stresas

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad įsibėgėjus antrajam karantinui, vis daugiau žmonių patiria stresą ir nerimą, todėl dabar itin svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichinę sveikatą. „Esame dar vienoje sudėtingoje, neapibrėžtoje situacijoje. Vieniems adaptuotis prie jos sekasi geriau, kitiems – sunkiau. Šiuo metu labai svarbu stebėti ir savo psichologinę būseną bei savijautą.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

„Sveikata.lt“ laidoje vedėja Asta Dumbliauskienė kartu su prof. Gediminu Navaičiu aptarė požymius, būdingus stresui. Žodis „stresas“ mūsų kalboje tapo toks įprastas, jog dabar tai yra nebeatsiejamas kasdienybės reiškinys. Žmogaus gyvenimas yra paremtas judėjimu bei įtampa, o stresas yra natūrali to dalis. Be jokios abejones, išvengti streso nepavyks niekam ir nereikėtų pergyventi, kad šioje vietoje negebate nugalėti įtampos.

Sekmadienį laidoje Sveikata.lt vėl nagrinėsime mums visiems svarbias ir aktualias temas. Laidos vedėja gydytoja Asta Dumbliauskienė kalbindama svečius atsakys į ne vieną rūpimą klausimą. Sužinosime, kas yra stresas bei kaip su juo kovoti, taip pat išgirsime apie pakankamai naują ir inovatyvų būdą gydytis žarnyno ligas.  Stresas – kiekvieno mūsų kasdieninis palydovas. Negebant suvaldyti savo emocijų bei nusiraminti, galima rimtai pakenkti savo sveikatai.

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai užėmė trečią vietą. Stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų.

Kalbant apie karščio bangas, ne visada turime omenyje orą. Kartais jaučiama karščio banga gali tapti ir vienu iš pirmųjų ligų požymių. Jeigu jūs pabundate naktį išpiltas prakaito ir jaučiatės lyg pirtyje, sukluskite, nes organizmas siunčia jums įspėjimą.

Stresas – kasdienis daugelio šiuolaikinių žmonių palydovas. Gegužės mėnesį socialinių tinklų vartotojų apklausos duomenimis, net kas antras jos dalyvis stresą patiria nuolat ar beveik nuolat. Negana to, didžioji dalis apklausos respondentų pripažino, kad jaučia fizinį streso poveikį organizmui.

Aukštas kraujo spaudimas ir stresas bei nerimas – dažni palydovai. Tą rodo ir šį pavasarį išaugęs nereceptinių vaistų širdžiai ir kraujotakai gerinti pardavimas. Tokių preparatų kaip širdies lašai ar gudobelių ekstraktas gyventojai karantino laikotarpiu pirko beveik penktadaliu daugiau nei pernai tuo pat metu. Vaistininkas Marius Lukštaraupis atkreipia dėmesį, kad preparatus širdžiai reikėtų vartoti atsakingai, o stresui ir kraujospūdžiui suvaldyti siūlo ir kitokių būdų.

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas.

Palengvėjus karantinui žmonės grįžta į Bankoko gatve, o taip pat ir katės į darbą. Jų pagrindinis darbas kačių kavinėje „Caturday“ – gulėti, leisti glostyti tave ir valgyti. Atrodo nieko sudėtingo, tačiau tokia veikla žmonėms turi ypatingą poveikį. Tai padeda sumažinti pandemijos metu sukeltą stresą. Prieš įeinant klientams būtinai patikrina temperatūrą ir, žinoma, privaloma nusiplauti rankas. Patekę į vidų, jie visada turi nešioti kaukes. Ypatingos vietos kadrai – vaizdo siužete.

Dar prieš kurį laiką Rima Antonovienė sulaukė skaudaus smūgio internete, kai buvo paviešintas senas neblaivios moters vaizdo įrašas. Tą kartą moteris gavo apie tūkstantį žinučių iš aplinkinių žmonių ir net grasinimų susidoroti. Tiesa, šiandien Rima šypsosi – ji išmoko savo likimo pamoką, sužinojo, kas išplatino šį vaizdo įrašą ir net atsikratė dešimties kilogramų.

„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs MRU Psichologijos instituto profesorius, med. m. dr. Danielius Serapinas.

Lietuviai, vos prabilus apie koronaviruso grėsmę, puolė į isterinę būseną, iššlavė parduotuvių lentynas, prisipirko kruopų ir kaukių, o socialinė erdvė prisipildė sąmokslo teorijomis. Tai, pasak specialistų, rodo žmonių nesaugumą ir tai, kad tą pačią informaciją skirtingi žmonės priima skirtingai. Paniką kelią ir noras daryti taip, kaip visi, sekti bandą. O sąmokslo teorijomis tiki tik tie, kuri turi daug laisvo laiko ir tam tikrą polinkį.

Daugeliui žmonių puikus rytas prasideda su puodeliu kvapnios ir gardžios kavos. Bet ar žinote, koks dar vienas puikus būdas pradėti savo dieną? Rytinis seksas. Teisingai – tai bus geriau nei puodelis kavos ir duos dar daugiau naudos, rašo healthline.com. Rytinis seksas padeda palengvinti jūsų darbo dieną. Tai gali padidinti jūsų energijos lygį ir sumažinti stresą. Orgazmas neabejotinai pagerina jūsų nuotaiką. Ir, geriausia, jūs bendraujate su savo partneriu.

Kyšininkavimu kaltinamas buvęs liberalų vadovas Eligijus Masiulis teisėsaugai yra liudijęs, kad paskolos raštelio, pagrindžiančio pas jį rastų pinigų kilmę, pareigūnams per kratą neperdavė dėl tuo metu patirto streso. Tai paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme pradėjus skaityti E. Masiulio prokurorams duotus parodymus, kai jis aiškino 2016-ųjų gegužės mėnesio įvykius.

Moterys iš šalies gali atrodyti tiesiog nepalaužiamos. Laikančios visus namų kampus, nuolatos skubančios, turinčios šimtus darbų ir atsakomybių. Tokia yra ir „Mis Lietuvos“ titulą pelniusi, renginius organizuojanti Rūta Elžbieta Pitkauskienė. Jauna moteris sutinka, kad iš tiesų beprotiškas gyvenimo tempas yra daugelio moterų nuolatinis palydovas.

Prieššventinis laikotarpis ir artėjančios Kalėdos ir Naujieji metai turėtų būti gana džiaugsmingas metas, tačiau toli gražu ne visiems. Kaip neperdegti ruošiantis didžiosioms metų šventėms ir spėti tai, ką planuojate, pokalbis su psichologu ir knygos „Staigmena gyventi“ autoriumi Pauliumi Rakštiku. Kalėdos yra džiaugsminga šventė, deja, kai kuriems žmonėms Kalėdos asocijuojasi su stresu, nes joms reikia ruoštis.

Moterys vidutiniškai verkia 3,5 karto per mėnesį, o vyrai lieja ašaras maždaug 1,9 karto. Kaip bebūtų, visuomenėje yra nusistovėjęs nusistatymas, kad ašaros yra silpnumo požymis. Bet jeigu jaučiate, kad reikia išsiverkti, nesivaržykite. Verkimas turi teigiamą reikšmę sveikatai, rašoma brightside.me. Padeda įveikti stresą 2014 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo atrasta, kad verkimas padeda numalšinti stresą.

Ar jūs visą laiką jaučiatės pavargę? Jei nuolat jaučiate nuovargį, jums derėtų susirūpinti dėl savo sveikatos, rašoma dailystar.co.uk. Ar jaučiatės išsekę net po to, kai išmiegate visą naktį? Daugelis iš mūsų jaučiasi nudegę tam tikru gyvenimo momentu - ir tai gali reikšti, kad gyvenimas šiek tiek pernelyg įtemptas. Nors nuovargis ne visuomet kelia susirūpinimą, bet jis gali būti susijęs su sveikatos problemomis.

Stresas stipriai kenkia sveikatai. Daugiausia jo žmonės patiria darbe, bet ir prisėdę ilsėtis daugelis negali atsipalaiduoti. Tačiau kartais tai padaryti yra labai sunku, todėl rinkoje yra daug meditacijai ir atsipalaidavimui skirtų programėlių. Bet ar jos veikia? Londono universiteto koledžo ir Bato universiteto mokslininkai teigia, kad yra ir geresnis sprendimas.

Su stresinėmis situacijomis žmonės susiduria kasdien. Reikia skubėti laiku užbaigti darbus, vėluojate į susitikimus, genda automobiliai, serga vaikai ir viskas vienu metu. Tačiau prie streso žmogus niekada nepripranta ir mūsų smegenims tai yra sudėtingas išbandymas. Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai nustatė, kad stresinėse situacijose smegenyse išskiriamas noradrenalinas, kuris rekonfigūruoja komunikaciją tarp didžiųjų neuronų tinklų.

Socialinių tinklų žvaigždė bei iniciatyvos „Daugiau nei mama“ kūrėja Inga Žuolytė mama pirmąkart tapo tik praėjusių metų rudenį, tačiau per juos ji ne tik pasikeitė išoriškai, bet ir išbandė daugybę naujų veiklų. Inga turi subūrusi didelę sekėjų armiją, kuri domisi kiekvienu jos žingsniu, ir nors iš šalies kartais gali pasirodyti, kad žinoma moteris patiria spaudimą, iš tiesų ji negalėtų būti laimingesnė, o ir jos svajonėse – kur kas didesnė šeima.

Gali būti, kad greitai stresą patiriančius ir psichikos problemų turinčius pacientus šeimos gydytojai pirmiausia nukreips į artimiausią mišką. Už gamtos išsaugojimą kovojanti nevyriausybinė organizacija „The Woodland Trust“ Japonijoje paplitusią gydomąją praktiką, vadinamą „miško voniomis“, ragina Jungtinėje Karalystėje (JK) įtraukti į valstybės apmokamų sveikatos paslaugų sąrašą.

Kartais gyvenimas atrodo lyg užburtas sukimasis žiurkėno ratelyje - darbas, maistas miegas ir vėl tas pats. Tokia rutina gali kelti daugybę streso, tačiau ar žinote, kad pernelyg įtemptas gyvenimo būdas gali lemti svorio perteklių, skaitytojų klausia portalas thesun.co.uk.

Niekam ne paslaptis, kad nuolatinis stresas kenkia mūsų sveikatai. Jis gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, įtampos ar traumos. Kazimiero Simonavičiaus universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis pabrėžia, kad nors stresą iš dalies galima išmokti valdyti, tam tikras, nedidelis streso lygis gyvenime yra reikalingas. „Na, pavyzdžiui, jeigu ateisime į pasimatymą ir visai negalvosime, ar mūsų antroji pusė ateis ar ne, mums bus vienodai, tai nebus gerai.

Niekam ne paslaptis, kad nuolatinis stresas kenkia mūsų sveikatai. Jis gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, įtampos ar traumos. Tačiau profesorius Gediminas Navaitis atskleidžia vieną gudrybę, kuri padės ilgiau džiaugtis gera nuotaika.  Kazimiero Simonavičiaus universiteto prof. dr.

Miego ekspertai sutiko papasakoti, kodėl vidury nakties susiduriame su nemiga, ir kaip tai įveikti, rašo huffpost.com. Išties nemalonu, kai vakare pavargę krentate į lovą, kelias valandas nusnaudžiate, tačiau staiga visiškai nubundate ir nebegalite užmigti. Belieka spoksoti į lubas arba, dar blogiau, klausyti kitoje lovos pusėje gulinčios antrosios pusės ramaus kvėpavimo. Ši situacija mažai kam nepažįstama.

Streso kupinų laikotarpių anksčiau ar vėliau pasitaiko visiems. Blaškomės tarp namų, darbo, draugų ir laiko niekada nebūna gana. Bet kaip žinoti, kad organizmą veikia stresas? Ženklų yra įvairių – dažnai juos mums siunčia pats mūsų kūnas. Tai – tikri ir neginčijami simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir juos pastebėjus stengtis lėtinti gyvenimo tempą, rašoma lolnews.it.

Prakaitavimas yra įprasta reakcija į šilumą: jis atvėsina kūną ir išskleidžia toksinus. Tačiau pernelyg didelis prakaitavimas gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas. Pateikiame jums priežastis, dėl kurių galite kęsti didelį prakaitavimą.  Stresas Pernelyg didelį prakaitavimą gali sukelti stresas ir nerimas, šie veiksniai ne tik neigiamai veikia jūsų kūną, bet ir pasireiškia prakaito forma.

 Sveikas maistas ne visada yra skanus, tačiau kalbant apie bananus, malonu žinoti, kad jie yra ne tik skanūs, bet ir turi daug naudos sveikatai. „Bright side“ pateikė įrodymų, kodėl valgydami du bananus per dieną rimtai pagerinsite savo sveikatą. Mažina svorį Bananuose yra krakmolo, kuris sumažina apetitą ir sustabdo svorio padidėjimą. Jis sumažina cukraus kiekį kraujyje ir padidina organizmo jautrumą insulinui. Jei jūsų kūno ląstelės nejaučia insulino, jos negali absorbuoti gliukozės.

Mes visi žinome, kad stresas daro didžiulį poveikį mūsų sveikatai ir gerovei. Mokslininkai mano, kad ilgalaikis nepertraukiamas stresas iš tikrųjų gali kauptis tam tikrose mūsų kūno vietose ir galime ieškoti klaidingų priežasčių, nors tikroji problema yra psichologinė. Pateikiame pavyzdžių, ką stresas gali padaryti su jūsų kūnu. Kaklas ir pečiai Stresas sukelia tempimą ir skausmą kaklo ir pečių raumenyse.

 Akupunktūra ir ledo terapija buvo naudojamos šimtmečius ir padėdavo įvairiausiomis sąlygomis. Mes nuolat ieškome šiuolaikinių priemonių, kad atrodytume jauni, tačiau neturėtume pamiršti apie senus ir patvirtintus būdus. „Bright Side“ žino alternatyvius būdus, kaip išlikti sveikiems ir nusprendė pasidalyti informacija apie Fengšui tašką ir ledo terapiją su visais. Atsigulkite ant pilvo ir įsitaisykite patogiai, uždėkite ledo kubelį ant kaklo ir palikite 15-20 minučių.

Normali hormonų gamyba turi didelę įtaką jūsų sveikatai. Taigi, jei jūsų kūnas patiria bet kokius hormonų kiekio pokyčius, galite patirti daug nemalonių simptomų, pradedant nuo sausos ar niežtinčios odos, nuovargio ir nuotaikos svyravimų, svorio padidėjimų, iki galvos svaigimų ir skausmų. Laimei, jūs galite pagerinti savo hormonų sveikatą, įtraukdami naujus ir paprastus įpročius.

Daugelis iš mūsų atsidūrė tokiose situacijose, kai jaučiame didelį nerimą arba stresą ir to negalime sukontroliuoti.  Remiantis tyrimais, mūsų smegenys kontroliuoja mūsų kūnus, todėl galime pabandyti sumažinti stresą paprastomis gudrybėmis.   Jei jaučiate nerimą ir stresą, siūlome pasinaudoti šia gudrybe. Taškas ant riešo yra vadinamas ,,Dvasių vartais", o jo paspaudimas padeda suvaldyti nerimą ir stresą. Pasukite savo delną į viršų ir raskite sausgyslę, kuri eina link mažojo piršto.

Tokiu metų laiku visi retkarčiais jaučiasi pavargę ir ne itin žvalūs. Bet jei pastoviai jaučiatės pavargę, neišsimiegoję ir viskam apatiški, net savo partneriui, turite rimtai atsižvelgti į savo sveikatą. Jei jau nepamenate, kada mylėjotės su partneriu ir visai nenorite to daryti – vertėtų sunerimti, jus veikia stresas. Štai populiariausi simptomai, rodantys, kad jūsų kūnas patiria stresą. Odos ligos Spuogai ir kitos odos ligos gali sukelti stresas.

 Stresas darbe, skaudanti galvą, nuolatinė ir varginanti įtampa - tai ir daugybė kitų faktorių byloja, kad jums vertėtų pailsėti ir atsikvėpti. Nuovargis ir stresas išsekina jūsų organizmą ir silpnina imunitetą.  Todėl naudinga prisiminti kelis natūralius būdus, padėsiančių išlikti ramiems ir tausoti savo bei aplinkinių nervus.    Ramunėlių arbata Ne tik kai susinervinate, bet ir reguliariai.

Pašėlusiu ritmu pradėjusi plakti širdis, drebančios rankos, galiausiai besikratantys visas kūnas, sunkus ir netikslingas kvėpavimas, oro trūkumas byloja tik apie vieną – jums prasideda panikos priepuolis. Tuo metu atrodo, kad tuoj ištiks širdies smūgis arba uždusite. Baimė tokia didelė, jog sunku suvokti, kas tuo metu vyko. Su šiuo jausmu sunku kovoti, tačiau psichologė Aušra Trimonytė patars, kaip atpažinti ir elgtis atsiradus panikos priepuoliui.

Vieną akimirką jūs užsiimate įprasta veikla, o kitą – pasaulis tarsi apvirsta aukštyn kojomis: jums pasidaro sunku kvėpuoti, širdis plaka taip, kad, atrodo, tuoj iššoks iš krūtinės, dreba rankos ir pila prakaitas, o visą kūną sukausto nepaaiškinama baimė. Nors ši akimirksniu ištikusi būsena gali trukti vos kelias ar keliolika minučių, po panikos atakos atsigavęs žmogus dažnai net negali paaiškinti, kas tai buvo.

Nekreipiate dėmesio į nuolatinį nuovargį ar stresą? Dažną galvos skausmą teisinate prastu miegu? Specialistai skatina susirūpinti. Jų teigimu, tai pirmieji požymiai, kad Jūsų organizme trūksta svarbaus mineralo. „Pirmieji magnio trūkumo požymiai pasireiškia padidėjusiu jautrumu stresui, dirglumu, galvos skausmu. Daugelis to nesureikšmina, nes paprasčiausiai viską suverčia nuovargiui, blogam miegui. Tačiau nereikėtų šių simptomų vertinti atsainiai.

Ar kada nors jautėtės pavargęs nuo triukšmo? Pavyzdžiui, vėlyvą vakarą sklindančio iš švenčiančių kaimynų buto? O langus vakare, kai šiek tiek atlėgsta dienos karštis ir būtų galima įsileisti į namus gaivaus oro, irgi teko uždaryti, nes kieme kas nors triukšmavo? Tiesa, ne visada triukšmo išvengti taip paprasta, o jis, pasirodo, ne tik mus erzina ir trukdo užmigti – fiziologinė ir psichologinė triukšmo įtaka mūsų sveikatai gerokai didesnė.

Stilistė, tinklaraštininkė ir menininkė Viktorija Šaulytė nėra linkusi slėpti savo asmeninių išgyvenimų nuo gerbėjų. Gerai žinoma moteris įkvepia tobulėti, keistis ir siekti savo svajonių. Savo paprastumu, žemiškumu ir mielumu ji stebina ne tik gerbėjus, bet ir apie jos darbus nieko nežinančius žmones. Naujienų portalui tv3.lt Viktorija papasakojo apie į priekį ją vedančius dalykus: tikėjimą ir minčių galią.

Kažin kiek naudos gausite, jei bent kelias minutes į nykštį pūsite orą? Kaip teigia kinų medicina, šis tūkstantmečio triukas jūsų kūnui suteikia labai daug naudos. Kaip rašoma portale awarenessremedies.com, visa tai išbandę žmonės nebežino, kaip be to gyventi. Kiekvieną kartą susirgus gerti vaistus ne tik nepatogu, bet ir nenaudinga.

 Jei esate tikras šokolado mėgėjas, turime jums gerų žinių. Portalas dailystar.co.uk skelbia naujausių mokslinių tyrimų rezultatus. Kasdien valgydami tamsųjį, bent 70% kakavos savo sudėtyje turintį šokoladą, sumažinsite stresą. Mokslininkai teigia, jog tyrimų pradžioje labai įsitempusiais ir stresą patiriančiais save apibūdinę žmonės, net 2 savaites kasdien valgę šokoladą sumažino stresą sukeliančių hormonų kiekį. Tyrimų dalyviai kasdien suvalgydavo vos 40 g juodojo šokolado.

Artėjanti daug pastangų reikalaujanti egzaminų sesija pažadina ne tik mokyklos suole snūduriuojančius, bet ir studentiška nepriklausomybe besimėgaujančius jaunuolius. Noras džiaugsmingai atšvęsti išleistuves ar išvengti griežčiausio dėstytojo dalyko perlaikymo motyvuoja, tačiau paskutinė naktis prieš egzaminą negelbsti. Todėl nepasiklysti informacijos džiunglėse ir sulaukti gerų rezultatų jums padės keli efektyvaus mokymosi būdai.

Rudens ir žiemos sezonai pažeria nostalgiškų nuotaikų, liūdesio. Vieni tai įvardija kaip natūralią nuotaikų kaitą, kiti tai vadina liga – depresija. Depresija – kas tai, kaip į jos akis pažvelgti iš arčiau, tiriamu žvilgsniu? Tą padarė žurnalistė, rašytoja Meilė Jančorienė knygoje „Nerimo akmuo. 12 negirdėtų būdų įveikti depresijai, nerimui, stresui.“ Kodėl ėmeisi nagrinėti būtent depresiją, koks gyvenimiškas pavyzdys tave įtikino, kad tai – svarbu? Pažinojau ne vieną depresija sergantį žmogų.

Šis vieno Japonijos universiteto profesoriaus Akioši Kitaoka sukurtas testas jau spėjo sulaukti milijonų internautų dėmesio. Didžiausia paslaptis slypi šio testo paprastume. Tereikia tik pažvelgti į šią nuotrauką, kad per kelias sekundes suvoktumėte savo psichologinę ir fizinę būklę. Gerai įsižiūrėkite, o po to pasitikrinkite, kuriam iš trijų variantų priklauso jūsų dabartinė būklė: 1. Jei nuotraukoje matomas vaizdas yra statiškas (visiškai nejuda). Galite būti visiškai ramūs.

 Vašingtone su stresu siūloma kovoti nauju būdu – į taikinį mėtant kirvį. Šios atrakcijos organizatoriai prasitaria, kad taip „garo nuleisti“ ateina ir dėl skyrybų, ir dėl politikos, ir dėl sunkių darbų susinervinę žmonės. Šis kirvis – į taikinį, o antrasis tikslo nepasiekia. Taip vis daugiau amerikiečių atranda naują kovos su stresu būdą.