sovietų sąjunga

Prieš 70 metų Šiaulių centre sušaudyti keturi žmonės, pas kuriuos okupantai vokiečiai buvo radę... vielos. 1941-ųjų rugsėjo 13-ąją pažiūrėti kruvino reginio susirinko tokia didelė šiauliečių minia, kokios dabartinė Šiaulių arena nematė net per praėjusį Europos krepšinio čempionatą. Užėmę mūsų šalį vokiečiai hitlerininkai tądien Šiaulių centre surengė viešą keturių valstiečių sušaudymą. Apie tai „Akistatai“ prieš mirtį papasakojo tiesioginis šios egzekucijos dalyvis šiaulietis Leiba Lipšicas.

Baltijos šalys Europos Sąjungoje – „Trojos arklys“ iš JAV. Tokią nuomonę interviu metu vyriausiajam Newsbalt.ru redaktoriui išsakė garsus rusų istorikas, rašytojas ir publicistas Nikolajus Starikovas. Jis pasidalino savo vizijomis apie Rusijos ir JAV poziciją dėl Baltijos šalių ir Lenkijos. – Šiemet sukanka 20 metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Apibūdinkite įtakos Rusijos, JAV ir Europoje laipsnį Baltijos šalyse per nepriklausomybės metus.

Prieš 20 metų Rytų Europoje vyko didžiuliai geopolitiniai pokyčiai: 1991 m. galutinai sugriuvo Sovietų Sąjunga. Šios griūties (paskutinio jos etapo) pradžią galima susieti su tragiškais Sausio 13-osios įvykiais Vilniuje, o sovietinės imperijos subyrėjimo apoteoze tapo rugpjūčio mėnesio pučas Maskvoje. Šiandien verta pasižiūrėti į dvidešimties metų senumo įvykius ir per tą laikotarpį nueitą kelią iš istorinės perspektyvos.

Rugpjūčio pučo 20-ųjų metinių išvakarėse Michailas Gorbačiovas davė interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“. Paskutinysis SSRS vadovas kalbėjo apie savo iškilimą į valdžią, rugpjūčio pučą ir šiandieninę Vladimiro Putino politiką. „Politika – antroji mano meilė. Pirma – Raisa“, – taip savo nenorą pasitraukti į užtarnautą poilsį paaiškina M. Gorbačiovas, per pastaruosius penkerius metus patyręs tris sudėtingas operacijas.

Rusija mini rugpjūčio pučo prieš reformų lyderį Michailą Gorbačiovą metines. Perversmas, kuriuo komunistai radikalai prieš 20 metų Rusijoje ketino sustabdyti pokyčius, tik paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą.

„Matau Žemę! Ji tokia graži!“ – pirmojo pilotuojamo skrydžio į kosmosą metu kalbėjo 27-erių Jurijus Gagarinas. Jo skrydis truko 108 minutes, o Žemę kosmonautas apskriejo tik sykį. „Tačiau mažas melas, Štirlicai, pagimdo didelį nepasitikėjimą.“ Šie žodžiai, žinoma, ne J. Gagarino ir ne J. Gagarinui. Sovietų nuostata slėpti pirmojo skrydžio technines detales pasėjo daugybę gandų ir rimtų nesusipratimų.

Šiemet, rugpjūčio 19-ąją, minimos 20-osios Rusijos pučo metinės. Tris dienas trukęs 1991 metų perversmas prieš tuometinį sovietų lyderį Michailą Gorbačiovą buvo tragedija, turėjusi pražūtingų pasekmių šaliai ir žmonėms. Po perversmo subyrėjo Sovietų Sąjunga ir pasikeitė daugumos jame dalyvavusių Rusijos valdžios lyderių likimai. Taigi, kas atsitiko svarbiausiems rugpjūčio perversmo dalyviams? Michailas Gorbačiovas, Sovietų Sąjungos prezidentas. 1991m. gruodžio 25 dieną atsistatydino.

Po to, kai oficialusis Vilnius oficialiajam Minskui perdavė teisėsaugą dominančią informaciją apie žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ lyderio A.Beliackio finansinius reikalus Lietuvos bankuose, šis asmuo buvo suimtas, o mūsų šalyje prasidėjo emocijų karas. Kalant prie kryžiaus teisingumo ministrą Remigijų Šimašių, jau pasidarbavo virtinė Lietuvos politikų, radusių puikią progą savireklamai, nors tikrųjų konflikto priežasčių niekas net neketina aiškintis.

Šiemet sukako 50 metų, kai 1961 m. balandžio 12 d. buvo sėkmingai įvykdytas pirmasis žmogaus pilotuojamas skrydis į kosmosą. Dar iki tos dienos, kai lakūnas-kosmonautas Jurijus Gagarinas pakilo į orbitą, visi puikiai suprato, jog toks įvykis į žmonijos istorijoje bus menamas amžinai, o su juo susiję asmenys ainių atmintyje liks „nemirtingi“. Kadangi pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą kartu buvo dar ir proveržiui prilygstantis Tarybų Sąjungos pasiekimas, atrodė, jog įslaptinti bet kokią šio įvy...

Politikai retai kada pripažįsta klydę, tačiau Michailas Sergejevičius Gorbačiovas visada buvo šiek tiek kitoks. Todėl nieko keista, kad dabar, žvelgdamas į šešerius audringus metus, kuomet jam teko būti Sovietų Sąjungos vadovu, vyras atvirai skaičiuoja tąkart padarytas klaidas. Išskiriniame „Guardian“ duotame interviu politikas pastarųjų įvardija bent penkias.

Garsus nacionalizmo ir Rytų Europos istorijos tyrėjas Timothy Snyderis, komentuodamas Austrijos paleisto V. Golovatovo istoriją, teigia, kad Lietuva perdėm vienpusiškai žiūri į savo istoriją. Anot jo, kai Lietuvos valdžia vis pabrėžia sovietų nusikaltimus, kartais net nepaisydama akivaizdžių progų pažymėti holokausto mastą Lietuvoje, sunku iš Vakarų sulaukti supratimo dėl sovietinių represijų. Lrt.lt pateikia prof.

Ilgai žadėtas ir nuo kovo 1 dienos politikų „pradėtas“ KGB dokumentų išslaptinimas įstrigo – iki šiol nesukurta net speciali interneto svetainė, iki liepos tam nebuvo skirta pinigų. Gegužę paskelbtas šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų likimus sulaužiusio SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų viešinimas užbuksavo. Politikai nesutaria, ar reikėtų skelbti viską, ar vis dėlto daryti kruopščią dokumentų atranką.

1950 metais balandžio 8 dieną virš Baltijos jūros skridusio ir sovietų numušto JAV karinio jūrų laivyno lėktuvo „PB4Y-2“ įgulos narių likimą iki šiol gaubia paslaptis. Apsilankius Liepojoje dėmesį patraukė paminklas, stovintis prie jūros. Jis skirtas negrįžusiems iš jūros žvejams ir žuvusiems amerikiečių lakūnams. Memorialinė lenta byloja, kad amerikiečiai buvo rusų numušti 1950 metais.

Rusų automobilių gamybos gigantas „AvtoVAZ“ mini 45 metų jubiliejų – 1966 liepos 20 dieną tuometinės Sovietų Sąjungos valdžios Centro komitetas patvirtino automobilių gamyklos Toljačio mieste įkūrimą. Pirmieji „Lada“ automobiliai nuo konvejerio nuriedėjo po keturių metų – pagal planus gamykla turėjo pradėti veikti po šešių metų, bet pagal geriausius tų laikų socialistinio pasaulio papročius planas buvo „viršytas“ dviem metais.

Kai kurie šaltojo karo metais Sovietų Sąjungoje taikytos cenzūros pavyzdžiai atrodo keistai juokingi ir netgi kurioziški. Rusijos baritonui Eduardui Khilui 1966 m. parašytos dainos originale skambėjo žodžiai apie tai, kaip kaubojus Džo po ilgos kelionės grįžta į namus pas savo merginą, kuri mezga jam kojines.

Amerikos atradimo laikai – Sovietų Sąjungoje, Bermudų salos – vieno kambario bute, daugybei personažų įkūnyti – du aktoriai. Taip režisierius Oskaras Koršunovas interpretavo W. Shakespearo pjesę spektaklyje, pavadintame pagrindinės herojės vardu „Miranda“, kurio premjera įvyks jau šį sekmadienį Vengrijoje. W. Shakespeare'as savo paskutiniame kūrinyje „Audra“ pasakoja apie negyvenamoje saloje kartu su dukra Miranda gyvenantį burtininką Prosperą.

Prieš tapdamas mafijos tėvu, legendinis nusikaltėlis Vidas Antonovas buvo geras ugniagesys, garsus muzikantas bei žinomas sportininkas. Apie 72 metų mafijos tėvu vadinamo legendinio Lietuvos nusikaltėlio Vido Antonovo gyvenimą jau rašomas romanas, nes jis ne tik vienas garsiausių sovietinių nusikaltėlių, bet ir pats romantiškiausias.

15 buvusių Sovietų Sąjungos valstybių per paskutinius dvidešimt metų pasirinko radikaliai skirtingus politinius kelius, rašo „Foreign Policy“, apžvelgdama posovietinių valstybių politinio ir ekonominio vystymosi tendencijas. Kalbėdamas apie Baltijos valstybes straipsnio autorius Joshua E. Keatingas teigia, kad Estija išlieka viena iš ištikimiausiu Europos Sąjungos (ES) rėmėjų Europoje. Tuo metu, kai euro zonos likimas pakibo ant plauko, Estija 2011 metų pradžioje įstojo į valiutų sąjungą.

20 metų po Sovietų Sąjungos žlugimo istorikams buvo tikra aukso kasykla – aukso dėl vertingų atradimų archyvuose ir memuaruose, kasykla dėl didelio ir sunkaus darbo, siekiant juos atskleisti, rašo „Foreign Policy“. Daugeliu atveju istorikams pavyko atskleisti tik Sovietų istorijos ledkalnio viršūnę. Vienas iš Sovietų Sąjungos istorijos tyrinėtojų Vladislavas Zubokas teigė, kad atkleisti faktai apie Sovietų paslaptis yra tarsi matoma mėnulio pusė, tačiau vis dar išlieka tamsioji mėnulio pusė.

Net praėjus 20 metų po Sovietų Sąjungos griūties, didžioji dalis Rusijos gyventojų vis dar jaučiasi prislėgti ir nelaimingi, praneša AFP.Gyventojai mano, kad dvidešimt metų trukusios reformos buvo palankiausios turtingiesiems. Friedricho Eberto fondo ir Rusijos mokslų akademijos atlikti tyrimai rodo, kad rusai dabar yra tik truputį laimingesni nei komunizmo laikotarpiu, kai gyventojams trūko darbo ir maisto.

Lietuvoje minimos Birželio 23-iosios sukilimo 70-osios metinės, joms skirti renginiai vyks Vilniuje ir Kaune. Visą ketvirtadienį bus galima lankyti Vilniaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą. Genocido aukų muziejuje rengiama Atvirų durų diena, dokumentinių filmų apie Birželio sukilimą peržiūra muziejaus konferencijų salėje. Kaune, Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius.

Beveik kiekvienoje pasaulio vietoje ilgai kankinančios problemos gali būti išspręstos artimiau bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis. Regis, Europos Sąjunga (ES) siūlo modelį, kaip ilgai kariavusios vienos su kita šalys galėtų iš bendrų veiksmų gauti abipusės naudos. Ironiška, tačiau dėl mažėjančios Jungtinių Valstijų visuotinės galios gali tapti efektyvesnis regioninis bendradarbiavimas.

Klausimas iš tiesų nevienareikšmis, be to, labai nenorėčiau, jog žodis „technokratinis“ čia būtų suprastas išankstinėje neigiamų konotacijų perspektyvoje. Vardan palyginimo galima prisiminti, jog vadinamoji Sovietų Sąjunga iš esmės buvo ideokratinis projektas.Išplėtoto teroro priemonėmis, sukūrus prievartos sistemą buvo siekiama gyvenimą įsprausti į ideologinių postulatų nubrėžtas ribas.

Šis pasakojimas iš Šiaulių nusikalstamumo istorijos – apie tai, ką iškrėsdavo sovietiniai kareiviai. Ir apie tai, kad geras žodis visada veiksmingesnis už bauginimus bei grasinimus. Kai 2004-ųjų kovo mėnesį Lietuva tapo NATO nare ir Šiauliuose, Zoknių oro uoste, buvo dislokuoti NATO lakūnai – oro policijos kariškiai, jau pačią pirmą dieną kilo skandalas – šiauliečiai chuliganai sumušė į viešbutį grįžtančius Belgijos kariškius. Po to pasipylė ir daugiau užsienio karių užpuolimų bei apiplėšimų.

Kaune minimos 39-osios Romo Kalantos žūties metinės. Atminimo renginiai prasidės penktadienio rytą šalia paminklinio akmens R. Kalantai. Vilijampolės bendruomenė „Veršva“ rengia trumpą istorijos pamokėlę ir jaunųjų atlikėjų koncertą. Vidudienį Muzikinio teatro sodelyje eiles apie laisvę deklamuos Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleiviai. Čia anuomet labai populiarios grupės „The Beatles“ dainas atliks Agnius Rušys ir Julius Brazaitis.

Paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas greičiausiai atmes Lietuvos prokurorų prašymą duoti parodymus Sausio 13-osios byloje, ketvirtadienį pareiškė jo atstovas. „Jis šiuo klausimu kalbėjo daugybę kartų, savo knygose ir interviu, taigi viskas jau pasakyta“, – radijo stočiai „Echo Maskvy“ sakė M. Gorbačiovo atstovas spaudai V. Polijakovas.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų kovo 17 dieną įvyko SSRS referendumas, kuriame buvo klausiama: „Ar jūs norite, kad Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kaip atnaujinta lygių respublikų federacija, kurioje bus garantuotos kiekvieno individo ar tautos teisės ir laisvės, išliktų?“. Šis referendumas turėjo nulemti jau pradėjusios byrėti Sovietų Sąjungos ateitį ir ją nulėmė: 76,4 proc. žmonių pasakė norintys, kad sąjunga išliktų.

Per artimiausius 5-8 metus Europos ekonomikos laukia nauji sukrėtimai, kurie nustums į šešėlį Didžiąją 30-ųjų metų depresiją, teigia žymus Rusijos ekonomistas, publicistas, TV ir radijo laidų vedėjas Michailas Chazinas. Istorinis kontekstas Dabartinio masto krizės Europoje per pastaruosius 2 tūkstančius metų vyko dukart: IV—VI ir XVI—XVII amžiais. Abu kartus – globalinio ekonominio modelio vystymosi pasikeitimo metu, pabrėžia M. Chazinas.

Tūkstančius gyvybių pražudžiusiai Černobylio atominės elektrinės katastrofai – 25 metų sukaktis. Lygiai prieš 25 metus, 1986-ųjų balandžio 26-ąją, Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didžiausia žmonijos istorijoje technogeninė katastrofa.

Per vieną lėktuvo katastrofą, įvykusią prieš trisdešimt metų, Sovietų Sąjunga neteko keturis kartus daugiau admirolų, negu jų žuvo Antrajame pasauliniame kare. Laivynas liko be vadovybės 1981 metų vasario 7 dieną šalia tuometinio Leningrado esančiame Puškino miesto kariniame oro uoste įvykusi katastrofa iki šiol Rusijoje yra karinė paslaptis, apie kurią vis dar nekalbama. Ta lėktuvo Tu-104 katastrofa buvo iš karto įslaptinta.

Rytoj sukaks 50 metų nuo pirmojo žmogaus – Jurijaus Gagarino – skrydžio į kosmosą. Šis įvykis, kaip ir pirmojo pasaulyje dirbtinio Žemės palydovo paleidimas 1957 m., buvo stiprus smūgis JAV mokslo ir technikos prestižui. 1961 m. balandžio 12 d. į Žemės orbitą pakilęs ir vieną kartą apie planetą apsisukęs Sovietų Sąjungos kosminis laivas su pirmuoju kosmonautu Jurijumi Gagarinu tapo milžiniška šios šalies pergale Šaltojo karo laikais prasidėjusiose kosminėse lenktynėse su JAV.

Valdžios rezidencijas supančią teritoriją sostinės Turniškių rajone ir sovietmečiu saugojo ne vienas pareigūnas. Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir premjerą Andrių Kubilių bei kitus klientus saugantis Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) kerta mišką ir statosi papildomas tvoras. Kai kurie sovietinės nomenklatūros veikėjai teigia, jog sovietinės okupacijos laikais niekas nieko beveik nesaugojo.

Sistemai besipriešinančius žmones paversti psichiniais ligoniais būdinga daugeliui nedemokratinių režimų, tačiau tik Sovietų Sąjungoje toks piknaudžiavimas psichiatrija veikė sistemiškai. Nuo 1970-ųjų iki 1980-ųjų tai tapo labai dažnu žmogaus teisų pažeidimu, su kuriuo bandė kovoti ir tarptautinė bendruomenė.

Netrukus pasirodysiančioje knygoje teigiama, kad Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybai pavyko perimti paskutinius tragiškai žuvusio Sovietų Sąjungos kosmonauto Vladimiro Komarovo žodžius, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Skriedamas link žemės erdvėlaiviu „Sojuz 1“ prieš pat avariją jis šaukė ir keikė „žmones, kurie pasodino jį į šitą nevykusiai sukonstruotą kosminį laivą“. Knygoje minimas JAV nacionalinio saugumo analitikas Perry Fellwockas pasakoja apie tai, kaip buvo perimtas V. Komar...

Lietuva yra dėkinga buvusiam JAV prezidentui Ronaldui Reaganui, kurio nepalenkiamas pasipriešinimas „blogio imperijai“ atvėrė galimybę lietuviams atkovoti laisvę ir nepriklausomybę. Tokius Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio žodžius perdavė Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis buvusio JAV prezidento R. Reagano 100-ųjų gimimo metinių minėjime vasario 5-6 dienomis Kalifornijos valstijoje, Simio slėnyje (Simi Valley) įkurtoje prezidento bibliotekoje ir muziejuje.

Rusijos kompensacijos Lietuvai atlyginant Sovietų Sąjungos okupacijos žalą išliks dvišalių santykių darbotvarkės klausimu, penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Lietuva tikisi sulaukti kompensacijos iš Rusijos už kruvinuosius Sausio 13–osios įvykius, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Tikimės geros valios gesto iš Rusijos vyriausybės sprendžiant žmogiškojo gailesčio ir atitinkamos kompensacijos klausimą“, – rusų dienraščiui „Kommersant“ ir naujienų agentūrai „Interfax“ ketvirtadieninį kalbėjo ministras.

Praėjus 20-čiai metų po kruvinų Sausio 13-osios įvykių, buvę pareigūnai prisimena apsisprendimo dilemą ir nežinią: tuomet ne visi išdrįso prisisegti lietuvišką Vytį. Vis dėlto troškusieji laisvės džiaugiasi laimėję be kulkų, nes paleistas šūvis būtų kainavęs nepriklausomybę, kurią mums atnešė tautos ištikimiausiųjų aukos.

„BBC News“ tinklalapyje prisimenami vyrai ir moterys – politikos, verslo ir kultūros lyderiai – kurių netektys visam pasauliui 2010 metais buvo skaudžiausios: tarp jų minimas ir šią vasarą miręs Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. BBC rašo, kad buvęs Lietuvos prezidentas, kuris mirė birželio 26 dieną eidamas 78-uosius metus, suvaidino labai svarbų vaidmenį išformuojant Sovietų Sąjungą.

Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis perdavė nagrinėti apygardos teismui nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamąją bylą, kurioje iš Anykščių Niūronių kaimo kilęs ir Kaune gyvenantis 78 metų P.J. įtariamas bendrininkavęs siekiant fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyvius – vykdęs Lietuvos gyventojų genocidą (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis). Anykščių rajono ...

Gruzijos parlamentas kviečia Rusiją, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėją, padėti Lietuvos valstybei tiriant 1991 m. sausio nusikaltimus ir patraukiant jų organizatorius bei vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn. Tai sakoma Gruzijos parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių Lietuvos Respublikoje 20-ųjų metinių. Už rezoliuciją balsavo 77  Gruzijos parlamentarai, nė vienas tautos atstovas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Gruzijos parlamente penktadienį vienbalsiai priimta rezoliucija, skirta atminti dvidešimtosioms Sausio 13-osios metinėms Lietuvoje. Rezoliucijoje pažymima, kad sovietų daliniai panaudojo jėgą prieš taikius civilius gyventojus, tai buvo išpuolis prieš Lietuvos valstybė, o Sovietų Sąjungos teisių perėmėja Rusija paraginta ištirti šio tarptautinės bendruomenės bendruomenės pasmerkto akto aplinkybes, kurio kaltininkai iki šiol nenubausti, rašo Delfi.

Prieš Kremlių nukreiptame leidinyje „Novaja Gazeta“ buvęs Sovietų sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas sukritikavo dabartinę Rusijos valdžią ardant šalies demokratijos pamatus, informuoja „RIA Novosti“. „Ne visi pastebėjo tuos neigiamus pokyčius, neabejotinai darysiančius įtaką Rusijos politikos krypčiai, kurie šiuo metu vyksta Rusijos visuomenėje“, – teigia M. Gorbačiovas.

Afganistane penktadienį užfiksuotas istorinis momentas: JAV vadovaujamos koalicinės pajėgos šalyje kariauja lygiai tiek pat laiko, kiek čia išbuvo devintojo dešimtmečio pabaigoje pasitraukę sovietų daliniai. Jie paliko Afganistaną 1989-aisiais, praėjus devyneriems metams ir 50 dienų nuo savo misijos pradžios, praneša agentūra „dapd“. Vašingtonas ir jo sąjungininkai įžengė į Afganistaną 2001 metų spalio 7-ąją ir nuvertė Talibano režimą.

Prieš 50 metų Ukrainoje nuo konvejerio pradėjo riedėti pats prieinamiausias Sovietų Sąjungoje gamintas automobilis. 1960 metų lapkričio 22 dieną buvo pagaminti pirmieji „ZAZ-965 Zaporožec“. Pagrindinis šio kompaktiško automobilio privalumas buvo jo kaina. Partinė Sovietų Sąjungos vadovybė tuomet buvo patvirtinusi 2000 rublių nesiekiančią šio „Zaporožec“ modelio kainą. Tai reiškia, kad šį automobilį buvo galima įsigyti už 20 tų laikų mokytojo atlyginimų.

Prieš kelerius metus viename mažame Čekijos miestelyje mačiau reklaminį plakatą rusų kalba, siūlantį „vizas į buvusios NVS šalis“. Matyt, plakato autoriai supainiojo Nepriklausomų Valstybių Sandraugą su Sovietų Sąjunga. Kita vertus, šioje klaidoje galima aptikti ir tam tikros tiesos. Šiandien NVS yra labiau amorfinė negu realiai egzistuojanti organizacija – savotiška geopolitinė šmėkla. Nepriklausomų Valstybių Sandrauga buvo sukurta žlungant Sovietų Sąjungai.

Rusijos ambasada Vilniuje pareiškė, kad Lietuva kliudo tvarkyti ir prižiūrėti sovietų karių memorialus. Esą pagalius į ratus kiša paveldosaugininkai. Rusijos naujienų agentūra „Regnum“ skelbia, esą Rusijos ambasada skelbė konkursus paminklų sovietų kariams restauravimui ir priežiūrai, išrinkti darbų vykdytojai, tačiau Kultūros paveldo departamentas (KPD) esą kliudo pradėti darbus.

15-01: J. Freedmanas nėra pirmasis „Guardian“ rašytojas, besiskundžiantis Stalino ir Hitlerio sulyginimu. Darbo partijos narys D. MacShaneas rašo: „Čia veikia gilios dešiniosios jėgos. Tie, kurie nori subanalinti Holokaustą ir sumažinti jo istorinę reikšmę iki kitų karo metais įvykdytų masinių žudynių, Stalino nusikaltimus lygina su žydų naikinimu. Dėl Stalino badmečių 1930-taisiais ir trėmimų 1940-taisiai, kaip kad mano dešinieji, galima dėti lygybę tarp nacizmo ir komunizmo.

„Sovietų Sąjungoje sekso nėra“, - faktas, sklidęs iš tarybinės imperijos vadovų lūpų. Neįlįsi į konkrečios poros miegamąjį, tikrosios tiesos niekada nesužinosi. Tačiau tam tikros tendencijos vis dėl to egzistavo. 1979-aisiais viešumon iškilusi informacija skelbė, jog revoliucija Sovietų Sąjungoje miegamojo dar nebuvo pasiekusi. „Prislėgtas vyras domisi, kodėl jo žmona jiems mylintis nealpsta iš palaimos.