sportininkai

Tokijo olimpinių žaidynių organizacinis komitetas ketvirtadienį pranešė, kad tarp asmenų, susijusių su olimpiada, nustatyti dar 24 koronavirusinės infekcijos atvejai. Tarp 24 užsikrėtusiųjų – trys užsienio sportininkai. Daugiau informacijos apie juos neskelbiama, tačiau JAV Olimpinis ir paralimpinis komitetas patvirtino, kad tarp užsikrėtusiųjų yra šuolių su kartimi dukart pasaulio čempionas Samas Kendricksas (Semas Kendriksas), turėsiantis nutraukti dalyvavimą žaidynėse.

Tarp asmenų, susijusių su Tokijo olimpinių žaidynių organizavimu, trečiadienį nustatyta 16 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, pranešė Japonijos žiniasklaida. Dėl pandemijos atidėtos 2020 metų Tokijo olimpiados organizacinis komitetas nurodė, kad tarp žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu, esama žaidynių darbuotojų ir užsienio žurnalistų. Tačiau naujų COVID-19 atvejų tarp užsienio sportininkų trečiadienį neužfiksuota.

Dviračių sportu dar vaikystėje susidomėjusiai Erikai Župerkaitei iš užsienio šalių pavyko ne tik parsivežti laimėjimus, tačiau ir susirasti širdies draugą. Nors iš pradžių belgo Remio De Mey atkaklumas pasirodė įkyrus, dabar pora kartu skaičiuoja jau antrus metus. O susidomėjo dviračiais Erika būdama vos 13 metų.

Pastaruoju metu vis daugėja sportininkų, kurie dėl su buvimo vieta susijusių antidopingo taisyklių pažeidimų yra diskvalifikuojami arba kuriems gresia diskvalifikacija. Sankcijų jau sulaukė ir Tokijo olimpines žaidynes turės praleisti 100 metrų bėgimo pasaulio čempionas Christianas Colemanas. Diskvalifikuotų sportininkų sąrašas artimiausiu metu gali pasipildyti ir kitomis garsiomis pavardėmis. Šie pažeidimai fiksuojami ir Lietuvoje. Mūsų šalies sportininkai jau sulaukė kelių dešimčių įspėjimų.

Minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) dar kartą išreiškė tvirtą įsipareigojimą siekti lygybės sporte. TOK kartu su Tarptautiniu paralimpiniu komitetu, Tokijo olimpinių žaidynių organizaciniu komitetu bei Japonijos vyriausybe sieks, kad vasarą vyksiančios olimpinės ir paralimpinės žaidynės taptų pavyzdžiu. „TOK siekia lyčių lygybės visose srityse – tiek varžybose, tiek sporto vadyboje bei organizacijų valdyme.

Vyriausybė planuoja atšaukti judėjimo ribojimus tarp kelių žiedinių savivaldybių ir jose esančių miestų. Valdžia nori atnaujinti ir vairavimo pamokas, egzaminus. Tiesa, karantino švelninimo tempai patinka ne visiems: įvairių sporto šakų treneriai sostinėje po Vyriausybės langais surengė treniruotę, piktinasi, kad sportas lauke ir žiema sunkiai suderinama. Sostinės Kudirkos aikštė virto milžiniška sporto erdve.

Sporto entuziastai pirmadienį prie Vyriausybės surengė akciją, kurios metu treniravosi lauke sningant ir stingdant šalčiui. Jie taip siekė atkreipti valdžios dėmesį į savo prašymą leisti treniruotis uždarose patalpose. Vinco Kudirkos aikštėje įrengti improvizuoti teniso kortai, krepšinio aikštelė, pastatyta bokso kriaušė.  Šiuo metu treniruotis leidžiama tik aukšto meistriškumo sportininkams, vaikų ir mėgėjų treniruotės nevyksta dėl COVID-19 plitimo rizikos.

Kasmet sporto pasaulyje vis sužiba nauji talentai, o kai kurie ir baigia savo karjeras. Bet itin sudėtingi metai dėl pandemijos kai kuriems Lietuvos sporto talentams netgi tapo paspirtimi dėti sunkų tašką karjeroje jau šiemet. Tačiau yra ir geroji pusė – vieni įsilieja į sportą federacijų veikloje, o kitiems – itin praverčia sportinės karjeros metu įgyta disciplina.

Šiandien posėdžiavusi Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam planui didinti 2021 m. finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms ir kitoms sritims. Posėdyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas informavo, kad nuo sausio 1 d. nacionalinių sporto federacijų, tarp jų – ir neįgaliųjų, aukšto meistriškumo programoms vykdyti ir pamainoms rengti papildomai skiriama 1 mln. eurų. Planuojama 30 proc.

2021 m. Tokijo olimpinės žaidynės turėtų vykti liepos 23 – rugpjūčio 8 dienoms. Kol kas neaišku, ar į jas bus įleidžiami sirgaliai, o sportininkų riziką užsikrėsti koronavirusu būtų galima sumažinti skiepais. Tokią idėją pateikė ilgiausiai tarptautiniame olimpiniame komitete dirbantis Dickas Poundas. „Paimkime Kanados pavyzdį. Mes turėsime 300-400 olimpiečių. Nemanau, kad šalyje kiltų didžiulis pasipriešinimas, jei iš milijonų skiepų dozių 300 ar 400 vakcinų būtų skirtos olimpiečiams.

2020-ieji pasaulio istorijos metraščiuose nuguls kaip pandemijos metai. COVID-19 gniaužtuose žmonės buvo priversti keisti įprastą savo gyvenimo ritmą. Prisitaikyti turėjo ir bemaž visas sporto pasaulis. Tačiau šie metai įstrigs ne tik dėl atšaukiamų įvairiausių sporto šakų turnyrų ar nukeltos Tokijo olimpiados. Per 2020-uosius Lietuvos ir pasaulio sporto bendruomenė neteko ir iškilių asmenybių.

Dopingo skandalai tapo neatsiejama sporto dalimi. Tiesa, į draudžiamų preparatų pinkles pakliūna ne tik nesąžiningi sportininkai. Ekspertai sako, kad sugriauti sportininko karjerą gali vis dažniau padirbinėjami maisto papildai ir įvairios žolelės, ypač iš Azijos šalių. Skaudžia patirtimi dalijasi garsi panevėžietė, iš kurios buvo atimtas pasaulio čempionės titulas dėl svoriui mesti skirtų papildų. Dabar ji šaukiasi teisininkų pagalbos. „Tai yra didžiuliai pergyvenimai.

Tokijo 2020-ųjų olimpiados organizatoriai ir Japonijos pareigūnai, diskutuojantys, kaip saugiai surengti dėl pandemijos atidėtas ir kitais metais įvyksiančias žaidynes, antradienį paskelbė, kad specialiai joms gali būti įsteigtas užkrečiamųjų ligų kontrolės centras. Organizacinio komiteto užkrečiamųjų ligų kontrolės centras, kurio pavadinimas dar gali keistis, koordinuotų didžiulį testavimo, atvejų atsekimo, izoliacijos organizavimo ir gydymo darbą.

Spalio 22 dieną jau tradicine tapusioje „LTeam konferencijoje“ aktualiausiomis šių dienų sporto temomis diskutuos olimpiečiai, psichologai, sporto medikai, verslo vadovai ir komunikacijos ekspertai. „LTeam konferencija“ – jau ketvirtą kartą Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos olimpinio fondo (LOF) organizuojamas renginys, skirtas sporto profesionalams ir sveikos gyvensenos entuziastams.

Profesionalūs sportininkai visada kruopščiai dėlioja savo treniruočių planus. Fizinis pasiruošimas, mityba, aplink save esanti komanda yra tie komponentai, kurie būtini norint bet kurioje sporto šakoje siekti aukščiausių tikslų. Tačiau dažnas iš atletų pamiršta dar vieną svarbų pasiruošimo aspektą – psichologiją. Su sporto psichologais yra dirbęs ne vienas žymus pasaulio atletas.

Buteliukas. Tokią dovaną Kūno kultūros ir sporto dienos proga sportininkams už aukščiausius pasiekimus pasaulio, Europos čempionatuose ir jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse skyrė premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybė sako, kad tai tėra simbolinė dovana, o politikos ekspertai tokios dovanos pasirinkimą peikia. Spalio 2 dieną Kūno kultūros ir sporto dienos proga premjero padėkos ir simbolinės dovanos buvo perduotos geriausiems šalies sportininkams ir jų treneriams.

Tai bus iš koto verčiantis mūšis, kuris sudomins ne tik kovinio sporto gerbėjus. Savaitgalį UFC narve dėl čempiono diržo kausis abu geriausi planetos sunkiasvoriai – amerikiečiai Stipe Miočičius ir Danielis Cormier. Šią kvapą gniaužiančią dvikovą tiesiogiai rodys „TV3 Sport“ kanalas ir vaizdo transliacijų internetu platforma „Go3“. Transliacijos iš Las Vegaso pradžia – sekmadienį 5.00 val. Pagrindinė kova numatyta apie 8.00 val. ryto Lietuvos laiku.

Olimpinių žaidynių prizininkai, pasaulio rekordininkai, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – tokie tituluoti Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai varžysis liepos 1 – 2 dienomis Trakuose vyksiančiose pirmose šių metų varžybose. Lietuvos taurės – D. ir Z. Survutų memorialo varžybose dalyvaus 160 baidarininkų ir kanojininkų. Trečiadienį varžybos vyks 500 ir 1000 m distancijose, ketvirtadienį dėl taurės bus kovojama 200 m distancijose.

Taip Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) Olimpinės dienos dar nėra minėjęs. Nors pasaulį supančiusi pandemija ir karantinas sumaišė originalius planus, LTOK kartu su LTeam nė kiek nenutolo nuo savo misijos skatinti žmones sportuoti ir išsaugojo pagrindinę šventės tradiciją – birželio 23 dieną viso pasaulio lietuviai virtualiai gali dalyvauti lietuviškos olimpinės mylios bėgime.

Intriguojanti kova, gausios triatlono bendruomenės gretos ir netikėti rezultatai – Varėnoje startavusio Lietuvos triatlono taurės sezono pirmosios varžybos tapo tikra švente atletams ir visam miesteliui.  Net 9 mėnesiai – tiek prabėgo laiko nuo paskutinių triatlono varžybų Lietuvoje,  o paskutinis šeštadienis tapo išskirtiniu šalies triatlono mėgėjams: pagaliau atletai turėjo progą stoti prie realių varžybų starto linijos.

Vilniaus savivaldybė kuria centralizuotą sistemą mokyklų ir darželių infrastruktūros nuomai ir taip deklaruoja siekį surinkti daugiau pinigų, užtikrinti skaidrumą bei lygias konkurencines sąlygas visiems potencialiems nuomininkams. Tačiau sostinės privačios sporto mokyklos sako, kad nuomos pirmenybė bus teikiama savivaldybės įstaigoms, todėl taip kaip tik bus iškraipyta rinka ir žlugdomas verslas.

Entuziastingai nusiteikusių dalyvių būrys birželio 23 dieną nubėgti lietuvišką olimpinę mylią sparčiai didėja. Ąžuolo kvietimo sulaukę prie jo prisijungti bei sportiškai Olimpinę dieną paminėti sutiko ir LTeam sportininkai. Tradicine tapusi didžiausia Lietuvoje sporto šventė visai šeimai šią vasarą turėjo vykti birželio 13 dieną Vilniuje, tačiau dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos ir karantino nuspręsta renginio atsisakyti.

Sportinė šlovė visada turi savo kainą. Tačiau vieni sportininkai ją pasiekia sunkiu darbu ir treniruotėmis, kiti gi – bandydami savo rezultatus pagerinti neleistinais būdais. Varžybose dalyvaujantys atletai dažnai privalo kiek ilgiau likti varžybų vietose ne dėl to, kad jiems norėtųsi. Juos tikrina antidopingo kontrolieriai, kurių misija yra užtikrinti, kad sportininkai nesukčiautų ir nevartotų draudžiamų preparatų, kurie gali pagerinti rodomus rezultatus.

Vyriausybė trečiadienį nutarė pratęsti stipendijų mokėjimą už anksčiau pasiektus laimėjimus geriausiems šalies sportininkams, kurie dėl koronaviruso pandemijos ir atšauktų varžybų prarado galimybes varžytis. Tokį Sporto įstatymo pakeitimą ministrų kabinetui teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tam dar turės pritarti Seimas. Ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 15 sportininkų, kuriems nuo šių metų gegužės 22 iki kitų metų rugsėjo 16 dienos baigiasi stipendijos mokėjimo terminas.

Sporto pasauliui sustojus dėl COVID-19 pandemijos portalas tv3.lt toliau kviečia prisiminti istorinius įvykius, susipažinti su asmenybėmis ir pasitikrinti žinias. Šį kartą – 10 (ne)sudėtingų klausimų apie Lietuvos sportininkų pasirodymą prieš beveik dvidešimt metų vykusiose 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.

Nuo birželio 1 d. lengvinant karantino sąlygas Lietuvoje vėl bus galima rengti tarptautines varžybas su užsienio sportininkais, o visuose sporto renginiuose bus leidžiama dalyvauti žiūrovams. Nuo birželio 1 d. į Lietuvą dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose galės atvykti užsienio sportininkai ir juos aptarnaujantis personalas, jiems nebus taikomas 14 dienų saviizoliacijos terminas.

Bėk vienas, bet kovok su kitais. Koronaviruso pandemija verčia griebtis naujovių bėgimo entuziastus ir profesionalus. Pirmą kartą Lietuvoje imantis atsargumo priemonių maratono varžybose dalyviai kausis nuotoliniu būdu. Masinio bėgimo, kaip įprasta Kauno maratone, šiemet neišvysime. Imantis saugumo reikalavimų nuspręsta surengti nuotolinį bėgimą. Dalyviai per pirmą birželio savaitę patys nuspręs, kuriuo laiku bėgti ir kokia trasa.

XVI Europos jaunimo olimpinis festivalis (EJOF) Slovakijos mieste Banska Bistrica 2021 metų vasarą neįvyks – nuspręsta jį perkelti į 2022-uosius, nes originali varžybų data kirtosi nauju Tokijo olimpinių žaidynių tvarkaraščiu. Vasaros EJOF turėjo vykti liepos 25-31 dienomis, tačiau tuo pat metu bus rengiamos ir dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos į 2021 metus perkeltos Tokijo žaidynės. Geriausi viso pasaulio atletai Japonijoje varžysis liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis.

Balandžio 23 dieną Lietuvos tautiniame olimpiniame (LTOK) komitete įvyko Vykdomojo komiteto posėdis. Pirmą kartą per beveik 8 metus jam LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pirmininkavo būdama savo kabinete – posėdis vyko video konferencijos būdu. Apie pagrindinę posėdžio temą, finansus ir įjungtą taupymo režimą, olimpinė čempionė papasakojo „Olimpinei panoramai“. – Aktualiausia pastarųjų dienų tema – finansai. Pinigus skaičiuoja lygos, klubai, organizacijos.

Pasaulyje siaučiantis koronavrusas privertė koreguoti pasaulio plaukimo čempionato planus. Paskelbta, kad šis iš 2021-ųjų metų perkeliamas į 2022-ųjų metų gegužę. Japonijoje pirmenybės turėjo vykti  2021 metų liepos 16 – rugpjūčio 1 dienomis. Tačiau šiemet į kitų metų vasarą nukėlus Tokijo olimpiadą, neliko nieko kito kaip pavėlinti pasaulio plaukimo čempionato datą. Dabar jis turėtų vykti 2022-ųjų metų gegužės 13-29 dienomis.

Bėk vienas, bet varžykis su kitais – tokią alternatyvą bėgimo entuziastams siūlo „Agathum Kauno maratonas“. Norint apsaugoti dalyvius bei atsižvelgiant į Vyriausybės nurodymus dėl masinių renginių ribojimo, svarbiausią Kauno bėgimo renginį nuspręsta daryti nuotolinį.

Koronaviruso pandemija neatpažįstamai pakeitė ir vandenų peizažą. Buriuotojai juokauja, kad laivai tiesiog užšalo. Užsitęsus karantinui Lietuvos buriuotojų sąjunga kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerija ir prašo paaiškinti, ar galima buriuoti daugiau nei dviem asmenims, nes didesniems laivams dviejų žmonių įgulos nepakanka. Kokius galvosūkius sprendžia buriavimo profesionalai ir entuziastai? Lygiai prieš metus štai lietuviškoji „Ambersail-2“ jachta skrodė bangas tropiniuose Karibuose.

Visiems sportininkams jau leidžiama treniruotis atviruose sporto aikštynuose, jei 1 sportininkui tenka 10 kvadratinių metrų ir  tarp sportininkų ar jų 2 asmenų grupių išlaikomas ne mažesnis negu 10 metrų atstumas.

„Bėgu, nes man tai patinka“, – šyptelėjo Tokijo olimpinių žaidynių kandidatas maratonininkas Ignas Brasevičius. Jam, kaip ir kitiems geriausiems Lietuvos stajeriams, dėl paskelbto karantino nuplaukė visos pavasario varžybos, o ir artimiausių startų kalendorių gaubia nežinia. Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.

Tarptautinės Šokio dienos proga Lietuvos šokėjus pasiekė naujienos iš Šveicarijos dėl užšaldyto pasaulio reitingo. Pasaulio sportinių šokių federacija (WDSF) informavo nacionalines federacijas, kad jos atkreiptų dėmesį bei informuotų savo sportininkus, jog pasaulio reitingo lentelė nesikeičia nuo paskutinių įvykusių varžybų. Sportinių šokių pasaulio reitingas yra skaičiuojamas pagal šešis geriausius varžybų rezultatus per pastaruosius dvylika mėnesių.

Net septyni iš dešimties (71 %) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad geriausiai Lietuvos vardą pasaulyje garsina mūsų šalies sportininkai, rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa. Remiantis tyrimų duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams. Kaip geriausiai šalį garsinančius juos nurodė beveik 8 kartus mažiau respondentų – 9 % menininkus bei atitinkamai – 7 % mokslininkus.

Jau pirmadienį nemažai LTeam komandos narių galės atnaujinti treniruotes, kurias buvo supančiojęs karantinas. Vyriausybės sprendimu, nuo balandžio 27 d. bus leidžiamos atrankos į olimpines ir parolimpines žaidynes reikalavimus įvykdžiusių sportininkų ir olimpinių rinktinių kandidatų, kurčiųjų, pasaulio ar Europos čempionatams besirengiančių sportininkų aukšto meistriškumo pratybos sporto paskirties pastatuose ar sporto paskirties inžineriniuose statiniuose, jeigu užtikrinamas ne mažesnis kaip ...

Nuo balandžio 27 dienos, laikantis nustatytų atstumo reikalavimų, leidžiamos kai kurių sporto šakų treniruotės uždarose ir visų sportininkų – atvirose sporto erdvėse, tačiau su sąlyga, kad būtų išlaikytas bent 10 metrų atstumas tarp sportininkų, o vienam sportininkui tektų ne mažesnis kaip 10 kv. metrų plotas.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius interviu tinklapiui Paralympics.lt papasakojo apie pasaulyje plintančio viruso COVID-19 iššūkius paralimpiniui judėjimui, organizacijos darbui. Rio de Žaneiro paralimpinis čempionas įvertino Tokijo žaidynių nukėlimą į 2021 metus, apžvelgė svarbiausius trejų metų darbo rezultatus ir atskleidė dalį ateities projektų.

30 dienų. Tiek Lietuvoje laiko jau yra įvestas karantinas, kuris kardinaliai pakeitė įprastą žmonių gyvenimo ritmą, tarp jų, žinoma, ir profesionalių atletų, kurie apskritai buvo įpratę prie gana didelio intensyvumo. Įvairių sporto šakų fizinio rengimo treniruotės iš dalies yra panašios. Nesvarbu, ar esi krepšininkas, tenisininkas, futbolininkas, lengvaatletis. Vis vien turi paruošti savo kūną ir nuolat jį prižiūrėti.

Kaip ir pasaulyje, taip ir Lietuvoje, deja, pasitaiko atvejų, kai sportininkai vartoja draudžiamus preparatus. Tv3.lt portalas siūlo išbandyti savo jėgas, kaip gerai pamenate šias istorijas. Jums tereikės atsakyti į 10 (ne)sudėtingų klausimų apie lietuvių sportininkus ir jų dopingo vartojimo istorijas. Už kiekvieną teisingą atsakymą gausite po tašką.

„Baltijos tyrimų“ apklausos duomenys rodo kad didžioji dalis (58%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų tikėjo mūsų tautiečių sėkme neseniai nukeltose olimpinėse žaidynėse ir vylėsi, kad Lietuvos sportininkai Tokijuje pasirodys geriau nei prieš ketverius metus vykusiose – Rio de Žaneire.

Sportininkai, kurie iki 2020 metų Tokijo olimpiados atidėjimo praėjo atranką į ją, išsaugos savo vietas 2021 metais įvyksiančiose žaidynėse, ketvirtadienį sakė naujienų agentūros AFP šaltiniai. Maždaug 57 proc. iš numatytų 11 tūkst. olimpiados dalyvių jau buvo užsitikrinę vietą joje, kai Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) antradienį dėl koronaviruso krizės nukėlė žaidynes į 2021 metus.

Dėl koronaviruso vienas po kito yra atšaukiami grandioziniai renginiai. Tokijuje vasarą turinčios vykti olimpinės žaidynės taip pat pakibo ant plauko. Olimpiados organizatoriai iki šiol buvo gana užtikrinti renginio įvykimu, tačiau pastaruoju metu ėmė dvejoti ir pirmą kartą užsiminė apie galimybę sporto šventę atšaukti. Ryžtingumu japonus šį kartą pralenkė anglakalbės šalys.

Sportininkams šiuo metu tenka gerokai pasukti galvą, kaip išlaikyti sportinę formą. Lietuvos sprinterė Modesta Morauskaitė įstrigusi Ispanijoje, kur kojos iš namų negali iškelti. Bet sportininkai randa alternatyvų. Pavyzdžiui, pagreitėjimus su svoriais atlieka tiesiog garaže tarp automobilių. Ispanijoje dėl koronaviruso pandemijos gyvenamosiose patalpose strigusi sprinterė Modesta Morauskaitė nepasiduoda ir pagreitėjimus su papildomu svoriu atlieka tarp automobilių požeminiame garaže.

JAV žiniasklaidos gigantas ESPN tradiciškai sudarė žymiausių ir populiariausių pasaulio atletų šimtuką. Sąrašo viršūnėje ir vėl atsidūrė portugalas Cristiano Ronaldo, o pirmą kartą čia vietos atsirado ir MMA žvaigždei Khabibo Nurmagomedovui. 34-erių Turino „Juventus“ žvaigždė už nugaros paliko Los Andželo „Lakers“ lyderį LeBroną Jamesą, o trečioje vietoje liko „Barcelona“ veidas Lionelis Messi.

Vasario 1-ąją Trakuose Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) surengtame šventiniame vakare irkluotojų bendruomenei už 2018-ųjų sporto laimėjimus ir nuopelnus buvo įteikti apdovanojimai. Pagerbti buvo ne tik irkluotojai, treneriai, sportininkų psichologė, bet ir vyriausiojo šalies rinktinės trenerio Mykolo Masilionio augintinė Galatėja.

 Į šauktinių sąrašus šiemet įtrauktas būrys garsių sportininkų – NBA krepšininkas Domantas Sabonis, pasaulio čempionas plaukikas Danas Rapšys ir keturi Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjai. Jie žada prašyti, kad tarnyba Lietuvos kariuomenėje būtų atidėta. Lietuvos krepšinio federacijos viešųjų ryšių vadovas Vaidotas Zajarskas patvirtino, kad Indianos „Pacers“ klube NBA rungtyniaujantis D. Sabonis pateko į sąrašus. „Domantas yra sąraše.

Varniuose, prie Lūksto ežero pirmą liepos savaitgalį rengiamas festivalis „Bliuzo naktys“ gyvuoja jau 26 metus. Ir – nestinga gerbėjų, kurie daugiau nei 20 metų festivalio dienomis neturi jokių kitų planų, tik šį vieną: atvažiuoti, apsistoti toje pačioje vietoje, susitikti su sena, gera kompanija, būtinai efektingai pasipuošti ir iš širdies pasilinksminti.