sodyba

Įvesti elektrą dažniausiai trukdo nesutvarkyti nuosavybės dokumentai arba ... jos baimė. Pastarosiomis dienomis šalies žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad akcinės bendrovės „Lesto“ darbuotojai atokiose sodybose gyvenantiems ir iki šiol niekada elektros neturėjusiems žmonėms ją įvedė. Artimiausia elektrifikuota sodyba yra Pasvalio rajone. Darbai vykdomi pagal prieš dvejus metus surinktą informaciją, dalį projekto lėšų teikia Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Rokiškio rajono policija tiria vagysčių aplinkybes, kurių metu nukentėjo Panevėžyje gyvenantis vyras ir rokiškietė. Panevėžyje gyvenantis S. S. P. (gim. 1959 m.), spalio 8 d. 15.30 val. atvykęs į sodybą esančią Rokiškio rajone, Obelių sen., rado sugadintą ūkinio pastato durų spyną, išdaužtą gyvenamo namo lango stiklą.

25 metų mergina pranešė policijai, jog sodyboje ją išprievartavo  būsimas kariškis. Incidentas, anot nukentėjusiosios, įvyko sekmadienio naktį Vilniaus rajono Papiškių kaime išnuomotoje sodyboje. Anot pareiškėjos, per vakarėlį, vykusį sodyboje, prie jos priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris ją privertė seksualiai santykiauti su juo įvairiais būdais.

Daugiau kaip 80 senų sodybų šalyje bus elektrifikuotos nemokamai – už Europos Sąjungos paramą. Tačiau elektros sulauks ne visų atokių kiemų gyventojai. Ir Panevėžio rajone dar yra vienkiemių be elektros. Nuo šių metų pavasario pradėjusi nutolusių sodybų elektrifikaciją, bendrovė „Lesto“ jau nutiesė elektros tinklus į 20 sodybų. Iki metų pabaigos rytinėje Lietuvos teritorijoje bendrovė planuoja užbaigti 50 sodybų prijungimo projektų.

„Auginame daržoves. Daugiausia morkas ir kopūstus. Šiuo metu dirbame apie 200 ha žemės. Tačiau esame auginę viską, ką galima pelningai parduoti: tulpes, agurkus, rožes. Vaikai buvo maži, abu su vyru pirmais nepriklausomybės metais supratome, kad iš savo profesijų neišgyvensime, o darbo nebijojome, tad gyvendami vyro senelių sodyboje nė patys nepajutome kaip tapome ūkininkais“, – pasakojo Ilona.

Pasvalio dubenuotųjų akmenų ir girnapusių muziejų žino kiekvienas vietinis ar bent kiek išprusęs šio krašto turistas. Iš Pasvalio niekas neišvažiuoja neaplankęs kelis dešimtmečius Antano ir Valerijos Stapulionių kurto unikalaus kampelio po atviru dangumi. Dovanojo miestui Nedidukas Pasvalys didžiuojasi turintis didelį traukos centrą.

Pernai kupreliškiečius ir aplinkinių kaimų gyventojus šiurpinusios šunų pjautynės šiemet kartojasi. Prie namų pririštais šunimis besimaitinantys plėšrūnai, panašu, sugrįžta į savo senus medžioklės plotus. Praėjusiais metais Papilio seniūnijos Kupreliškio miestelyje ir jo apylinkėse siautėjo plėšrūnai, kurie tiesiog kieme papjaudavo arba su visomis grandinėmis, prie kurių jie būdavo pririšti, išnešdavo namus saugančius šunis, juos papjaudavo ir suėsdavo.

Radžiūnų kaimas vilioja ne tik nuotykių parku ir ne tik aktyvaus poilsio, ekstremalių išbandymų mėgėjus. Kaime įsikūrusi Jūratės ir Vilmanto Biesevičių kaimo turizmo sodyba daugeliui susidomėjusių bitėmis, šių nuostabių vabzdžių gyvenimo būdu tampa atradimų oaze. Šešerius metus Radžiūnuose besikurianti jauna šeima pernai pradėjo rengti edukacinę programą „Pasibičiuliaukim“, supažindinančią su bičių pasauliu.

Rastinėnų vietovardį Vilniaus rajone išgarsino sodininkai mėgėjai. Kelių šimtų hektarų plote sovietmečiu buvo įkurtos kelios dešimtys sodų bendrijų. Įdomaus reljefo šaltiniuota vietovė su kalneliais, užpelkėjusiais upeliais per daugelį metų tapo antraisiais namais tūkstančiams vilniečių. D. ir Z. Suzanovičiai užpelkėjusį devynių arų sklypą įsigijo daugiau nei prieš penkiolika metų.

Tuš­tė­jant so­dy­boms, nai­ki­na­mi kai­mai, ka­dai­se gar­sė­ję sa­vo gy­ven­to­jais ir le­gen­do­mis. Kai ku­rie, pa­va­din­ti ne­įpras­tais ar net­gi keis­tais var­dais, mirš­ta kar­tu su se­no­liais. Dū­la se­no­sios pir­kios kai­muo­se – joms ne­be­lie­ka vie­tos tarp mo­der­nių va­sar­na­mių, į ku­riuos sku­ba nuo šur­mu­lio bė­gan­tys mies­tie­čiai. Net 76 kai­mai yra Del­tu­vos se­niū­ni­jo­je.

Gegutėms kukuojant pavasario pabaigą pradedamas kaimo turizmo sezonas. Ankstesniais metais priversti susiveržti diržus, šiemet kaimo turizmu užsiimantys verslininkai džiugiai trina rankas ir laukia poilsiautojų antplūdžio. „Žmonės pamažu atsigauna, nori ilsėtis kaime, atvažiuoja“, – džiaugėsi Zalensų kaimo turizmo sodybos šeimininkė Roma Zalensienė.

Vakar Rytų skirstomųjų tinklų darbuotojai skubėjo į Pabiržės seniūnijos Daumėnų kaimą. Atvykę su specialia technika, pjaustė liepas, kurios virsdamos nutraukė elektros laidus, vedančius į Virgiui Rožėnui priklausančią sodybą. Apie 12 valandą elektros tiekimas į šią sodybą buvo atstatytas. Paaiškėjo, kad elektra dingo, nes sodyboje atsivėrė karstinė įgriuva ir krentančios žemės įtraukė šimtametes liepas, kurios virsdamos nutraukė elektros laidus.

Kaimo turizmo verslas išgyvena ne pačius šviesiausius laikus. Jį plėtojantieji teigia, kad turtų iš to nesikraunantys – ką uždirba, tą vėl atgal investuoja. Tad dalis vadina tai gyvenimo būdu, o geriausiu atveju – bent papildomu uždarbiu. Metai tik prasidėjo, tačiau jau dabar dauguma kaimo turizmą plėtojančių verslininkų mano, kad šie metai jų verslui nebus geresni nei pernykščiai. „Didelio augimo nesitikime, bet nesitikime ir didelio kritimo.

Kaimo turizmo sodybų valstybiniame registre yra apie 500, kasmet atsiranda po keliolika naujų. Šie skaičiai neturinčių pinigų lietuvių neguodžia, nes atostogos gerai įrengtoje kaimo sodyboje kainuoja brangiau nei vidutinės klasės viešbutyje Turkijoje prie šiltos jūros. Ramybės ir įprastos gamtos pasiilgusių lietuvių akys krypsta į kaimynę Lenkiją, kur pailsėti su mažesniais patogumais galima už perpus mažesnę kainą.

Vieniems verslininkams sniegas nešą pelną, kitiems nuostolį. Kaimo turizmo sodybos dėl žiemos praranda klientus ir patiria papildomų išlaidų. Esą mažiau ir užsienio turistų, nes jiems sunkiau atvykti į Lietuvą. Tiesa, per daug nenusimenama, daugėja stambių užsakymų, o vasarą tikimasi ir dešimtadaliu didesnio klientų srauto. Verslininkai tikina, kad 2010-ieji vienoms sodyboms buvo blogesni, kitoms geresni, tačiau neprastesni už 2009-uosius.

Pernai žiemą vykusio TV3 ir SEB banko labdaros projekto „Išsipildymo akcija“ organizatoriai šį kartą dėkoja aukojusiems žmonėms, kurių dėka pavyko Dovydo bei jo broliukų ir sesučių našlaičių šeimynai nupirkti namą Biržų rajone, Ramongalio kaime. Pernai „Išsipildymo akcija“ kvietė aukoti penkių našlaičių šeimai, gyvenančiai Biržų rajone Ramongalio kaime. Daugiau nei prieš metus nuo plaučių uždegimo mirusi mama vaikus paliko labai skurdžioje buityje.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Utenos regiono atliekų tvarkymo centro pirkinį – sodybą už beveik puse milijono litų. Pirkinys „lipdomas“ prie dabartinio įmonės vadovo – socialdemokrato Mindaugo Bobelio. Dėstoma, neva M.Bobelis, būdamas Utenos rajono tarybos nariu, nederinęs savo veiksmų su įmonės „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdyba, pirkęs sodybą, vėliau ją remontavęs už mokesčių mokėtojų pinigus.

Šiaulių rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje sulūžus supynėms sužalota mažametė. Pasak Policijos departamento, nelaimė įvyko apie 16.15 val. Šiaulių rajone, Aukštelkės kaime, esančioje kaimo turizmo sodyboje. Sulūžus supynėms krentančios dalys sužalojo 2004-aisiais gimusią M.K. Ji dėl galvos traumos ir rankos kaulo lūžimo paguldyta į ligoninę.

Pesimistinį šių metų ekonominės perspektyvos paveikslą papildė niūrios Lietuvos darbo rinkos prognozės dėl smulkiųjų įmonių bankrotų, rašo „Kauno diena“. Žlunga statybų įmonės Dėl bankroto dvi šalies statybos įmonės pranešė numatančios atleisti darbuotojus: Telšių „Žemaitijos statybos kompanija“ atleis 23, o Panevėžio „Ecorus“ – 22 žmones. Be to, Vilkaviškio A.Bakšio individuali įmonė „Sodyba“ dėl struktūrinių pertvarkymų numato atleisti 7 darbuotojus.