sodininkystė

Vieni brangiausių pasaulio vaisių brangiausi ne šiaip sau – jie auginami išskirtinėmis sąlygomis. Jau 10 metų japoniškuosius melionus auginantys Malaizijos ūkininkai ilgą laiką ieškojo tinkamiausio būdo, kaip užauginti vaisius, kol po daugelio bandymų pagaliau surado. Taigi tropiniame Malaizijos klimate šiltnamiuose melionams augti padeda skambanti klasikinė muzika, o jų skonį prisodrina kiekvieną dieną atliekami masažai švelnia pirštine.

Agurkai – viena labiausiai paplitusių daržovių, pamėgta dar prieš mūsų erą – įvairūs šaltiniai liudija, kad šiomis žaliaspalvėmis daržovėmis mėgavosi senovės egiptiečiai ir graikai. Veislių įvairovė Agurkai skirstomi į ilgavaisius ir trumpavaisius. Trumpavaisiai agurkai pagal odelės tipą dar skiriami į smulkiai ir stambiai kauburiuotus. Be to, renkantis sėklas dar reikia pagalvoti, ar agurkus vartosite tik šviežius, o gal marinuosite ir rauginsite.

Gėlės – tikros sodo, darželio ar kiemo puošmenos. Jų pasirinkimas didelis, tad metas atrasti gražiausias, pasisėti ir jau visai netrukus džiaugtis puošniais žiedais. Gėlių sėja nėra sudėtingas procesas – tereikia žinoti, kokias sėklas, kokiame dirvožemyje ir kuriuo metu sėti.  „Žalia stotelė“ specialistai supažindina, kokias gėles palankiausia sėti šiuo metu ir kaip teisingai tai padaryti. Raktažolės Šis metas tinkamas laikas sėti pavasarines raktažoles.

Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis.    Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nukentėjo beveik visi smulkūs augalininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Kovo mėnuo – tas metas, kuomet vis daugėja svarbių sodo bei daržo darbų. Bene svarbiausias darbas yra pagrindinė daržovių ir gėlių sėja daigams, tad „Žalia stotelė“ specialistai plačiau pasakoja, ką svarbu prisiminti atliekant kovo mėnesio darbus.  Pagrindinė daržovių ir gėlių sėja  Kovas – itin tinkamas mėnuo daigams sėti šias daržoves: pomidorus, porus, baklažanus, paprikas, salierus, svogūnus, žiedinius kopūstus.

Kauno rajone, Laimos ir Algirdo Ratkelių kieme, auga tigras, žirafa ir net dramblys. Paklausite, kaip tai įmanoma? Tokią galimybę jiems suteikia topiarai – figūrinis augalų formavimas. Sutuoktiniai šia veikla susidomėjo prieš daugiau nei dešimtmetį ir šiandien gali pasigirti unikaliu sodu. Laima pasakoja, kad visada mėgo gėles, kaip ir daugelis žmonių vis pasisukiodavo sode, tačiau 2008 metais netikėtai internete pamatė skulptūrų iš augalų nuotraukas ir jomis be galo susižavėjo.

Prasidėjęs astronominis ruduo džiugina derliumi ir darbų gausa. Rūsiai bei kitos patalpos, kur bus laikomi vaisiai, dezinfekuojamos ir išbaltinamos. Jei rūsiai yra negyvenamose patalpose, juos galima dezinfekuoti deginant sierą, o visais kitais atvejais purškiama fungicidais – 1 proc. geležies arba vario sulfato tirpalu. Kartu apipurškiamos ir naudotos dėžės, stelažai. Rugsėjo mėnesį reikia nuskinti ne tik vaisius, bet ir surinkti bei dezinfekuoti visas vaismedžių atramas.

Vasaros pabaiga apsipylė įvairiausiais dideliais žiedais – į saulę galvas kelia saulėgrąžos, kanos, kardeliai, burnočiai, serenčiai ir daugelis kitų spalvingų vienmečių augalų, kurie žydės iki pat šalnų. Tačiau artėjantis ruduo praneša, kad dienos pradeda trumpėti, todėl viešpataus jas mėgstantys augalai. Sodininkės Aldonos Grinienės teigimu, rudenį gėlių pasirinkimas nėra toks didelis kaip vasarą, tačiau pakankamas, kad aplinka džiugintų akį iki pat rudens pabaigos.

Vilniuje užsukus prie Taikos gatvėje esančio daugiabučio, nesunkiai pagalvotumėte, kad galbūt atsidūrėte botanikos sode. Šešiasdešimt rūšių augalų, gėlių tortai ir nuostabaus grožio ornamentai iš akmenų – būtent tokį grožį kieme prie daugiabučio jau dešimtmetį kuria čia gyvenanti Kristina Šeniauskienė. Vilnietė Kristina Šeniauskienė (64) jau ilgus metus gyvena bute viename sostinės daugiabutyje.

Nenumaldomai artėja paskutinis vasaros mėnuo – rugpjūtis. Sodininkai šiuo metu jau džiaugiasi įvairių daržovių derliumi, tačiau kai kurias jie gali ruoštis sodinti dar ir rugpjūtį. Dalijamės greitai augančiais augalais, kuriuos verta pasisodinti ir jais mėgautis iki pirmųjų šalnų. Medetkos Šie vienmečiai augalai sodą puoš iki pirmų rimtesnių šalnų, todėl drąsiai jas sodinkite.

Kiekvienas sodininkas stengiasi kuo geriau prižiūrėti gėles ir augalus, tinkamai laistyti, tręšti, persodinti ir panašiai. Tačiau kartais pastangų neužtenka ir augalus vis vien užpuola kenkėjai – mašalai. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jų atsikratyti labai sunku, iš tiesų tą padaryti gali padėti paprasčiausi degtukai. Elena Matveeva išbandė paprastą, bet genialų triuką, kuriuo dalijasi ir su kitais žmonėmis.

Dažnas lietuvis savo privačiame sklype užsiima sodininkyste, taip pat neretai, norėdami padailinti aplinką, griebiasi pjauti medžius. Visgi, už tokią veiklą, neįsigilinus į įstatymines taisykles, gali tekti pakloti net 300 eurų siekiančią baudą.

Šiemet žadate užsiauginti gardžių naminių pomidorų savo darže? Tuomet įsidėmėkite šiuos keturis patarimus, kurie gali tikrai praversti, auginant pomidorus.  1-a paslaptis: daug šviesos Pomidorus privalus sodinti yra ten, kur jie gaus daug saulės šviesos. Taip pat, pomidorai nemėgsta kamšaties. Jiems yra geriausia pietiniuose šlaituose, apsaugotuose nuo šaltų vėjų. 2-a paslaptis: teisingas laistymas Pomidorus privalu teisingai laistyti.

Šie augalai tikrai verti dėmesio ir pagarbos, todėl soduose vis dažniau auginami. Natūraliose augavietėse aktinidijos vietinius gyventojus stebina paslaptingomis gydomosiomis savybėmis ir neįtikėtina galia, kuri pritraukia ne tik miškuose klaidžiojančių katinų, bet ir tigrų dėmesį. Legendose pasakojama, jei žmogus aptinka šių augalų natūraliose augavietėse, jie iš tos vietos pasitraukia ir slepiasi.

Palangiškio Vytauto Kuso namuose pražydo gėlė, kuri žiedą sukrauną tik kartą per dešimtmetį. Tačiau tuo apsidžiaugė ne visi. Lavongėle vadinamas augalas žydėdamas skleidžia nosį riečiantį kvapą kuriuo vilioja muses. Nepaisant to menininkas lavongėle mėgaujasi, o nemalonų kvapą siunčia koronavirusui. Kaliją primenančios gėlės dideliu žiedu, pavadinimas ne toks gražus ir romantiškas. Tai – lavongėlė. Ji pirmą kartą po pasodinimo pražysta tik praėjus beveik dešimčiai metų.

Didžiuosiuose šiltnamių ūkiuose jau pradeda nokti pirmosios lietuviškos braškės. Vieni pirmųjų šalyje braškes skinti pradeda anykštėnai. Jie jau skaičiuoja ir žino, kiek iš pirkėjų prašys už vasara kvepiančias uogas. Anykštėnų Juškų ūkio šiltnamiuose it jūra liūliuoja baltai žydintis braškynas. Hektaro dydžio plote jau saujomis noksta pirmosios uogos. Braškėmis aplipę kerai šiemet užaugino puikų derlių. „Pagaliau ilgai lauktos, bet sulaukėm.

Į balandį persiritęs karantinas jaukia planus daržininkams ir sodininkams. Ištuštėję turgūs prekiauja tik maisto produktais ir daržovėmis, smulkiesiems ūkininkams uždrausta lauko prekyba iš mašinų, stovėjimo aikštelių. O kasdien į dangų besistiebiantys daigai ir sprogstantys sodinukai taip ir liks neišpirkti, mat apmirusi prekyba jau dabar skandina vietos ūkius. Tokiu metu – balandį viename didžiausių Panevėžio rajone Dembavos medelyne dekoratyvinių augalų prekyba virte virdavo.

Prasidėjęs sėjos sezonas plonina daržininkų ir sodininkų pinigines. Sėklas perkantys žmonės skundžiasi, kad jos kasmet brangsta, bet ne visada pasėta morkos ar agurko sėkla išdygsta, o vėliau ne visada ir derlių duoda. Augalininkystės tarnyba sako, kad priežasčių, kodėl taip yra, gali būti daug. Viena jų – netinkama vasara, neleidusi gerai subrandinti sėklų, arba, kaip priduria sėklų pardavėjai, žmonės ne visada laikosi sėjos taisyklių. Daržininkės Ana ir Ina parduotuvėje dairosi sėklų.

Kaip ir žmogus, prabudęs netinkamu metu, jaučiasi sulūžęs ir sudirgęs, todėl augalai gali irgi jaustis prastai, jei yra pasodinti netinkamame etape. Sodininkai žino, kad kiekviena sėkla „atsibunda“ tinkamu laiku, o kiekvienas daigai turi savo ritmą. Jei kultūra „pažadinama“ netinkamu metu, ji dažnai skaudės, nudžiūs ir blogai duos vaisių. Sodininkų sėjos kalendoriuje siūloma atkreipti dėmesį į augalų biodinamiką ir veikti natūralių ritmų rėmuose.

Pomidorų mylėtojams sėklų sezonas prasidėjo vidurvasarį. Nemažai daržininkų sėklas rinko patys: skobė pomidorus, raugino sėklas, plovė ir džiovino jas. Tingintys tuo užsiimti, sėklų ieško šalies ir užsienio sėklų parduotuvėse, pomidorų augintojų forumuose. Apie tai, ko ten galima rasti ir kiek kainuoja, papasakosiu kituose straipsniuose. O dabar pats metas apžvelgti, ką galima rasti sėklų parduotuvėse.

Baigiantis vasarai ir turint omenyje klimato kaitos aktualijas, dar kartą vertėtų pakalbėti apie augalus, kuriems tikrai turėtų atsirasti vietos mūsų aplinkoje. Dauguma augalų nuo karščio ir sausros leipsta ir džiūsta. Tačiau yra augalų, kurie nuo seno prisitaikę prie sausros. Alpinariumus ir sodus galima puošti ir žoliniais augalais, kurie gražiai atrodo ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros. Pasiruošia iš anksto Sausrai pakantūs augalai dažniausiai turi ilgas šaknis.

Vilnietė Asta Baronėnienė drauge su vyru visą savo gyvenimą itin mylėjo gamtą. Drauge jie dažnai žvejoja, grybauja ar tiesiog ilsisi, apsupti žalumos ir ramybės. Vieną dieną, sugalvoję atnaujinti tėvų sodą Kaišiadorių rajone, pora šiame kieme pradėjo auginti tikrų tikriausius persikus. Nors vilniečiai iš pradžių persikus bandė auginti atsargiai, vis eksperimentuodavo, dabar jų sode užauga net iki penkiasdešimt kilogramų persikų.

Nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos Lietuvos botanikos soduose įvairiomis spalvomis ir žiedais akis džiugina rododendrai. Šie nuostabūs augalai jau populiarūs ir lietuvių darželiuose. Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis, jų priskaičiuojama apie 10–12 tūkst. veislių. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medis“. Beje, Lietuvoje paplitusi vienintelė vietinė rododendrų rūšis – pelkinis gailis.

Ar verta vaikus įsileisti į daržą? Ar vaikai gali padėti prižiūrėti gėles? Vieni atsakys, kad tikrai ne. Kitiems pasirodys, kad tai puikus sumanymas, tačiau į sodą ar daržą vesis tik vyresnio amžiaus vaikus. Moneycrashers.com sako, kad reikia vaikus įtraukti į sodininkystę ir daržininkystę dėl kelių paprastų priežasčių. Daug pliusų Pasak Nacionalinės sodininkystės asociacijos, nuo 2008 iki 2013 m. namų ūkių, kuriuose vaikai dalyvauja sodininkystėje ir daržininkystėje, skaičius padidėjo 25 proc.

Sprendimas sode pastatyti šiltnamį suteikia galimybę mėgautis sveikesniu, pačių užaugintu maistu ir tuo pačiu tampa įdomiu ir naudingu laisvalaikio praleidimu. Tačiau tam, kad šis projektas vystytųsi sėkmingai, iš anksto svarbu apgalvoti keletą žingsnių į priekį – jei šį pavasarį pirmą kartą ruošiatės užsiimti tokia veikla, pirmiausia turėtumėte atsižvelgti į šiuos patarimus. 1. Atsakingai pasirinkite šiltnamio vietą.

Kurkliai – vieni iš didžiausių sodininkų priešų. Šie vabzdžiai apsigyvenę daržuose palieka dažną šeimininką be mėgstamų daržovių ir vaisių. Tačiau kaip efektingai su jais kovoti? Skaitytoja Regina jau daug metų augina daržoves savo sodybos darže. Moteris tikina, kad su kurkliais jai tenka susidurti tikrai ne pirmus metus, todėl ji yra išbandžiusi įvairias jų naikinimo priemones.

Išpakavus pomidorus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Kadaise augęs Lietuvos giriose, dabar kukmedis puošia parkus, privačius sklypus, o retesnėmis jo veislėmis didžiuojasi augalų kolekcininkai. Mažai kas žino, kad liaudies dainoje minima kukavinė pypkė buvo daroma iš kukmedžio. O augintojai šį medį švelniai vadina kuku. Reiklūs spygliuočiai Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos medelyno darbuotojas, dendrologas Rimvydas Kareiva sakė, kad pastaraisiais metais susidomėjimas kukmedžiais Lietuvoje šiek tiek atslūgo.

Naujoji „Labas vakaras, Lietuva“ vedėja Agnė Zacharevičienė, drauge su kitais LNK laidų vedėjais besiruošdama naujajam LNK sezonui „Aistra nugalėti“ prisipažįsta atradusi aistrą sodininkystei ir pelnytai jaučiasi pergalingai – prieš metus nusprendė kultivuoti žemės sklypą šalia savo sodybos ir visas gėrybes augintis pati. „Iki tol daržovės į mūsų namus atkeliaudavo iš mano ar vyro tėvų, blogiausiu atveju – pirkdavome jas turguje, kol kartą nusprendžiau – gana, – šypsosi Agnė.

Nijolė Baronienė Vis daugiau besidominčiųjų ekologine sodininkyste ir daržininkyste, o apie ekologinius rožynus retas girdėjo. „Sibirkos Rožyno“ savininkė Dovilė Rylienė paaiškina, kad rožių augintojai nuo seno gausiai naudojo pesticidus, tad nieko nuostabaus, kad jie dabar dažniausiai tik pasišaipo iš idėjos rožes auginti ekologiškai.

Pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje dėl nuolat augančių vaisių ir daržovių kainų vis daugiau britų ima sodininkauti. Per pastaruosius trejus metus naminių daržovių ir vaisių suvartojimas Britanijoje išaugo iki 5 proc., o naminių vištų – iki 6 proc. Vienos populiariausių namie auginamų daržovių – pupelės: kas trečia pupelė užauginama namie. O namie braškių ir aviečių užauginama 10 proc., obuolių – 9 proc., bulvių – 7 proc., pomidorų – 6 proc.

Švęsdami pasaulinę sodininkavimo be drabužių dieną, amerikiečiai praėjusį šeštadienį gėles sodino Ievos ir Adomo kostiumais, skelbia upi.com. 54-erių metų Markas Storey su draugais sugalvojo atlikti apklausą, kurioje respondentų teiravosi, ką jie labiausiai mėgsta daryti būdami nuogi. Populiariausias atsakymas buvo plaukiojimas. Antras pagal populiarumą užsiėmimas – sodininkystė.

Sodininkystė gali būti puikus stresą mažinantis hobis, tačiau specialistai patarią į veiklą sode žiūrėti kaip į mėgstamą laisvalaikio formą, o ne kaip į namų ruošos darbą. „Būkite realistai apgalvodami, kiek jėgų jūs turite darbui sode ar darže. Jei imsitės per daug veiklos, nei norėtumėte dirbti, streso gali atsirasti dar daugiau“, – aiškina psichoterapeutė Anna Ranieri (JAV). Ekspertai išskiria kelis būdus, kaip galima atsipalaiduoti ir numalšinti stresą dirbant sode, rašo Psychology Today.

 Vis daugiau lietuvių sugrįžta į daržus bei sodus, nes užsiauginę savą vaisių ar daržovę, mes esame tikri tuo, ką dedame į burną, ko nebūtų galima pasakyti apie pirktines gėrybes. Kita svari priežastis kodėl itin naudinga darbuotis darže – ekonomiškumas. Juk užsiauginti savų produktų mums nekainuoja daug, čia daugiau reikia skirti laiko bei įdėti pastangų ir galime ne tik save, bet ir draugus, gimines aprūpinti sodo, daržo gėrybėmis visiems metams.

Vis aukščiau pakylanti saulė primena, kad laikas susirūpinti sėja. UAB agrofirmos „Sėklos“ produkto vadovė Liucija Kunigiškytė pavasario darbus siūlo pradėti nuo daržo plano ir sukauptų atsargų peržiūros. Žiemos pabaigoje -pavasario pradžioje sėjamos ilgos vegetacijos daržovės, gėlės, prieskoniai. Patikrinti daigumą – Kokius darbus kovo pradžioje turi atlikti daržininkas, gėlininkas? – Vasarį, kovą darbus pradedame namuose.

Ar dar galima sodinti tulpes? Kažkur skaičiau, kad iki spalio pradžios būtina tai padaryti. Tačiau, pamenu, vienais metais įkišau jų svogūnėlius į žemę sausio 10-ąją, nes buvo kelios savaitės atlydžio, ir tulpės kuo puikiausiai žydėjo. Atsako Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotoja dr. Regina Juodkaitė. Spalio vidurys – tinkamas metas sodinti tulpes. Mes savo kolekciją irgi tik dabar pradedame sodinti. Manau, kad darbai tęsis iki lapkričio vidurio, nes tulpių daug, o dirbančiųjų mažai.

Skinkite rudeninius obuolius ir kriaušes. `Surinkite ligotus vaisius ir užkaskite kuo toliau nuo sodo, kad neplistų ligų sukėlėjai. Vaismedžius patręškite fosforo ir kalio trąšomis. Nugnybkite sparčiai augančius jaunų obelų ir kriaušių ūglius, išpjaukite ligotas ir nusilpusias derančių vaismedžių šakas. Tai galite daryti iki rugsėjo 23 dienos. Metas kasti duobes medeliams sodinti. Obelims ir kriaušėms – 100 cm pločio ir 60 cm gylio. Slyvoms ir vyšnioms – 70 cm pločio ir 40 cm gylio.

Pabandžiusieji auginti našlaites įsitikina, kad joms prižiūrėti ypatingų pastangų nereikia. Šios gėlės kilusios iš laukinių trispalvių našlaičių. XIX amžiuje ir vėliau darbavęsi selekcininkai iš jų sukūrė daugybę įvairiaspalvių veislių. Padeda įsimylėjus Našlaičių selekcija pirmi užsisėmė lordas Gambieras ir ledi Mary Elizabeth Bennet. Jie kryžmino našlaites iš įvairių vietų siekdami sukurti gerokai didesnius žiedus.

Lietuvoje sodininkyste užsiima daugiau nei pusė šalies gyventojų – didžioji dauguma (68 proc.) tradiciškai augina įvairias kultūras – daržoves, vaisius, uogas, ir tik 32 proc. tautiečių sode poilsiauja. Tai atskleidė pasaulinės prekių sodui, namams ir lauko darbams gamintojos „Fiskars“ atliktas tyrimas, kurį kompanija pristatė kartu su 2012 m. pavasario sodo įrankių kolekcija. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad sodą ar daržą prie namų arba nuosavą sodo, daržo sklypą turi 56 proc.

Ilgai kamavęs šaltis sodininkams mėgėjams neleidžia ramiai miegoti. O kas jei iššalo medeliai, jei pavasarį teks viską atsodinti? Netoli sostinės Zujūnuose gyvenantis žinomas agronomas, augalų kolekcininkas Leonas Juozelskis patarė nepulti į paniką. Padeda atsirinkti Agronomas tikino, kad Lietuvą užklupę šalčiai sodams žalos nepridarys. „Jei paspaustų apie 40 laipsnių šaltis, tada galėtume nerimauti, o dabar nėra ko.

Berlyne baigiasi viena didžiausių pasaulyje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“. Septyniasdešimt septintą kartą vykusiame renginyje Lietuva dalyvavo jau dešimti metai – savo produkciją pristatė, paslaugas siūlė devynios mūsų šalies įmonės. Tradicinės parodos lankytojams, kurių per dieną apsilanko apie 50 tūkstančių, didžiulis pasirinkimas: pusšimtis pasaulio šalių siūlo savo tradicinius maisto produktus, amatininkų darbus ir kviečia apsilankyti.

Lietuviški obuoliai kol kas pirkėjų nevilioja. Sodininkai sako, kad prekyba vaisiais šiemet sumenkusi trečdaliu. Mažėjo ir obuolių kaina, nes Lietuvos augintojams vis sunkiau konkuruoti su lenkais, praneša LTV „Panorama“. Obuolių augintojai tikina, kad didesnis praėjusio rudens derlius retina pirkėjų gretas. Esą 2011-ųjų sausį lietuviški obuoliai buvo tiesiog šluote šluojami, o štai šiemet prekyba gana vangoka.

Kapstymasis sode gali padėti įveikti įtampą, padaryti jus lankstesnius ir pakelti nuotaiką. Niujorko laikraščio „Maplewood“ redaktorė Gillian Aldrich (42) prieš trejus metus sode pradėjo auginti daržoves, o šiuo metu jau rūpinasi gėlių darželiais ir krūmokšniais. „Jei visą dieną sėdi prie darbo stalo, imi vertinti tokias akimirkas, kai gali sukišti rankas į dirvą ir sukurti ką nors išties gražaus“, – sako G. Aldich. Ji – ne viena tokia.

Penkerius metus ekologine sodininkyste užsiimantiems jonaviškiams Rasai ir Rimantui Bartusevičiams veiklos netrūksta. 40 hektarų šeimos ūkyje augančios obelys, juodieji serbentai ir riešutai reikalauja nemažai priežiūros, tačiau sodininkai tvirtina, kad tikrai neiškeistų sveiką gyvenimo būdą skatinančio užsiėmimo į jokį kitą. Stengiasi sveikai gyventi Rasa ir Rimantas savo ūkį pradėjo kurti prieš aštuonerius metus šalia Utenos. Per šį laiką sodai išaugo ir išsiplėtė visoje Lietuvoje.

Didmiesčių gyventojai kolektyviniuose soduose triūsia ne tik dėl savomis rankomis užsiaugintų gėrybių derliaus. Sodininkystė dažnam jų jau tapusi gyvenimo būdu. Ir kiekvienas sklypo šeimininkas turi daugybę paslapčių, kaip užsiauginti gardesnę daržovę, saldesnę uogą. Į Vilniaus pakraštyje, vaizdingose Žaliųjų ežerų apylinkėse, esantį savą 6 arų sklypą kone kasdien važiuoja vilnietė Vanda Šukevičienė.

Vokietijos sostinėje, parodų centre "Messe", šią savaitę vyksta tarptautinė, kasmet rengiama maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda "Žalioji savaitė 2010" ("Grune Woche 2010"). Nuo 1926 metų rengiama paroda "Žalioji savaitė" yra viena seniausių bei populiariausių parodų ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Ji truks iki šios savaitės pabaigos, o parodos organizatoriai tikisi sulaukti jau 30-milijonojo lankytojo.