ssrs

Lietuvos inkorporavimas į Sovietų Sąjungą vyko palyginti ramiai, pareiškė Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė. Tokį teiginį V.Čchikvadzė išsakė penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje vykstančiame Lietuvių ir Rusijos istorikų komisijos parengto dokumentų rinkinio "SSRS ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais" 2-ojo tomo pristatyme. "Publikuota archyvinė medžiaga nepaneigiamai liudija tai, kad sovietinė Lietuva egzistavo.

Minske nepavyksta rasti Belovežo sutarties dėl SSRS paleidimo originalo: NVS vykdomajame komitete yra tik kopija, Baltarusijos URM ir tiesioginiai pasirašymo ceremonijos dalyviai dokumento neturi, praneša „RIA Novosti“.  „Kai buvo pasirašoma Belovežo sutartis, NVS dar neegzistavo. Vėliau URM mums perdavė notarų patvirtintą kopiją“, – sakė žurnalistams NVS vykdomojo komiteto atstovas.

Specialiosios pajėgos pasimetusios. Po SSRS griūties KGB pastatas buvo apsuptas demonstrantų. KGB vadas buvo suimtas, o paminklas įkūrėjui – demontuotas. Tačiau funkcionieriams pavyko, pasitelkus gudrumą, išsaugoti KGB stuburą ir perkelti jį į naują sistemą, rašoma „Der Spiegel“. Tam tikrą akimirką baimės jausmas visiškai apėmė saugumo komiteto pareigūnus. Kai kadaise imperija buvusi Sovietų Sąjunga artėjo prie žlugimo, Lubiankos kabinetuose įsivyravo pasimetimas.

Dvigubas britų agentas Kimas Philby'is prieš 50 metų pabėgo į Sovietų Sąjungą. Jo giminaičiai pasakoja apie vieną žiauriausių išdavystės aktų Šaltojo karo istorijoje, rašoma „The Telegraph“. Pabėgimas į SSRS Tą vakarą, lygiai prieš 50 metų, Beirute siautė audra. Liesas vidutinio amžiaus žmogus ramiai uždarė po savęs buto duris. Jis nusileidžia į tamsią gatvę.

Nuo konstruktyvizmo iki gigantizmo, nuo ekstremalaus ornamentalizmo iki brutalizmo su itin mažai dvasios... Kartais sunkiai suvokiamos savo mastais ir totalitarinės valstybės išaukštinimu, šios milžiniškos struktūros vis dar dominuoja buvusių Sovietų Sąjungos miestų kraštovaizdžiuose. Tačiau ne visi projektai buvo įgyvendinti.

Pirmiausia, kaip dažnai politikos mokslų studentus moko dėstytojai, prieš pradėdami diskutuoti, apsibrėžkime svarbiausias sąvokas. Šiuo atveju užteks apsibrėžti komunizmą: tai jokiu būdu nieko bendro nei su pirmine (iš Paryžiaus komunos kilusia), nei su dabartine (AlainoBadiou aprašyta) komunizmo samprata neturintis terminas, Lietuvoje reiškiantis paprasčiausią sovietinio laikotarpio pažadą apie rojų ir tuo pačiu, tuo laikotarpiu susiformavusią mąstymo formą, kai mąstyti tiesiog nereikėjo.

Praėjus vienai svarbiausių Lietuvos istorijoje dienų, Sausio 13, galima vėl iškelti kontroversišką klausimą – ar Michailas Gorbačiovas žinojo apie šiuos kruvinus įvykius ir kaip apskritai galima būtų vertinti jo politiką Lietuvos atžvilgiu.

Gerardo Depardieu tapimas Rusijos piliečiu, pompastiškas jo sutikimas Rusijoje ir paso įteikimas, bei šiltas apsikabinimas su Vladimiru Putinu virto savotišku farsu, iš kurio pasijuokė iš esmės visas pasaulis. Dar juokingiau tapo, kai kai kurie prancūzų politikai pasiūlė G. Depardieu ir kitus žymius prancūzus, siekiančius išvengti didelių mokesčių, „iškeisti“ į įkalintas „Pussy Riot“ grupės nares. Ši situacija priminė vieną Šaltojo karo istoriją.

Didžiojoje Britanijoje po įstatymais numatyto slaptų dokumentų 30 metų saugojimo laikotarpio plačiai visuomenei pirmą kartą paviešinti valstybinės reikšmės dokumentai, priskiriami devintam dešimtmečiui. Daugiausia paviešinti dokumentai yra susiję su Folklando karu tarp Didžiosios Britanijos ir Argentinos. Tačiau yra ir dokumentų, susijusių su Sovietų Sąjungos žvalgybos veikla, praneša newsru.com.

Šaltojo karo istorijos gelmėse visa dar slypi daugybė neįtikėtinu istorijų. Viena iš tokių – JAV ketinimas susprogdinti branduolinę bombą... Mėnulyje, rašoma „Corriere della Sera“. Nuo kosmoso lenktynių, pradėtų šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, iki Ronaldo Reagano laikotarpiu devinto dešimtmečio pradžioje žadėtų žvaigždžių karų: Šaltojo karo laikotarpis kaitino mokslinės fantastikos gerbėjus.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.

Atėjo laikas sugriauti Šaltojo karo mitą – istoriją apie JAV prezidento Johno F. Kennedy veiksmus, siekiant sureguliuoti Karibų krizę. Tai padaryti „Foreign Policy“ rekomenduoja „Council on Foreign Relation“ garbės prezidentas Leslie H. Gelbas. Pagal visuotinai priimtą versiją, J. Kennedy dėl savo geležinės valios ir karinio JAV pranašumo privertė SSRS vadovą Nikitą Chruščiovą išgabenti savo raketas iš Kubos. JAV žaidė su Sovietų Sąjunga žaidimą, ir Maskva neatlaikė pirmoji.

2012 m. pasirodė nauja Z. Brzezinskio knyga „Strateginė vizija“, kurioje autorius analizuoja geopolitines pasaulio realijas ir jo raidos perspektyvas bei Amerikos vietą šiame procese. Eksperto mintys yra vertos išskirtinio dėmesio, nes Z. Brzezinskis yra vienas žinomiausių pasaulio geostrategų, turintis ilgalaikę patirtį praktinio darbo JAV užsienio politikos srityje. Jau knygos pradžioje geopolitikas užfiksuoja labai svarbų dalyką.

Kaip patiklūs žurnalistai padeda patarėjams diletantams žlugdyti reformas buvusiose SSRS respublikose. Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulio visuomenės mokslai pateikė ne vieną atsakymą į klausimą, kodėl ekonominė ir politinė modernizacija buvusiose sovietinėse respublikose dauguma atvejų pasibaigė apgailėtinai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino 60-ojo gimtadienio, kuris įvyks sekmadienį, spalio 7 dieną, proga „Forbes“ nusprendė prisiminti, kokios dovanos buvo dovanojamos Sovietų Sąjungos ir Rusijos lyderiams. Dovanos valstybių lyderiams visada būna Europos simboliai. Be to, tai turi būti daiktai, atspindintys tiek dovanos gavėjo, tiek ir paties dovanotojo asmenybę. Beveik visada pagal žymiausias ar dažniausiai dovanojamas dovanas galima spręsti apie dovanotojo ir dovanos gavėjo charakterio ypatumus.

Parlamento rinkimai Rytų Europoje apnuogina demokratijos ir suvereniteto trapumą šalyse, kurios kadaise buvo SSRS įkaitės, tvirtinama „The Christian Science Monitor“. Remiantis straipsniu, į šių šalių ratą patenka ir Lietuva.

Rusijos pensininkams šiandien sunkiai sekasi išgyventi naujoje šalyje, praėjus dvidešimčiai metų po komunizmo žlugimo. Persikreipusi nugara ir nukankinta šypsena – „babuškos“ jau senokai tapo savotišku Rusijos, kuriai teko tiek daug iškentėti po „šuolio į kapitalizmą“ simboliu.

Mirė pirmasis posovietinės Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas, lietuviams labiau žinomas kaip generolas, pasirašęs sovietų karių išvedimo iš Lietuvos teritorijos dokumentus. Žinomo karininko biografija prieštaringa. Jis išvedė sovietų karius iš Rytų Europos, 1993 metais jo įsakymu tankai šaudė į Rusijos parlamento pastatą, o po metų jis inicijavo nesėkmingą Grozno šturmą. Generolas ne kartą buvo kaltinamas, kad sugriovė Rusijos kariuomenę ir nepasiruošė Pirmajam Čečėnijos karui.

Buvusi KGB būstinė Estijos sostinėje Taline tapo 40 prabangių apartamentų namu. Į pirmuosius butus pastate, kuriame sovietų slaptoji tarnyba laikė ir tardė tariamus valstybės priešus, jau gali kraustytis naujakuriai, trečiadienį pranešė Estijos radijas. Pastato rekonstrukcija rūpinosi investuotojų grupė iš Singapūro. Neoklasicistinio stiliaus pastate Talino senamiestyje 50 metų po Antrojo pasaulinio karo veikė KGB. Dėl to apartamentų projektas šiame pastate buvo vertinamas prieštaringai.

Paviešintuose išslaptintuose dokumentuose pateikiami įrodymai, pagrindžiantys, jog JAV prezidento Franklino Delano Roosevelto administracija padėjo sovietams pridengti kaltę dėl 1940-aisiais Katynėje nužudytų Lenkijos karių, skelbia BBC. „Associates Press“ informavo, jog išslaptinti dokumentai pagrindžia įtarimus, kad JAV nenorėjo piktinti savo karo meto sąjungininko Josifo Stalino. JAV Nacionalinis archyvas dokumentus paviešino pirmadienį.

Interviu leidiniui „Le Temps“ Michailas Gorbačiovas kalba apie politinę situaciją Rusijoje, Maskvos atsisakymą nustoti palaikyti Siriją bei nerimauja dėl mūsų planetos ateities, praneša „Inopressa“. Rusijai reikia laisvų rinkimų „Dabartinė situacija Rusijoje sudėtinga, sunkumai kyla iš to, kad daugelis problemų, tiesiogiai liečiančių rusus, lieka be sprendimo. Be rimtų šiandien egzistuojančios sistemos pokyčių šių sunkumų atsikratyti bus labai nelengva.

Žymi rusų istorikė Irina Ščerbakova interviu „Die Zeit“ papasakojo apie tai, kaip Sovietų Sąjungos gyventojai išgyveno Šaltojo karo laikotarpį, o vėliau – didžiosios imperijos žlugimą, praneša „Inopressa“. „Aš užaugau konfrontacijos atmosferoje, pasaulyje, padalintame perpus. Geležinė uždanga man buvo kaip nepanaikinamas faktas. Aš gyvenau įsitikinusi, kad niekada negalėsiu išvažiuoti į Vakarus“, – apie savo vaikystę šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Maskvoje pasakoja istorikė.

Už 219 mln. eurų aukcione parduotas legendinis Maskvos viešbutis „Metropol“, praneša agentūra AFP. Rusijos sostinė greitai rado pirkėją centre esančiam jaunimo stiliaus viešbučiui, kuriame buvo apsistoję ir Michaelas Jacksonas bei Marlene Dietrich. Iš viso aukcione dalyvavo trys interesantai. Pradinė penkių žvaigždučių viešbučio kaina buvo 8,7 mlrd. rublių (215 mln. eurų). Jį įsigijo viena rusų bendrovė. 1901 metais duris atvėręs „Metropol“ yra priešais Didįjį teatrą.

Pirmadienį Maskvoje mirė žymus rusų multiplikatorius Pavelas Petrovas, sukūręs tokius visų pamėgtus animacinius filmukus, kaip „Krokodilas Gena“, „Šapokliak“, „Kas pasakė miau?“ ir daugelį kitų. P. Petrovui buvo 76 metų amžiaus, praneša newsru.com. Žymusis multiplikatorius mirė ligoninėje. P. Petrovui sustojo širdis. Atsisveikinimas su juo vyks penktadienį, o vėliau P. Petrovo kūnas bus kremuotas. P. Petrovas gimė 1937 metų vasario 18 dieną. Mokyklą baigė Maskvoje.

Vladimiro Lenino rašinius reikėtų patikrinti dėl ekstremizmo, pareiškė Maskvos patriarchato atstovas Dimitrijus Smirnovas. Pasak jo, galbūt toks žingsnis pagaliau paskatintų peržiūrėti buvusio komunistų lyderio įvaizdį, kuris dabartinėje Rusijos visuomenėje yra pakankamai teigiamas, praneša newsru.com.

Baltijos šalis galima palyginti su moterimis, kurios nustojusios mylėti savo vyrus, padavė skyrybų pareiškimą ir sukėlė isteriją dėl to, kad vyrai jas neva tik išnaudojo, nieko neduodami mainais. Išsiskyrusios jos pasimėgaudamos pasakoja draugėms apie tai, kaip tai yra gera – būti laisvomis, rašoma portale dv.ee. Tačiau praėjo vos keleri metai, ir štai jos jau „susirašė“ su kitu vyru, nes jis joms kaip ir seniai patiko, juk jis labai turtingas ir gražus.

Gal mūsų likimus lemiančios žvaigždės kaltos, gal į niūrųjį metą brendanti gamta taip sutvarkė, tačiau seniai pastebėta, kad rugpjūtis – tai ne tik persilaužimo Visatoje metas, bet ir didžiųjų kataklizmų, karų, pavojingų sąmokslų, tragedijų periodas. Kaip aiškina žinynai, lotyniškas šio mėnesio pavadinimas buvo suteiktas Romos imperatoriaus Augusto garbei. Jis įsakė rugpjūčiui duoti tiek dienų, kiek liepai davė Antikos užkariautojas Julius Cezaris, mirus Egipto karalienei Cleopatrai VII-ajai.

1962 metų rugpjūčio 17 dieną, lygiai prieš 50 metų, nužudytas Peteris Fechteris nebuvo pirmasis Rytų Vokietijos pilietis, kuris žuvo bandydamas kirsti sieną. Tačiau jis žuvo ne kur nors laukuose ar prie Baltijos jūros krantų. Paauglys buvo nužudytas keli žingsniai nuo posto „Charlie“ – pačiame perpus padalintos sostinės centre, stebint praeiviams ir fotografams. Peteris žuvo praėjus metams po sienos pastatymo ir 27 metai iki jos kritimo.

„Silpnėja protas – stiprėja moralė“. Šis posakis vartotinas kalbant ne tik apie senstantį ir jaunystės „nuodėmes“ užmarštin siunčiantį individą. Jei jau pripažįstame, kad egzistuoja kolektyvinė moralė, pripažinkime ir kolektyvinį protą. Tiksliau – kolektyvinę demenciją. Vengiau ir ateityje vengsiu kalbėti apie moralę, etiką, padorumą ar nepadorumą bei kitas vojerizmo formas, kurios kamuoja moralės sergėtojus ir verčia juos nuolatos šnipinėti svetimas lovas.

Londone startavo vasaros olimpinės žaidynės. Tai gera proga pakalbėti apie sporto ir politikos santykį, prisimenant, kad, pavyzdžiui, 2008 m. Pekino olimpiados atidarymo metu prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas. Ši tema turi keletą dėmesio vertų aspektų. Pirma, šaltojo karo metais sportas tapo dviejų sistemų priešpriešos įkaitu. 1979 m. Sovietų Sąjunga įvedė kariuomenę į Afganistaną ir JAV kitais metais kartu su kitomis Vakarų valstybėmis boikotavo Maskvos olimpines žaidynes.

Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį, tikina žymus britų žurnalistas Edwardas Lucasas. Iš KGB – į valdžią Griuvus Sovietų Sąjungai atrodė, kad šnipinėti nustota. Britų MI-6, amerikiečių CŽV ir kitos Vakarų specialiosios tarnybos dėmesį nukreipė į ginklų kontrabandininkus, teroristus, gangsterius ir kibernetinės erdvės nusikaltėlius. Netrukus paaiškėjo, kad naujasis nusikalstamumas ir senoji žvalgyba yra tarpusavyje susiję reiškiniai.

Rusijoje, Vulkannij kaimelyje Kamčiatkoje, vykdant Lenino paminklo fundamento įtvirtinimo darbus, buvo aptikta kapsulė, kurioje – praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio kolūkiečių kreipimasis į ateities kartas, praneša gazeta.ru. Aptikta kapsulė buvo paslėpta 1979 metų birželio 15 dieną. Laiškas, parašytas ranka ant didelio popieriaus gabalo (1 metras ant 40 centimetrų), buvo adresuotas 2024 metų jaunimui. „Be atminties nėra ateities.

Balsas.lt perspėja, kad šiame straipsnyje naudojami vaizdai ir eksperimentų su žmonėmis aprašymai kai kuriems skaitytojams gali sukelti neigiamas emocijas. Žmonių vykdomi medicininiai eksperimentai ne visada buvo tokie, kokius mes matome dabar. Nors ir šiandien yra nepatenkintų, kai naujausi vaistai yra išbandomi su gyvūnais, pavyzdžiui, žiurkėmis, tačiau pažvelgę į istoriją galime pavartyti keletą išties tamsių žmonijos vystymosi puslapių.

Rusijoje – sujudimas. Kol prezidentas Vladimiras Putinas bando stabilizuoti režimą, protestuotojai kaltina jo administraciją korupcija ir tikina, kad jis yra atgyvena. Tapo madinga ir šiuolaikiška skųstis padėtimi valstybėje. Taip madinga, kad net „vakarėlių liūtė“ Ksenija Sobčiak prisijungė prie nepatenkintųjų, praneša inosmi.ru.

Ukraina, esanti tarp Europos Sąjungos ir buvusios sovietų imperijos, yra paralyžiuota: jos ekonomika taip ir neatsistatė po 2008 metų krizės, jos politika susipainiojo tarp Briuselio ir Maskvos, jos vidaus politikos scena primena prastą serialą, rašoma „Le Monde“. Po dvidešimties metų po nepriklausomybės atgavimo konsensusas šaliai yra nežinomas. Dar blogiau yra tai, kad po to, kai prezidentu tapo Viktoras Janukovičius, Ukrainai, patekusiai į „putinizacijos“ kelią, gresia izoliacija.

Rusijoje pasibaigė karštas ir neramus rinkimų laikotarpis, valdžios sumanyta rokiruotė įvyko – Vladimiras Putinas vėl tapo šalies vadovu, o buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas užėmė ministro pirmininko postą. Tačiau aistros, kurias pakurstė nepasitikėjimas rinkimais (pirmiausia į šalies parlamentą – Dūmą, o vėliau ir prezidento), numanomas jų rezultatų klastojimas ir apskritai nepasitenkinimas valdžios sistema, dar nenuslūgo.

Lygiai prieš 25 metus prie Kremliaus Maskvoje nedideliu lėktuvu nusileidęs vokietis Mathiasas Rustas mano, kad garsusis jo skrydis turėjo tam tikrą įtaką istorijai, praneša agentūra AFP. „Aš norėjau perduoti žinią žmonijai, tą ir padariau“, – pareiškė M. Rustas interviu Rusijos dienraščiui „Komsomolskaja Pravda“, skirtame sensacingo įvykio metinėms. Vyras teigė tikįs, kad „šiek tiek paspartino“ sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo atsivėrimo politiką.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ pranešime teigiama, kad žmogaus teisės vis dar pažeidinėjamos buvusiose sovietinėse šalyse, informuoja „RIA Novosti“. „Rusijoje, kaip ir visame regione, žmogaus teisių aktyvistai ir žurnalistai yra puldinėjami, gąsdinami ir prieš juos naudojamas smurtas. Dažnai draudžiamos antivyriausybinės demonstracijos, o jų organizatoriai ir dalyviai kalinami ir baudžiami.

Sovietų Sąjungos eksprezidentas Michailas Gorbačiovas paneigė gandus, esą jis mirė. Per „Twitter“ paskleista melaginga žinia jam sukėlė tik juoką, praneša telegraf.lv. „Nieko sau, ką rašo. Parašyk, kad aš tęsiu gyvenimą ir dirbu“, – juokdamasis telefonu M. Gorbačiovas teigė žurnalistams. „Viskas normaliai, cukraus lygis krenta. Tie, kas nori užsidirbti iš mano mirties, šiek tiek apsiskaičiavo. Nesulauks“, – pokštavo paskutinis SSRS vadovas.

Du renginiai, skirti tragiškiems Antrojo pasaulinio karo įvykiams, dėl ideologinių priežasčių neišsiteko po vienu stogu. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko žymaus istoriko iš JAV paskaita, tačiau po kelių dienų universitetas išsigando Lietuvos politiko atminimui skirtos konferencijos. Pakeitė vietą VDU Kaune ir Vilniaus universitete (VU) gegužės 15–16 dienomis paskaitas skaitė pasaulinio garso istorikas Timothy Snyderis.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Auksinė SSRS diktatorių Josifą Staliną pašiepianti skulptūra buvo nugriauta vos kelios valandos po jos pastatymo Kijeve, Ukrainoje. Maždaug pusantro metro aukščio skulptūrą, vaizduojančią besišlapinantį Staliną, sukūrė Ukrainos nacionalistų partijos „Bratstvo“ atstovai. Tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, atsirado nepatenkintų. Buvo iškviesta policija, kuriai teko skulptūrą demontuoti. Skulptūrą inspiravo žymusis Briuselio besišlapinantis berniukas.

Josifo Stalino vyresnysis sūnus Jakovas Džugašvilis buvo nužudytas 1943 metais, kadangi atsisakė paklusti sargybinio įsakymui Zaksenhauzeno (Sachsenhausen) koncentracijos stovykloje. Apie tai, kaip teigia „RIA Novosti“, sako išslaptinti dokumentai.

Sovietų Sąjunga visada pasižymėjo galingu propagandos mechanizmu. Viena iš šio mechanizmo dalių buvo propagandiniai plakatai. Amžiuje be interneto būtent plakatai neretai tapdavo veiksmingiausia propagandos priemone.

Ankstyvą 1986 metų balandžio 26 rytą sprogo ketvirtas Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Dabar, praėjus 26 metams, daug kam šis įvykis atrodo kaip tolimas praeities epizodas, tačiau tiems, kurie gyvena Ukrainos teritorijoje, jis dar ilgus metus primins apie griaunančią branduolinės energijos galią, praneša „Wired Magazine“. Pamėgo turistai Černobylis – didžiausios pasaulio istorijoje branduolinės katastrofos vieta – jau ilgą laiką jis pritraukia nuotykių ieškotojų, kurie...

Seimas po svarstymo pritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma tikslinti nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Už teisės akto pakeitimus balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 16 parlamentarų. Tam, kad įstatymo pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Ukraina kuria vyriausybės programą, kurios tikslas – sutvarkyti radiacija užterštas Černobylio branduolinės jėgainės apylinkes, pirmadienį pranešė ministras pirmininkas Mykola Azarovas. Pasak ekspertų, radiacijos lygis Černobylio zonoje pastaraisiais metais stipriai sumažėjo.