sovietų sąjunga

„Prieš keturis šimtus metų Niccolo Machiavelli, patardamas tuometiniams Italijos valdovams, nurodė, kad būti tokiam, kurio bijo, yra svarbiau nei būti mylimam. Tačiau šiandieniniame pasaulyje geriausia pasižymėti tiek pirma, tiek antra savybe.“ Štai tokia istorine refleksija vienas žymiausių XX a. antrosios pusės politikos teoretikų, Harvardo universiteto profesorius Josephas Nye pradeda ne mažiau žymaus veikalo „Minkštoji galia: kelias į sėkmę tarptautinėje politikoje“ pirmąjį skyrių.

Daugybė karinių ir pramoninių objektų mena buvusios didžiausios pasaulio valstybės istoriją ir šaltojo karo grėsmę. Kalėjimai, gulagai, fabrikai ir ištisi pramoniniai miestai, kariniai objektai ir tyrimų stotys – jų Sovietų Sąjungoje netrūko. Netrūksta ir dabar, tik šiandien šie betoniniai vaiduokliai tarsi praeities šešėliai stovi apleisti, niekam nebereikalingi.

Žymi rusų istorikė Irina Ščerbakova interviu „Die Zeit“ papasakojo apie tai, kaip Sovietų Sąjungos gyventojai išgyveno Šaltojo karo laikotarpį, o vėliau – didžiosios imperijos žlugimą, praneša „Inopressa“. „Aš užaugau konfrontacijos atmosferoje, pasaulyje, padalintame perpus. Geležinė uždanga man buvo kaip nepanaikinamas faktas. Aš gyvenau įsitikinusi, kad niekada negalėsiu išvažiuoti į Vakarus“, – apie savo vaikystę šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Maskvoje pasakoja istorikė.

Pirmadienį Maskvoje mirė žymus rusų multiplikatorius Pavelas Petrovas, sukūręs tokius visų pamėgtus animacinius filmukus, kaip „Krokodilas Gena“, „Šapokliak“, „Kas pasakė miau?“ ir daugelį kitų. P. Petrovui buvo 76 metų amžiaus, praneša newsru.com. Žymusis multiplikatorius mirė ligoninėje. P. Petrovui sustojo širdis. Atsisveikinimas su juo vyks penktadienį, o vėliau P. Petrovo kūnas bus kremuotas. P. Petrovas gimė 1937 metų vasario 18 dieną. Mokyklą baigė Maskvoje.

Kai po truputį šąla orai, o nuo vasaros širdyje dar nenurimęs pramogų troškimas, pats metas traukti į kino teatrą. Tuo labiau, kad rugsėjį čia pasirodys ypatingas filmas, lauktas net puse metų – „Kita svajonių komanda“ . Tai JAV sukurtas filmas, kurį privalo pamatyti kiekvienas lietuvis. „Kita svajonių komanda“ nukelia į legendines 1992 m. Olimpines žaidynes Barselonoje, kuriose mūsų krepšininkai iškovojo bronzą.

„Jaučiate nostalgiją sovietų laikams? Tuomet keliaukite į Lietuvą – ten yra keli teminiai parkai, padėsiantys lankytojams pasinerti į senus laikus“, – rašo D. Britanijos leidinys „Guardian“. „Negaliu pasakyti, kad nebuvau įspėtas: pasirašiau sveikatos ir saugumo pažymėjimą, kuriame pažymėta: „Dalyvių nepaklusnumo atveju, galimos psichologinės ir fizinės bausmės“. Tai 1984-ieji: išgyvenimas sovietiniame bunkeryje, trijų valandų trukmės pusiau teatrališkas pasirodymas, kurio metu žmonės gali pas...

Vladimiro Lenino rašinius reikėtų patikrinti dėl ekstremizmo, pareiškė Maskvos patriarchato atstovas Dimitrijus Smirnovas. Pasak jo, galbūt toks žingsnis pagaliau paskatintų peržiūrėti buvusio komunistų lyderio įvaizdį, kuris dabartinėje Rusijos visuomenėje yra pakankamai teigiamas, praneša newsru.com.

Baltijos šalis galima palyginti su moterimis, kurios nustojusios mylėti savo vyrus, padavė skyrybų pareiškimą ir sukėlė isteriją dėl to, kad vyrai jas neva tik išnaudojo, nieko neduodami mainais. Išsiskyrusios jos pasimėgaudamos pasakoja draugėms apie tai, kaip tai yra gera – būti laisvomis, rašoma portale dv.ee. Tačiau praėjo vos keleri metai, ir štai jos jau „susirašė“ su kitu vyru, nes jis joms kaip ir seniai patiko, juk jis labai turtingas ir gražus.

Nors Šaltasis karas seniai pasibaigęs, rusai ir toliau atsisako įleisti amerikiečius į tris slaptas biologinio ginklo kūrimo laboratorijas. Įtariama, kad ten saugomi dar sovietiniais laikais sukurti biologinio ginklo pavyzdžiai.

Londone startavo vasaros olimpinės žaidynės. Tai gera proga pakalbėti apie sporto ir politikos santykį, prisimenant, kad, pavyzdžiui, 2008 m. Pekino olimpiados atidarymo metu prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas. Ši tema turi keletą dėmesio vertų aspektų. Pirma, šaltojo karo metais sportas tapo dviejų sistemų priešpriešos įkaitu. 1979 m. Sovietų Sąjunga įvedė kariuomenę į Afganistaną ir JAV kitais metais kartu su kitomis Vakarų valstybėmis boikotavo Maskvos olimpines žaidynes.

Olimpinių žaidynių rezultatus prognozuoja ne tik sporto specialistai, bet ir ekonomikos ekspertai. Tris metus ekonomistai įvairiausiais pjūviais analizavo Olimpinių žaidynių rezultatus ir kūrė modelius, kuriais remiantis būtų galima nuspėti vienos ar kitos šalies pergalių skaičių, rašo „The Economist“. Iš pradžių buvo manoma, kad pergalių kiekį lemia šalies populiacija ir BVP dydis vienam gyventojui, tačiau netrukus teko atmesti šią prielaidą.

Dar vienas Lietuvos užsiminimas, kad reikia atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą, yra nepagrįstas. Tai trečiadienį pareiškė oficialus RF užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius, komentuodamas Lietuvos Premjero Andriaus Kubiliaus ketinimą įtraukti šį klausimą į Rusijos ir ES santykių darbotvarkę. „Mes ne kartą aiškinome, jog nėra jokio pagrindo reikalauti, kad Rusija išmokėtų kompensacijas, – pabrėžė diplomatas.

Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį, tikina žymus britų žurnalistas Edwardas Lucasas. Iš KGB – į valdžią Griuvus Sovietų Sąjungai atrodė, kad šnipinėti nustota. Britų MI-6, amerikiečių CŽV ir kitos Vakarų specialiosios tarnybos dėmesį nukreipė į ginklų kontrabandininkus, teroristus, gangsterius ir kibernetinės erdvės nusikaltėlius. Netrukus paaiškėjo, kad naujasis nusikalstamumas ir senoji žvalgyba yra tarpusavyje susiję reiškiniai.

Sunku patikėti, tačiau nuo II pasaulinio karo pabaigos praėjus 67 metams vokiečiai vis dar negali naudotis savo aukso atsargomis. Pasirodo milijardines aukso atsargas kaip užstatą saugo antihitlerinės koalicijos sąjungininkai, o tiksliau Jungtinės Amerikos Valstijos! O štai NATO, savo ištakų pradžioje, net nebuvo kuriamas gintis nuo Tarybų Sąjungos.

Rusijoje, Vulkannij kaimelyje Kamčiatkoje, vykdant Lenino paminklo fundamento įtvirtinimo darbus, buvo aptikta kapsulė, kurioje – praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio kolūkiečių kreipimasis į ateities kartas, praneša gazeta.ru. Aptikta kapsulė buvo paslėpta 1979 metų birželio 15 dieną. Laiškas, parašytas ranka ant didelio popieriaus gabalo (1 metras ant 40 centimetrų), buvo adresuotas 2024 metų jaunimui. „Be atminties nėra ateities.

Balsas.lt perspėja, kad šiame straipsnyje naudojami vaizdai ir eksperimentų su žmonėmis aprašymai kai kuriems skaitytojams gali sukelti neigiamas emocijas. Žmonių vykdomi medicininiai eksperimentai ne visada buvo tokie, kokius mes matome dabar. Nors ir šiandien yra nepatenkintų, kai naujausi vaistai yra išbandomi su gyvūnais, pavyzdžiui, žiurkėmis, tačiau pažvelgę į istoriją galime pavartyti keletą išties tamsių žmonijos vystymosi puslapių.

Nors sovietmetis jau seniai pasibaigęs ir, atrodo, visos tuomet uždraustos temos dabar jau išnagrinėtos, vis dėlto iki šiol labai mažai kalbėta apie tai, kad Lietuvoje sovietai laikė branduolinį ginklą. Mūsų nedidelėje okupuotoje šalyje buvo dislokuoti keturi Sovietų Sąjungos 5-osios raketinės armijos pulkai: Plungėje – 79-asis raketinis pulkas, Tauragėje – 637-asis raketinis pulkas, Karmėlavoje – 42-asis raketinis pulkas, Ukmergėje – 324-asis raketinis pulkas.

Vyresnieji prisimena tuos niūrius Šaltojo karo laikus, kai, Kremliaus teigimu, Sovietų Sąjunga kone vienintelė kovojo už taiką ir nusiginklavimą, o Vakarų imperialistai ir pirmiausia JAV didino įtempimą ir grasino branduoliniu ginklu. Šios propagandinės formuluotės gerai pažįstamos, nes anuomet teko dirbti toje sovietinėje visuomenės informavimo sistemoje. Bet tuomet buvo ir šviesulių.

Praeitą penktadienį rašėme apie Sevastopolio įlankoje katastrofą patyrusį „Novorosijską“. Sprogus šiam kariniam laivui, kartu su kitais žuvo ir 10 lietuvių. Priežastys neaiškios „Novorosijsko“ sprogimo priežastys nėra išaiškintos iki šių dienų. Kaip buvo įprasta Sovietų Sąjungoje, bet kokia informacija apie įvykusią tragediją buvo kruopščiai slepiama.

Yra Lietuvoje Varėnos rajonas, kurį kartais pavadiname savo šalčio poliumi, nors jis – ne Lietuvos šiaurėje, o pietuose. Tačiau temperatūra toje vietovėje toli gražu nepasiekia tų reikšmių, iki kurių nukrenta šalčiausių Žemės vietų temperatūra. „Neprieinamumo polius“ Santykinio neprieinamumo poliumi vadinamas taškas, kurį pasiekti sunku dėl to, kad jis vienodai nutolęs nuo bet kokių kelių.

Pamačius šių aparatų nuotraukas jaunesniems gali būti sunkoka suvokti jų paskirtį. Tai Šaltojo karo laikais Sovietų Sąjungoje naudoti telefonai ir telefonų komutacinės stotys. Kai kurie iš jų buvo naudojami civilinėse įstaigose, o kai kurie – kariuomenės daliniuose. Neverta abejoti, kad kada nors toks retro dizainas įkvėps ir būsimuosius dizainerius.

„Foreign Policy“ pristato neišgalvotas septynių garsių KGB šnipų istorijas. Nuo 1954-ųjų, kai pasaulis išgirdo apie trimis raidėmis – KGB – užkoduotą Sovietų Sąjungos specialiąją tarnybą, jos šnipai su tikromis arba net ir išgalvotomis pasiklausymo įrangos platinimo ir jų bendrininkų  istorijomis tapo neišsemiamu šaltiniu įvairių knygų, filmų ir net komiksų kūrėjams.

Rusijoje – sujudimas. Kol prezidentas Vladimiras Putinas bando stabilizuoti režimą, protestuotojai kaltina jo administraciją korupcija ir tikina, kad jis yra atgyvena. Tapo madinga ir šiuolaikiška skųstis padėtimi valstybėje. Taip madinga, kad net „vakarėlių liūtė“ Ksenija Sobčiak prisijungė prie nepatenkintųjų, praneša inosmi.ru.

Ketvirtadienį Lietuvoje minimos 71-osios masinių tremimų metinės. Tai viena tragiškiausių Lietuvos istorijos datų. Per visą tremčių laikotarpį iš mūsų šalies išvežta ir gulaguose įkalinta apie 300 tūks. žmonių. Nuo tragiškiausių įvykių praėjo 71 metai. Tačiau buvę tremtiniai sako ir šiandien prisimenantys mažiausias tų dienų smulkmenas ir net maldas, kurias tada kartojo.

Kaip ir kasmet birželio 14-ąją, Europos Parlamente Strasbūre, prie atminimo lentos, Baltijos tautų didžiųjų trėmimų aukų pagerbti susirinko europarlamentarai iš visos Europos.

1940 me­tų bir­že­lio 14-ąją pra­si­dė­jo ma­si­niai trė­mi­mai į Si­bi­rą. Kan­čių ke­lią praė­jo ir Vla­do Jan­kaus (1923–1999), bu­vu­sio „Šiau­lių kraš­to“ dar­buo­to­jo, šei­ma. Jis su žmo­na Sta­se, pir­ma­gi­miu ke­tu­rių mė­ne­sių sū­nu­mi, se­nais uoš­viais į gy­vu­li­nius va­go­nus su­va­ry­ti ir iš­trem­ti 1951 me­tais. Tė­vo už­ra­šų frag­men­tus sū­nūs ra­do tarp do­ku­men­tų po jo mir­ties. Šį au­ten­tiš­ką liu­di­ji­mą šian­dien spaus­di­na­me.

Šiandien Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14-ąją prieš 71 metus Sovietų Sąjunga pradėjo žiaurius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pirmoji tremties banga to nesitikėjusiems žmonėms buvo žiauriausia. „Žmonės atvežti rudenį, kada ižas jau kausto jūrą, tuščios pakrantės, nėra kur pasislėpti net nuo vėjo. Iš velėnos pradėjome statyti jurtas. Jose gyvenome kaip urviniai žmonės. Koncentracijos stovyklose buvo geresnės sąlygos negu pirmiems ištremtiems lietuviams.

Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimenamos ir pagerbiamos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Ateinančią savaitę Lietuva minės Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimins ir pagerbs masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

1992 metais tai buvo 15 valstybių valiutos sąjunga. Po dviejų metų, biudžeto deficitų augimas prarado kontrolę, įsiviešpatavo hiperinfliacija, o ekonomikos susitraukė. Sovietų Sąjungos rublio zonoje liko tik dvi narės.

Teismas privalės nuspręsti, kokio dydžio baudą skirti sovietinės simbolikos propaguotojui – penkis šimtus ar tūkstantį litų. Sostinės Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai Vilniuje nustatė, kad pilietis V. A. vairavo transporto priemonę  „VW Golf“, demonstruodamas sovietinę simboliką – kūjo ir pjautuvo ženklus,  kurie  buvo pavaizduoti ant valstybinių numerių ženklų tvirtinimo rėmelių priekinės ir galinės pusės.

Rusijoje pasibaigė karštas ir neramus rinkimų laikotarpis, valdžios sumanyta rokiruotė įvyko – Vladimiras Putinas vėl tapo šalies vadovu, o buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas užėmė ministro pirmininko postą. Tačiau aistros, kurias pakurstė nepasitikėjimas rinkimais (pirmiausia į šalies parlamentą – Dūmą, o vėliau ir prezidento), numanomas jų rezultatų klastojimas ir apskritai nepasitenkinimas valdžios sistema, dar nenuslūgo.

Lygiai prieš 25 metus prie Kremliaus Maskvoje nedideliu lėktuvu nusileidęs vokietis Mathiasas Rustas mano, kad garsusis jo skrydis turėjo tam tikrą įtaką istorijai, praneša agentūra AFP. „Aš norėjau perduoti žinią žmonijai, tą ir padariau“, – pareiškė M. Rustas interviu Rusijos dienraščiui „Komsomolskaja Pravda“, skirtame sensacingo įvykio metinėms. Vyras teigė tikįs, kad „šiek tiek paspartino“ sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo atsivėrimo politiką.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ pranešime teigiama, kad žmogaus teisės vis dar pažeidinėjamos buvusiose sovietinėse šalyse, informuoja „RIA Novosti“. „Rusijoje, kaip ir visame regione, žmogaus teisių aktyvistai ir žurnalistai yra puldinėjami, gąsdinami ir prieš juos naudojamas smurtas. Dažnai draudžiamos antivyriausybinės demonstracijos, o jų organizatoriai ir dalyviai kalinami ir baudžiami.

Sovietų Sąjungos eksprezidentas Michailas Gorbačiovas paneigė gandus, esą jis mirė. Per „Twitter“ paskleista melaginga žinia jam sukėlė tik juoką, praneša telegraf.lv. „Nieko sau, ką rašo. Parašyk, kad aš tęsiu gyvenimą ir dirbu“, – juokdamasis telefonu M. Gorbačiovas teigė žurnalistams. „Viskas normaliai, cukraus lygis krenta. Tie, kas nori užsidirbti iš mano mirties, šiek tiek apsiskaičiavo. Nesulauks“, – pokštavo paskutinis SSRS vadovas.

BTV laidoje „Užkalnio 5" viešėjusi Ona Valiukevičiūtė tikino, kad net jaunystėje, kai sulaukdavo daugybės gerbėjų dėmesio, nesuteikdavo savo vyrui progos pavyduliauti. „Be reikalo, kvaila buvau", - apgailestaus ji. Kaip išsilaikyti scenoje kelis dešimtmečius? Apie tai pirmadienį BTV laidoje „Užkalnio 5" diskutuos grupės „Rondo" muzikantas Aleksandras Ivanauskas-Fara, Ona Valiukevičiūtė bei komikai Artūras Orlauskas-Zakarauskas su Gintautu Kirkilu-Klarku.

„25 km nuo Vilniaus, 5 km po žeme – ir jūs SSRS“, – jau penktus metus lankytojai turi galimybę pabuvoti sovietiniame bunkeryje Nemenčinės miškuose, kur vyksta spektakliai „1984. Išgyvenimo drama“. Tai – vienas iš nedaugelio interaktyvių istorinių projektų. Istorikai nevienareikšmiai žiūri į tokias istorijos pamokas: vienų teigimu, jaunimui sunku suvokti istoriją be tokių realybės šou, kiti įsitikinę, kad iš tokių dalykų šou daryti nevalia.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Devyniolikmečio Romo Kalantos istorija abejingų nepalieka ir šiais laikais. Nors vieno garsiausių žygdarbių už laisvę atlikusio jaunuolio gyvybė užgeso dar 1972-ųjų gegužės 15-osios rytą. Prabėgo lygiai 40 metų, kai būdamas 19-kos R. Kalanta Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu iš 3 litrų stiklainio ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“. Atskubėję greitosios pagalbos medikai Romą į ligoninę išvežė netekusį sąmonės.

Gal kažkas ir liko nusivylęs, kai Romo Kalantos tragiškos žūties 40-ųjų metinių proga Kauno Vytauto Didžiojo universiteto meno galerijoje surengtos parodos atidaryme iš ilgai laukto svečio – 1968–1972 metais veikusios Kauno pantomimos trupės įkūrėjo ir vadovo Modrio Tenisono nieko neišgirdo apie menininkų protestus, priešinimąsi sovietams. Į visus su politika susijusius klausimus jis atsakinėjo maždaug taip: pantomima apie politiką nieko nekalbėjo, pantomima gyveno laimės jausmu.

Šiandien Romo Kalantos susideginimo 40-osios metinės. Vis mažiau lieka žmonių, tiesiogiai patyrusių tą spontanišką tautiškumo ir pilietinio priešinimosi protrūkį, kurį sovietai pakrikštijo Kauno sukilimu ir nacionalistų maištu. Gal nuo tada, nuo 1972 metų gegužės, sustiprėjo sovietinių ideologų siekis supriešinti Vilnių su Kaunu. Esą Kaune gyvena tamsūs nacionalistai ir spekuliantai, o Vilniuje – šviesuomenė – lojali sovietinei valdžiai ir nekelianti „kvailų“ maištų.

Mažai kas abejoja dėl Kinijos Liaudies Respublikos dominavimo XXI amžiuje. Jį lydės šalies spartus ekonominis augimas, strateginis potencialas, milžiniška vidaus rinka ir didžiulės investicijos į infrastruktūrą, švietimą, tyrimus bei plėtrą ir masinis karinių pajėgų telkimas. Tai reiškia, kad politiniu ir ekonominiu požiūriu mes žengiame į Rytų ir Pietryčių Azijos amžių. Neužmirškime, kad jei Kinijos iškilimas būtų nepavykęs, pasauliui būtų žymiai blogiau.

Antrojo pasaulinio karo lyderiai Stalinas ir Hitleris vis dar sukelia emocijas kiekvienam, nors truputį besidominčiam istorija. Leidyklos „Obuolys“ išleistose istorinėse knygose „Stalinas“ ir „Hitlerlendas“ vaizduojamas jų kelias į valdžią ir šlovę. Tiek Stalinas, tiek Hitleris pagarsėjo savo nešlovingais darbais ir milijonų žmonių nužudymu. Vokietija ir Sovietų Sąjunga kūrė lagerius, kuriuose naikino intelektualus ar jų režimui nepaklūstančius žmones.

Josifo Stalino vyresnysis sūnus Jakovas Džugašvilis buvo nužudytas 1943 metais, kadangi atsisakė paklusti sargybinio įsakymui Zaksenhauzeno (Sachsenhausen) koncentracijos stovykloje. Apie tai, kaip teigia „RIA Novosti“, sako išslaptinti dokumentai.

Stresas, šeimos medicininė istorija ir galbūt nuodai lėmė Vladimiro Lenino mirtį, teigia neurologas bei istorikas. Jie nesutinka su paplitusia teorija, jog buvusį Sovietų Sąjungos lyderį pražudė lytiškai plintanti liga, rašo AP. Gydytojas Harry Vintersas ir istorikas Levas Lurie pranešimą apie Leniną pristatė kasmetinėje Merilendo medicinos universiteto konferencijoje, kurioje nagrinėjamos žymių žmonių mirtys.

Dvidešimt nepriklausomybės metų – gana ilgas laiko tarpas, kad būtų galima apžvelgti, kiek toli per tuos metus mes nuėjome ir kurlink ėjome. Taip, daug kas jaučiasi apvilti, nesulaukę to puikaus gyvenimo, kokio tikėjosi žengdami į nepriklausomybę. Mūsų valstybės raida per tuos du dešimtmečius buvo gana prieštaringa.

Dokumentiniame buvusios KGB agentės Liudmilos Temnovos filme „Monroe Dostojevskio šalyje“, kuris pirmą kartą buvo parodytas Rusijoje praėjusių metų pabaigoje, o Vakaruose pasirodo tik dabar, tikinama, kad Merilyn Monroe bendravo su sovietų slaptosiomis tarnybomis ir ją siejo artimas ryšys su vienu darbuotojų, praneša Inopressa.ru. L. Temnovos tarimu, Merilyn Monroe bendravo su sovietų slaptosiomis tarnybomis.

Gegužės 1-osios demonstracija, kurią Maskvoje surengė „Vieningoji Rusija“ ir profsąjungos, oficialiais duomenimis, surinko 150 tūkst. žmonių. Ji stipriai nustebino daugelį užsienio stebėtojų. Šį karta Maskva šventė Gegužės 1-ąją taip, lyg šiuo metu būtų 1951-ieji, konstatuoja „The New York Times“. Tačiau buvusiems Sovietų sąjungos piliečiams ši šventė labiau priminė 1970-uosius arba  1980-ųjų pradžią – sąstingio epochą.

Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad šiandieninė kapitalistinė ekonominė sistema vieną dieną turėtų žlugti. Tokias kalbas skatina su kapitalizmu susijusios problemos: vis labiau gilėjančios ekonominės krizės, didėjantis nedarbas ir skurdas, mažėjantys riboti gamtiniai ištekliai, didėjanti socialinė nelygybė, vartotojiškos visuomenės augimas ir daugelis kitų, kurios, anot šios sistemos kritikų, yra kapitalizmo pasekmė.