sodrai

Antikrizinį taupymo planą parengusiai Klaipėdos savivaldybei pagalbos ranką ištiesė ir vietos prokurorai. Jie kreipėsi į teismą, kad šis padėtų grąžinti į miesto biudžetą neteisėtai tarybos nariams išmokėtus beveik 57 tūkst. litų. Gindamas viešąjį interesą, civilinį ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė uostamiesčio vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius.  Jis prašo iš 44 tarybos narių priteisti ir į miesto biudžetą grąžinti 56 592 litus.

Valdžios pradėtas įgyvendinti antikrizinis planas plonina ir advokatų kišenes. Pagal naująją tvarką kas mėnesį advokato pažymėjimus turintys teisininkai privalo mokėti 783 litus į „Sodros“ biudžetą ir 72 litų dydžio sveikatos draudimo įmokas. Tai tris kartus daugiau nei iki šiol. Ankstesnės įmokos sudarydavo 300 litų per mėnesį.

Seimo narys Donatas Jankauskas paragino imtis veiksmų, kad Lietuvoje neliktų nelegalių lažybų bendrovių. Seimo Socialinių reiklų ir darbo komiteto pirmininkas D. Jankauskas, reaguodamas į asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“ pateiktą informaciją apie nelegalias lažybų bendroves, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Valstybė jau tris mėnesius neatsiskaito su verslininkais už jų atliktus darbus. Tačiau „Sodra“ kasdien reikalauja mokesčių. Kalčiausia lieka ne nemoki valstybė, o pinigų iš jos neatgaunančios įmonės. „Trečiadienį (šiandien - aut. past.) „Sodra“ nagrinės pranešimą apie bylos nagrinėjimą mūsų įmonei ir bankroto bylos iškėlimą.

Valdančioji koalicija nuleidusi galvą prisipažino, kad keisdama įstatymus pridarė klaidų. Kai kuriuos visuomenę papiktinusius sprendimus žadama taisyti rūpestingiau, nei juos priimant. Prieš Naujuosius metus paskubomis įstatymų projektus kūrusi ir naktimis juos priiminėjusi centro dešiniųjų jėgų koalicija įsitikino įvėlusi nemažai klaidų. Valdantieji mano, kad pribrendo reikalas netikslumus ištaisyti. Tam ketinama skirti dalį vasario 5-ąją prasidėsiančios antrosios neeilinės Seimo sesijos.

„Politikai turi būti pasiruošę atsistatydinti kiekvieną dieną. Tai galioja ir man“, – teigė finansų ministras Algirdas Šemeta interviu su Virginijumi Savukynu laidoje „Savaitė“. Finansų ministras A. Šemeta taip pat pripažino, jog dabartinė Vyriausybė yra padariusi klaidų, kurios yra susijusios su socialinio draudimo įmokomis bei sveikatos draudimu. „O tai nepriklauso Finansų ministerijos kompetencijai“, – teigė A. Šemeta.

Po „juodojo penktadienio“ riaušių ir artėjant vasario pradžios smulkiųjų verslininkų protesto mitingui LŽ su socialinės apsaugos ir darbo ministru Rimantu DAGIU aiškinasi socialinės įtampos priežastis ir galimybes ją sumažinti. - Lietuvos visuomenėje, viešojoje erdvėje jaučiama socialinė įtampa. Sausio 16-osios įvykiai tarsi tai patvirtina.

„Laikas, kai knyga taps prabanga, artėja“, „Lietuva grįžta atgal į viduramžius“, „Lietuvoje nėra kultūros politikos“. Tokios frazės šiandien skambėjo iš leidėjų, nepatenkintų Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimais, lūpų. Anot jų, panaikinus lengvatas leidybai, knygos brangs maždaug trečdaliu. Juk Skaitymo metais paskelbti 2008-ieji jau baigėsi, ar ne? Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis šiandien Seime rengė spaudos konferenciją „Nauji mokesčiai žlugdo knygų leidybą.

Net ir keliasdešimt tūkstančių litų, grąžintų į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą, būtų šiokia tokia parama sunkmečio laikais, tačiau rinkėjų pasitikėjimą gavę miesto Tarybos nariai mano kitaip. Politikai iki šio mėnesio pabaigos Klaipėdos apylinkės prokuratūrai turi pateikti pažymas iš darboviečių apie gautas pajamas, kad vėliau būtų galima išsiaiškinti, ar Tarybos nariai negaudavo dvigubos algos: ir iš darboviečių, ir iš savivaldybės biudžeto.

Praėjusios savaitės įvykiai parodė, kad Lietuvoje yra labai aktuali santykių problema tarp valdžios ir visuomenės. Ekonomikos sunkmečiu vienu iš svarbiausių pilietinės santarvės elementų tampa suvokimas, kad valdžia yra pasirengusi dalytis su žmonėmis šio laikotarpio našta. Ar valdžiai Lietuvoje nesvetimas solidarumo jausmas su visuomene? Kokių ekonominių žingsnių valdžiai reikia imtis, kad ekonomikos sunkmečio bėdos neužgriūtų tik ant visuomenės pečių.

Permainų koalicija pasiruošusi taisyti „kai kuriuos netikslumus“ gruodžio mėnesį priimtuose sprendimuose. Kalbama, kad reikėtų mažinti mokesčių naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui, dirbantiems su verslo liudijimais, individualioms įmonėms.

Kaip kamšys biudžeto skyles valdantieji žada detalizuoti kitą savaitę, o kol kas ketina peržiūrėti netikslumus priimtuose įstatymuose. Padarę klaidų priimant naujus mokesčių įstatymus pripažino ir Premjeras A. Kubilius, ir LiCS lyderis A. Zuokas. Pasak jų, mokesčių našta turi būti mažinama smulkiems ir vidutiniams verslininkams. Viena iš mokesčių naštos lengvinimo galimybių – mažesni „Sodros“ mokesčiai.

Stebuklas? Dar visai neseniai „Sodra“ buvo minima kaip socialinių apklausų apie pasitikėjimą viešuoju sektoriumi lyderė, populiarumu kartais lenkianti net Bažnyčią,  „Sodra“ buvo ir vienas geidžiamiausių viešojo sektoriaus darbdavių,  „Sodra“ džiaugėsi biudžeto pertekliumi, kuris, anot prognozių, turėjo tęstis net iki 2020 m. Socialinio stabilumo garantas it kortų namelis sugriuvo Seimui priėmus keletą keistų sprendimų: pavyzdžiui,  nepaisant kelių tūkstančių teismuose „Sodros...

Sausį „Sodros“ biudžeto deficitas sieks 260 mln. litų. Apie tai trečiadienį Seimo Socialinių reikalų komiteto narius informavo fondo direktorius Mindaugas Mikaila. Jo duomenimis, per pirmąjį šių metų mėnesį planuojama surinkti 694 mln. litų, o išlaidos sieks 953 mln. litų. M.Mikailos teigimu, šiandien „Sodra“ į savo biudžetą yra surinkusi 97,5 mln. litų. Tačiau jis sakė nedramatizuojąs padėties, nes sausis ir vasaris - blogiausi „Sodrai“ mėnesiais.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius paprašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skubos tvarka pateikti Vyriausybei informaciją apie „Sodros“ atsargos rezervo panaudojimą 2008 metais, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. Kaip anksčiau teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys, praėjusiais metais buvo sunaudota didžioji „Sodros“ rezervo dalis, o šių metų pradžioje liko tik 150 mln. litų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) svarsto galimybę sutaupyti nešiojant rinkėjų pažymėjimus. VRK posėdyje pirmadienį buvo aptarta galimybė, užuot nešus rinkėjų pažymėjimus ir prieš pirmą, ir prieš antrą prezidento rinkimų turą bei rinkimams į Europos Parlamentą, visus tris pažymėjimus atnešti vienu kartu.

Naujos valdžios užkrauti nauji mokesčiai išgąsdino net advokatus. Ne „grandus“ - pastarieji bet kokiu atveju išgyvens. Nerimas apėmė pradedančius teisininkus bei advokatų padėjėjus. Prognozuojama, kad tokių gerokai sumažės, o likusieji bus priversti branginti savo paslaugas. Apie tai, kas gresia teisininkams ir jų klientams – „Respublikos“ pokalbis su advokate Melita Cibulskaite.

Seimui per naktis kepant įstatymų pakeitimus, darosi vis sunkiau suprasti, kaip ši reforma galėtų padėti krizės kamuojamai Lietuvos ekonomikai. Apie tai plačiau – šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje. Buldozerio principas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko nuomone, valdančiosios daugumos mokesčių reformą galima prilyginti buldozerio veikimui. „Dar nebuvo Vyriausybės, kuri taip keptų įstatymus, netgi prieštaraujančius Konstitucijai.

Nuo sausio 1-osios neįsigalios naujas pensijos apskaičiavimo mechanizmas, leidęs pensijos gavėjams sulaukti didesnių pensijų. Pensijos gavėjai gali rinktis jam palankesnę pensijos apskaičiavimo tvarką nuo 2010 metų, o ne nuo kitų metų, kaip numatė šių metų spalį priimtos Pensijų įstatymo pataisos.

Peržengus kitų metų slenkstį Lietuvos gyventojai taps tarsi spartaus evoliucijos proceso dalyviais - reikės prisitaikyti ir išgyventi naujų mokesčių, tvarkų, taisyklių, kainų džiunglėse. Įsivaizduokime, kad po Naujųjų metų siautulio naują darbo dieną pradėjo Klaipėdoje gyvenantis pilietis X, kuris dirba senamiestyje, augina du mažamečius vaikus, o jo žmona muzikantė dirba pagal autorines sutartis.

Nuo sausio 1-osios neįsigalios naujas pensijos apskaičiavimo mechanizmas, leidęs pensijos gavėjams sulaukti didesnių pensijų. Pensijos gavėjai galės rinktis jam palankesnę pensijos apskaičiavimo tvarką nuo 2010 metų, o ne nuo kitų metų, kaip numatė šių metų spalį priimtos Pensijų įstatymo pataisos.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių kreipia dėmesį į tai, kaip valdžios vyrai bei moterys, tiesa, pastarųjų gerokai mažiau, tvarko valstybės pinigus. Pajutus pirmuosius artėjančio sunkmečio šuorus imama suvokti, jog formuojamas biudžetas, šimtai milijonų iš vienos „eilutės“ į kitą permetinėjamų litų yra glaudžiai susiję su įvairių socialinių grupių gerove.

Seimas vieneriems metams atidėjo datą, nuo kurios pensijos gavėjai galėtų rinktis jam palankesnę pensijos apskaičiavimo tvarką. Tokia teisė pensijų gavėjams bus suteikta nuo 2010 metų, o ne nuo kitų metų, kaip numatė šių metų spalį priimtos Pensijų įstatymo pataisos. Už tai pirmadienį balsavo 77 Seimo nariai, o prieš – 7 parlamentarai.

Šią savaitę pasirodžiusiame jau šeštajame „Balsas.lt savaitės“ numeryje – šiurpą keliančios prognozės Lietuvos žiniasklaidai. Šalies periodikos leidėjai 2009 metų laukia su nerimu. Vyriausybės patvirtinti mokesčių sistemos pakeitimai gąsdina dideliais nuostoliais ir bankrotais.

Premjeras konservatorius Andrius Kubilius tikisi, kad Seimas pakeis poziciją dėl kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Vyriausybės vadovas penktadienį žurnalistams sakė, kad iki galutinio apsisprendimo dėl PVM tarifų bus pateikti siūlymai, keičiantys penktadienio naktį patvirtintas normas.

Mokesčių didinimu nepatenkinti muzikantai dainomis ragino politikus nežlugdyti kūrybinių darbuotojų ir šalies kultūros. Tačiau ši muzika parlamentarų širdžių nesuminkštino. Vakar prie Seimo skambėjo dainos, kalbos apie apverktiną mūsų šalies kultūros padėtį ir raginimai dar labiau jos nebloginti didinant mokesčius kūrybiniams darbuotojams.

Seimas ketvirtadienį priėmė kitų metų “Sodros” biudžetą, numatantį, kad nuo 2009-ųjų “Sodrai” mokesčius mokės sportininkai, ūkininkai ir dirbantieji pagal autoriaus sutartis. Už „Sodros“ biudžetą balsavo 66 Seimo nariai, prieš - du, o susilaikė trys parlamentarai. Įmokas „Sodrai“ nuo kitų metų pradės mokėti autoriai, ūkininkai ir sportininkai. Be to, nuo 5,5 proc iki 3 proc. bus mažinamos „Sodros“ įmokos į antros pakopos pensijų fondus.

Ypatingos skubos tvarka dešimtis įstatymų, reikalingų įgyvendinant antikrizinį Vyriausybės planą, stumianti koalicija sulaukia ne tik opozicijos politikų priekaištų, bet ir protestų po parlamento langais. Patys partneriai ginčijasi ir tarpusavyje. Protestai Ketvirtadienį nuo ryto prie Seimo organizuoti net keturi protesto piketai.

Advokatų, notarų, antstolių įmokos „Sodrai“ kitais metais sieks 783 litus per mėnesį - beveik 500 litų daugiau nei dabar. Tokį pasiūlymą Seimo Socialių reikalų komitetui pateikė reformuojama socialinių reikalų ministerija ir komitetas tam pritarė. Jai dar turėtų pritarti Seimas. 26,3 proc. dydžio įmoka „Sodrai“ būtų skaičiuojama nuo dviejų draudžiamųjų pajamų dydžio gaunamų pajamų. Dabar draudžiamosios pajamos - 1488 litų. Advokatai, notarai, antstoliai įmokas mokėtų nuo maždaug 3 tūkst.

Žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs dėl savo pensijų. Tai parodė tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tyrimo, atlikto lapkričio-gruodžio mėnesiais duomenimis, dėl savo pensijos jaučiasi labiau nesaugūs arba visiškai nesaugūs 62 proc. respondentų. „Dėl nestabilios ekonominės situacijos pasaulyje žmonės į ateities perspektyvas žvelgia su nerimu – senatvės pensija nėra išimtis“, – teigia tyrimų bendrovės atstovė Agnė Ambrazeviečienė.

Lietuvos muzikos atlikėjai savo kūryba ir akcija „Mūsų nebereikia?!“ kreipsis į Seimą ir Vyriausybę ragindami ekonominę krizę stabdyti tokiais sprendimais, kurie nesužlugdytų kūrybinių žmonių. Akcija planuojama ketvirtadienį, gruodžio 19 d., nuo 13 val. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Naujienų portalas lrytas.

Pasiskolinu iš vieno – grąžinu kitam. Tokio „verslo“ vis dažniau griebiasi apsukrūs lietuviai. „Verslininkai“ susitvarko taip, kad niekas nepajėgia jų nei nubausti, nei sutramdyti. Neatgaunančių skolos – eilės Su vienu iš tokių teigia susidūręs vilnietis Aleksandras (vardas pakeistas - red. past.). Pernai birželį tokiam Vitoldui Ochrimukui paskolinęs apvalią sumelę - 120 tūkst. litų.

Autorių, ūkininkų ir sportininkų įmoka „Sodrai“ 2009 metais sieks 8 proc., sveikatos draudimas – 9 procentus. Tai numatyta 2009 metų „Sodros“ biudžeto projekte. Nuo autoriaus atlyginimo darbdavys už darbuotoją „Sodrai“ kitąmet turėtų pervesti 7 proc. įmoką pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui ir 3 proc. sveikatos draudimo įmoką. Pats darbuotojas dar turėtų sumokėti 1 proc. dydžio pensijų įmoką bei 6 proc.

Naujoji Vyriausybė vakar priėmė 2009 m. biudžeto projektą. Nors ir sumažinusi ankstesnės valdžios planuotą šalies iždo deficitą, dabartinė Vyriausybė neigiamo balanso neišvengė. Kitais metais valstybės išlaidos viršys pajamas 1,497 mlrd. litų, planuojamas valstybinio sektoriaus deficitas – 2,1 proc. Deficitas – 1,5 mlrd. litų Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos (su Europos Sąjungos parama) – 29,707 mlrd.

Vyriausybės patvirtintą 2009 metų biudžeto projektą lydinčiuose teisės aktuose numatyta, kad „Sodrai“ mokesčius turės mokėti ūkininkai ir dirbantieji pagal autoriaus sutartis. „Tos įmokos augs proporcingai. Dabar – trečdalį, per dvejus metus – du trečdalius sumos, ir paskutiniais metais bus visa suma“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys. Jo teigimu, galutinis ūkininkų mokestis „Sodrai“ sieks 28,5 proc., autorių – 34 proc.

Vyriausybė jau šeštadienį pradeda svarstyti 2009 metų nacionalinio, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus. Šeštadienį specialiai tam rengiamas Vyriausybės pasitarimas, o pirmadienį projektai bus svarstomi pirmajame Andriaus Kubiliaus kabineto posėdyje.

Vyriausybė jau šeštadienį pradeda svarstyti 2009 metų nacionalinio, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus. Gruodžio 13-ąją specialiai tam rengiamas Vyriausybės pasitarimas, o kitą pirmadienį projektai bus svarstomi pirmajame Andriaus Kubiliaus kabineto posėdyje.

Lietuvai reikia stabdyti vartojimą, pareiškė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Ji teigia, kad naujosios Vyriausybės krizės įveikimo planas yra per švelnus. „Manau, kad jis dar per švelnus, palyginkite su Latvijos variantu“, - po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi žurnalistams trečiadienį Briuselyje sakė komisarė, atsakinga už biudžetą ir finansinį programavimą. Pasak jos, Lietuvai dabar svarbiausia stabdyti vartojimą.

Seimas patvirtino 15-osios Vyriausybės programą. Joje skelbiami planai, kaip gelbėtis iš ekonominio sąstingio ir finansų krizės, raginimai taupyti, mokesčių reforma. Už programą balsavo 83 Seimo nariai, prieš - 40, o susilaikė 5 parlamentarai. Vyriausybei suteikti įgaliojimai dirbti.

Pašalpos, kurias „Sodra“ moka motinai ar tėvui, kol jų vaikui sukaks dveji metai, jau atsidūrė aferistų taikiklyje - nėščiajai susitarus su darbdaviu dėl fiktyvios algos, per dvejus metus galima gauti šimtatūkstantinę pašalpą. Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“, tokį sukčiavimo mechanizmą perprato ne tik kai kurie būsimi tėvai. Atsirado sukčių, kurie ėmėsi steigti realios veiklos nevykdančias bendroves.

Girtavimą darbo valandomis Vyriausybė siūlo mažinti baudomis geriantiems darbuotojams ir jų darbdaviams. Sprendimą šiuo klausimu turės priimti parlamentarai. Į kovą su girtavimu kyla ne tik Seimas, nuo Naujųjų metų savo restorane ir kavinėse atsisakysiantis prekybos alkoholiniais gėrimais. Griežtos naujovės laukia visų, kurie darbo valandomis ir joms pasibaigus mėgsta pakilnoti taurelę. Tokiems darbų saugos ir higienos reikalavimus pažeidusiems asmenims Vyriausybė parengė baudų apynasrį.

Autorių darbdaviams, kuriems pagal sutartis autoriai atliks vienkartinius darbus, siūloma už juos pervesti įmokas „Sodrai“. Apie tai pirmadienį per susitikimą su Verslo žurnalistų klubo ir Žurnalistų sąjungos atstovais informavo kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta. „Išmokėdamas pinigus užsakovas turėtų sumokėti tą darbą atlikusiam autoriui ir įmokas „Sodrai“, - kalbėjo A.Šemeta.

Skambiai eskaluojant apie artėjančią šalies ekonominę krizę lietuviai raginami susiveržti diržus. Naujajai Vyriausybei kurpiant taupymo programą taupyti rengiasi ir Tauragės rajono savivaldybė. Prabilta apie biudžetinių įstaigų darbuotojų atleidimą. Deficitas – 2,9 milijono litų Tauragės rajono meras Robertas Piečia „Tauragės kurjerį“ informavo, kad lapkričio 1 dienos duomenimis rajono biudžeto deficitas – 2,9 milijono litų.

Ekonomikos temomis rašančius žurnalistus iš daugelio nacionalinės ir Lietuvoje veikiančios tarptautinės žiniasklaidos leidinių vienijantis Verslo žurnalistų klubas palaiko valdančiosios daugumos planus kūrybinius darbuotojus palaipsniui apmokestinti „Sodros“ tarifu ir taip suteikti didesnes socialines garantijas.

Naujojo Seimo dauguma paskelbė, kad suderino pozicijas mokesčių klausimu. Numatyta suvienodinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčius ir nustatyti bendrą 20 procentų tarifą. Taip pat panaikinti mažus pridėtinės vertės mokesčio tarifus maisto produktams, vaistams, šilumai ir kitoms prekėms bei paslaugoms. Kalbama, kad tikslinga panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas.

Besikurianti centro dešinės koalicija šalį iš ekonominio sąstingio ir finansų krizės ketina išgelbėti, ragindama visus taupyti ir skelbdama mokesčių reformą. Bendras šios reformos efektas – iki 2 mlrd. litų pajamų, o viso paketo finansinis efektas – iki 5,3 mlrd. litų. Penktadienį koalicijos partneriai baigė dvi savaites trukusias derybas dėl krizės įveikimo plano, tačiau jo neparafavo, kaip žadėjo dar dieną.

Mažinti išlaidas ir suvienodinti mokesčius - tokia konservatorių parengtos ekonomikos gelbėjimo programos esmė, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistas Audrius Bačiulis. Būsimasis premjeras Andrius Kubilius žada biudžeto išlaidas sumažinti maždaug 2 mlrd. litų, o pajamas padidinti irgi apie 2 mlrd.

Jei šios kadencijos Seimo nariai galutinai apsispręs ir spės priimti įstatymą, draudžiantį jiems patiems ir kitiems valdininkams mokėti dalį algos vokeliuose, naujieji parlamentarai bus pirmieji, gerbiantys valstybę ir jos mokesčių sistemą. Šiuo metu vidutiniška Seimo nario alga – 3474 litai atskaičius mokesčius, vadinamosios ūkio išlaidoms skiriama dar 6453 litai, tačiau tai yra neapmokestinamos pajamos.

Rengdama taupymo planą, besiformuojanti centro dešinės koalicija ketina parlamentarų išlaidas apkarpyti apie 18 procentų. Tai po valdžią iš kairiųjų ketinančios perimti centro dešinės koalicijos partnerių pasitarimo dėl antikrizinių priemonių plano pirmadienį pranešė koalicijos lyderis Andrius Kubilius. Pasak jo, bus mažinamos algos, išlaidos transportui, kanceliarinėms prekėms, parlamentarų biurams išlaikyti. Seimo nario alga dabar per mėnesį siekia 4199 lito neatskaičius mokesčių.