studentai

Birželio 1 dieną prasidės pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.

Vilniaus universitetas (VU) šeštadienį mini 444 metų sukaktį, sostinėje taip pat vyks tradicinė universiteto studentų rengiama Fiziko diena. Gimtadienio renginiai prasidės 9 val. VU Didžiajame kieme menininko, tyrėjo Julijono Urbono ir kompozitorės Gailės Griciūtės meninė garso instaliacija (D)in (D)an, planuojamas ir trumpas VU rektoriaus Rimvydo Petrausko bei instaliaciją kūrusių menininkų susitikimas.

Ketvirtadienį prasidėjusi didžiausia Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Karjera & Studijos“ šiemet išskirtinė  – joje nedalyvauja universitetai, skelbia Lietuvos ryto televizija. Įprastai parodoje dalyvauja ir užsienio universitetai, tačiau šiemet studijų mugė yra skirta tik Lietuvos švietimo įstaigoms.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų, pernai ši suma siekė 13,4 mln. eurų. Tokiam nutarimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kuriuo numatoma jų reorganizacija. Pagal planą, kolegijos iki 2029 metų privalėtų turėti bent 1200 studentų, o absolventų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją turėtų pasiekti ne mažiau kaip 76 procentus, taip pat nustatomi rodikliai dėl akademinio personalo.

Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) vyko Arizonos derbis, kuriame pergalę pasiekė Ąžuolo ir Tautvilo Tubelių atstovaujama „Wildcats“ (13/1), svečiuose 69:60 (45:28, 24:32) įveikusi „Sun Devils“ (11/3). Tautvilas ant parketo nepasirodė, o Ąžuolas per 35 minutes pelnė 21 tašką (6/12 dvit., 1/2 trit., 6/8 baud.), atkovojo 9 ir perėmė 1 kamuolį, 3 kartus klydo, 4 – prasižengė. Nugalėtojams taip pat po 12 taškų pridėjo buvęs žalgirietis Kerras Kriisa (5 rez. perd., 6 kld.

Apie prastą Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučių būklę girdėję ne vienas ir ne du. Ten atsikraustę studentai kambarius turi susiremontuoti patys, kad galėtų padoriai gyventi. Vis dėlto kai kur kambariai tarptautiniams studentams – atvirkščiai nei lietuviams – atnaujinti ir gražūs. Keletas universitetų atskleidė savo planus dėl įvairių renovacijų ar naujų bendrabučių statybų, kurių galima tikėtis per ateinančius porą metų. Tačiau dėl to ženkliai pakils kainos, kai kur – galbūt net iki 300 eurų.

Prasidedant trečiajam mokslo metų mėnesiui, dalis studentų, atsikandę triukšmingo studentiško gyvenimo universitetų bendrabučiuose, ieško, kur Vilniuje išsinuomoti butą ar kambarį. Visgi galiausiai daugumą nuo šios minties atbaido itin pakilusios nuomos kainos, mat retas žino, kad nuomai išleistas sumas gali atgauti.

Per pastaruosius 22-ejus metus Lietuvos sportininkai šešiose vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo 23 įvairios prabos medalius. Prasčiausiai vasaros olimpinių žaidynių istorijoje lietuviai pasirodė pernai, kai Japonijos sostinėje Tokijuje vienintelį medalį iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė. Palyginimui, daugiausia medalių – net 113 – Tokijuje laimėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinė.

Šiąnakt startuoja NCAA (Nacionalinės koledžų atletų asociacijos) čempionatas, kuriame žais ir būrys Baltijos šalių krepšininkų. NCAA I diviziono vyrų krepšinio pirmenybėse iš viso rungtyniaus net 27 Lietuvos pilietybę turintys žaidėjai, 6 – Latvijos, 8 – Estijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais. Susitikime ir diskusijoje ministras teigė, kad Rusijai įplieskus siaubingą karą Ukrainoje, Lietuva tapo naratyvų kūrėja, kuri keitė ir keičia vyraujantį Vakarų požiūrį į agresorių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad situacija dėl rugsėjo pradžioje buvusio vietų stygiaus studentų bendrabučiuose normalizavosi. Ministerijos duomenimis, Vilniaus universitete (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (Vilnius Tech), kur galimybės apsigyventi bendrabučiuose laukė daugiausiai studentų, eilių „praktiškai neliko“.  „VU ir „Vilnius Tech“ studentų, kurie daugiausia ir laukė galimybės apsigyventi bendrabutyje, eilių praktiškai nebeliko – šiuo metu, kaip i...

JAV prezidento Joe Bideno planas nurašyti dalį studentų paskolų vyriausybei atsieis 400 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį pranešė Kongreso biudžeto biuras (CBO).  Manoma, kad ši sąmata, kurios paprašė konservatyvūs įstatymų leidėjai ir kurią paskelbė apolitiška federalinė institucija, dar labiau pakurstys karštą demokratų ir respublikonų ginčą šiuo klausimu.  „CBO apskaičiavo, kad paskolų nurašymui reikės dar maždaug 400 mlrd. JAV dolerių“, – pranešė CBO.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje penktadienį prasideda „13.7 Šviesų festivalis“, per kurį ši miesto dalis nušvis meno kūriniais. Kaip pranešė KTU, bus įrengtos aštuonios interaktyvios šviesos instaliacijos, o renginio lankytojai turės galimybę sukurti dar 100 atskirų šviečiančių elementų, susijungiančių į paskutinę festivalio instaliaciją. Festivalio metu vyks kūrybinės dirbtuvės, koncertai.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK). PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo aukštojo mokslo klausimais Andriaus Zalitčio teigimu, šią savaitę turėtų likti apie 100 studentų, kurie neturės vietos bendrabučiuose. „Situacija tokia, kad praėjusią savaitę į universitetų pagalbą atkeliavo kolegijos ir buvo išspręsta apytiksliai 200 bendrabučio vietų klausimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Zalitis.

Chaosas dėl studentų bendrabučių Vilniuje ir Klaipėdoje. Ne visi mokslus vėl krimsti pradėsiantys jaunuoliai turi, kur gyventi: eilėse dėl bendrabučio kambario laukia šimtai studentų. Mat nuomos kainos studentams neįkandamos, o bendrabučiuose vietų tiesiog nėra. Dalis studentų prašo valdžios įsikišimo: kompensacijų už nuomą. Proga įgelti konservatorių valdomai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai naudojasi socialdemokratai, kurie šalia ministerijos suorganizavo protestą.

Rugsėjis jau ryt, o kai kurie studentai, į sostinę atvykę siekti aukštojo mokslo, dar suka galvas, kur gyventi. Vietų bendrabučiuose nėra, o išsinuomoti būsto dalis neturi galimybių – brangu. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, keletas žmonių  trečiadienį susibūrė į mitingą.

Būstų nuomos kainoms kylant ankšta darosi studentų bendrabučiuose. Kas priversti gyventi nedideliame kambaryje trise, o kas visai vietų juose negavo. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, prieš pat Rugsėjo 1-ąją jie bursis į mitingą – prie ministerijos iškils palapinių miestelis.

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams miestus užplūsta darbo ieškantys studentai. Ekspertų teigimu, naujoji karta kelia aukštus reikalavimus darbo vietai ir ieško karjeros galimybių. „Populiariausi darbai tarp studentų yra tie, kurie nereikalauja aukštos kvalifikacijos ir didelės darbo patirties.

Likus visai nebe daug iki naujų mokslo metų pradžios, būsimi studentai sprendžia gyvenimo mieste galvosūkius. Smarkiai pakilusios butų nuomos kainos pakoregavo ir būsimų pirmakursių pasirinkimus. „Iš pradžių ruošiausi su draugėmis nuomotis butą, bet vėliau pasidomėjome kainomis ir supratome, kad neturime, iš ko rinktis, tad daugelis pasirinko bendrabutį“, – pasakoja būsima Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Kotryna Brusokaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pratęsė stipendijas įstojusiems į pedagogikos studijas iki 2020-ųjų. Šios 115 eurų mėnesinės tikslinės stipendijos pedagogų rengimo programose studijuojantiems studentams bus mokamos toliau pagal projektą „Tęsk“, nepaisant to, jog Europos socialinio fondo finansuojamas projektas baigėsi. Šias stipendijas būsimiems pedagogams nuo šiol padengs valstybė, joms numatyta beveik 64 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Per pagrindinį vasaros priėmimą mokytis profesinėse mokyklose pakviesta 18 tūkst. 490 stojančiųjų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Šis skaičius yra beveik 200 didesnis nei pernai per vasaros priėmimą. Kvietimo mokytis valstybės finansuojamose vietose sulaukė 18 tūkst. 106 jaunuoliai, tai yra 279 daugiau nei praėjusiais metais.  LAMABPO duomenimis, 10 tūkst. 894 pakviestieji turi vidurinį išsilavinimą.

Per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3104 asmenys, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Iš jų dauguma – 2120 – pakviesti studijuoti kolegijose, 984 – universitetuose.

Rugpjūčio 10 dieną vyko papildomas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Jo metu kvietimus studijuoti likusiose laisvose studijų vietose gavo daugiau nei 3 tūkstančiai asmenų. Visgi į raginimus rinktis slaugos ir informacinių technologijų (IT) studijas būsimi studentai neatsiliepė. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raginimo stoti į rinkoje labiausiai reikalingas specialybes – slaugos ir IT studijas – studentai neišgirdo, į pedagogikos studijas pakviesti 172 asmenys.

Per pagrindinį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis šiemet pasirašytos 17 tūkst. 76 sutartys, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Daugiausia studijų sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu, čia studijuos beveik ketvirtadalis visų įstojusiųjų. Į valstybės finansuojamas vietas priimti 10 tūkst. 932 jaunuoliai, 2136 mokės už mokslą.

28 studentai, įvertinti už puikius akademinius pasiekimus įvairiose studijų kryptyse, tapo 2022–2023 studijų metų prezidentų vardinių stipendijų laureatais.

Studijuoti valstybės finansuojamose vietose aukštosios mokyklos pakvietė beveik 700 mažiau studentų nei pernai, priimtųjų į mokamas vietas skaičius išaugo daugiau nei tūkstančiu. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) penktadienį paskelbti duomenys rodo, kad iš viso studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 20,5 tūkst. asmenų, iš jų 10 892 – universitetuose, 9 625 – kolegijose.

Estija ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos piliečiai nebegalės gauti laikino leidimo gyventi šalyje ar studento vizos.   „Tolesnis sankcijų Rusijai taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti nepaliaujamą spaudimą šiai šaliai“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. „Jei sankcijos padės sustabdyti Rusijos agresiją, tai turės teigiamą poveikį mūsų pačių saugumui“, – pridūrė jis.

Lenkijos mieste Lodzėje liepos 16 dieną prasidėjo Europos universitetų žaidynės (EUG2022). Tai stambiausias studentų sporto renginys Europoje, kuriame šiemet dalyvauja daugiau nei 6 tūkst. atletų, atstovaujančių 47 nacionalinėms studentų sporto federacijoms. Šiemet žaidynėse Lodzėje vykdomos 20 skirtingų sporto šakų varžybos, o trečiadienį pirmuosius startus turėjo plaukikai.

Lietuvoje smarkiai kylant būsto nuomos kainoms, universitetai sako galintys sutalpinti absoliučią daugumą bendrabučiuose gyventi pageidaujančių studentų. Vis dėlto jų negavusieji, pasak studentų atstovų, yra priversti dirbti, kad galėtų save išlaikyti, o apgyvendinimo infrastruktūra bendrabučiuose – prasta.

Kauno studentų išradingumas stebina pasaulį. Drauge su dėstytojais jie sukūrė unikalų įrenginį – elektrokopterį. Kūrėjai įsitikinę, kad šis drono ir sraigtasparnio hibridas, dabar galintis greitai pernešti keletą kilogramų sveriančius daiktus, ateityje gabens tonas krovinių ir net žmones. Paskutinė patikra ir naujausias Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto studentų ir dėstytojų kūrinys – elektrokopteris – drono ir sraigtasparnio hibridas, paruoštas skrydžiui.

Vis daugiau moksleivių ir studentų per vasaros atostogas nusprendžia padirbėti. Specialistai pastebi, kad vis dažniau darbo ieško nepilnamečiai moksleiviai. Jiems įsidarbinti sunkiausia, mat darbdaviams keliami papildomi reikalavimai. Panevėžio savivaldybė jau antrus metus įdarbinti jaunus žmones darbdavius skatina pinigais. Penkiolikmečiui Aivarui – pirmoji darbo diena. Būsimas dešimtokas padeda pakuoti šaltyje džiovintas uogas.

Garantuota darbo vieta ir geras atlyginimas vis dar neprivilioja tiek inžinierių, kiek reikia Lietuvoje veikiančioms įmonėms. O ypač trūksta moterų. Darbdaviai sako gerų specialisčių laukiantys išskėstomis rankomis, deja, nėra ką įdarbinti. Studentės vis rečiau renkasi inžinerines studijas. Tad inžinierėmis jau dirbančios moterys bando paneigti vis dar gajus stereotipus. Šildančias pirštines Modesta sukūrė sergančiai draugei dar besimokydama universitete.

Pirmadienį abiturientai laikys populiariausią pasirenkamą brandos egzaminą – anglų kalbos. Šiemet jį nutarė laikyti 17 tūkst. 912 kandidatų, dirbs 183 egzaminų centrai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Balandžio 20, 21 ir 22 dienomis kandidatai jau laikė anglų kalbos kalbėjimo dalį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija sudarys galimybes ukrainiečiams laikyti nacionalinį stojamąjį testą, kuris reikalingas norint pradėti pirmosios pakopos arba vientisąsias studijas Ukrainos aukštosiose mokyklose. Ukrainiečiai abiturientai nuotolinį testą laikys Kaune, Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje. Ši gimnazija yra pavaldi  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Tarp geriausių ir blogiausių Lietuvos mokyklų – praraja, kokios dar nėra buvę. Gimnazijų reitingų sudarytojai pirmą kartą suskaičiavo, kiek mokyklos užaugina šimtukininkų. Kol vienų gimnazijų abiturientai per dešimtmetį priraškė per tūkstantį aukščiausių balų, kitų – apskritą nulį. Neretai 12 klasių baigę moksleiviai tampa tiesiog Užimtumo tarnybos klientais – bedarbiais. Ministerija viltis deda į Tūkstantmečio mokyklų reformą, visgi ekspertai jos vaisiais netiki.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį Vytauto Didžiojo universitete (VDU) susitiko su studentais iš Ukrainos, universiteto rektoriumi prof. Juozu Augučiu, universiteto bendruomene.

Reikšdamas palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms ir reaguodamas į pastaruosius įvykius, Vilniaus universitetas (VU) praplečia 2020 m. vasarą įsteigtos LDK stipendijos sąlygas ir yra pasiruošęs pasiūlyti nemokamas studijas bei finansinę pagalbą Ukrainos studentams, jeigu jų studijos ir aukštojo mokslo siekimas būtų sutrikdytas. Be to, pradėta organizuoti parama Ukrainos akademinei bendruomenei – prie jos gali prisidėti visi norintieji, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jei Seimas pritars, Lietuvos moksleivių lauks pokyčiai ne tik baigiant mokyklą, bet ir stojant į aukštąjį mokslą. Prezidentūra siūlo įtvirtinti, kad įgyti vidurinį išsilavinimą neužtektų tik dviejų mokyklinių egzaminų. Tačiau kartu siūloma ir sukurti mechanizmą, kuris padėti siekti aukštojo mokslo tiems asmenims, kuriems mokykloje sekėsi sunkiau. Seime vis karščiau diskutuojama dėl prezidento Gitano Nausėdos pateiktų Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisų.

„Prasidėjus rudeninei rutinai, krentant termometrų stulpeliui žemyn, auga tik vienas skaičius – per parą nustatytų užsikrėtimų Covid-19 infekcija“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntę Kauno kolegijos studentai. Nors švietimo įstaigose vis dar apribotas kontaktinių pamokų ir paskaitų vykdymas, jos vyksta toliau nepaisant paskutinėmis dienomis itin aukštyn šoktelėjusių Covid-19 infekcijos užsikrėtimo atvejų. Tačiau šį kartą, labiau sutelkime dėmesį į studentus ir paskaitas.

Studentai, kurie neturėdami objektyvių priežasčių atsisakė skiepytis, bet nori gauti galimybių pasus, nuo spalio 15 dienos už testavimą turi susimokėti patys – PGR testų nebefinansuoja valstybė. Testuotis kas kelias dienas –  menkas malonumas, kaskart vidutiniškai atsieinantis per 70 eurų. Jie neatmeta, kad jei taip ir toliau, teks imti akademines atostogas ar studijas perkelti į užsienį.

„Swedbank“ šalies studentams pradeda teikti finansavimą su valstybės garantija. Studentų, kuriems yra skirta valstybės garantija studijoms finansuoti, sąrašas bus paskelbtas spalio 6 d., rašoma pranešime spaudai. Nuo šios dienos jie galės kreiptis į banką dėl finansavimo suteikimo, tai bus galima padaryti iki š.m. lapkričio 5 d. Be to, šįmet užpildyti prašymą ir pasirašyti sutartį dėl paskolos bus galima nuotoliniu būdu – prisijungus prie savo interneto banko paskyros.

Nuo spalio 15 d. įsigalioja studentams svarbūs pakeitimai. Nuo šios dienos galimybių pasui gauti skirtus koronaviruso testus studentai turės apmokėti patys. Prieš galimybių pasą aktyviai pasisakantys Šiauliuose esančios „Gustuko picerijos“ savininkai ėmėsi dar vienos iniciatyvos – siūlosi apmokėti studentų testavimui skirtas išlaidas. Prie jų jungiasi ir kiti verslininkai, planuojama surinkti penkis tūkstančius eurų.

Visuomenei susiskaldžius koronaviruso klausimais, ne išimtis – ir studentai. Vieni teigia palaikantys Vyriausybės sprendimą reikalauti galimybių paso akademinėje aplinkoje, o kiti yra pasimetę – kalba apie emigraciją ir sunkią psichologinę būseną. Psichologė teigia, kad nežinomybė ir situacijos neapibrėžtumas kelia baimę, o profesorius Saulius Čaplinskas pasigenda ir informacijos, kuri motyvuotų jaunimą priimti informuotus sprendimus.

Grupė Seimo narių siūlo leisti politinio pasitikėjimo pareigoms įdarbinti studentus. Tokią Valstybė tarnybos įstatymo pataisą inicijuoja konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė su kitais kolegomis. Šiuo metu norint eiti valstybės tarnautojo pareigas reikalaujama turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.

Naujas mokslų sezonas atvėrė aukštųjų mokyklų duris. Tačiau kontaktinis ugdymas prieinamas ne kiekvienam – galimybių paso reikalavimas kai kuriems studentams pakišo koją. Neturinti imuniteto nuo COVID-19 mergina teigė nemačiusi jokios kitos išeities, kaip tik sustabdyti studijas, nes mokslų tęsti paprasčiausiai nebegalėjo.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Šalies universitetai palaiko galimybių paso naudojimą ugdymo procese, tačiau jiems klausimų kelia kontrolės priemonės, sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Eugenijus Valatka. „Visų bendras matymas yra, kad turime sugrįžti į kontaktinį ugdymą. Galimybių pasas yra atskaitos taškas, jis yra būtinas. Tačiau jo įdiegimas ir panaudojimas kelia klausimų“, – BNS teigė E. Valatka.