spekuliantai

Zongas Qinghou užkopė į turtingiausių Kinijoje žmonių viršūnę, sukaupęs turto už 12,6 mlrd. JAV dolerių. Jis valdo gaiviųjų gėrimų bendrovę „Hangzhou Wahaha Group“. Milijardierius antradienį patikino, turtą pasiekė ne šalies akcijų biržoje, rašo „The Wall Street Journal“ tinklaraštis „China Realtime Report“. „Kai eiliniai žmonės investuoja į ją, rinka turėtų apdovanoti juos pelnu. Bet taip neatsitinka“, - sakė Z. Quinghou, nuogastaudamas, kad spekuliantai sugadino akcijų rinką kitiems.

Priemiestinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad išaugę žemės mokesčiai juos privers atsisakyti žemės. Ūkininkai viliasi, kad naujoji valdžia imsis taisyti pakeistą Žemės mokesčio įstatymą, kuriame įteisintas mokestis nuo vidutinės žemės rinkos vertės, o savivaldybėms sudarytos sąlygos didesniu tarifu apmokestinti žemę ir taip užlopyti savo biudžetų skyles. Kai kurios savivaldybės jau padidino žemės mokesčius 2013 metams.

Vairuotojai Jungtinėje Karalystėje yra pelno siekiančių rinkos spekuliantų, kurie dirbtinai išpučia naftos kainas, aukos, ketvirtadienį pareiškė ekspertai, kuriais remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Spekuliantai naftos barelio kainą per mažiau nei mėnesį padidino 14 JAV dolerių nuo 90 iki 104 dolerių, dėl ko degalai Britanijos degalinėse pabrango dviem pensais. Manoma, kad per kelias ateinančias savaites degalų kainos ūgtels dar keturiais pensais.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Volstrito džiunglėse stebima didžioji bankininkų migracija – vis daugiau didžiųjų bankų prekybininkų palieka savo postus ir persikelia dirbti į mažiau kontroliuojamas finansų institucijas. Dar prieš porą metų buvo prognozuojama, kad ieškodami geresnio užmokesčio biržos brokeriai pradės migruoti iš rizikos draudimo fondų į bankus.

Humanitarinių naujienų agentūra AlertNet (Thomson Reuters projektas) paviešino ataskaitą, skirtą bado problemai pasaulyke. Joje aptariama biržinių spekuliantų kaltė dėl kainų augimo ir bado plitimo pasaulyje. 1. „Žmonės badauja, nes rinkos atitolusios nuo pusiausvyros. Produktų kainos auga ir neturi nieko bendro su realia maisto verte ir jo pasiekiamumu“,  - teigia Yaneer Bar-Yamas, Anglijos kompleksinių sistemų instituto direktorius.

Vyriausybės darbo grupė, sukurta kovoti su spekuliacija žemės sklypais, siekia, kad norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nebūtų taikomi jokie apribojimai. Žemdirbių organizacijose užvirė karštos diskusijos: nors leidimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės atidėtas iki 2014-ųjų gegužės, Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuriai didžiausią įtaką daro liberalai, siekia palikti rastas spragas žemės pirkimo ir pardavimo nuostatose.

Prancūzijos ministras pirmininkas Fransua Fijonas (Francois Fillon) pirmadienį rengs spaudos konferenciją, skirtą naujajam griežto taupymo planui, kurį parengė šalies vyriausybė. Spaudos konferencija "Tolygaus valstybės finansų paskirstymo planas" bus surengta oficialiojoje šalies premjero rezidencijoje po neeilinio ministrų tarybos posėdžio. F. Fijonas pasisakys ir per vakarinių naujienų laidą per Prancūzijos televiziją.

„Dabar tikrai ne metas galvoti, kad vyriausybės išspręs susidariusią situaciją“, – pirmadienį duodamas interviu BBC sakė A. Rastanis. „Pasaulį valdo ne vyriausybės, o „Goldman Sachs“, – šis A. Rastanio pareiškimas nuskambėjo interviu pabaigoje, kurio metu makleris įspėjo žiūrovus būti pasiruošusiems naujiems sukrėtimams, mat metų bėgyje daugelio žmonių investicijos ir santaupos tiesiog pražus. Pastarosiomis savaitėmis baimės dėl Europos finansų sitemos stabilumo itin sustiprėjo.

Visuomenėje vėl netyla diskusijos apie žemės pardavimą užsieniečiams. Tačiau tiesa ta, kad jau šiandien didžiuliai sklypai priklauso užsienio ūkininkams, kurie, kalbama, ne tik alina lietuviškas žemes, bet ir stengiasi sužlugdyti vietos ūkininkus. „Daugelis užsienio ūkininkų Lietuvoje tvarko žemės ūkį kaip Europoje. Jeigu mes naudojame apie 5 litrus pesticidų hektarui, jie naudoja apie 12 litrų. Kaip priimta Europoje“, – tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Vokietija ragina ir kitas Europos šalis pasekti Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir Belgijos pavyzdžiu – 2 sav. drausti skolintų akcijų sandėrius. Tuo metu Vilniaus birža teigia neketinanti drausti prekybos skolintomis akcijomis – ji Lietuvoje nepopuliari, praneša LTV „Šiandien“. Uždrausti skolintų akcijų sandėrius – vienas pastarųjų žingsnių finansų rinkoms nuraminti po dramatiškos savaitės.

Šio skelbimo autorius „Šiaulių naujienoms„ atskleidė, kad tai – lengvi pinigai: „Abonementą įsigijau už 1000 litų, tad uždirbti ketinu 1200 litų“. Nors jau pirmąją viešosios prekybos dieną, kovo 17-ąją, buvo parduoti visi bilietai į 2011 metų Europos vyrų čempionato finalą bei rungtynes dėl bronzos medalių, taip pat pusfinalio mačus, viename iš kurių, sėkmingai susiklosčius turnyro eigai, žaistų Lietuvos rinktinė, bilietų – dar yra.

Latvijos portalas telegraf.lv pasakoja, kaip Lietuvos apsukruoliai (tikriausiai ne verslininkai, o verslūs bedarbiai) skuba išnaudoti valiutų krizės Baltarusijoje privalumus. Anot portalo, didžiausią pelną uždirba degalų prekybos spekuliantai, kurie į Baltarusiją važiuoja pigaus benzino. Laimi ir kitų baltarusiškų prekių pirkėjai. Telegraf.lv perpasakoja portalo regnum.

Siekdamas išsiaiškinti, ar parduodant bilietus į šiais metais Lietuvoje vyksiantį Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes nebuvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą bei Lietuvos krepšinio federaciją prašydamas pateikti paaiškinimus dėl bilietų platinimo tvarkos. „Organizuojant tokį svarbų renginį, į Lietuvą jau dabar nukreipti visų žvilgsniai.

Kalendorinis pavasaris Vilniaus akcijų biržoje prasidėjo ramiai. Net bendrovių paskelbti metiniai įmonių veiklos rezultatai nepaskatino investuotojų plačiau atverti piniginių. Į rezultatus reaguota gana santūriai. O ir nereikėtų labai stebėtis. Po sunkių bendrovėms metų, iš lėto atsigaunant ekonomikai, investuotojai daug atidžiau stebėjo įmonių veiklą ištisus metus. Tad ir rezultatai nieko nenustebino. Nebent paskatino peržiūrėti vieną ar kitą poziciją investiciniuose portfeliuose.

Pirmadienį ūkio ministras Dainius Kreivys, susitikęs su didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovais,  aptarė pastarųjų dienų cukraus kainų šuolio priežastis. Prekybos tinklai ministrą patikino, kad cukraus Lietuvoje yra ir užteks visiems. „Man labai gaila, kad dėl šios „cukraus panikos“ nukentėjo Lietuvos žmonės.

Pinigai – neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, tad apie juos geriau kalbėti visiems suprantamai. Žiniasklaidoje – naujas tandemas. „Epasas.lt“ grupės tinklalapiai balsas.lt ir spekuliantai.lt pradėjo bendradarbiavimą su televizijos laidos, rodomos per Lietuvos televiziją, ir interneto tinklalapio „Pinigų karta“ kūrėjais. Balsas.lt ir spekuliantai.lt skaitytojai portaluose nuo šiol gali rasti dar daugiau vertingos informacijos: „Pinigų kartos“ laidų, straipsnių apie finansus, investavimą.

Lietuvos bendrovėms pateikus I-ojo pusmečio ataskaitas, „Anykščių vynas“ ir „Alita“ užėmė tikrai ne pirmąsias vietas sąraše. Pasak finansų analitikų, šių bendrovių akcijos niekada nebuvo populiarios. Šiais metais įmonės patyrė nuostolius.

Ar verta šiuo metu investuoti į auksą? Kur geriausia investuoti savo pinigus, kad juos kuo mažiau paliestų infliacija? Šiuos klausimus komentuoja finansų analitikai iš FMĮ „Finhill“, FMĮ „Finasta“ bei asociacijos „Spekuliantai“. Lėtėjant ekonomikai aukso kaina kyla Pasak UAB FMĮ „Finhill“ finansų analitiko Roko Lukošiaus, į įvairias žaliavas, įskaitant ir auksą, rekomenduojama investuoti tik nedidelę dalį lėšų, nes šios priemonės per ilgą laikotarpį suteikia ne itin dideles pajamas.

Finansų analitikai teigia, kad „Utenos trikotažo“ akcijų kaina krenta, nes investuotojai nepasitiki šia bendrove. Pastaraisiais metais jų akcijų kaina krito nuo beveik 7 iki 3 litų. Dabar akcijos kaina rinkoje yra maždaug du kartus didesnė už buhalterinę jos vertę. Yra dėl ko nepasitikėti „Nepasitikėti „Utenos trikotažo“ akcijomis investuotojams yra nemažai priežasčių, - Verslosavaite.lt teigė asociacijos „Spekuliantai“ valdybos narys Nauris Treigys.

Nors „Snaigė“ šiuo metu yra vienintelė buitinių šaldytuvų gamintoja Baltijos šalyse, bet ji šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laukus. Finansų analitikai pabrėžia, kad įmonę slegia skolos, jos veikla nuostolinga. Spaudžia skolos „Bankai nebenori skolinti AB „Snaigė“ pinigų. Tai liudija ir obligacijų prospektas, kuriame parašyta, kad 2007 m. „Snaigė“ negavo paskolų iš bankų ir, kad su „SEB“ bei „Hansabanku“ pasirašytos sutartys dėl paskolų atidėjimo“, - Verslosavaite.