labai aiškiai išreiškė studentai. Judėjimo „Gyvenimas per brangus“ atstovai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį užblokavo įėjimą į Vyriausybę. Ir iš ryto nė neketina trauktis. Naktį tokiu būdu savo nuomonę reiškiantiems studentams buvo leista pasilikti pasirinktoje vietoje. Apie 6 valandą ryte pareigūnai vėl atvyko pas studentus.

Renkantis studijas abejonių kyla ne tik dėl studijų programos pasirinkimo, bet ir dėl aukštosios mokyklos. Kolegijose akcentuojamos praktinės žinios, o universitetuose teorinės. Visgi, Lietuvoje tai ir prestižo klausimas – daugelio akimis universiteto diplomas vertingesnis nei kolegijos. Prie tokio požiūrio nemažai prisideda ir abiturientų tėvai, kurie ragina savo vaikus universitetinio išsilavinimo siekti bet kokia kaina.

Prognozuojama, kad nuo šių metų privalomas matematikos egzaminas paskatins abiturientus dažniau rinktis tiksliųjų mokslų specialybes. Išties, šiemet valstybinį matematikos brandos egzaminą laikė ženkliai didesnis skaičius moksleivių nei anksčiau – net 3,5 tūkstančio abiturientų daugiau nei prieš metus pasiryžo įsivertinti savo matematines žinias. Specialistų teigimu, šis pokytis gerokai išplės pasirinkimų galimybes neapsisprendusiems ir abejojantiems dėl studijų programos iki paskutinės minutės.

Viešumoje pasklidus komentarams dėl mažesnių, tačiau daugiau valstybės tiksliniu būdu finansuojamų studijų vietų gavusių („mirtininkais“ pavadintų) aukštųjų mokyklų, Šiaulių universitetas primena neseniai skelbtą informaciją apie 6-eriems metams skirtą veiklos akreditaciją.   „Šešeri metai yra maksimali akreditacija, kokią tik gali gauti universitetas. 6-erių metų trukmės akreditacija rodo aukštosios mokyklos patikimumą ir aukštą studijų kokybę.

Ne kiekvienas abiturientas, ką tik pabaigęs mokyklą, žino, kuo norėtų būti ateityje. Nepaisant to, daugelis atsitiktinai pasirenka ateities profesiją, su kuria vėliau privalo artimai „draugauti“ kelis artimiausius metus. Žinoma, taip rizikuojant vieniems pasiseka, o kitiems studijos tampa kančia.

Netyla diskusijos apie aukštojo mokslo kokybę ir jos gerinimo būdus po to, kai paaiškėjo, kad vertinant inovacijų lygį Lietuva užima 25-tą vietą iš 28 ES narių. Šių metų kovą Europos Komisijos pateikta ataskaita Lietuvai atskleidė, kad nors ir esame viena iš daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių valstybė – mes neišnaudojame su darbo jėga, moksliniais tyrimais bei inovacijomis susijusio potencialo.

Dažnai nutinka taip, jog tiems, kurių pažymiai mokykloje blizgėjo, pradėjus studijuoti ne itin sekasi pasiekti gerų mokslo rezultatų. Kodėl taip įvyksta ir kokie įgūdžiai bei asmeninės savybės lemia studijų sėkmę? Apie tai tv3.lt skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė. „Teigti vienareikšmiškai, kodėl studentams taip atsitinka, gana sunku.

Vieni sako, kad įgyjant aukštąjį išsilavinimą svarbiausia praktinės žinios, kurios vėliau padėtų darbe. Kitiems atrodo, kad universitete svarbiausia stiprus teorinis pamatas, kuris mums vėliau suteikia plačias samprotavimo ir informacijos analizavimo galimybes bei ugdo kritinį požiūrį. KTU studijų programų strategija rodo, kad svarbiausia šių dviejų aspektų derinys.

Dar būdami mokiniai kiekvienas galime suprasti, kokia svarbi pedagogo specialybė – juk nuo mokytojo dažnai priklauso, ar patiks, ar seksis mokomas dalykas. Šios specialybės atstovai taip pat yra atsakingi už moksleivio bendrojo ugdymo mokykloje kaupiamas patirtis, kurios labai dažnai daro įtaką renkantis studijas aukštojoje mokykloje.

Tiems abiturientams, kurie vis dar neapsisprendė, kur stoti ir ką studijuoti, pravartu susipažinti su statistiniais duomenimis apie tai, kaip išsilavinimas koreliuoja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir gaunamomis pajamomis.

Šiuolaikinei visuomenei sparčiai žengiant į priekį vienos profesijos nyksta, tačiau nedelsiant kuriasi ir naujos, dar negirdėtos specialybės. Dažnai būsimą studentą, dar tik besirenkantį specialybę, jau kamuoja mintys apie būsimos karjeros aukštumų galimybes.

Studijų programas besirenkantys būsimieji studentai dažnai savo karjerą tapatina su prestižu, pinigais ar stengiasi atitikti visuomenės diktuojamus stereotipus.

Šiemet atliktas išorinis institucinis vertinimas Šiaulių universitetui (ŠU) buvo itin palankus: švietimo įstaiga įvertinta nacionaliniu lygiu – veiklos akreditacija suteikta šešeriems metams. Vertinimą atlikusi tarptautinė ekspertų komisija kaip didžiausias universiteto stiprybes išskyrė esminius pokyčius strateginio valdymo ir vidinio kokybės užtikrinimo srityse, lankstų universiteto požiūrį į skirtingų studentų poreikių tenkinimą bei poveikį visam regionui.

Skaitmeninių naujienų iniciatyvos (ang. Digital News Initiative, DNI) fondas ketvirtadienį, birželio 2 dieną, skelbia naujo atrankos etapo pradžią Europos žiniasklaidai. Paraiškos bus priimamos iki liepos 11 dienos. DNI fondo įkūrėja „Google“, bendradarbiaudama su Europos naujienų organizacijomis, vasario mėnesį paskelbė pirmuosius 128 laimėtojus, tarp kurių pateko ir vienas atstovas iš Lietuvos – Šiaulių regiono naujienų portalas Etaplius.lt.

Vis dar nenutylant kalboms apie neva žaibiškai augančias maisto ir daržovių kainas, kiek kitame pasaulyje gyvena Lietuvos studentai. Tiesa, ne visi universitetai lepina savo studentus žemomis maisto kainomis.  Kai kurie vaizdai studentų bendrabučiuose išties šokiruoja. Tiesa, greičiausiai visi puikiai žino, kad nėra to, ko negalėtų suvalgyti studentas. Nuotraukių galerija, kuri įrodo, kad studentai gali išgyventi pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis.

Visą savaitgalį, gegužės 28-29 dienomis, paplūdimio tinklinio aikštelėse šalia “Žalgirio” arenos karščiu alsuos atmosfera ir kais smėlis po kojomis – net 32 Lietuvos studentų tinklinio komandos iš Kauno technologijos, Lietuvos edukologijos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų, Mykolo Romerio, Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universitetų.

Gegužės 20 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete buvo įteikti išskirtiniai Vokiečių kapitalo įmonės „Lidl“ remiamų kalbos kursų pažymėjimai. Prekybos tinklas, siekdamas, kad būsimieji profesionalai į verslą ateitų kuo geriau pasiruošę, nusprendė investuoti į ISM studentus ir finansuoti verslo vokiečių kalbos kursus.

2016 m. švietimo įstaigų rezultatai rodo, jog dominuojantys universitetai išliko tie patys kaip ir praėjusiais metais. Pirmauja Vilniaus universitetas, tačiau jam ant kulnų lipa Kauno universitetai. Aukštųjų mokyklų vadovai ne visada džiaugiasi reitingais, tačiau tikina, kad į juos atsižvelgia. Antroje vietoje – Kauno technologijos universitetas. Vienintelis pokytis pirmaujančiųjų gretose – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pakilo į trečiąją vietą ir nustūmė VDU į ketvirtąją.

Nors šiuo metu greičiausiai svarbiausias ir aktualiausias klausimas studentams – sesija, tačiau jokia čia paslaptis, kad studentai puikiai sugeba suderinti linksmybes ir paskaitas. Žinoma, kartais per linksmybes iki ryto galima pavėluoti ir į egzaminą, tačiau studentams vargu, ar tai itin labai rūpi. Interneto tinklai tiesiog lūžta nuo nuotraukų, kuriose užfiksuota studentiška kasdienybė. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad įdomiausius vaizdus galima rasti ne kur kitur, o studentų bendrabučiuose.

Studijas kremtantis arba jas bebaigiantis jaunuolis ankščiau ar vėliau atsiduria darbo rinkoje, kur turi save pristatyti būsimiesiems darbdaviams. Dažno naujoko svajonė ‒ įsidarbinti tokioje darbovietėje, kur įdomus darbas, geras užmokestis ir puikios augimo perspektyvos. Tačiau dažnam pirmojo darbo ieškančiam naujokui tai atrodo neįmanoma misija.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį lankėsi Mykolo Romerio universitete (MRU) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), kur su aukštųjų mokyklų vadovais aptarė ateities planus.

Daugelis žino tą jausmą, kuomet studijų metais svarbiausia būdavo ne kaip ir kur gyveni, o ką ir su kuo veiki. Ypač jei atvykai studijuoti iš mažo miestelio į sostinę. Bendrabutis, kuris studentų tarpe vadinamas tiesiog „baraku“, daugeliui tapdavo ne tik namais, bet ir linksmiausių vakarėlių vieta, kuriuos nutraukti pavykdavo tik piktai budėtojai ar apsauginiams. Tačiau ši bendro naudojimo patalpa visada pasižymėdavo tvarkos stygiumi ir pačių studentų išdaigomis.

Geras litras vandens ant stogo ir į trasą. Taip Šiaulių valstybinės kolegijos studentai ir dėstytojai pradėjo vairavimo konkursą. Jaudulio daug, o konkurentai kvatojosi, kai vairuotojai grįždavo šlapia mašina – kai kas parvažiavo tik su trečdaliu vandens. Tokia užduotis trasoje – ne šiaip. Jeigu vanduo laistosi, reiškia mašina trūkčioja, nes vairuotojas mina tai stabdį, tai akseleratorių. O taip sunaudojama daugiau degalų. Vadinasi, išmetama daugiau dujų.

Didžioji dauguma Lietuvos studentų gyvena iš tėvų kišenės, dirbančiųjų – tik trečdalis, o kas penktas pinigų prasimano kitais būdais. Tokius duomenis atskleidė įmonės „Provident Finansai“ iniciatyva atlikta studentų apklausa internetu. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad didžioji dauguma studentų nežinotų, kaip tinkamai elgtis pritrūkus pinigų. Dažniausi jų sprendimai – skolintis iš tėvų arba likti namuose ir nieko nepirkti.

Abiturientų skaičiui mažėjant finansavimas studijoms 2016 m. išlieka stabilus, didinamas priėmimas į IT specialybes. Priėmimui į aukštąsias mokyklas šiemet kaip ir pernai numatoma per 8 mln. eurų. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2016 m. pirmakursių studijoms aukštosiose mokyklose pagal studijų sritis. „Džiaugiamės, kad valstybė išlaiko stabilų finansavimą studijoms, nors abiturientų skaičius kasmet mažėja.

Iki egzaminų maratono likus kiek daugiau nei mėnesiui abiturientai gyvena neramiomis nuotaikomis. Šių metų pradžioje būsimieji studentai sužinojo, kad jų laukia svarbūs pokyčiai, apie kuriuos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė likus keliems mėnesiams iki egzaminų. Tiesa, mokinių laukiančios permainos vertinamos nevienareikšmiškai. Mokyklų vadovai bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai ramina: minimalaus stojamojo balo pokyčiai nėra tokie radikalūs, kaip tikina patys mokiniai.

Mančesterio miestą sukrėtė didžiulis skandalas – prestižiniame Mančesterio universitete dėstantis vyras, pasirodo, po paskaitų dirba pornografinių filmų kompanijoje. Studentai gerokai apstulbo, kuomet sužinojo, ką jų gerbiamas dėstytojas veikia laisvu nuo paskaitų metu, rašo dailymail.co.uk. Net 25-erius metus profesoriumi dirbantis Nicholas Goddardas per ilgus darbo metus užsitarnavo garbingą vietą ir vardą universitete. Vyras dėstė chemijos inžineriją ir atliko daug svarbių tyrimų.

Abiturientai skaičiuoja paskutines šimtą dienų iki pirmųjų egzaminų. Tačiau daugeliui tikru galvos skausmu tampa ne tik klausimas, kuriuos egzaminus pasirinkti, kaip jiems pasiruošti ir gerai išlaikyti, bet ir lemtingasis klausimas – kur stoti? „Visai kitaip formuluočiau šią dilemą ir tada galvos skausmo būtų kur kas mažiau. Pirmiausia klauskite savęs, ką norite veikti gyvenime, kuo užsiimti, kokį darbą dirbti, ir tik tada mėginkite atsakyti į klausimą kur stoti.