studentai

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.

Vienu metu įvairiausiomis technikomis jaunieji masažuotojai lepino moterų krepšinio komandos sportininkes. Krepšininkės mėgavosi ne tik atpalaiduojančiais tradiciniais, bet ir egzotiškais masažais, turėjusiais nustebinti visko mačiusią komisiją. Aromaterapinės žvakės, įvairių rūšių aliejus, gintaro vanduo, medus - papildomi atributai šalia įvairiausiais būdais atliekamo įprasto masažo. Kauno kolegijos salėje susirinkę jaunieji masažuotojai varžosi, kuris iš jų vertas nugalėtojo titulo.

Seime sunkiai į priekį pajudėjus urėdijų pertvarkai, premjeras Saulius Skvernelis prognozuoja, kad nebus lengva priimti ir švietimo, valstybės įmonių, kitas Vyriausybės siūlomas reformas. „Galima matyti, kad bus nelengvos visų grandžių švietimo reformos, mes kol kas kalbame apie aukštojo mokslo kokybės kompleksinį pokytį. Tas pokytis negalimas ir be tinklo konsolidavimo, ir be kartelės užkėlimo.

Kitais metais manimalus stojimo balas į universitetus galėtų didėti, sako ministrė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad kitais metais minimalus stojimo balas į universitetus galėtų didėti iki keturių. „Šiai dienai ateina visi ir priimame visus. Pirmas žingsnis, kurį teko priimti, diskutuojant su universitetų rektorių konferencija, su kolegijų direktorių konferencija, tai stojimo kartelės kėlimas.

Šiandien Lietuvos krepšinio federacija gavo oficialų patvirtinimą, jog Lietuvos vaikinų ir merginų studentų rinktinės yra kviečiamos dalyvauti 29-osiose studentų žaidynėse Taipėjuje. Vasaros Universiados vaikinų turnyre varžysis 24 komandos, merginų – 16. Burtų traukimo ceremonija gegužės 11 dieną vyks Taipėjuje, delegacijų vadovų susitikimo metu.   Merginų turnyre dalyvaus:   Amerika: JAV, Kanada, Argentina, Čilė.   Azija: Japonija, Taipėjus, Kinija, Pietų Korėja.

Grupė sutdentų, kurią sudarė 10 žmonių, penkias dienas pėsčiomis žygiavo iš Bardčivo gyvenvietės į Chorogą – Kalnų Badachšansko srities centrą Tadžikistane, praneša BBC. Vasario pirmąją Tadžikistane prasideda užsiėmimai visose šalies mokslo įstaigose. Jaunuoliai grįžta po žiemos atostogų į universitetus Choroge, Dušanbėje ir Daganre.   Dėl regioną užgriuvusio snygio nusigauti į norimą vietą automobiliu tapo neįmanoma.

Vieno seniausių Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslininkai baiminasi, jog po planuojamos pertvarkos iškils grėsmė lituanistinių, literatūros disciplinų dėstymui, fakulteto ir universiteto vadovybė kol kas negali pasakyti, kiek dėstytojų pertvarka palies. Kaip skelbia lrt.lt, kadenciją baigiantis fakulteto dekanas Antanas Smetona gina idėją, kad po pertvarkos fakultetas turėtų vadintis Humanitariniu ir teigia, kad keistis turėtų ne tik pavadinimas, bet visa fakulteto struktūra.

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys ir prancūzų mokslininkė Emmanuelle Charpentier, dirbanti Berlyno institute, apdovanoti Danijos fondo „Novo Nordisk” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų). Mokslininkai apdovanoti už genomo redagavimo technologijos CRISPR-Cas9 tyrimus, pranešė Vilniaus universitetas. Šiuos tyrimus jie vykdė atskirai. „Tai didžiulė garbė ir privilegija bei, žinoma, staigmena.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasveikins Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (TSPMI) su gimtadieniu. Valstybės vadovė Prezidentūroje susitiks su šios aukštosios mokyklos studentais ir dėstytojais, siekdama parodyti dėmesį šiai vienai prestižiškiausių šalies aukštųjų mokyklų. TSPMI įsteigtas 1992 metų vasario 7 dieną. Jis vienas pirmųjų Baltijos šalyse ėmė plėtoti politikos mokslus.

Aukštojo mokslo tinklo pertvarka būtina ne tik siekiant geresnės kokybės, bet ir reaguojant į demografinius rodiklius, nes studentų skaičius mažės iki 2025 metų, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Studentų skaičiaus kritimas vyksta ir, norime ar nenorime, vyks iki 2025 metų“, – antradienį pristatydama reformos gaires opozicinei Liberalų sąjūdžio frakcijai Seime sakė ministrė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) atstovai pasirašė integracijos sutartį. Pagal ją, iki 2018-ųjų numatyta baigti šių aukštųjų mokyklų susijungimą. Sutartį pirmadienį pasirašė VDU ir LEU tarybų pirmininkai – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus bei Henrikas Algirdas Juškevičius, taip pat abiejų universitetų rektoriai, Senatų vadovai.

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį Vilniuje prasideda didžiausia Baltijos šalyse mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos“. Tris dienas lankytojai galės vienoje vietoje susipažinti su profesiniu mokymu, koleginėmis ir universitetinėmis studijomis, su darbo rinkoje vyraujančiu specialistų poreikiu, jie bus kviečiami savarankiškai priimti su ateities planavimu susijusius sprendimus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Mes visi norime išlikti protingi kiek įmanoma ilgiau. Tai ne tik sveikatos, bet ir didelių pasiekimų klausimas. Visgi, paskendę kasdieniuose darbuose ne visada galime tinkamai pasirūpinti savo kūnu, o kartais jį žalojame ir patys to nežinodami. Ar žinojote, kad pusryčiai sveikoms smegenims yra tiesiog būtini? Pateikiame septynis tylius smegenų sveikatos žudikus. Žiniasklaidoje nuolat kartojami įvairūs sveikatos patarimai.

Lietuvos regionuose turi išlikti kokybiškas aukštasis mokslas, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad turi būti išlaikytos neefektyviai dirbančios esamos aukštosios mokyklos, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Universitetinės studijos regionuose, tame tarpe ir Šiauliuose, išliks – mes kalbame apie tai, kad jos turėtų būti visiškai kitokios kokybės.

Niekas nepaneigs, kad studentų gyvenimas yra labai linksmas ir kupinas iššūkių, tačiau kartais linksmybės gali užsitęsti kiek per ilgai. Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos laisvai nebegaus valstybės biudžeto lėšų studijų kainai. Vyriausybė posėdyje trečiadienį numato pagal Seimo birželį priimą Mokslo ir studijų įstatymą atitinkamai pakoreguoti poįstatyminius teisės aktus. Anot Vyriausybės kanceliarijos rengtos pažymos, pagal įstatymą nebelieka teisinio pagrindo numatyti ir skirti valstybės biudžeto lėšų studijų kainai apmokėti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvoje.

Daugiau kaip pusė studentų pritaria (30 proc.) ar greičiau pritaria (28 proc.), kad Lietuvos aukštosios mokyklos turėtų būti jungiamos, 59 proc. teigia, kad šalies valdžia turėtų finansiškai skatinti aukštąsias mokyklas, kurios siekia susijungti. Tai parodė Lietuvos studentų sąjungos vykdyta apklausa, kurioje sudalyvavo 1692 studentai. Į aukštųjų mokyklų jungimąsi palankiau žiūri Vilniuje ir Kaune studijuojantys jaunuoliai (59 proc.) nei kitų miestų studentai (51 proc.

Valstybė šiemet kompensuos studijų kainą 2 tūkst. 428 bakalauro ir vientisųjų studijų studentams, mokantiems už studijas. Kaip pranešė Švietimo ir mokslo ministerija, kompensacijas šiemet gaus iki šiol didžiausias studentų procentas – 9,69 proc. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. Papildomai pridėjus 1,2 mln. eurų kompensacijoms šiemet iš viso skiriama 4,965 mln. eurų.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje penktadienį priimtas sprendimas padidinti stojamąjį balą. Universitetuose minimalus balas pakils nuo 2 iki 2,5, kolegijose – nuo 1,4 iki 1,8 balo, BNS pranešė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Pasak LURK prezidento, VGTU rektoriaus Alfonso Daniūno, didesni reikalavimai stojantiesiems – dar vienas žingsnis siekiant geresnės studijų kokybės ir aukštosios mokyklos diplomo prestižo.

Turbūt kiekvienas žmogus, kuriam bent kurį laiką gyvenime teko praleisti studentiškame bendrabutyje, puikiausiai žino, ką reiškia žodis „netvarka“ ir žodžių junginys „be galo didelė netvarka“. Vaizdo įraše, pavadintame „Netvarkingiausias merginų studenčių kambarys pasaulyje“ matome iš tiesų didžiulę netvarką. Vaizdo įrašą internete paviešino du kambariokai, kurie išdrįso parodyti, kaip gyvena jų kaimynė.

Šildymo sezono metu tarakonų problema opi ne tik daugiabučiuose namuose, bet ir studentų bendrabučiuose. Šį rudenį sulaukta dešimčių istorijų apie naktį studentų lovose bėgiojančius, nuo lubų krentančius, dušuose besislepiančius tarakonus. „Jaučiuosi kaip siaubo filme – grįžtu iš paskaitų į kambarį ir bijau pajudėti. Pirmiausiai lėtais judesiais apžiūriu aplinką, pasiimu šlepetę ir imu talžyti tarakonus, lendančius iš radiatorių, spintos, sienų – kovoju už savo teritoriją.

Ketvirtadienį Lietuvoje minima Tarptautinė studentų diena. Ta proga studentas perims Kauno mero pareigas, vyks studentų konferencija, koncertas. Šventės pradžią paskelbs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vienai dienai savo darbo kabinetą perleisiantis studentų atstovui. Dieninę programą atidarys akademiškumo konferencija „Apšvietimas“, skirta aptarti studentų kūrybiškumą, verslumą, akademiškumą bei kitas aktualias jaunimui temas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) jau keletą metų įgyvendina tarptautinį, 28-iose Europos šalyse atliekamą studentų tyrimą EUROSTUDENT. Paskutinis šeštasis tyrimas yra atliktas šių metų balandžio-birželio mėnesiais. Lapkričio 17 d. proga pristatomi EUROSTUDNET VI sužinotus šešis faktus apie studentus: Trečdalis studentų tyrime teigia jog gyvena su tėvais, o kas penktas (20 proc.) Statistikos departamento teigimu gyvena bendrabutyje. 28 proc.

Studentų bendrabučiai ir pašėlusios linksmybės – šios dvi sąvokos, regis, yra neatskiriamos viena nuo kitos. O juk kada jeigu ne dabar! Taip greičiausia atsakytų dauguma studijuoti iš visų Lietuvos miestų ir miestelių suvažiavę jaunuoliai. Naujienų portalas tv3.lt apsilankė viename Vilniaus universiteto bendrabutyje ir pasikalbėjo su ten gyvenančiais studentais.

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė priėmė sprendimą didinti kompensacijoms skirtas lėšas, kad už studijas sumokėtus pinigus galėtų susigrąžinti kuo daugiau gerai besimokančių studentų. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. 2016 m. šiam tikslui iš viso bus skiriama beveik 5 mln. eurų.

Dalis iš jūsų yra patyrę, kad reiškia gyventi studentų bendrabutyje. Kitiems bent jau yra tekę girdėti apie tai, koks gyvenimas verda „barake“. Naujienų portalas tv3.lt nutarė pasižvalgyti po vieną Vilniaus universitetui (VU) priklausančių studentų bendrabučių Didlaukio gatvėje ir įsitikinti, kokiomis sąlygomis čia gyvena Lietuvos ateitis.

Šiandien vykusiame Valstybinio studijų fondo (VSF) Valdybos posėdyje nuspręsta skirti papildomus 1,2 mln. eurų geriausiai besimokiusių, tačiau už studijas mokėjusių bakalauro ir vientisųjų studentų studijų kainos apmokėjimui. Viso kompensavimui už studijas skirta 4,7 mln. eurų. Įmokas už studijas atgaus daugiau nei 5000 studentų. Taip bus įgyvendinama Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, kad iki 10 proc.

Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas. Plačiau papasakoti apie bendrabučio kasdienybę ir atverti savo kambario duris sutiko trys kambario draugės pirmo kurso studentės.

Nerimaujant, kaip keisis stojimo į universitetus tvarka Jungtinėje Karalystėje, vyriausybė suskubo patvirtinti 2017-2018 m. stojančiųjų į Anglijos ir Velso universitetus priėmimo sąlygas. Panašu, kad kol kas visi turės galimybę studijuoti patinkančią studijų programą ir gauti lengvatinę paskolą studijoms kaip iki šiol.  Jungtinės Karalystės universitetų ministras Džo Džonsonas tikina, kad studentai iš viso pasaulio visapusiškai praturtina aukštąsias mokyklas ir įneša pasaulietiškumo.

„Swedbank“ pradeda teikti finansavimą studentams, turintiems teisę į valstybės remiamą paskolą Lietuvoje. Sutartis dėl paskolos jaunuoliai banke galės pasirašyti per mėnesį – nuo spalio 6 d. iki lapkričio 3 d. Praėjusiais metais Lietuvos bankai studijų reikmėms lengvatinėmis sąlygomis iš viso paskolino 11 mln. eurų. Planuojama, kad panašaus dydžio finansavimas bus suteiktas ir šiais metais.

Lygų galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbė, kad studentų priėmimo tvarka į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistratūros studijas netiesiogiai diskriminuoja moteris, nes užduodami klausimai apie asmeninį gyvenimą yra joms mažiau palankūs. VDU atstovai tikina, kad diskriminacijos nėra, tačiau pripažįsta, kad toks įspūdis gali susidaryti, todėl tvarką ketinama keisti, atsisakant neaiškių formuluočių.

Šiuo metu galiojančią dešimtbalę vertinimo sistemą Lietuvos universitetuose ketinama pakeisti iki kito rugsėjo. Dėl tokio termino sutarė Lietuvos universitetų rektorių konferencija. „Šiais mokslo metais studentų vertinime išlieka dešimtbalė sistema. Per šiuos metus planuojama sukurti naują sistemą“, - BNS sakė konferencijos vadovas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Dažnai studijuoti į naują miestą atvykę studentai nesugeba tinkamai suvaldyti savo finansų. Pasitaiko atvejų, kuomet jau per pirmą savaitę jaunuoliai ištuština visą savo mėnesio biudžetą. Tad ką reikėtų daryti, kad piniginė taip greit nesuplonėtų? Finansų specialistai pateikia 7 patarimus studentams, kurie gali jiems padėti sutaupyti, neatsisakant mėgstamos veikos.

Pasinėrę į nuobodžius darbus, įnikę į rutiną, daugelis mūsų su meile prisimena senus gerus studentavimo laikus. „Oi, kokie laikai buvo“, – šūkteli susitikę su kursiokais. Tačiau ar tikrai toks malonus buvo studentavimo laikotarpis? Tai ne vien pasisėdėjimai ant žolytės, mėgaujantis kursiokių suruoštu pikniku. Ir ne vien lėbavimai miestų centruose bei naujos neužmirštamos pažintys.

Studentams ruošiama naujovė – universitetuose nebeliks dešimtbalės sistemos. Numatoma, kad ateityje vietoje dešimtukų ar penketukų studentai bus įvertinami lygiais – puikus, tipinis ar slenkstinis. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, pasiekimų lygmenys padės apibrėžti gerai besimokančio studento sąvoką. Tuo tarpu kai kurie studentai pasimetę – esą apie tokią naujovę jie girdi pirmą kartą.

Tradicinės studentų krikštynos viename Rusijos universitetų, po kurių abiturientai yra „įšventinami į studentus“, buvo karštos visomis prasmėmis – socialiniuose tinkluose nerimsta aistros, kaip vertinti tokį vyresniųjų kolegų universitete poelgį, rašoma regioniniame leidinyje vse42.ru. Fotografijoje, kurią leidinio redakcijai atsiuntė įvykio liudininkas, – matyti apsinuoginę būsimi studentai. Anot užmiestyje vykusių „krikštynų“ liudininko, tai buvo viena iš konkurso užduočių.

Naujų mokslo metų šventė paliečia ne tik tėvelius su vaikus, pedagogus ir jaunus žmones. Šventę ausims dovanoja linksmai nusiteikę bendruomenės, kupinos sveikinimų ir linkėjimų, o pro akis nuo ankstyvo ryto nepraslysta gatvėmis žygiuojančios išsipuošusios dailiosios lyties atstovės. Ši rugsėjo 1–oji ne išimtis. Oras buvo lyg užsakytas: protarpiais išlindusią saulę ir karščio bangą atvėsindavo vėjo gūsiai.

Trys lietuviai studentai Šiaurės Airijoje nuteisti už tai, kad iš parduotuvių Belfaste pavogė drabužių už 1,8 tūkst. svarų sterlingų (2 tūkst. eurų). Portalas Irishnews.com pranešė, kad marškinėlius, džinsus ir švarkus studentai sakė pavogę, nes grįžę namo po vasaros darbo Šiaurės Airijoje norėjo padaryti įspūdį šeimai ir draugams. 23 metų sporto mokslų studentas ir du 22 metų inžinerijos studentai buvo sulaikyti rugpjūčio 21 dieną, su savimi jie turėjo dalį pavogtų daiktų.

Dar gerokai prieš prasidedant mokslo metams visų specialybių studentai be išimties, o ypač ką tik „iškepti“ pirmakursiai, pradeda nemokamą, tačiau vieną svarbiausių kursų gyvenime – asmeninių finansų valdymą. Deja, tik labai nedidelė dalis studentų nepatiria finansinių sunkumų ir su finansiniais iššūkiais susitvarko sklandžiai. „Swedbank“ užsakymu atlikta studentų apklausa rodo, kad tik trečdaliui studijuojančiųjų pakanka turimų lėšų, o kas mėnesį pinigų pritrūksta kas penktas studentas.

Kiek šiemet studentams kainuos išsinuomoti būstą? Nekilnojamojo turto agentai jaunimui džiugių naujienų neturi – per kelerius metus vien sostinėje nuoma pabrango daugiau kaip dešimtadaliu. Į butų žvalgybą besileidžiantys studentai piktinasi, kad nuomos kainos viršija padorumo ribą. Tuo tarpu ekspertai ragina nepamiršti – esą rudeniop situacija pasitaisys ir nuoma atpigs. Trečio kurso studentai Lukas ir Linas kol kas glaudžiasi universiteto, taip vadiname barake.

Pirmadienį prasideda studentų prašymų valstybės remiamoms paskoloms priėmimas. Studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą 2016-2017 mokslo metams, elektroninius prašymus-anktetas galės pateikti iki rugsėjo 16 dienos. Paskolos suteikiamos studijų įmokai sumokėti, pragyvenimui, dalinėms tarptautinėms studijoms.

Aukštosios mokyklos bendrojo priėmimo metu šiemet priėmė 23 468 studentų (9,8 proc. mažiau nei pernai), iš jų 14 832 yra šių metų abiturientai (14,6 proc. mažiau). 235 asmenys pasirašė po dvi studijų sutartis, todėl galiojančių studijų sutarčių yra 23 703, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. Asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti šiemet buvo pateiktas 30 931 prašymas (5 proc.

Liko kiek daugiau nei puse mėnesio, kai į didžiuosius Lietuvos miestus suplūs gausus būrys studentų. Suprantama, kad didžiausi gyvenimo pokyčiai laukia pirmakursių, kurių dauguma išbandys, ką reiškia gyvenimas studentų bendrabutyje, trumpiau dar vadinamame „barake“. Socialiniuose tinkluose pagausėjo nuotraukų iš „barako“ gyvenimo. Jau studento duonos atikandę jaunuoliai dalinasi nuotraukomis tarsi norėdami perspėti pirmakursius apie jų laukiantį gyvenimą.

Lietuvai pakaktų dviejų - trijų didesnių universitetų, sako švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė. Tačiau ji priduria nematanti pagrindo priverstinai mažinti aukštųjų mokyklų skaičių ir sako, kad „pats gyvenimas tai sutvarkys“. „Žinot, jei taip jau drastiškai - du trys universitetai dideli ir viskas“, - Žinių radijui antradienį sakė A.Pitrėnienė, paklausta, kelių universitetų reikia Lietuvoje. Tačiau ministrė neįvardijo, kurių universitetų Lietuvai nereiktų.

Dažnas mokyklą baigęs jaunuolis renkasi arba studijas užsienyje, arba iš viso nusprendžia neskubėti studijuoti. Trūkstant studentų lietuvių, universitetai mielai priima jaunuolius kad ir iš Afrikos. Uteniškis Vladas studijuoti nusprendė sostinėje. Apie verslininko karjerą svajojančiam jaunuoliui čia, į Romerio universitetą, pavyko įstoti iškart pabaigus mokyklą.

Baigiasi bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas pirmasis etapas - šiame etape gavę kvietimus studijuoti sutartis su aukštosiomis mokyklomis turi pasirašyti iki ketvirtadienio vakaro. Šiame etape kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet sulaukė beveik 25 tūkst. asmenų. Penktadienį bus paskelbtos likusios laisvos vietos ir prasidės antrasis pagrindinio priėmimo etapas.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.

Savaitgalį Šiaulių universiteto (ŠU) priėmimo komisija paskelbė bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Iš Šiaulių universitete I pakopos (bakalauro) studijas pasirinkusiųjų skaičiaus matyti, kad šiemet universitetą papildysiančių studentų kiekis bus panašiai toks, koks ir praėjusiais metais. Į bakalauro studijas jau pakviesti 255 stojantieji, iš jų 72 – į valstybės finansuojamas studijų vietas, 1 – į valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija.

Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remiantis nekilnojamojo turto portalo skelbimų statistika apžvelgiama, ką ir už kokią kainą galima išsinuomoti didmiesčiuose. Butų nuomos kainos didesnės nei pernai Šiemet butus nuomojančių savininkų lūkesčiai didesni nei pernai – už nuomą prašoma bent keliais procentais didesnės sumos.