studentai

Kartais tam, kad laimėtum, reikia pasitelkti kiek neįprastus ir netikėtus sprendimus – būtent tą ir padarė JAV bėgikas Infinite’as Tuckeris. Arkansase, JAV, savaitgalį vyko lengvosios atletikos varžybos, kuriose varžėsi stipriausi šalies studentai. I.Tuckeris bėgo 400 m su kliūtimis rungtyje, o ties finišu petys į petį kovėsi su varžovu dėl pirmosios vietos. Siekdamas pergalės bet kokia kaina I.Tuckeris atliko „supermeno“ šuolį, taip išplėšdamas čempiono vardą.

Egzaminai yra sudėtinga gyvenimo dalis, tačiau reikalinga. Žinių patikrinimo itin nemėgsta mokiniai ir studentai, todėl, bijodami, kad gali susimauti ir pakreipti save netinkamu keliu, pasiryžta pasidaryti paruoštukus. Paruoštukai su laiku tampa vis labiau išmanūs. Tušinuku prirašytas delnas jau seniai tapo nepopuliariu būdu sukčiausi. Socialiniuose tinkluose plinta iš kito verčiančios idėjos, kaip mokiniai bei studentai sugalvoja pasislėpti jiems reikalingą informaciją.

Kiekvienas jaunas žmogus savo gyvenime susiduria su abejonėmis ir klausimais, kokią profesiją rinktis, kad darbas ateityje būtų mielas širdžiai ir perspektyvus. Norint tai išsiaiškinti, tenka išspręsti daugybę uždavinių: pažinti savo gebėjimus ir lūkesčius, kuo anksčiau susipažinti su darbo rinka ir galimybėmis joje. Vis dėlto, universalaus atsakymo, kaip reikėtų planuoti savo karjerą – nėra, tai individualus procesas, tačiau tik bandant įvairius variantus ir galimybes, galima atrasti atsakymus.

Nors patekti į geriausius užsienio universitetus nėra lengva, tačiau tai nėra neįmanoma misija. Tai jau kurį laiką įrodinėja amerikietis Jeremy Meyer, padedantis lietuviams moksleiviams ir studentams siekti savo svajonių studijuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ar Jungtinėje Karalystėje. Mokslai JAV įprastai yra gerokai brangesni nei kitose šalyse. Čia už metus mokslo universitete mokama ir po 60 ar 80 tūkst. dolerių.

Nors patekti į geriausius užsienio universitetus nėra lengva, tačiau tai yra įmanoma. Tai jau kurį laiką įrodinėja amerikietis Jeremy Meyer, padedantis lietuviams moksleiviams ir studentams siekti savo svajonių studijuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ar Jungtinėje Karalystėje. Mokslai JAV įprastai yra gerokai brangesni nei kitose šalyse. Čia už metus mokslo universitete mokama ir po 60 ar 80 tūkst. JAV dolerių.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) studentų krepšinyje užfiksuotas nesportiškas elgesys, daugeliui sukėlęs milžinišką nepasitenkinimą. Rungtynių metu tarp „Nichols College“ ir „Fitchburg State“ universitetų, pastarosios ekipos žaidėjas be jokios priežasties pasiuntė į nokautą savo varžovą. Incidentas įvyko iškart po to, kai „Nichols College“ studentas Nate'as Tenaglia smeigė tolimą metimą. Netrukus jis sulaukė netikėto priešininko smūgio alkūne į veidą.

Prasidėjus mokslo metams didžiuosius Lietuvos miestus užplūdo jaunimas iš įvairiausių šalies kampelių. Ne paslaptis, kad rudens pradžia – didžiausias iššūkis pirmakursiams, kuriems pirmą kartą tenka susidurti su savarankišku gyvenimu paliekant rūpestingų tėvų namus. Svetimas miestas, naujos pažintys, kita mokymo įstaiga – tik dalis sunkumų, su kuriais susiduria naujai iškepti studentai, o kur dar savarankiškas biudžeto planavimas bei sąskaitos. Pradžioje gali pasirodyti, kad visko net per daug.

Rugsėjo mėnesis daugeliui jaunuolių asocijuojasi su naujo, savarankiško gyvenimo pradžia. Daugelis jų atsikelia į didžiuosius šalies miestus ir pradeda nepriklausomą gyvenimą nuo suaugusiųjų. Tiesa, dalis studentų paragauja ir tikrosios studento „duonos“ – gyvenimo universiteto bendrabutyje. Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje studentų grupėje išplito neregėti vaizdai iš Vilniuje esančių aukštojo mokslo įstaigos bendrabučių.

Trečioje pagal dydį kolegijoje Lietuvoje - Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK) - šiais metais įvyko studentų priėmimas į 22 studijų programas. Pasibaigus visiems stojimų į aukštąsias mokyklas etapams prie kolegijos akademinės bendruomenės prisijungė 890 pirmo kurso studentų, iš kurių daugiau negu pusė studijuos valstybės finansuojamose vietose. Naujus mokslo metus kolegija pasitinka su daugiau nei 2600 studentų.

Vos prieš kelias dienas su trenksmu startavo naujieji mokslo metai. Tai ypatingas laikas ne tik jaunesniems moksleiviams, bet ir naują gyvenimo etapą pradedantiems studentams. Nemenkos dalies studentų laikinaisiais namais keleriems metams į priekį taps universitetų ar kolegijų bendrabučiai. Tad logiška, kad visada norisi gyventi gražiai ir draugiškai. Tik kartais tai gali būti sunkiai suderinama. Juk į bendrabutį suvažiuoja pačių įvairiausių charakterio bruožų žmonės.

Užkietėjusio sveikuolio parlamentaro Dainiaus Kepenio parengtose Sveikatos stiprinimo politikos gairėse nugulė daug pasiūlymų, kurie paliestų visus Lietuvos gyventojus nuo darželinukų iki senjorų. Valstiečių narys užsimojo pertvarkyti šalies sveikatos politiką, keisdamas įvairias jos sritis nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki alternatyvios medicinos įteisinimo ir premijų už sveiką gyvenseną.

Ne visi žmonės mėgsta tvarką. Kai kurie paaugliai yra tokie netvarkingi, kad varo tėvams galvos skausmą. Tokių žmonių kambariuose galima surasti ne tik maisto likučių, mėnesį neskalbtų kojinių, bet ir panaudotų servetėlių ar kitų nešvarių dalykų. Vieni sako, kad netvarka atspindi menišką asmenybę, tačiau tai yra ir didelio apsileidimo ženklas. Kambarys pavirtęs į šiukšlyną gali sukelti ne tik pykčius su tėvais, bet ir rimtų sveikatos problemų.

Nežinia, ar į aukštąsias mokyklas pretenduojantys abiturientai išties pabūgo šiemet padidintos stojimo kartelės, bet universitetai stojančiuosius vilioja naudodami būtent šį naratyvą. Štai vienas Vilniaus universiteto (VU) fakultetas stojančiuosius ramina – nebijokite „per aukštos“ kartelės, vis tiek galite tapti mūsų studentais.

Santykinai daugiausiai valstybės finansuojamų studentų šiemet neteks Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), kuris vykdant aukštojo mokslo reformą jungiamas prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).  ASU kviečiamų studijuoti valstybės lėšomis lyginant su pernai sumažėjo nuo 183 iki 86 (53 proc.). Bendrai kvietimų (į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas) čia sumažėjo 34 procentais.

Pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo, kad 27 tūkstančiai norinčiųjų studijuoti labiausiai varžosi dėl medicinos, odontologijos, informacinių technologijų, teisės ir kitų specialybių. Labiausiai būsimieji studentai veržiasi į Vilnių ir Kauną. Tuo tarpu darbo biržos atstovai vaikytis populiarumo nepataria, esą kai toks kiekis tą patį studijuojančių būsimų darbo rinkos dalyvių, gali likti be darbo. „Medicina LSMU ir VU, po to odontologija LSMU.

Pasinėrę į nuobodžius darbus, įnikę į rutiną, daugelis mūsų su meile prisimena senus gerus studentavimo laikus. „Oi, kokie laikai buvo“, – šūkteli susitikę su kursiokais. Tačiau ar tikrai toks malonus buvo studentavimo laikotarpis? Tai ne vien pasisėdėjimai ant žolytės, mėgaujantis kursiokių suruoštu pikniku. Ir ne vien lėbavimai miestų centruose bei naujos neužmirštamos pažintys.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

Išleistuvių, nesvarbu, ar tai būtų mokykla, ar universitetas, laukia visi. Tai tarsi vieno gyvenimo etapo užbrėžimas ir žingsnis geresnės ateities link. Daugybė žmonių šią progą mėgsta paminėti triukšmingai. Nors oficialiai išleistuvių šventei ruošiamasi ilgai, apgalvojant visas detales, dūzgės būna tarsi kitas pasaulis. Mokyklą pabaigę abiturientai taip atsipalaiduoja, kad pademonstruoja geriausius alkoholio, tabako, nusirenginėjimo, šokių ant stalų triukus.

Birželio 18 d. – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto gimtadienio šventė. Jau 27-ąjį gimtadienį švenčiantis Komunikacijos fakultetas kvietė į bakalauro ir magistrantūros studijų programų diplomų įteikimo iškilmes. Diplomų įteikimo iškilmės yra puiki proga susitikti visai Komunikacijos fakulteto bendruomenei – studentams, dėstytojams, mokslininkams, socialiniams partneriams ir alumnams.

Aukštojo mokslo siekiantiems kilstelėta konkursinio balo kartelė davė rezultatų – naujausi duomenys rodo, kad sparčiai auga labiau motyvuotų studentų, tačiau susidomėjimas valstybės nefinansuojamomis studijomis menksta. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) antradienį pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Apžvalgoje išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle ir inovacijose.

Šiandien, birželio 18 d., prasideda pagrindinė stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo sesija, kuri truks iki liepos 10 dienos. Pretenduojantys stoti į menų ar ugdymo mokslų programas, raginami savo prašymus registruoti kuo greičiau, mat įtraukti šias studijų programas galima ne vėliau, kaip 24 val. iki prasidedant stojamajam egzaminui, testui arba motyvacijos vertinimui.

Apie Lietuvą drebinančius seksualinio priekabiavimo skandalus prabilo ir studentai. Naujausi jų tyrimai atskleidžia, kad 1 iš 20 studentų šalyje kenčia nuo seksualinio smurto. Priekabiauja ne tik dėstytojai, bet ir patys jaunuoliai. Esą lietuvaičiai per daug toleruoja seksualinį priekabiavimą, o valdžia bei universitetai tuo praktiškai nesirūpina. Pirmaisiais metų mėnesiais vienas po kito lietuvius šiurpino seksualinio priekabiavimo skandalai. Beveik visos istorijos liečia aukštąsias mokyklas.

Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristatė institucinį Lietuvos universitetų reitingą. Vertinant universitetus, tradiciškai remtasi tais pačiais, kaip ir ankstesniais metais, vertinimo kriterijais bei svoriais, nes tai leidžia tiek pačioms aukštosioms mokykloms pamatyti pokyčius, tiek garantuoja reitingavimo patikimumą.

Penktą kartą žurnalas „Reitingai“ pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Vertindamas gimnazijas, žurnalas „Reitingai“ mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius.

Bendrasis priėmimas į aukštąsias Lietuvos mokyklas prasidės birželio 1 dieną. Būsimų studentų laukia naujovės. Viena jų nustebino net ilgametę patirtį turinčius aukštųjų mokyklų atstovus. Šiemet norintiems gauti brandos atestatą, privaloma išlaikyti 2 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną laisvai pasirinktą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia universitetuose didinanti valstybės finansuojamų vietų skaičių matematikos, fizinių ir gyvybės mokslų srityse. Anot ŠMM, šiemet skirstant valstybės finansavimą studijoms siekta atliepti darbo rinkos poreikius, atsižvelgus į investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pageidavimus. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc.

 Lietuvoje mažiau nei pusė – apie 42 proc. – studentų mano, kad dabartinės jų studijos parengs juos vietos darbo rinkai. Lietuvos studentai yra vieni pesimistiškiausių vertindami studijų naudą pasirengimui dirbti, rodo 28 Europos šalyse vykdytas tyrimas, jį 2016-2018 metais atliko į „Eurostudent“ tinklą susivienijusios šalių institucijos. Lietuvoje 2016 metų balandžio–birželio mėnesiais apklausta per 3,3 tūkst. pirmos, antros pakopos ir vientisųjų studijų universitetų bei kolegijų studentų.

„Šiuolaikiniai studentai praranda susidomėjimą po pirmųjų 20 minučių dėstymo, jie nenori tiesiog sėdėti ir klausytis paskaitų, jie nori imtis realių veiksmų“, – sako Monterėjaus technologijos universiteto (Tecnológico de Monterrey, Meksika) akademinių reikalų direktorius dr. Martinas Velazguezas.

Vyriausybė pritarė, kad nuo rugsėjo studijos būtų finansuojamos didesniam skaičiui priimtų pirmakursių nei pernai. „Kaip ir buvome įsipareigoję, šiais metais pradedame įgyvendinti Vyriausybės nuostatą dėl nemokamo bakalauro studijų. Tad valstybės lėšomis galės studijuoti daugiau pirmakursių negu anksčiau – t.y. visi, kurie peržengs stojamojo balo kartelę ir pretenduos į valstybei reikalingas studijų programas“, – pranešime spaudai teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pedagogiką studijuojantys studentai jau kelis mėnesius negauna 115 eurų siekiančių stipendijų. Stipendijos vėluoja po to, kai joms skirti pinigai nukeliavo dėstytojų algoms kelti. Dalis studentų dabar vos suduria galą su galu, pinigus priversti skolintis. Švietimo ir mokslo viceministras aiškina, kad studentai situaciją dramatizuoja. Tuoj savaitgalis, laukia ir Velykų atostogos.

Išmokos vėluoja ne tik vaikus auginantiems tėvams. Laiku neišmokėtų pinigų laukia ir studentai. Pedagogikos studijas pasirinkę jaunuoliai guodžiasi, kad stipendijos jų kišenių nepapildo jau nuo sausio. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovams dėl to - apmaudu. Esą šiuo metu ieškoma būdų, kaip išspręsti šį klausimą.

Ne vienas studentavo laikus prisimena su nostalgija – nesibaigiantys vakarėliai, nauji draugai ir savarankiškas, nuo nieko nepriklausomas, gyvenimas. Vis dėlto išsvajota realybė ne visuomet būna tokia, kokią įsivaizduojame... Gyvenimas bendrabutyje šiais laikais tampa išbandymu ne vienam studentui. Privačios erdvės dalijimasis su kitais asmenimis ar pasikeitusios buitinės sąlygos ne vieną į didmiestį mokytis išvykusį jaunuolį varo į neviltį.

Kas jau kas, bet Lietuvos studentai sugeba tiek šokiruoti, tiek priversti juoktis iki negalėjimo. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Prastas kambariokas“ atsirado naujų nuotraukų iš Lietuvos ir, kaip galima įtarti, viso pasaulio studentų gyvenimo. Pamatykite šias nuotraukas atnaujintoje galerijoje. Įspėjame, kad dalis vaizdų gali šokiruoti, bet šios nuotraukos tarp studentų yra itin populiarios ir sukelia daug emocijų bei iššaukia komentarų audrą.

Vidaus reikalų ministerija siūlo plėsti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – jei būtų pritarta pataisoms, šalyje devynis mėnesius galėtų gyventi studijas ar mokslinius tyrimus čia vykdę užsieniečiai. Pagal pataisas, kurias trečiadienį numato svarstyti Vyriausybė, studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigę užsieniečiai galėtų šalyje likti tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.

Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvos studentų sąjungos ir Vilniaus universiteto studentų atstovais. Susitikimo metu aptarti studentams rūpimi klausimai: skatinamųjų stipendijų dydis, bendrabučių padėtis, studentų ateitis aukštųjų mokyklų konsolidacijos kontekste, studijų prieinamumas studentams su negalia ir kita. Didės skatinamosios stipendijos studentams Premjeras taip pat sutiko su būtinybe skirti papildomą finansavimą skatinamosioms studentų stipendijoms.

  Seksualiniu priekabiavimu viešai apkaltintas režisierius Jonas Vaitkaus nušalintas nuo darbo su studentais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.   Rektorato sprendimu J. Vaitkus nušalintas nuo darbo su studentais, kol bus atliekamas ikiteisminis tyrimas, BNS sakė akademijos atstovė Beata Baublinskienė. Pasak B. Baublinskienės, ketvirto kurso studentams dėstantis J. Vaitkus LMTA vadovybei kol kas paaiškinimų dėl situacijos nepateikė, su juo dar rengiamasi susitikti.

Fotografė Josephine Sittenfeld nusprendė įgyvendinti išties unikalią idėją – sukviesti savo kursiokus ir atkartoti senas nuotraukas šiandien. Prieš 17 metų kartu mokęsi bendraamžiai nuotraukų projekte idealiai atkartojo paauglystės kadrus. Svarbus dėmesys skirtas ne tik vietai, bet ir žmonių pozoms, dekoracijoms. Įdomu tai, kad prieš keliolika metų Prinstono universitetą baigę studentai šiandien atrodo mažai tepasikeitę. Fotografijos projektas, pavadintas „Vėl susitikom“ (angl.

Lietuvai trečią kartą pristatytas „Akademinio sąžiningumo indekso“ tyrimas. Kaip skelbia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai, juo siekta įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą bei pokytį Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tyrimas atskleidė kelias ryškėjančias tendencijas. Viena iš jų – Lietuvoje neryškiai, bet gerėja situacija ir mažėja nusirašymo atvejų, tačiau auga studentų nepasitenkinimas studijomis.

Gali privesti arklį prie vandens, bet negali priversti jo gerti. Gali priimti studentą į universitetą, bet negali priversti jo mokytis. To norėti jis turi pats. Vis daugiau kalbame apie dėstytojo vaidmenį, mokymo metodus, kokybę. Tačiau kai pokalbis pakrypsta studentų link, daugiau kalbame apie jų pasitenkinimą, nei jų vaidmenį, mokymosi metodus, kokybę.

Pasinėrę į nuobodžius darbus, įnikę į rutiną, daugelis mūsų su meile prisimena senus gerus studentavimo laikus. „Oi, kokie laikai buvo“, – šūkteli susitikę su kursiokais. Tačiau ar tikrai toks malonus buvo studentavimo laikotarpis? Tai ne vien pasisėdėjimai ant žolytės, mėgaujantis kursiokių suruoštu pikniku. Ir ne vien lėbavimai miestų centruose bei naujos neužmirštamos pažintys.

 Kitais metais daugės gaunančių socialines stipendijas studentų, šiek tiek kils stipendijų dydis, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. „Viena iš labai svarbių aukštojo mokslo pertvarkos darbų krypčių, tiesiogiai susijusi su studentais, kokybiškų studijų prieinamumo didinimas. Tai reiškia pirmiausiai socialinės paramos – socialinės stipendijos – didinimą tiems, kuriems jos reikia, kad iš viso galėtų studijuoti.

Trys Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) krepšininkai, kurie Kinijoje buvo sulaikyti dėl vagysčių trijose prabangiose parduotuvėse, trečiadienį viešai atsiprašė, o jų treneris Steve'as Alfordas paskelbė, kad jie nušalinami neribotam laikui.

 Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda, trečią kartą dalyvavusi didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, iškovojo konkurso didįjį prizą aplenkdama daugiau nei 300 stipriausių universitetų komandų pasaulyje. Didžiojo prizo bei aukso medalio apdovanojimus papildė ir nominacijos dar aštuoniose papildomų prizų kategorijose bei trys laimėti prizai, pranešė VU.

Tūkstančio eurų alga Lietuvos mokytojams - tai žada Vyriausybė, sukirtusi rankomis su švietimo profsąjungomis. Mokytojams įvedamas etatinis darbo apmokėjimas - pedagogai turėtų gauti stabilius atlyginimus, o ne, kaip yra dabar, priklausomus nuo dėstomų pamokų skaičiaus.

Jei nežinai, koks darbas laukia tavęs Lietuvoje pabaigus studijas užsienyje, turime gerų žinių: šį rudenį „Global Lithuanian Leaders“ organizacijos inicijuota „Talentai Lietuvai“ programa į Lietuvą sugrįžti pradėti karjerą kviečia jau penktąjį kartą. „Talentai Lietuvai“ – tai unikali karjeros pradžios Lietuvoje programa, skirta užsienio universitetų absolventams ir jauniesiems lietuvių profesionalams, kurie dairosi galimybių grįžti.

Tarptautinės Europos organizacijos Dream Foundation duomenimis, nuo 1998 m. užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių išaugo nuo 5,5 tūkstančių iki daugiau nei 20000 tūstančių.

Kas jau kas, bet Lietuvos studentai puikiai žino, kaip prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų barake. Jie noriai dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos kartais tikrai šiurpios situacijos ir vaizdai. Bet niekas dėl to neskuba smerkti jaunosios kartos. O kam nėra pasitaikę, kad prisviltų puodas arba sugestų šaldytuve užsistovėję produktai. Maža to, iš nuotraukų galima įvertinti ir kulinarinius studentų gabumus. Pavyzdžiui, sumuštinių keptuvė – kartais panaudojama ne pagal tiesioginę paskirtį.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta nuotraukos iš Lietuvos studentų gyvenimo bendrabučiuose. Suprantama, daugumoje fotografijų matosi netvarka – suversti kambariai, išmėtyti daiktai, prisvilę puodai. Galima būtų vardyti ir vardyti... Bet, pasirodo, toli gražu ne viskas yra taip blogai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ruduo sostinėje – metas, kai į gatves išrieda nauji vairuotojai. Iš mažesnių miestelių atvykę studentai neretai bijo vairuoti Vilniuje, esą čia eismas intensyvesnis, o vairuotojai agresyvesni nei kitose vietovėse. Biržietė Indrė Vilkuotytė Vilniuje kasdien nuvažiuoja po 40-50 kilometrų, tačiau neslepia, jog pirmomis savaitėmis sunkumų vairuojant sostinėje pasitaikė. Apie sunkumus, su kuriais sostinėje susidūrė naujokė, Elenos Jančiukaitės reportaže.