stresas

Šokiruojantis vaikų darželio auklėtojų elgesys su mažyliais sukelia pasipiktinimo audras, tačiau vis kartojasi. Blogų įtarimų kamuojami tėvai vaikams net prikabina pasiklausymo aparatus ir renka įrodymus apie esą neadekvatų auklėtojų elgesį. Tokių priemonių ėmėsi tėvai iš Druskininkų. Ir paaiškėjo, kad pedagogės ant vaikų rėkia, grasina diržu ir gąsdina juos suėsiančiais vilkais.

Žiemą gana dažnai nosys parausta. Tai būna nuo šalčio, vėjo. Tačiau kai kurių nosys būna paraudusios visą laiką, nepriklausomai nuo metų laiko, amžiaus ar lyties.  Medikai sako, kad taip yra dėl kraujagyslių išsiplėtimo. Taigi, medikai tvirtina, kad jeigu nosies galiukas dažnai būna paraudęs, tikėtina, kad jūs patiriate milžinišką stresą.

Veido raukšlės, linijos ir įvairios dėmės gali atskleisti ne tik mūsų kasdieninius įpročius, bet ir įvairias vidines organizmo problemas. Pasitikrinkite, ką būtent jūsų veidas bando jums pasakyti apie asmeninę sveikatą.  Paimkite veidrodėlį ar atsistokite namie prieš jį ir pažiūrėkite, kurias iš šių pažymėtų raukšlių, linijų ir dėmių jūs turite veide: 1 – horizontalios linijos ant kaktos ne be priežasties dažnai vadinamos „nerimo linijomis“. Jos išduoda apie neretai patiriamą stresą.

Bent kartą gyvenime visi esame pajautę trūkčiojančią akį ar jos voką. Daugelis žmonių galvoja, kad tokiais atvejais tai labai pastebi aplinkiniai, bet iš tiesų tai dažniausiai matosi tik mums patiems. Tačiau nors jis ir yra nežymus, akies bei voko trūkčiojimas išduoda apie mus kamuojančias ligas. Trūkčiojanti akis, jos vokas ar bent mažas kamputis žmonėms neretai tampa įkyriu ir erzinančiu jausmu. Būtent tokiu būdu organizmas mus įspėja apie galimus organizmo pablogėjimus: Stresas.

 Vyriausybėje buriama darbo grupė, kuri vertins netoli Vilniaus, prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų rezultatus. Pastabas ir klausimus testų ataskaitai darbo grupė turės parengti iki sausio 5 dienos. 13–os asmenų darbo grupei vadovaus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.

„WWE“ žvaigždė Paige teigė galvojusi apie savižudybę, atskleidė, jog sirgo streso sukelta anoreksija ir netgi kentėjo nuo plikimo po to, kai internetinėje erdvėje pasirodė jos sekso vaizdo įrašas. 25-erių metų britė, kilusi iš Norvičo miesto, Anglijos, prakalbo apie siaubą, kurį sukėlė toks žemo lygio įsibrovimas į privatų jos gyvenimą.   „Tai mane labai išgąsdino. Žmonės vis norėjo sužinoti apie mano asmeninį gyvenimą, todėl kartais net nesinorėdavo iš namų kišti nosies“, - sakė ji.

Sekmadienį Lietuvoje atsisveikinsime su vasaros laiku ir laikrodžių rodykles pasuksime valandą atgal. Nors tuo siekiama tinkamai išnaudoti šviesųjį paros metą, dažnai galime išgirsti nuomonių, jog toks laiko keitimas kenkia žmogaus sveikatai. Apie tai, kokią įtaką laiko sukimas daro mūsų biologiniam laikrodžiui, gali sukelti miego sutrikimus bei nerimą, pasakoja psichologė Ignė Lukminė.

 Dauguma lietuvių, net 90 proc., sakosi kasdien patiriantys stresą. Tai didžiausias rodiklis Baltijos šalyse – Latvijoje stresą patiria 86 proc., Estijoje – 84 proc. Tokius duomenis atskleidė šių metų birželio mėnesį visose trijose Baltijos šalyse bendrovės „Sanofi-aventis” ir apklausų kompanijos „Rinkos tyrimų centras” astliktas visuomenės tyrimas.

Rudens pradžioje daugelis ima jausti vis didesnį nerimą, kadangi rugsėjis asocijuojasi su atostogų pabaiga bei prasidedančiu daug streso reikalaujančiu darbymečiu. Vieni nerimą bando užgniaužti savyje, kitiems tai tampa įprastine būsena, tačiau šios būsenos ignoravimu galime iššaukti ir kur kas rimtesnes ligas. „Nerimą galima apibūdinti kaip emocinę reakciją į stresą, kuri kartais atsiranda ir be aiškio priežasties.

Atėjęs ruduo daugeliui žmonių suteikia daugiau bei įprasta streso. Dėl prasidėjusių mokslo metų tėvai priversti perplanuoti savo dienotvarkes ir darbus, kad spėtų vaikus nuvežti į darželius, mokyklas, būrelius ir įvykdytų visus įsipareigojimus darbe. Kai kurie tėvai stresą patiria dėl to, kad vaikai pradeda lankyti mokyklą ar darželį, keičia ugdymo įstaigą, klasę, todėl laukia naujas adaptacinis laikotarpis.

Jei gyvenime turite ambicingų tikslų ir norų, išvengti didžiulio tempo ir nerimo tikriausiai nepavyks. Mūsų gyvenimai yra kupini streso, kurį kartais sunku suvaldyti. Visgi, naujas mokslininkų tyrimas atskleidė labai paprastą būdą, kaip galima susidoroti su stresu ir tai gali padaryti kiekvienas. Tam nereikės nei daug laiko, nei pastangų, nors pats metodas iš pradžių visiems atrodo keistas.

Maždaug metų viduryje žmonės pasijaučia įstrigę darbuose, sergantys ir turintys mažai energijos. Tačiau kada įprastas stresas ir nuovargis tampa perdegimu? Australų gydytojas Sam Hay išskyrė tris pagrindinius perdegimo bruožus, rašo dailymail.co.uk. S. Hay nurodo, kad pirmasis perdegimo ženklas yra prastas miegas. „Tokiems žmonės sunku užmigti, naktį jie daug kartų pabunda, taip pat jie pabunda labai anksti ir nepaliauja galvoti. Jie tiesiog negali sustoti apie viską galvoti“, – sako jis.

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių vitaminų, fizinio aktyvumo. Bet jei darbuotojas vis tiek jaučiasi nuolatos pavargęs, yra abejingas aplinkai ir savo asmeniniams pasiekimams, tuomet reikėtų susirūpinti. Profesinis perdegimas yra įtrauktas į tarptautinį ligų klasifikatorių ir laikomas pakankamai rimtu negalavimu.

Kai kalbame apie vėžio prevenciją, geriausias būdas išvengti šios ligos yra sveikas protas: iki 40 proc. vėžinių susirgimų lemia gyvenimo būdo įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, besaikis valgymas, fizinio aktyvumo stoka, rašo Britų vėžio žurnalas.

Stresas ir egzaminai didžiajai daliai moksleivių ar studentų yra neatsiejami dalykai. Nesvarbu, kiek kartų būtų kartojama, kad jaudinimasis gali tik pakenkti egzaminų rezultatams, įtampos suvaldymas jaunam žmogui – tikras iššūkis. Deja, daliai jaunuolių egzaminų sesija atneša ne išsvajotus įvertinimus, bet nervinį išsekimą ir ligų protrūkį. Sveikatos specialistai pastebi, kad nors psichologinis raštingumas Lietuvoje kyla, mokymuisi susidoroti su stresu vis dar skiriama per mažai dėmesio.

Stresas ir egzaminai didžiajai daliai moksleivių ar studentų yra neatsiejami dalykai. Nesvarbu, kiek kartų būtų kartojama, kad jaudinimasis gali tik pakenkti egzaminų rezultatams, įtampos suvaldymas jaunam žmogui – tikras iššūkis. Deja, daliai jaunuolių egzaminų sesija atneša ne išsvajotus įvertinimus, bet nervinį išsekimą ir ligų protrūkį. Sveikatos specialistai pastebi, kad nors psichologinis raštingumas Lietuvoje kyla, mokymuisi susidoroti su stresu vis dar skiriama per mažai dėmesio.

Šiuolaikinės technologijos gali palengvinti daugelio užduočių sprendimą ir išlaisvinti nuo varginančio darbo, tačiau „skaitmeninami“ darbuotojai susiduria su papildomu stresu, rašoma „Die Welt“. Pašto įskiepis, kuris automatiškai rūšiuoja paštą į „svarbų“ ir „nesvarbų“, vaizdo konferencijos, kurios leidžia atsisakyti varginančių kelionių, ir programinis aprūpinimas, leidžiantis darbuotojui išvengti rutinos ir už jį sutvarkantis valdymo procesus, – šiuolaikinės technologijos palengvina mūsų kasdi...

Stresas yra pagrindinė įvairiausių ligų priežastis, gydytojai įspėja apie jo sudėtingas pasekmes sveikatai. Kartais, kai jo požymiai neaiškūs, stresas gali nebūti iškart atpažintas ir jis gali sukelti šalutinių efektų. Dėl to yra svarbu žinoti streso ženklus, kad galėtumėme jį suvaldyti ir išvengti komplikacijų ateityje.

Be abejo, ne kartą patyrėte, kaip išgirdus prastas žinias, ima skaudėti skrandį, suktis galva ar pykinti. Galbūt tai patyrėte net jaudindamiesi prieš darbo pokalbį. Pasirodo, žmogaus fizinės ir psichinės būsenos yra glaudžiai susiję. Ir kad šis ryšys – akivaizdus, ypač patiriant stresą ar baimę, rašo indy100.com. Dabar mokslininkai atliko dar išsamesnius tyrimus ir nustatė, kad kvėpavimas padeda sumažinti šiuos streso keliamus pojūčius.

Praėjusią savaitę Niujorko teismas atmetė atlikėjos Keshos bandymą nutraukti kontraktą su kompanija „Sony“ ir prodiuseriu Dr. Luke, kuris, teigiama, naudojo seksualinę prievartą, emocinį smurtą. Šie nesklandumai dainininkę kankina jau ne vienerius metus, o patirtas stresas paliko žymę jos išvaizdoje. Trečiadienį Niujorke užfiksuota garsenybė atrodė pavargusi, išsekusi. Vis dėlto, kaip pati sako, ji labai stengiasi grįžti į ramų gyvenimą ir režimą.

Nors žmogaus kūnas sutvertas judėti, šiandien nemažai daliai žmonių tenka ištisas dienas praleisti sėdint. Darbas ofise, stresas, mažas fizinis aktyvumas ir tuoj pat imame skųstis kaklo skausmais bei nuolatine raumenų įtampa. Kaip kovoti ir užkirsti kelią šiems negalavimams pasakoja kineziterapijos specialistas Darius Dzimidas. „Kaklas yra viena jautriausių kūno vietų, su kuria tenka dirbti beveik kasdien.

Nerimo ir streso jausmas mus lydi nuolatos, vis kišdamas koją gyvenimo kokybei. Dažnai kovojant su nerimu griebiamasi vaistų, ilgainiui prie jų priprantama, o tai vėliau gali dar labiau pabloginti situaciją. Be abejonės, sveikiausias būdas kovoti su nerimu yra išvengiant vaistų, tad pateikiame natūralius būdus, kaip tai galite padaryti. Fizinė veikla Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad bet koks sportas, vaikščiojimas, įvairūs pratimai yra vienas iš geriausių būdų atsikratyti nerimo ir įtampos.

Stresas nevisada yra neigiamas dalykas. Jis mobilizuoja pajėgas, kada reikia atlikti greitus ir svarbius sprendimus. Stresas trumpuoju periodu priverčia sureaguoti į artėjančias grėsmes, išvengti nelaimių. Daugybei šiuolaikinių žmonių gyvenančių beprotiško tempo sąlygomis iškyla dilema, kaip gerai dirbti ir maksimaliai išnaudoti „gerojo“ streso naudas, bet neparsinešti įtampos į namus ir laisvalaikį. Ilgalaikis arba lėtinis stresas yra žalojantis veiksnys sukeliantis neigiamas būsenas ir ligas.

Vairavimo egzaminą dauguma prisimena kaip vieną labiausiai jaudintis privertusių įvykių. Kodėl šis egzaminas kiekvienam kainuoja nemažai nervų, galima rasti daugybę priežasčių. Tačiau autotestai.lt pateikė pasiūlymus, kaip tą patiriamąjį stresą suvaldyti. Būdai, kaip sutramdyti stresą prieš egzaminą: Ruoškitės iš anksto. Paskutinė naktis poilsiui. Prieš egzamino dieną gerai išsimiegokite. 8 – 9 val. - tai specialistų rekomenduojama miego dozė.

Šiuo intensyviu laikotarpiu, kada visi pasinėrę į darbus ir įtemptą rutiną, užmiršus laisvalaikį bei paprastą poilsį, daugeliui gali grėsti itin nemalonios pasekmės – perdegimo sindromas. Tai emocinis ir fizinis išsekimas, kuris atsiranda dėl daugelio priežasčių, tačiau viena esminių – stresas. „Ilgai užsitęsęs stresas ir įtampa darbe – tai didelis žingsnis perdegimo sindromo link.

Stresas labai trikdo ne tik žmogaus sveikatą, bet ir jo išvaizdą. Merginos istorija atskleidė, kiek daug stresas gali paveikti mūsų grožį. 22-iejų Ashleigh Alqotaibi išgyveno iš tiesų didžiulį šoką savo gyvenime. Merginai nuolatos tekdavo patirti ne tik didžiulį nerimą,bet ir stresą, per kurį mergina prarado visus savo plaukus. Pamažu pradėję slinkti plaukai per du mėnesius merginą pavertė visiškai plika. Viskas prasidėjo nuo to, kad mergina su savo buvusiuoju vaikinu labai pykosi.

Atėjus rudeniui ir suintensyvėjus darbams dažnas pajuntame jėgų stygių. Vaistininkai pastebi, kad nuovargiu bei nemiga žmonės ima skųstis dar paskutinėmis vasaros dienomis. Pasak specialistų, būtent nuo streso ir prasideda visi rimti negalavimai, todėl norint nesirgti būtina atrasti ramybę ir stiprinti imunitetą, kuris nusilpęs pats savaime dažniausiai neatsistato. Ramybė — sveikatos pagrindas Nusiskundimų padaugėja po atostogų, kai žmonės grįžta į darbą.

Jei atidžiau paanalizuotume žmogų, patekusį į stresinę situaciją, pastebėtume, kaip keičiasi jo kvėpavimas: jis tampa paviršutiniškas ir dažnas. Taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis, lenkiamųjų raumenų tonusas, t.y. sugniaužti kumščiai, sulenktos rankos, į priekį palinkęs kūnas. Tai įprasta kūno savigynos reakcija, kada susigūždami bandome apsaugoti pažeidžiamiausias kūno vietas, kaip kaklas, vidaus ar lytiniai organai.

Stresas – šiuolaikinio gyvenimo rykštė. Skelbiama, kad vis daugiau ligų sukelia sutrikusios žmonių emocijos, kurios skatina nesveiką gyvenimo būdą, žalingus įpročius. Tokiai informacijai pritaria ir Japonijos universiteto mokslininkai, pateikę šį neįprastą testą. Jis atskleis, ar jums verta rimtai sunerimti ir kardinaliai pakeisti įpročius. Jeigu paveikslėlis „nejuda“. Džiaukitės, mat jūsų organizmas nesignalizuoja apie stresą ar didelį nuovargį.

Pradedame muistytis vairuotojo kėdėje, nervingai žvalgytis. Kantrybės trūksta vis labiau. Situacija nesikeičia jau valandą, todėl puolame daužyti vairą. Stengiamės neklausyti zyziančios ir komanduojančios žmonos ar vyro. Klykdami surenkame boso numerį ir šaukiame, kad užstrigome automobilių spūstyse. Atpažįstama situacija? Stresą patiriantis žmogus praranda sotumo jausmą Net nereikia abejoti, kad kartais net valandą užtrunkantis važiavimas iki darbo iššaukia labai nemalonius jausmus.

Studentė išgyveno tikrą košmarą, kai vos per du mėnesius iškrito visi plaukai. Katie-Anna pasakoja, kad plaukai buvo jos puošmena ir džiaugsmas, tačiau dėl didelio streso, kurį sukėlė egzaminai, plaukai pradėjo kristi kuokštais. Per aštuonias savaites iškrito 70 proc. plaukų. Visgi mergina manė, kad tokius nemalonius pokyčius paskatino prastas šampūnas, kasdieninis plaukų tiesinimas. Katie kreipėsi į daktarus ir išgirdo liūdną diagnozę – ji serga židininiu nuplikimu.

tv3.lt redakciją pasiekė žinia, kad grupės „Pop Ladies“ narė Natalija Bunkė buvo skubiai išvežta į ligoninę. Greitąją pagalbą moteris išsikvietė pati, mat ketvirtadienio rytą pažvelgusi į veidrodį liko šokiruota. Ištinusios akys ir išberta veido oda – tik kruopelytė nemalonumų, kuriuos sukėlė alergija. Deja, kas alergizavo dainininkės organizmą – neaišku net medikams. Anot moters, dabar jai reikia visiškai pasveikti ir tik tuomet gydytojai galės atlikti tyrimą.

Vienas iš stresą keliuose vairuotojams keliančių veiksnių – automobilių spūstys. Užstrigę keliuose žmonės kaltina vieni kitus ir nervinasi. Išgirskite harmoningos asmenybės trenerio Vytauto Gaidamavičiaus patarimus, kaip tokioje situacijoje nusiraminti ir nesigadinti nuotaikos.

Magnis – vienas svarbiausių ir ketvirtas pagal gausumą mikroelementas žmogaus organizme. Sveikatos specialistai pabrėžia: jis nepakeičiamas, norint palaikyti darnų organizmo funkcionavimą, ypač – sklandžią širdies, raumenų ir nervų sistemos veiklą. Jeigu vargina sunkiai paaiškinamas nuovargis ar silpnumas, širdies ritmo sutrikimai, raumenų spazmai ar net akies tikas – didelė tikimybė, kad jūsų organizmas patiria magnio nepakankamumą.

Daugeliui stresas yra natūrali ir neatsiejama greito šių laikų gyvenimo ritmo dalis. Visgi, nesugebant tinkamai jo kontroliuoti perdėtas jaudulys gali pakišti koją itin svarbiose gyvenimo situacijose. Apie tokius pavyzdžius kasmet išgirstame iš abiturientų lūpų prasidėjus egzaminų maratonui. Tad kaip įveikti žalingą stresą? Remiantis žurnalo ,,Reitingai’’ duomenimis Vilniaus jėzuitų gimnazija – viena geriausių Lietuvoje. Jos direktorius kun.

Lietuviai skiria vis daugiau dėmesio savo sveikai gyvensenai – tai rodo ir didžiulis sveikos mitybos rubrikų populiarumas žiniasklaidoje bei interneto forumuose. Sportas, aktyvus laisvalaikio leidimas taip pat tampa vis didesnės dalies gyventojų pasirinkimu, o treniruočių salės ar paprasčiausi miestų parkai yra gausiai lankomi gerą fizinę formą palaikyti norinčių, bėgiojančių ar dviračiais važinėjančių žmonių.

Sveiko gyvenimo šalininkai atskleidžia, jog fizinis krūvis ne tik gerina formas, bet ir palengvina virškinimo veiklą. Jei pastebėjote, kad sunkiai tuštinatės, tuomet būtinai kardinaliai peržiūrėti savo pirkinių krepšelį ir kasdien atlikite šias paprastas jogos pozas. „Judėjimas skatina žarnyno veiklą, padeda maistui greitai ir veiksmingai pasiskirstyti po organizmą“, - teigia gastroenterologė Rebeka Piln, kuri pabrėžia, jog iš visų sporto šakų veiksmingiausia rinktis jogą.

Dainininkė Neringa Šiaudikytė stoja į kovą su stresu. Dainininkė prisipažįsta, kad daugiausiai streso jai sukelia muzikinė veikla. „Kartais taip norisi susilieti su žmonių mase ir tiesiog likti nepastebėtai“, – sako žinoma atlikėja. N. Šiaudikytė tiki, kad galima išmokti gyventi be streso, tačiau tam reikia įdėti daug pastangų ir kartais pasitelkti pagalbą. Atlikėja jau priėmė 21 dienos streso iššūkį“, išbandė oro jogos treniruotę, svarsto imtis meditacijos.

Skundžiatės neramiomis naktimis ir miego trūkumu? Atsikeliate ryte, tačiau jaučiatės visiškai nepasiilsėjęs? Tuomet laikykitės šių kelių taisyklių, kurios pagerins ne tik miego, bet ir gyvenimo kokybę. Nes, kaip teigia specialistai, save netyčia žaloja milijonai žmonių.

Remiantis šių metų sausį streso valdymo programos „StressOff“ atlikto tyrimo duomenimis, kas trečias Lietuvos gyventojas nesuvaldo darbe patiriamo streso. Sertifikuoto streso valdymo konsultanto Luko Mackevičiaus teigimu, šiandien sąvoka „stresas“ yra pernelyg dažnai vartojama norint pabrėžti neigiamas emocijas ir patirtis.

Turbūt nepagalvotumėte, kad sulėtintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pjaustomas pomidoras, galėtų virsti interneto sensacija. Tuomet apsirikote ir jūs, mat lietuvio sukurtas antistresinis klipas tuoj bus peržiūrėtas 300 tūkst. kartų. Atbulinė eiga ir plonais griežinėliais pjaustomas prisirpęs pomidoras – tai pagrindiniai šio vaizdo įrašo elementai. Internautų nuomone, tai 3 minutės skirtos atsipalaiduoti ir panirti į trumpą ekstazę, rašo dailymail.co.uk.

Kiekvienam žmogui pasitaiko situacijų, apsunkinančių kasdienį gyvenimą. Nuo paprasčiausiai prastos nuotaikos, nemalonių pokalbių iki rimtų sukrėtimų, kai kurie dalykai gali išmušti pagrindą iš po kojų ir sutrikdyti normalią savijautą. Tačiau dažnai to rezultatai atsiliepia ne tik savijautai, bet ir įprastam funkcionavimui.

Kasdienis palydovas – stresas, dažnai mums gali pakišti koją, arba atvirkščiai, suteikti daugiau entuziazmo bei produktyvumo. Bet kokiu atveju, atrodo, kad išgyvenus stresą jis praeina, nepalikęs organizme žymių pėdsakų. Deja, nieko panašaus. Visiškai išvengti stresinių situacijų, tiesiog, neįmanoma, tačiau galima išmokti labiau pasirūpinti savimi, geriau save girdėti ir atsižvelgti į poreikius. Kaip to išmokti, mums pasakoja psichologė-psichoterapeutė Inga Šulcienė.

Prieš šventes vaistines ir gydymo įstaigas užplūdo šventino streso neatlaikę pacientai. Dažnas perpildytose parduotuvėse nespėja nusipirkti dovanų, ar neranda ko ieškantis. Medikai įspėja – tokį stresą privalome valdyti, mat nervinamasi visiškai be reikalo. O stresas gali ne tik susargdinti, bet ir prisidėti prie to, kad švenčių ir visai nesulauksime.

Patikėsite ar ne, bet Kalėdų seneliui ne visas dovanas pagamina nykštukai. Daug ką jis perka parduotuvėse. Jei niekada neteko pamatyti Kalėdų senelio ar jo nykštukų parduotuvėje, vadinasi, gerai užsimaskavę buvo. Daugelį laiškų Senelis gauna, kai iki švenčių lieka labai nedaug laiko, todėl paskutinės savaitės iki Kalėdų – jam pats darbymetis. Tiems, kam prieš šventes tenka dirbti Kalėdų senelio darbą, keli patarimai, kaip viską suspėti.

Dažnai išgirstama apie avarijas, kurių kaltininkai lyg nė nemirktelėję pasišalina iš įvykio vietos. Toks elgesys gali pasirodyti neadekvatus – juk, regis, turėtų būti savaime suprantama, kad amžinai slapstytis neįmanoma, o net pavykus pabėgti nuo teisingumo, gali būti sunku išvengti lydinčio kaltės jausmo. Lapkričio 18 d., Šalčininkų rajone, įvyko sukrečianti avarija, kurios metu žuvo iš vežimo iškritęs ir automobilio pervažiuotas 1956 metais gimęs vyras.

Kaip dažnai jaučiate stresą? Daugelis turbūt atsakytumėte, kad kasdien. Įvairių tyrimų duomenimis, stresas nuolat kamuoja net du trečdalius gyventojų. Psichologai ir medikai sako – jeigu norite išvengti rimtų ligų, reikia keisti požiūrį ir suprasti, kad nervais problemų neišspręsite.  Kantrybė kartais trūksta. Tačiau tokie pykčio priepuoliai dažniausiai – ilgalaikio streso pasekmė. O stresas darbe – vienas dažniausių. Nuolat jį patiriantys sako trečdalis gyventojų.

 Kai tuokiamės, tikimės nerūpestingo ir gražaus gyvenimo. Jis baigiasi po romantinio laikotarpio. Ir sugrįš, kai vyras ir moterys taps brandūs ir visa širdimi mylintys bei išmintingi. Taigi, normalu, kad sutuoktiniai karts nuo karto patiria stresą. Kaip jį įveikti, kad du žmonės liktų adekvatūs ir ilgai bei laimingai gyventų? Dalinuosi įžvalgiojo lektoriaus Ruslano Naruševičiaus mokymų akimirkomis.

Ar skaitėte paskutinį tyrimą apie meditaciją? Turbūt ne, nes greičiausiai vos tik jūs perskaitėte šį sakinį, vargiai skaitysite kitą. Pastaruoju metu sužinome vis daugiau naujų tyrimų apie meditacijos ir kitų sąmoningo kvėpavimo praktikų naudą. Juose teigiama, kad meditacija padidina energijos kiekį, padeda susikoncentruoti, sumažina stresą ir nerimą, galimai daro teigiamą įtaką tavo gyvenimui ir smegenims, sako David G Allan iš BBC.