sodyba

Sekundės trukmės energijos iškrova akimirksniu tampa pastatų, bokštų, medžių, elektronikos prietaisų, kompiuterinės įrangos gedimų bei suniokojimo priežastimi ir padaro daug materialinės žalos. Taigi šio gamtos reiškinio padaryti materialiniai ir moraliniai nuostoliai milžiniški. Todėl vis aktualesnė tampa žaibosaugos problema, kuri aktuali visiems objektams – nuo individualių būstų iki oro uostų.

Didžioji dalis – 75 proc. – visų vagysčių įvykdoma gyvenamuosiuose namuose, ir tik ketvirtadalis – butuose. Vienos vagystės metu vidutiniškai vagys pasisavina turto už daugiau nei 2500 litų, skelbia didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Iškalbinga statistika Tikimybė, kad būtent vasarą bus įsilaužta į namą ar butą, draudikų duomenimis, padidėja daugiau nei 2 kartus.

Kaune policijos pareigūnai išaiškino kvaišalų gaminimo laboratoriją. Dar praėjusią vasarą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje turėta informacijos, kad Kaune veikia asmenų grupė, užsiimanti psichotropinių medžiagų gamyba, platinimu bei realizavimu. Tyrimo metu buvo nustatyta sodyba, kurioje buvo gaminamas amfetaminas, nustatyti įtariamieji, gaminę ir platinę kvaišalus.

Aktorė Larisa Kalpokaitė visiems puikiai pažįstama iš lietuviškų serialų. Naujausias jos personažas - birželio 4 dieną pasirodysiančio serialo „Namai, kur širdis“ stipraus charakterio herojė Valerija Liūbienė. Mieste augusi aktorė sako, kad jai namai tai ne namas, o žemė. „Namą galimą pastatyti, o žemės jei neturi, tai neturi“, - sako ji. Larisai namai asocijuojasi su gamta ir gaiviu rytu, kai pabudus gali basomis išeiti į kiemą ir klausytis paukščių čiulbėjimo.

Prie Laptevų jūros 1941-aisiais išvežti Zina ir Juozas grįžo į Lietuvą, čia sukūrė šeimą. Jiems nebuvo leista apsigyventi gimtajame Kupiškyje, todėl įsikūrė Naujosios Vilnios pašonėje. Žingsnis po žingsnio Dabar žvelgiant į sodybos šeimininkę sunku patikėti, kad guvi moteris, kurios niekam neapsiverstų liežuvis pavadinti senute, po ketverių metų švęs 90-ies metų sukaktį. Visada geros nuotaikos, niekada nesiskundžianti ir neieškanti kaltų Zina kaip nė vienas kitas geba džiaugtis gyvenimu.

Be patogaus krėslo neįsivaizduojama jokia sodyba. Kaip malonu pučiant gaiviam vėjeliui mėgautis saule ir vasaros gaiva... Stilingas krėslas ne tik būtinybė, bet ir daiktas, kuris net ir mažiausią sodybos kiemą pavers stilingu ir jaukiu. Išsirinkti krėslą ne taip paprasta, kaip gali atrodyti: Labai svarbu atkreipti dėmesį į krėslo kojeles (jos turi būti patvarios ir neįsmigti į žemę). Krėslai turi būti patogūs tiems, kuriuos kankina nugaros skausmai.

Pasirodė plukės, prasidėjo darbingo, bet malonaus laiko sode ir darže pradžia. Dėmesio! Daržas paruoštas Daržoves, pvz., pupas ir cukinijas, kurioms reikia daugiau šilumos, galima sėti nuo gegužės vidurio, ir jei prieš sodindami porus palauksite birželio 5-osios, išvengsite juose svogūninės kandies. Pirmoji morkinės musės karta ima skraidyti gegužę, todėl jei nepaslėpėte morkų tarp svogūnų ar medetkų, uždenkite jas tinkleliu nuo vabzdžių. Jį galima naudoti daug kartų. Pvz.

Nors nemažai nusikaltėlių, kurie skriausdavo vienkiemių gyventojus, terorizuodavo senukus ir atiminėdavo paskutines jų santaupas, dabar yra emigravę ir nusikaltimus vykdo svetur, vis dėlto atokiose sodybose gyvenantys senoliai nesijaučia ramūs, juolab kad policija nebeturi lėšų aprūpinti juos skubios pagalbos iškvietimo įrenginiais. Nuo metų pradžios plėšikai, tikėdamiesi rasti bent šiokį tokį grobį, vienkiemiuose apsilankė daugiau kaip 20 kartų.

Dar ne taip seniai kaip ant mielių augusios nekilnojamojo turto kainos, panašu, mus prie to įpratino. Todėl dabar, jau kurį laiką rinkoje nusistovėjus štiliui, dažnas savęs klausiame, ar čia tik ne tyla prieš audrą? Ar tai nėra tik trumpas atokvėpis prie naują kainų spurtą aukštyn arba žemyn? Apie šiandienos situaciją nekilnojamojo turto rinkoje pasakoja brokeris Manfredas Žaliauskas. Namai, nameliai... „Butų kainos nusistovėjusios ir iš esmės nesikeičia jau apie porą metų.

Striu­kų kai­me (Paš­vy­ti­nio se­niū­ni­ja) iš to­lo at­skir­si ak­mens ir me­džio ka­ra­lys­tę pri­me­nan­čią 4 hek­ta­rų Ge­di­mi­no Ali­šaus­ko so­dy­bą. Jo­je „dygs­ta“ ak­me­ni­niai bu­me­ran­gai, man­da­los, au­ga apie 150 ąžuo­lų, tarp­ta eg­lės, pu­šys, o va­sa­rą al­pi­na­riu­muo­se su­žy­di gau­sy­bė gė­lių. Jei ne gre­ta be­si­tę­sian­tys lau­kai, nau­ji grū­dų bokš­tai, iš­ri­kiuo­ta tech­ni­ka, nė ne­pa­ma­ny­tum at­si­dū­ręs pas ūki­nin­ką.

Nuspręsta atstatyti partizanų ryšininkų Sajų sodybą. Jau artimiausiu metu tam bus ieškoma lėšų, praneša LTV „Panorama“.Norima, kad sodyba nestovėtų tuščia, esą čia būtų galima įrengti muziejų. Radviliškio rajone stovintis Sajų sodybos namas atrodo apgailėtinai. Prieš porą metų, bandant jį apsaugoti, suręsta stoginė, tačiau vėjai apgadino ir ją. Ekspertai namą yra pripažinę avariniu, keliančiu pavojų žmonėms ir rekomendavo jį nugriauti.

Sužinojus, kad Tauragės rajone, Batakių seniūnijoje, vis dar yra sodyba, kurios gyventojai niekada savo namuose nėra turėję elektros, norėjosi ją pamatyti. Jonas Juozapaitis, Batakių seniūnas, tvirtino, kad tokiu metų laiku nuvykti į Šiurpiškės kaime įsikūrusią sodybą beveik neįmanoma: „Iki sodybos nėra kelio. Pas juos dabar tik sūnus traktoriumi privažiuoja.

Niūrios prognozės – Lietuvos kaimas nebeturi ateities. Pakelėse stūkso apleistos sodybos, ūkininkų mirtingumas – vienas didžiausių lyginant su kitų profesijų grupių atstovais, o Europos Sąjungos išmokos Lietuvos žemdirbiams – vienos mažiausių. Mirtingumas – vienas didžiausių Mūsų šalies ūkininkų mirtingumas – vienas didžiausių. Atlikus tyrimą dėl mirtingumo pagal profesijas ir socialinę padėtį nustatyta, kad bene prasčiausia padėtis yra kaime.

Daugybė kaimų pamažu virsta vaiduokliais. Kai kurių likęs tik pavadinimas ar kelios seniai apleistos sodybos. Kituose dar rusena gyvybė: gyvenimo saulėlydžio laukia vieniši, giminių apleisti senoliai rašo „Respublika“. Čirkų kaime (Širvintų r. Kernavės seniūnija) tarp daugybės apleistų sodybų gyvenamos tik dvi. Jose dienas „stumia“ dvi vienišos 56 ir 77 metų moterys. Ne, jos nesijaučia saugios, bet iš šio kaimo niekur trauktis neketina.

Įvesti elektrą dažniausiai trukdo nesutvarkyti nuosavybės dokumentai arba ... jos baimė. Pastarosiomis dienomis šalies žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad akcinės bendrovės „Lesto“ darbuotojai atokiose sodybose gyvenantiems ir iki šiol niekada elektros neturėjusiems žmonėms ją įvedė. Artimiausia elektrifikuota sodyba yra Pasvalio rajone. Darbai vykdomi pagal prieš dvejus metus surinktą informaciją, dalį projekto lėšų teikia Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Rokiškio rajono policija tiria vagysčių aplinkybes, kurių metu nukentėjo Panevėžyje gyvenantis vyras ir rokiškietė. Panevėžyje gyvenantis S. S. P. (gim. 1959 m.), spalio 8 d. 15.30 val. atvykęs į sodybą esančią Rokiškio rajone, Obelių sen., rado sugadintą ūkinio pastato durų spyną, išdaužtą gyvenamo namo lango stiklą.

25 metų mergina pranešė policijai, jog sodyboje ją išprievartavo  būsimas kariškis. Incidentas, anot nukentėjusiosios, įvyko sekmadienio naktį Vilniaus rajono Papiškių kaime išnuomotoje sodyboje. Anot pareiškėjos, per vakarėlį, vykusį sodyboje, prie jos priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris ją privertė seksualiai santykiauti su juo įvairiais būdais.

Daugiau kaip 80 senų sodybų šalyje bus elektrifikuotos nemokamai – už Europos Sąjungos paramą. Tačiau elektros sulauks ne visų atokių kiemų gyventojai. Ir Panevėžio rajone dar yra vienkiemių be elektros. Nuo šių metų pavasario pradėjusi nutolusių sodybų elektrifikaciją, bendrovė „Lesto“ jau nutiesė elektros tinklus į 20 sodybų. Iki metų pabaigos rytinėje Lietuvos teritorijoje bendrovė planuoja užbaigti 50 sodybų prijungimo projektų.

„Auginame daržoves. Daugiausia morkas ir kopūstus. Šiuo metu dirbame apie 200 ha žemės. Tačiau esame auginę viską, ką galima pelningai parduoti: tulpes, agurkus, rožes. Vaikai buvo maži, abu su vyru pirmais nepriklausomybės metais supratome, kad iš savo profesijų neišgyvensime, o darbo nebijojome, tad gyvendami vyro senelių sodyboje nė patys nepajutome kaip tapome ūkininkais“, – pasakojo Ilona.

Pasvalio dubenuotųjų akmenų ir girnapusių muziejų žino kiekvienas vietinis ar bent kiek išprusęs šio krašto turistas. Iš Pasvalio niekas neišvažiuoja neaplankęs kelis dešimtmečius Antano ir Valerijos Stapulionių kurto unikalaus kampelio po atviru dangumi. Dovanojo miestui Nedidukas Pasvalys didžiuojasi turintis didelį traukos centrą.

Pernai kupreliškiečius ir aplinkinių kaimų gyventojus šiurpinusios šunų pjautynės šiemet kartojasi. Prie namų pririštais šunimis besimaitinantys plėšrūnai, panašu, sugrįžta į savo senus medžioklės plotus. Praėjusiais metais Papilio seniūnijos Kupreliškio miestelyje ir jo apylinkėse siautėjo plėšrūnai, kurie tiesiog kieme papjaudavo arba su visomis grandinėmis, prie kurių jie būdavo pririšti, išnešdavo namus saugančius šunis, juos papjaudavo ir suėsdavo.

Radžiūnų kaimas vilioja ne tik nuotykių parku ir ne tik aktyvaus poilsio, ekstremalių išbandymų mėgėjus. Kaime įsikūrusi Jūratės ir Vilmanto Biesevičių kaimo turizmo sodyba daugeliui susidomėjusių bitėmis, šių nuostabių vabzdžių gyvenimo būdu tampa atradimų oaze. Šešerius metus Radžiūnuose besikurianti jauna šeima pernai pradėjo rengti edukacinę programą „Pasibičiuliaukim“, supažindinančią su bičių pasauliu.

Rastinėnų vietovardį Vilniaus rajone išgarsino sodininkai mėgėjai. Kelių šimtų hektarų plote sovietmečiu buvo įkurtos kelios dešimtys sodų bendrijų. Įdomaus reljefo šaltiniuota vietovė su kalneliais, užpelkėjusiais upeliais per daugelį metų tapo antraisiais namais tūkstančiams vilniečių. D. ir Z. Suzanovičiai užpelkėjusį devynių arų sklypą įsigijo daugiau nei prieš penkiolika metų.

Tuš­tė­jant so­dy­boms, nai­ki­na­mi kai­mai, ka­dai­se gar­sė­ję sa­vo gy­ven­to­jais ir le­gen­do­mis. Kai ku­rie, pa­va­din­ti ne­įpras­tais ar net­gi keis­tais var­dais, mirš­ta kar­tu su se­no­liais. Dū­la se­no­sios pir­kios kai­muo­se – joms ne­be­lie­ka vie­tos tarp mo­der­nių va­sar­na­mių, į ku­riuos sku­ba nuo šur­mu­lio bė­gan­tys mies­tie­čiai. Net 76 kai­mai yra Del­tu­vos se­niū­ni­jo­je.

Gegutėms kukuojant pavasario pabaigą pradedamas kaimo turizmo sezonas. Ankstesniais metais priversti susiveržti diržus, šiemet kaimo turizmu užsiimantys verslininkai džiugiai trina rankas ir laukia poilsiautojų antplūdžio. „Žmonės pamažu atsigauna, nori ilsėtis kaime, atvažiuoja“, – džiaugėsi Zalensų kaimo turizmo sodybos šeimininkė Roma Zalensienė.

Vakar Rytų skirstomųjų tinklų darbuotojai skubėjo į Pabiržės seniūnijos Daumėnų kaimą. Atvykę su specialia technika, pjaustė liepas, kurios virsdamos nutraukė elektros laidus, vedančius į Virgiui Rožėnui priklausančią sodybą. Apie 12 valandą elektros tiekimas į šią sodybą buvo atstatytas. Paaiškėjo, kad elektra dingo, nes sodyboje atsivėrė karstinė įgriuva ir krentančios žemės įtraukė šimtametes liepas, kurios virsdamos nutraukė elektros laidus.

Kaimo turizmo verslas išgyvena ne pačius šviesiausius laikus. Jį plėtojantieji teigia, kad turtų iš to nesikraunantys – ką uždirba, tą vėl atgal investuoja. Tad dalis vadina tai gyvenimo būdu, o geriausiu atveju – bent papildomu uždarbiu. Metai tik prasidėjo, tačiau jau dabar dauguma kaimo turizmą plėtojančių verslininkų mano, kad šie metai jų verslui nebus geresni nei pernykščiai. „Didelio augimo nesitikime, bet nesitikime ir didelio kritimo.

Kaimo turizmo sodybų valstybiniame registre yra apie 500, kasmet atsiranda po keliolika naujų. Šie skaičiai neturinčių pinigų lietuvių neguodžia, nes atostogos gerai įrengtoje kaimo sodyboje kainuoja brangiau nei vidutinės klasės viešbutyje Turkijoje prie šiltos jūros. Ramybės ir įprastos gamtos pasiilgusių lietuvių akys krypsta į kaimynę Lenkiją, kur pailsėti su mažesniais patogumais galima už perpus mažesnę kainą.

Vieniems verslininkams sniegas nešą pelną, kitiems nuostolį. Kaimo turizmo sodybos dėl žiemos praranda klientus ir patiria papildomų išlaidų. Esą mažiau ir užsienio turistų, nes jiems sunkiau atvykti į Lietuvą. Tiesa, per daug nenusimenama, daugėja stambių užsakymų, o vasarą tikimasi ir dešimtadaliu didesnio klientų srauto. Verslininkai tikina, kad 2010-ieji vienoms sodyboms buvo blogesni, kitoms geresni, tačiau neprastesni už 2009-uosius.

Pernai žiemą vykusio TV3 ir SEB banko labdaros projekto „Išsipildymo akcija“ organizatoriai šį kartą dėkoja aukojusiems žmonėms, kurių dėka pavyko Dovydo bei jo broliukų ir sesučių našlaičių šeimynai nupirkti namą Biržų rajone, Ramongalio kaime. Pernai „Išsipildymo akcija“ kvietė aukoti penkių našlaičių šeimai, gyvenančiai Biržų rajone Ramongalio kaime. Daugiau nei prieš metus nuo plaučių uždegimo mirusi mama vaikus paliko labai skurdžioje buityje.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Utenos regiono atliekų tvarkymo centro pirkinį – sodybą už beveik puse milijono litų. Pirkinys „lipdomas“ prie dabartinio įmonės vadovo – socialdemokrato Mindaugo Bobelio. Dėstoma, neva M.Bobelis, būdamas Utenos rajono tarybos nariu, nederinęs savo veiksmų su įmonės „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdyba, pirkęs sodybą, vėliau ją remontavęs už mokesčių mokėtojų pinigus.

Šiaulių rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje sulūžus supynėms sužalota mažametė. Pasak Policijos departamento, nelaimė įvyko apie 16.15 val. Šiaulių rajone, Aukštelkės kaime, esančioje kaimo turizmo sodyboje. Sulūžus supynėms krentančios dalys sužalojo 2004-aisiais gimusią M.K. Ji dėl galvos traumos ir rankos kaulo lūžimo paguldyta į ligoninę.

Pesimistinį šių metų ekonominės perspektyvos paveikslą papildė niūrios Lietuvos darbo rinkos prognozės dėl smulkiųjų įmonių bankrotų, rašo „Kauno diena“. Žlunga statybų įmonės Dėl bankroto dvi šalies statybos įmonės pranešė numatančios atleisti darbuotojus: Telšių „Žemaitijos statybos kompanija“ atleis 23, o Panevėžio „Ecorus“ – 22 žmones. Be to, Vilkaviškio A.Bakšio individuali įmonė „Sodyba“ dėl struktūrinių pertvarkymų numato atleisti 7 darbuotojus.