sodininkystė

Artėjant rudeniui, daugelis jau pradeda svarstyti, kaip tinkamai pasirūpinti savo auginamomis pelargonijomis. Kai kurie ketina jas išlaikyti išlaikyti per žiemą, tačiau tam būtina laikytis specialios priežiūros. Sodininkystės specialistė Sandra Stanislavičė teigia, kad pelargonijas žiemos metu galima išlaikyti keliais skirtingais būdais. Pelargonijas dažniausiai pavyksta išlaikyti per žiemą, kai vazonas perkeliamas į namus ir laikomas ant palangės.

Šiuo metu sodininkai, pasidairę po savo daržovių lysves, jau gali pasidžiaugti – derliaus apstu. O kiekvienas iš jų žino, koks džiaugsmas yra nuskinti daržoves, kurių auginimui pasitelkta daug meilės ir rūpesčio. Taip šį procesą apibūdino ir 40-ies metų Šakių rajone gyvenanti Evelina Starinskienė, kuri pasidalijo savo derliaus nuotraukomis ir auksiniais patarimais sodininkams.

Atšilus orams, sodininkams ir daržininkams prasidėjo pats darbymetis. Nors specialistai kasmet atėjus šiltajam sezonui primena, kaip svarbu nepamiršti darbuotis saugant save, neretai po įvairiausių sodo ir daržo darbų pasiveja nemalonios pasekmės – skausmai įvairiose vietose. Apie tai, kurios kūno dalys labiausiai kenčia netinkamai dirbant sode ir darže bei ką būtina žinoti, kad baigus darbus nekankintų skausmai, naujienų portalui tv3.lt pasakojo kineziterapeutė Justina Austynė.

Norint užsiauginti stambių ir saldžių šilauogių uogų, nepakanka tik tinkamo rūgštingumo dirvos ir trąšų. Labai svarbus yra šilauogių genėjimas. Kasmet teisingai genint šilauogių krūmus, derės stambios, didelės uogos, net ir tręšiant negausiai. Kada genėti šilauoges? Tinkamiausias laikas šilauogių genėjimui yra kovo mėnuo. Intensyvus genėjimas pradedamas, kai krūmas sulaukia 5–6 metų ir priaugina daugiau šakų.

Pirmieji bundančios gamtos ženklai nuo sofų jau pakėlė daržininkus. Norintieji ankstyvųjų daržovių ir žalumynų laisvina vietas ant palangių daigams. O žinovai pataria – jau pats metas sėti ridikėlius, salotas ir kitus pavasarinius žalėsius. Smulkieji daržovių augintojai džiaugiasi – jų gretos esą kasmet didėja, ypač mėgėjų. Ir vis dažniau išpuoselėtas vejas prie namų ar sodybose papildo lysvės daržovėms bei kitoms gėrybėms.

Atėjus pavasariui sodininkai jau pradeda pirmuosius darbus sode, vienas jų – hortenzijų genėjimas. Atšilę orai yra puikiausias metas atlikti šį darbą, tačiau ne ką mažiau svarbu žinoti, kaip tai daryti. Hortenzijas reikia genėti, kad sukurtumėte gražią krūmo formą ir kasmet sulauktumėte žiedų. Jų negenint, seni stiebai gali užgožti naujus. Be to, genint hortenzijas bėgant metams jos darosi vis aukštesnės ir tankesnės.

Prasideda kalendorinis pavasaris: neretas jau laukia šiltesnių orų, kad galėtų pagaliau suleisti rankas į žemę ir džiaugtis žaliuojančia bei žydinčia aplinka. Savo laisvalaikį sode taip pat mėgsta leisti ir verslininkė bei atlikėja Natalija Bunkė. Būtent aistra sodininkystei paskatino žinomą moterį tapti „Lidl“ „Sodo katalogo“ veidu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pavasarį būna labai gražus metas – pradeda žydėti gėlės, obelys. Viso to grožio po žiemos mes būname pasiilgę. Žiemą vaizdas būna niūrus, tačiau sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė jums turi pasiūlymą, kaip žiemą galite užsiauginti žiedų ant savo palangės ir taip praskaidrinti sau dieną. Tai padaryti turite dabar, jei žiemą norite pasidžiaugti ankstyvais tulpių žiedais tiesiog ant savo palangės.

Švelnus spalvų pereinamumas nuo ryškios vasaros žalumos į rudenines geltonas bei rudas,  gali būti ne tik žavus vaizdas, bet ir užduotis sodininkui. Ruduo yra svarbus laikotarpis vejos priežiūroje, nes šiuo metu galite pasirūpinti, kad jūsų veja būtų pasiruošusi žiemai ir grįžtantį pavasarį ji atsigautų ir būtų sveika bei žaliuojanti. Jei norite išlaikyti gražią veją, padėkite jai atsigauti po vasaros ir tinkamai paruoškite ją žiemai bei ateinantiems metams.

Vilnietė Daiva Kalinauskienė kartu su savo vyru darže rado neįtikėtiną radinį – gausų  arbūzų derlių. Nepaisant šalies šalto klimato ir trumpo vasaros sezono, sodininkai sugebėjo užauginti arbūzus savo sode – Molėtų rajone, Kemetiškių kaime. Tai buvo Daivos vyro eksperimentas, kuris labai pasisekė. Tai, kas pradžioje atrodė beveik neįmanoma Lietuvos klimato sąlygomis, tapo realybe su Daivos ir jos vyro pasiryžimu ir darbu.

Kurmiai – ne pats laukiamiausias svečias soduose. Nors jie padaro ir gerą darbą, kartais visai to nenorėdami pražudo augalus ir palieka didžiausius kurmiarausius kieme, kurie nepagražina aplinkos. Tačiau kupiškietė Laima sako radusi būdą, kaip juos išprašyti – siūlo išbandyti ir kitiems.

Hortenzijas pamilo ne vienas, tai sodo puošmena, be to, jas labai lengva prižiūrėti. Kad hortenzijos išliktų gražios ir sukrautų didelius žiedus, nepamirškite kartą per metus padaryti vieną veiksmą – hortenzijos nudžiugins įspūdingais žiedais.  Nors tiesa, kad hortenzijoms nereikia daug priežiūros, kasmet visų rūšių hortenzijas reikia genėti, nes tai padės paskatinti naujų ūglių augimą, rašo express.co.uk.

Labai neįprastame zoologijos sode Babtuose visi gyvūnai yra žali, nes suformuoti iš augalų, daugiausia tujų. Tai – topiarai. Jais pakaunėje gyvenanti pora susidomėjo prieš 15 metų, o dabar gyviai vos telpa jų kieme Laima Ratkelienė dailina kailį tigrui, o jis labai neįprastas – iš augančių tujų. Ir tokių unikalių gyvūnų šeimos namų kieme Babtuose – 16 – visas mini zoologijos sodas.

Prekybos centruose pirktos trąšos nėra vienintelis būdas išlaikyti pomidorų augalus sveikus – daržininkai atskleidė priemonę, kuri itin naudinga pomidorams ir tuo pačiu atbaido kenkėjus.  Sodo augalams reikalingas tręšimas, nes taip pagreitėja jų augimo tempas ir padidėja derlius. Vietoj brangių parduotuvėse randamų trąšų galima naudoti maisto atliekas – puiki trąša yra bananų žievės.

Daugybė lietuvių įsimylėjo nuostabaus grožio gėles – hortenzijas. Ne išimtis ir sodininkė Janina, kurios kieme auga visa galybė hortenzijų. Patyrusi šių gėlių augintoja išdavė, ką reikia padaryti, kad hortenzijos sukrautų daugybę žiedų.  Janina pasakoja hortenzijas pradėjusi auginti dėl plataus jų pasirinkimo – yra daugybė spalvų, rūšių, be to, jos nereikalauja daug priežiūros.

Berlyne gyvenantis Irmantas Bačelis socialiniame tinkle Facebook dažnai pasidalina nuotraukomis iš savo daržo namo balkone. Įdomu tai, kad čia jis sodininkauja nuogas ir panašu, kad tai jau pastebėjo kaimynai. Apie sodininkystę Irmantą kalbina GayLine.LT redakcija. Kada susidomėjai sodininkyste? Kodėl ji tave patraukė? Paradoksas, bet už savo naują pomėgį sodininkystei (gal net labiau gėlininkystei) turėčiau būti dėkingas koronos pandemijai.

Botanikos sodo Kaune darbuotojai šiemet sulaukė išskirtinės staigmenos – po 8 metų pirmą kartą pražydo ypač reta juka. Tai daugelio lietuvių auginamų jukų giminaitė atkeliavusi iš Amerikos. Augalas pradžiugino ir rekordiniu žiedynu, kuris į dangų stiebiasi apie tris metrus.  Net ant kopėčių pasilypėję Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo specialistai matuoja pagaliau baltais žiedais apsipylusią ir dar rekordiniu žiedynu nustebinusią juką.

Kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Tai – stevija. Sodininko kalendorius plačiau papasakojo apie šį augalą, jo saldumo paslaptį ir pasidalino patarimais, kaip užsiauginti steviją patiems. Žinoma nuo seno Senų senovėje, kai žmonės dar nežinojo cukraus, o Amerikos dar nebuvo atradęs Kristupas Kolumbas, gvaranių genties indėnai vartojo nuostabią žolę.

Daugumos sodininkų galvos skausmas – piktžolės. Jų naikinimas rankomis atima daug laiko, tačiau ir cheminių herbicidų, kurie pavojingi aplinkai ir sveikatai, daugelis nenori naudoti. Tačiau, laimei, puikiai pravers paprasčiausia druska, kurios jau turite namuose. Nors joks herbicidas negali būti laikomas visiškai „nekenksmingu“, druska (arba natrio chloridas) yra natūrali priemonė, puikiai padedanti pašalinti piktžoles, rašo thespruce.com.

Vilniaus miesto ir privačius želdynus kurianti sodininkė Renata Mikailionytė sako, kad nors sodas turi padėti atskleisti žmogaus tapatybę, labai svarbu nepamiršti ir jame augančių augalų bei visos aplinkos, derinantis prie jos diktuojamų sąlygų. Tad sodininkystės ir apželdinimo tendencijos pamažu kinta tvarumo link, skatindamos kurti aplinkai draugiškus sodus su natūraliomis gamtinėmis buveinėmis bei laimingais augalais.

Ieškote būdų, kaip natūraliai atsikratyti kurmių? Pasirodo, tam prireiks tik indų ploviklio ir dar kelių ingredientų.  Indų ploviklis ir ricinų aliejus yra puiki natūrali naminė priemonė, atbaidanti kurmius ir kitus po žeme gyvenančius nelauktus svečius, rašo craftylittlegnome.com.  Jei kruopščia prižiūrite veją ir sodą, vienas iš labiausiai erzinančių gyventojų yra kurmiai. Jų paliekami kurmiarausiai gadina vejos vaizdą, taip pat gali pažeisti augalų šaknis.

Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimyninius augalus. Taip pat nustatyta, kad tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti nuo kenkėjų.

Vanduo yra būtinas augalams. Tačiau ekspertai teigia, kad labai svarbu juos laistyti tinkamu metu, kitaip augalams galite pakenkti.  Kiekvienas sodininkas nori, kad augalai vešėtų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sodo augalai, ypač augantys vazonuose, žūsta, yra per didelis arba per mažas vandens kiekis.  Sodininkai turėtų pakankamai dažnai laistyti augalus, ypač jei jie auga po danga, tačiau svarbu neleisti augalams mirkti vandenyje, rašo express.co.uk.

Sodininkystės ir daržininkystės mylėtojai jau laukia nesulaukia, kada ateis metas sukišti rankas į žemę ir jau svarsto, kada pradėti sėti pomidorus. Juos būtina pasėti tinkamu laiku, kad derlius nudžiugintų. Štai, kada vertėtų sėti pomidorus. Nors pomidorus neabejotinai mėgsta daugelis, jų augimui reikia tinkamų sąlygų. Norint sėkmingai užauginti pomidorus, reikia derlingos dirvos, saulėtos ir nuo vėjo apsaugotos vietos, rašo express.co.uk.

Europos Komisija (EK) patvirtino 2 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą remti sodininkystės sektorių, ypač obuolių augintojus, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagal šią schemą pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad schema yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“, – teigiama pranešime.

Orchidėja falenopsis (Phalaenopsis arba kandžių orchidėja) garsėja savo egzotiškais ilgai žydinčiais įvairiaspalviais žiedais. Augalą lengva prižiūrėti, jis puikiai auga patalpose su centralizuotu šildymu, idealiai tinka dovanoti šventiniu laikotarpiu. „Royal Horticultural Society“ (Karališkoji sodininkystės draugija, RHS) teigia: „Jų subtilus ir neįprastas grožis mus žavėjo šimtmečius, o dabar jas galima įsigyti pigiau nei bet kada anksčiau.

Vėstant orams, daugelis į namus susineša gėles, kurios negali žiemoti lauke, tačiau svarbu nepamiršti, kad prieš tai darant, būtina pašalinti kenkėjus. Sodininkystės ekspertai pasidalino efektyviausiais „pasidaryk pats“ metodais, kaip atsikratyti ant augalų gyvenančių kenkėjų ir neįsinešti jų į namus. Visi augalai yra jautrūs vabzdžiams, kurie gyvena dirvožemyje ir ant lapų, tačiau daugelis jų yra nekenksmingi.

Ruduo – puikus metas ruoštis pavasariui, jei norite, kad kitąmet, sušilus orams, džiugintų ryškiaspalviai žiedai. Orams vėstant, metas sodinti svogūnines gėles, o kad tai daryti būtų paprasčiau, sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė pasidalino naudingais patarimais. Nors sodo ir daržo darbai jau į pabaigą, gėlių mylėtojams dabar – pats darbymetis.

Rožės gausiai žydi nuo vasaros pradžios, kai kurios veislės antrą kartą žydi vėliau sezono metu. Jei norite, kad augalas atrodytų kuo geriau, būtina nupjauti peržydėjusus žiedus ir genėti, o rugpjūtį būtina imtis priemonių, kad būtų išvengta įprastų ligų, rašo express.co.uk. Rožės saulėtą dieną atrodo nuostabiai, tačiau ryškius gėlės žiedus gali greitai sugadinti sezoninės ligos. Rūdys ir miltligė yra tik dvi problemos, su kuriomis sodininkai gali susidurti vasaros pabaigoje.

Sodininkai daro viską, kad jų augalai būtų laimingi ir sveiki, tačiau kartais, kad ir ką darytų, kai kurie augalai tiesiog neauga kartu. Augalus, kurie vienas kito nemėgsta, gali tenkinti skirtingi aplinkos poreikiai, jie gali tiesiogiai konkuruoti tarpusavyje dėl didelių išteklių arba vienas gali pritraukti vabzdžius, kurie labai kenkia kitam.

Monty Don, garsusis britų sodo guru, pasidalijo vienu svarbiu darbu, kurį sodininkai turi atlikti liepos mėnesį. Tai reiškia, kad nuo augalų būtina pašalinti šoninius ūglius, jei trokštate gausaus derliaus. „Gardeners World“ vedėjas Monty Don savo naujausioje TV laidos serijoje pasidalijo savo įžvalgomis bei patarimais. Sodininkystės ekspertas žiūrovams parodė, kaip pašalinti šoninius ūglius nuo kekinių pomidorų, kad paskatintų vaisių augimą.

Ne visi augalai laikomi tinkamais supančiai aplinkai. Tiesą sakant, kai kurie iš jų yra griežtai reglamentuojami JK ir nors paprastai nėra neteisėta auginti juos savo sode, šių augalų plitimo kontrolė yra labai svarbi siekiant išvengti tolesnės žalos kaimyninių augalų savybėms ar laukinei žemei.

Vasaros pradžioje lubinai užaugina ryškius, į žirnius panašius žiedus, kurių spalvos ‒ nuo rožinės ir raudonos iki geltonos bei baltos. Nors šiam sodo augalui reikia mažai nuolatinės priežiūros, norint išlaikyti įspūdingą lubinų išvaizdą, būtina juos skabyti. Lubinai savo žydėjimo piką pasiekia gegužės-birželio mėnesiais. Po šio laikotarpio pilni žiedadulkių žiedai greitai ima nykti. „Karališkosios sodininkystės draugijos“ (RHS) teigimu, tai geriausias laikas skabyti peržydėjusius žiedus.

Augančios daržovių kainos vis daugiau tautiečių paskatino prisiminti daržininkystę. Daigų augintojai pastebi, kad žmonės šiemet planuoja daugiau auginti tradicinių ir patikrintų daržovių – bulvių, agurkų, pomidorų. Tik dėl šalto pavasario tiek daržininkystė, tiek prekyba daigais vėlinasi. Ir už daigus šiemet tenka mokėti brangiau. Panevėžietės Onos šiltnamyje kol kas auga pirmieji ridikėliai. Pensininkė sako, kad turi užsiauginusi ir pomidorų daigų, tačiau sodinti į šiltnamį jų dar neskuba.

Daugeliui žinomas angliškas skrupulingumas gali iškelti iki mokslinių tyrimų tikriausiai visus užsiėmimus. Net atrodytų toks primityvus dalykas kaip kiaušinių virimas. Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai tyrė ir ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato.

Jei turite namą su lauko erdve, tikriausiai jau mėgaujatės spalvų gama, kuri ima ryškėti jūsų paruoštose gėlių lysvėse. Deja, augant gėlėms, auga ir piktžolės, o jei nenorite savo gėlynuose naudoti stiprių chemikalų ir piktžoles naikinančių medžiagų, jų atsikratyti gali būti sudėtinga. „Safer Brand“ sodininkystės ekspertų dėka jums nebereikia jaudintis, kad pakenksite savo gėlėms, rašo mirror.co.uk.

Sakoma, kad Lietuva – lietaus šalis. Vis dėlto, globalinis atšilimas neaplenkė ir mūsų krašto, todėl sodininkai ir daržininkai vis dažniau susiduria su vasarinėmis sausromis. Sausra pavojinga augalams Niekas nepaneigs, kad vanduo yra gyvybės šaltinis, ne išimtis ir augalai. Per visą augalo gyvenimo ciklą jam reikalingas didelis kiekis vandens ir maistingųjų medžiagų.

Hortenzijos – vienas gražiausių sodo augalų, džiuginantis mėlynais, rožiniais ir baltais žiedais. Tačiau hortenzijas sodinti reikia atsargiai, nes jų augimas gali labai priklausyti nuo dirvos. Kokia dirva geriausiai tinka hortenzijoms? Hortenzijos – tai sodo gėlių krūmai, kurie gali užaugti net iki trijų metrų aukščio žydėjimo laikotarpiu. Tačiau viskas priklauso nuo to, ar augalas turi kokybiškiausią dirvą, kad suvešėtų.

Vienas iš vertingų ir dėmesio vertų augalų dėl savo maistinių savybių yra svarainiai. Kad juos auginti yra ypač paprasta ir jiems nereikia beveik jokios priežiūros, sekmadieninėje TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ papasakojo selekcininkas, sodininkas Adomas Ryliškis. Pasak sodininko, Lietuvoje geriausiai auga viena svarainių veislė, tačiau žmonės turguje dažnai įsigyja ir kitokių. „Tai mūsų Lietuvos sąlygomis geriausiai auga „Chaenomeles japonica“. Populiariai vadinama japoniniu svarainiu.

Žuvys augina daržoves ir prieskonius. Tokį keistai skambantį ir unikalų mūsų šalyje eksperimentą atlieką Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie panaudojo akvaponikos sistemą – joje į vandenį suleidusių augalų šaknis tręšia čia plaukiojančios žuvys, o augalai valo žuvims vandenį. Taip derlius užauga dažniau ir greičiau, tad sprendžiamos ir maisto trūkumo problemos. Akvaponikos sistema žuvų ūkyje Klaipėdos rajone.

Turintiems naują sklypą ar norintiems pakeisti daržo vietą dažnai kyla klausimų, nuo ko pradėti planuoti daržą. Taigi, šiuo metu geras laikas neskubant viską  apgalvoti. Pirmiausia susirašykite, ką planuojate auginti darže. Galbūt sąraše bus tik daržovės ir prieskoniai. Vienas kitas žydintis augalas suteiks jūsų daržui originalumo, estetiškumo ir kartu privilios naudinguosius vabzdžius.  O gal tame pačiame plote puikuosis uogakrūmiai ar vaismedžiai.

Svogūninės ir gumbinės gėlės prekybos centruose pasirodo du kartus metuose – pavasarį ir rudenį. Rudenį karaliauja tulpės, dekoratyviniai česnakai, krokai ir kiti augalai, nebijantys žiemoti lauke. Pavasarį vyrauja tie augalai, kuriuos galime sodinti į vazonus arba dirvą, tačiau rudenį iškasame ir saugome namuose. Visi šie augalai yra daugiamečiai, tačiau visada paklūsta sezono kaitai – žiedai bei lapai sunyksta ir augalas sugrįžta į ramybės būseną.

Už lango pakvipus pavasariui, sėklų pardavėjai vos spėja suktis. Pirkėjai šluoja net ir maždaug dešimtadaliu šiemet brangesnes sėklas. Šiuo metu populiariausios –  sėti ir ant palangės auginti tinkamų augalų – prieskoninių žolelių, paprikų ar baklažanų. Tačiau užkietėję sodininkai jau dairosi ir vėlyvesniam pavasariui tinkančių agurkų ar pomidorų. Netoli Marijampolės, Pabuktės kaime, gyvenantis Kęstutis – užkietėjęs sodininkas ir daržininkas.

Kiekvienas daržininkas žino, kad rasti ką veikti darže galima beveik apskritus metus. Nenuostabu, kad ir paskutinį rudens mėnesį čia darbų netrūksta. Jei dar nespėjote sukasti lysvių, pats metas tai padaryti. Nepamirškite ir pakeltų lysvių – organinių medžiagų, kurias galite įterpti iš rudens, joms reikia netgi labiau nei tradiciniam daržui.

Pomidorų augintojams nesvarbu, koks metų laikas – nederant vaisiams, daržininkystės entuziastai renkasi naujas veisles, kurias augins kitąmet. Iš Telšių kilusi Lilija Jasevičienė yra viena entuziasčių, jau dabar stropiai besirenkanti naujas veisles, o savo kolekcijoje turi maždaug 700 skirtingų veislių pomidorų sėklų.

Atrodo, kad chrizantemos tampa nebemadingomis šiuolaikiniuose soduose. Viena iš priežasčių, kodėl taip atsitiko, yra ta, kad chrizantemos suvokiamos kaip reikalaujančios daug sunkaus ir varginančio darbo. Tačiau joms reikia mažiau priežiūros, nei manote, ir jos, beje, sodui suteikia daug žavesio. Tai puikūs augalai, vėlyvą vasarą ir visą rudenį puošiantys sodą nuostabiomis spalvomis, rašo homestolove.com.

Tikriausiai ne vienas gėlių mylėtojas svajoja apie išpuoselėtą ir tvarkingą krokų pievelę savo kieme. Žinoma apželdinimo kursų organizatorė Lina Liubertaitė sako, kad ją pasidaryti nėra sudėtinga, jeigu tik žinosime, kaip viską daryti teisingai. „Krokai yra svogūniniai augalai, o praktiškai visus svogūninius augalus žydinčius pirmoje metų pusėje sodiname rudenį. Tad krokai – ne išimtis“, – sako L. Liubertaitė. Pasak specialistės, dažniausiai daroma klaida – svogūnėlių sodinimas per anksti.

Artėjant vasaros paskutiniam mėnesiui, kenkėjų populiacijos gali pasiekti nematytus kiekius. Sodininkystės ekspertė pasidalino patarimais, kaip kontroliuoti kenkėjų populiacijas sode. Gali pasirodyti, kad vienintelis būdas atsikratyti kenkėjų sode – naudoti pesticidus, tačiau jie gali pakenkti kitiems vabalams, kurie maitinasi taip nemėgstamais kenkėjais. Vietoj to, Jane Perrone rekomenduoja sodinti gėles, kurios traukia apdulkintojus ir kitus vabzdžius.