sodas

Svogūnas yra daržovė, kurią aktyviai naudoja ir virėjai, ir sodininkai. Svogūnų lukštų trąšos tapo labai populiarios dėl puikių rezultatų. Sodininkystės parduotuvėje nereikia palikti didelių pinigų sumų, o šios trąšos yra tikrai labai veiksmingos. Naminės trąšos, pagamintos iš svogūnų lukštų, yra ekonomiškas ir efektyvus būdas pagerinti kambarinių augalų žydėjimą. Be to, šis produktas taip pat veikia kaip apsauga nuo įvairių kenkėjų.

Pomidorai ‒ visiems puikiai pažįstama daržovė, auginama tiek lauke, tiek šiltnamiuose, tiek balkonuose. Visame pasaulyje kasmet užauginama ir suvalgoma tūkstančiai tonų pomidorų. Juos itin mėgsta ir lietuviai. Pomidorų auginimas yra nemažai priežiūros reikalaujantis procesas, tačiau gaunamas derlius ir vaisių skonis tikrai atperka įdėtas pastangas.

Katės dažniausiai dergia soduose, nes taip jos žymi savo teritoriją. Laimei, yra daugybė būdų, kaip jas atgrasyti nuo šio įpročio. Kai viena moteris pasiskundė, kad katė sode daro siaubingą netvarką, sodininkai ėmė dalintis patarimais, kaip tai sustabdyti. Socialinio tinklo „Facebook“ vartotoja Clare Huddleston Riley kreipėsi į „Mrs Hinch Gardening Tips“ grupę prašydama patarimo. „Ką galėtumėte patarti?, – rašė ji. – Turiu katę, kuri nuolat dergia sode, kapsto ir daro baisią netvarką.

Žiurkių niekas nenori matyti savo soduose ir, laimei, yra daug saugių bei veiksmingų būdų, kaip neleisti joms ten patekti. Žiurkės ne tik kelia išgąstį ar pasibjaurėjimą, jos taip pat gali tapti dideliu sodininkų rūpesčiu. Šie graužikai ne tik ėda pasėlius, bet ir garsėja tuo, kad kaupia maistą po žeme ir suka lizdus, o tai reiškia, kad, jei jūsų sodas tapo žiurkių namais, jos gali iškasti ir augalus, ir sunaikinti jų šaknų sistemą.

Metų pradžioje sode darbų nėra daug, todėl tai geras laikas planuoti sodą ar daržą bei būsimus darbus. Tačiau nepamirškite nuo augalų nupurtyti gausaus sniego, kol jis nenulaužė šakų ar neapgadino taisyklingos formos lajos.  Nupurtytą sniegą aplink vaismedžius sutrypkite, nes laukiniai žvėreliai gali lengvai pasiekti neaprištas vaismedžių šakas ar metūglius. Vaismedžius apžiūrėkite, nuimkite kabančius sušalusius vaisius bei senus lapus ir viską sudeginkite.

Tikriausiai visi yra girdėję apie kiaušinių lukštų naudojimą sode. Tačiau paaiškėjo, kad kai kurios istorijos apie kiaušinių lukštus ir jų stebuklingas savybes yra tik sodininkystės mitai. Sužinokite, kokiose situacijose iš tikrųjų verta juos naudoti.  Ekologiška sodininkystė dažnai grindžiama buitinių atliekų naudojimu augalų priežiūrai. Daugelis žmonių vertina tokius sprendimus, nes jie leidžia be didelių pastangų įgyvendinti zero waste filosofiją.

Gruodis – mėnuo, kai beveik visi darbai sode ir darže baigti. Tačiau, net ir šalčiui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą. Ne tik apžiūrėti, ar medelių nežaloja kiškiai, pelės, pelėnai, bet ir pataisyti aprišalų bei suminti sniego ar nukasti takelių. Jei norite pavasarį anksčiau pradėti darbus šiltnamyje, gruodį patariama juose išlyginti žemę ir pridengti spygliuočių šakomis ar kraikinėmis durpėmis. Taip žemė mažiau įšals.

Lietuvių pamiltos gėlės pelargonijos nežiemoja lauke, tad svarbu užtikrinti joms tinkamas sąlygas, kad kitais metais vėl galėtumėte jas sodinti ir džiaugtis žiedai. Ekspertė papasakojo, kaip išsaugoti pelargonijas per žiemą – įsiminkite jos patarimus.  Pelargonijos yra nuostabūs augalai, žydintys iki pat šalnų ir nereikalaujantys per daug priežiūros. Tačiau rudenį jas reikėtų iškasti, jei norite sulaukti žiedų kitąmet.

Rudenį žiurkės dažnai patenka į sodus ieškoti maisto ir prieglobsčio, tačiau jos gali labai erzinti sodininkus. Ekspertas papasakojo, kokius augalus geriausia užsiauginti sode, kad jie padėtų atbaidyti žiurkes.  Žiurkės dažnai aptinkamos sode, tačiau kartais jos patenka ir į namų vidų, o tai gali būti didelė problema namų savininkams. Graužikai kelia grėsmę gyventojų higienai, nes gali pernešti įvairių parazitų ir ligų.

Nors lapkritį sodo darbai nesibaigia, bene svarbiausias jų – tinkamai sutvarkyti nukritusius medžių lapus. Specialistai primena: nukritusių lapų negalima palikti ant vejos ar pilti aplink vaismedžius, pirmiausia, dėl augalams gresiančių ligų. Nukritę lapai neturėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose ar šalia jų, jų negalima palikti krūvose, deginti, tik tinkamai kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles.

Šalnos gali pakenkti augalams ir net juos pražudyti, todėl svarbu apsaugoti juos nuo šalčių. Sodininkystės ekspertas Joshas Novellas pasidalino geriausiais patarimais, kaip paruošti sodo augalus šalnoms. Šalnos gali pridaryti nemažai bėdų sodininkams – ne tik pražudyti augalus, bet ir sugadinti veją ir sulėtinti kai kurių krūmų augimą.

Jei jūsų augalų lapuose atsirado skylės, o sode pastebite gleivių paliktus pėdsakus, tikėtina, kad sode apsigyveno šliužai. Tačiau yra paprasta gudrybė, kaip juos išprašyti lauk – išbandykite. Šliužai nėra išrankūs ir mėgsta ėsti daugumą augalų, tačiau patys mėgstamiausi yra jauni ir žoliniai daugiamečiai augalai. Dažniausiai nuo šliužų nukenčia melsvės, jurginai, tulpės ir pentiniai. Šliužai aktyviausi būna naktį, šiuo paros metu dažniausiai ir pradeda ėsti augalus.

Vėzdūnės yra vieni populiariausių kambarinių augalų dėl savo gražių, blizgančių žalių lapų ir ryškių baltų žiedų. Tačiau ne visada vėzdūnės pražysta ar žydi ilgai, todėl išbandykite šią gudrybę – rezultatas nustebins. Vėzdūnės išsiskiria savo baltais arba kreminės spalvos žiedais. Jei ši gėlė sveika ir pakankamai subrendusi, ji dažniausiai išleidžia vieną arba du žiedus. Vis dėlto, kai kurios vėzdūnės žiedus gali sukrauti lėčiau nei kitos.

Hortenzijų paruošimas žiemai gali padėti jas apsaugoti nuo atšiaurių žiemos sąlygų. Hortenzijos žydi vėlyvą pavasarį, tačiau jas tinkamai prižiūrint prieš žiemą, žiedai džiugins daug ilgiau. Hortenzijos yra ištvermingi ir šalčiui atsparūs žydintys augalai. Tai – daugiametės gėlės, puikiai augančios net ten, kur žiemomis vyrauja minusinė temperatūra. Šaltomis žiemomis hortenzijos pereina į ramybės būseną, kurio metu krūmui reikalinga apsauga.

Šefas Gian Luca Demarco su žmona Egle aprodė savo namų kiemą. Jame gausu ypatingų augalų. Šįkart šeima sugalvojo neįprastą būdą suteikti jiems dar daugiau dėmesio ir tuo pačiu pagražinti savo sodą. Važiuokime į Vilnių, pas TV3 laidų vedėją Gian Lucą Demarco. Kaip susikurti tinkamą kiemo apšvietimą ir susikurti savo oazę? Laidoje „Svajonių sodai“ „Želda“ direktorius Marius Šablauskas pasakojo, kad, atvykęs į Demarco šeimos namus, pirmiausiai apžvelgė augalus.

Vienas iš pagrindinių rudens darbų yra nukritusių lapų grėbimas, tačiau kyla aršios diskusijos – reikia tai daryti ar ne. Tad ekspertas kartą ir visiems laikams atsakė į šį rūpimą klausimą: reikia kieme sugrėbti lapus ar ne? Labai dažnai tarp sodininkų kyla diskusijos, kaip jie elgiasi – rudenį grėbia lapus ar palieka juos per žiemą. Pasirodo, yra aiškus atsakymas, užbaigsiantis šią diskusiją visiems laikams.

Spalio 26 dieną atsibudusi ryte, Ilona Balbukovienė savo sode pamatė neįtikėtiną dalyką – jos ilgai puoselėta veja, sodų bendrijoje pamaryje, buvo visiškai sugadinta, iš jos nieko nebeliko. Vaizdinių įrodymų nėra, tačiau moteris tikina – tai šernų bandos darbas. „Atsibudau ryte ir negalėjau patikėti – mano taip ilgai auginta ir puoselėta veja visa išrausta. Buvau įdėjusi tiek daug darbo. Dabar ji atrodo atrodo siaubingai, reikės iš naujo vėl viską atsodinti.

Jei šiemet braškių derlius buvo gausus, tikėtina, kad to paties tikitės ir kitais metais. Sužinokite, kaip paruošti braškes žiemojimui, kad jų derlius būtų tikrai didelis. Jei tinkamai patręšite braškes prieš žiemą, kitais metais tikrai sulauksite didelio braškių derliaus. Be to, tai padės joms lengviau ištverti žiemą. Kai oro temperatūra nukrenta, braškėms reikia kalio,  kuris padeda braškėms žiemoti ir sustiprina ląstelių membranų sieneles.

Vejos priežiūros ekspertas atskleidė, kada sodininkai turėtų nustoti pjauti žolę ilgėjant naktims ir lėtėjant žolės augimui. Timothy Greene iš iCANLAWN.com sakė: „Dažnai klaidingai manoma, kad žiemą žolė nustoja augti. Jos augimas tik gerokai sulėtėja, todėl jos nereikia pjauti. Žolė pradeda augti tik esant 10 laipsnių ir aukštesnei temperatūrai, todėl jei jūsų vietovėje dienos ir nakties temperatūra nukrenta žemiau šios ribos, metas padėti žoliapjovę į šalį.

Namus netoli Klaipėdos įsigijęs atlikėjas, grupės „Žemaitukai“ narys Linas Vaitkevičius su žmona Rūta džiaugiasi laiku, praleistu čia. Jiedu puoselėja savo kiemą ir sodą bei dalijasi patarimais ir kuo prisidėjo „švogeriukas“. Laidoje „Svajonių sodai“ – daugiau patarimų iš dainininko, grupės „Žemaitukai“ nario Lino Vaitkevičiaus šeimos namų netoli Klaipėdos. Linas ir Rūta Vaitkevičiai pasakojo, kad prieš kelerius metus įsigijo namus ir iškart ėmėsi pertvarkyti kiemą.

Dabar visus metus galime nusipirkti šviežių vaisių ir uogų, todėl visai nevertiname motulės gamtos dovanų, kurios neretai kur kas naudingesnės sveikatai, nei užjūrių gėrybės. Viena vertingiausių rudens gėrybių – šiemet kaip niekada gausiai užderėję šermukšniai. Ar žinote, kad šiose oranžinėse uogose vitamino C gerokai daugiau nei citrinose, vitamino P ir geležies daugiau nei obuoliuose, o karotino daugiau nei morkose? Taigi, prisirinkime šermukšnių žiemai, kol paukščiai jų nenulesė.

Dėl grožio hortenzijas mėgsta visi sodininkai, o jų žiedų spalvą galima pakeisti labai paprastai. Hortenzijas visi myli dėl jų gražių žiedų, kurių spalvą pakeisti galima labai paprastu būdu. Hortenzijos papuoš bet kokį sodą – jas ne tik lengva prižiūrėti, bet kai kurių rūšių augalų žiedų spalvą galima pakeisti į tokią, kokios pageidaujate. Hortenzijos keičia spalvą priklausomai nuo dirvožemio rūgštingumo, t.y. pH lygio, todėl svarbiausia žinoti, kokio tipo dirvožemyje jos auga.

Kai orai atvėsta, jautresnius, gležnesnius augalus būtina apsaugoti nuo šalčių ir juos uždengti. Tačiau kada reikėtų dengti augalus, kad juos laiku apsaugotume nuo šalčių? Štai keletas patarimų, kada reikėtų dengti augalus. Kad žinotumėte, kada geriausia dengti augalus prieš žiemą, tereiks vadovautis keliais patarimais – įsidėmėkite juos ir nepraleiskite šio svarbaus darbo.

Hortenzijos yra vieni populiariausių žydinčių krūmų, kuriems net ir nužydėjus žiedai puošia sodą. Jei norite, kad hortenzijos apdovanotų žiedais, vertėtų skirti laiko jų priežiūrai ir vienas iš darbų – hortenzijų paruošimas žiemai. Yra viena pagrindinė priežastis, kodėl reikėtų paruošti hortenzijas žiemai: kad apsaugotumėte pumpurus nuo šalčių, ypač, jei žiema bus itin šalta, rašo thespruce.com.

Rododendrai – tikra sodybų puošmena. Jie veši ten, kur aukštas oro drėgnumas, puri, humusinga ir rūgšti dirva, o žiemą padengiami gilia sniego danga. Norint visus metus grožėtis kokybiškais visžaliais augalais, pavasarį džiaugtis gausiais spalvingais žiedynais, rododendrais reikia rūpintis nuo pavasario iki pavasario, t. y. ištisus metus. Rudenį rododendrus būtina tinkamai paruošti žiemai.

Hortenzijos – nuostabaus grožio augalai, papuošiantys kiekvieną sodą, tačiau jei norite kitąmet sulaukti įspūdingų žiedų, dabar reikėtų nepamiršti atlikti vieno darbo. Daugeliui hortenzijų augintojų kyla klausimas, kada genėti šiuos augalus. Kai kurias jų galima genėti jau dabar. Pirmiausia reikia nustatyti, kokios rūšies hortenzijas auginate. Kai kurios jų žydi ant antramečių ūglių, tai reiškia, kad kitąmet pražysiančių žiedų pumpurai jau būna suformuoti ant stiebų rudenį ar žiemą.

Pelargonijos yra nuostabūs augalai, žydintys iki pat šalnų ir nereikalaujantys per daug priežiūros. Tačiau rudenį jas reikėtų iškasti, jei norite sulaukti žiedų kitąmet.  Iškasę pelargonijas įdėkite jas į kartoninę dėžę ar popierinį maišelį ir laikykite per žiemą, o kitą pavasarį jos vėl pradės augti ir leisti stiebus.  Pirmiausia, pelargonijas reikia iškasti prieš šalnas ir nuo šaknų nupurtyti žemę, tačiau jų nereikia nuplauti ir nebūtina pašalinti kiekvieno dirvožemio gabalėlio.

Hortenzijos yra labai populiarios sodų gėlės. Jų įvairiaspalviai žiedai džiugina akį nuo vasaros vidurio iki rudens pradžios, tačiau augalų žydėjimui gali turėti įtakos tai, ar jie tinkamai genėjami. Yra daugybė skirtingų hortenzijų veislių ir visos jos turi vieną bendrą savybę – jas reikia genėti. Dažniausiai soduose auginamos didžialapės ir šluotelinės hortenzijos, tačiau norint išlaikyti tvarkingą išvaizdą, reikia genėti ir kitas rūšis, pavyzdžiui, vijoklines hortenzijas.

Norint sėkmingai užbaigti sezoną ir pasidžiaugti derliumi, reikia spėti laiku nuimti daržoves bei paruošti dirvą kitiems metams. Rugsėjį orai darosi vis labiau rudeniški, o ir visos daržovės jau subrendę. Tačiau kiekviena jų turi savo nuėmimo laiką – jei rugpjūčio pabaigoje ėmėme pomidorus, agurkus, rovėme svogūnus bei ankstyvuosius kopūstus, atvėsus orams reikėtų rauti burokėlius, morkas, salierus, geltekles, pastarnokus.

Ruduo – metas, kai reikia pasirūpinti vaismedžiais, norint ateinančiais metais sulaukti gausesnio derliaus. Po rudeninio sanitarinio medžių genėjimo nereikia atidėti ir vaismedžių kamienų balinimo darbų. Patį darbą atlikti, kai lauke nelyja (nesninga) ir oro temperatūra didesnė nei +5 °C. Nespėjus atlikti šių darbų rudenį, galima balinti ir sausį, bet reikia sulaukti teigiamos temperatūros. Verta atminti, kad pavasarį, kovą ar net dar vėliau, balinimo darbai yra beprasmiai.

Hortenzijos džiugina įvairiausių formų ir spalvų žiedais, kurie sodus papuošia vasarą ir rudenį. Deja, jos gražios ne visus metus, todėl rudenį turite jas paruošti ateinantiems metams, jei norite, kad jos nudžiugintų įspūdingais žiedais. Tačiau ekspertė įspėja vengti vienos hortenzijų priežiūros klaidos, kitaip kitąmet žiedų galite ir nesulaukti.

Vieni augintojai pomidorų ir paprikų sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tų pačių veislių sėklas, treti sėklomis ar daigais keičiasi su draugais ir kaimynais. Vertėtų išbandyti hibridinių veislių sėklas, nes jos išvedamos tarsi sudėjus į krūvą pačias geriausias veislių savybes. Kryžminimas Hibridai kuriami vienoje augalų kartoje koncentruojant visas įmanomas geriausias tos rūšies augalų savybes – derlingumo, atsparumo ligoms, kenkėjams ir kt.

Pats metas pakalbėti apie vieną svarbiausių rudens darbų – vaismedžių balinimą. Kad ir kokie ginčai dėl to kiltų tarp specialistų –  medžius išbalinti būtina. Ir ne pavasarį, kaip tai daro kai kurie, o rudenį. Kodėl balinimas yra toks reikalingas ir kodėl sezono pabaigoje? Vaismedžiai yra tamsiais kamienais, jie traukia saulės spindulius, o žiemai baigiantis pradeda kaitinti saulė. Jaunuose medžiuose tai gali nudeginti žievę.

Topinambai (lot. Helianthus tuberosus) – astrinių šeimai priklausantys augalai. Jie išsiskiria ne tik karoteno ir mikroelementų gausa, bet ir auginimo ypatybėmis – topinambus galima sodinti ir rudenį, o jų derliumi mėgautis ištisus metus. Topinambai (kitaip – bulvinės saulėgrąžos, Jeruzalės artišokai ar žieminės bulvės) yra kilę iš Šiaurės Amerikos. Topinambai į Europą pateko XVII a. pradžioje, pirmiausia – į Ispaniją, Prancūziją, Italiją ir kitas šalis.

Česnakas (lot. Allium sativum) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis svogūnų (lot. Allioideae) pošeimiui. Populiariausias česnakų skirstymas yra pagal sodinimo laiką – žieminiai ir vasariniai česnakai. Žieminiai česnakai yra derlingesni nei vasariniai, jų skiltelės ir galvos didesnės, sunoksta anksčiau – nuo 2 savaičių iki mėnesio, tačiau įprastomis sąlygomis laikosi trumpiau, iki sausio–vasario mėnesių.

Šliužai ir sraigės ėda beveik visus augalus, kurie pasitaiko jų kelyje. Norėdami atsikratyti šių įkyrių sodo kenkėjų, žmonės griebiasi naminių sprendimų, o šie duoda greitus rezultatus. Sraigės ir šliužai yra kiekvieno sodininko gyvenimo rykštė! Šie maži įsibrovėliai gali nuniokoti jūsų augalus, gėles ir daržoves, palikdami apgraužtus lapus ir gleivėtus pėdsakus.

Artėjant žiemai spalio mėnesį dar būtina atlikti keletą sodo ir daržo darbų. Pasak sodininkystės eksperto Monty Dono, vienas iš jų yra lapų kompostavimas. „Nukritę lapai yra puiki medžiaga lapų kompostui, kuriam, kitaip nei įprastam kompostui, nereikia jokio sukimo, maišymo ir žinių, tai – sodo auksas, – neseniai savo tinklaraštyje rašė Monty Donas.

Atėjus rudeniui, gėlynai ir žydinčios vejos nužydi ir nebetenka savo dekoratyvumo, tačiau tuomet prasideda kitas etapas – čia augančių augalų sėklomis maitinasi paukščiai, buveines žiemai įsirengia naudingi vabzdžiai, nektarą iš pavienių paskutinių rudens žiedų renka bitės. Gėlininkai sako, kad reikia neskubėti nupjauti nužydėjusių gėlynų, nes mums nematomas gyvenimas ten vyksta ir šaltuoju metų laiku.

Spalis – rudens darbų pabaigos ir intensyvaus pasiruošimo žiemai mėnuo. Atvėsus orams imkite lapinių kopūstų, burokėlių, porų, morkų, salierų, petražolių, gelteklių ir pastarnokų derlių. Nuėmę vėlyvųjų daržovių derlių, surinkite augalines atliekas, jas sukraukite į komposto krūvas, o dirvožemį perkaskite. Jei pasisėjote garstyčių ar kitų sideratinių augalų žaliajai trąšai – spalio antra pusė puikiai tinka jiems perkasti. Vis dar tinkamas laikas žieminiams česnakams sodinti.

Hortenzijos – vienos didžiausių sodų puošmenų, kurių žiedų grožis gniaužia kvapą. Tačiau jei norite sulaukti žiedų ir kitąmet, svarbu nepamiršti atlikti vieno darbo. Kai hortenzijos pradeda nužydėti, reikia šalinti jų žiedus, tačiau ne visi žino, kada yra geriausias laikas atlikti šį darbą, rašo express.co.uk. Kai šalinate hortenzijų žiedus, visiškai nekenkiate augalui.

Viržių pasirodymas balkonuose, soduose ir miškuose yra ženklas, kad ruduo jau visai čia pat. Nors orai dar ir išties vasariški, lietuviai vis dažniau šiuos spalvingus ir jaukius augalus iš parduotuvių nešasi namo, pastebi Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Pasak jos, tai geras pasirinkimas, mat viržiai yra pigi ir nepretenzinga puošmena. O jeigu laikysite juos tinkamoje vietoje ir patręšite virtuvėje jau turimu produktu, jie džiugins ir gerokai ilgiau.

Su besikeičiančiais rudens peizažais grįžta ir kasmetinis iššūkis – nukritusių medžių lapų tvarkymas. Pėsčiųjų ir dviratininkų takus nukloję medžių lapai kelia pavojų žmonių saugumui, o netvarkomi jie gali tapti ir kai kurių ligų šaltiniu. „Civinity“ specialistė pasakoja, kodėl svarbu nenumoti ranka į krentančių medžių lapų tvarkymą bei primena, kaip tai daryti teisingai.

Vaismedžių sodai Lietuvoje labai populiarūs, o kai kurių vaismedžių sodinimas grįžta į madą. Obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių ir kitų vaismedžių vaisiais gali džiaugtis kiekvienas. Žinant kelias vaismedžių sodinimo taisykles sėkmingai jas panaudosite sodinant tiek medžius, tiek krūmus.  Vaismedžių sodo sėkmė prasideda nuo sodinuko. Čia svarbios tiek šaknys, tiek kamienas.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams. Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus. Nuimamas ankstyvo rudens derlius. Daržoves reikėtų rinkti beveik prinokusias, nes tik tinkamai subrendusios jos bus sukaupusios pakankamai mineralinių medžiagų ir geriausiai laikysis saugyklose.

Grybavimas miške yra ne tik malonus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir puikus būdas surinkti šviežių grybų savo virtuvei. Grįžę iš miško mes grybus perrenkame, nuvalome, o grybų nuovalas dažniausiai tiesiog išmetame. Tačiau jų išmesti nereikėtų, grybų nuovalas galima išbarstyti sode ir tikėtina, kad po kurio laiko tose vietose išaugs nauji grybai. „Grybautojams dažniausiai iš kelionių į mišką lieka didesnis ar mažesnis grybų nuovalų kiekis.

Vienas didžiausių sodo augalų siaubų yra šalna, kuri gali negrįžtamai pakenkti. Ir nors kol kas šalnų Lietuvoje stiprių dar nematyti, vis tik metas pradėtis ruoštis šaltajam rudens, žiemos sezonui.  Vienas pirmųjų darbų, ką reikia padaryti norint apsaugoti sodo augalus yra jų dengimas. To nepadarius, augalai per šalnas gali pradėti juoduoti, nustoti augti, o galiausiai visai suglebti ir nebeapdovanoti jokiais žiedais pavasarį, rašo lovethegarden.com.

Kiekvienais metais vis daugiau lietuvių pamilsta hortenzijas, kurios tampa tikra sodo puošmena. Tačiau, kad šie krūmai džiugintų nuostabiais žiedais, reikia nepamiršti jais tinkamai pasirūpinti sezono pabaigoje. Taigi, ką reikėtų padaryt rudenį, kad kitąmet hortenzijos būtų tik dar labiau gražesnės? Daugelis sodininkų žino, kad hortenzijos nereikalauja didžiulės priežiūros, o svarbiausias darbas yra tinkamas jų genėjimas, rašo express.co.uk.

Žalieji sodo kampeliai vis dažniau puošiami dekoratyviniais augalais ir krūmais, kurių pasirinkimo įvairovė šiuo metu itin didelė. Tiesa, svarbu nepasimesti augalų gausoje ir jų formą, spalvą, žydėjimo laiką vertėtų derinti prie kitų greta augančių augalų. Arboristai metai iš metų pataria, kad renkantis sodinukus svarbu atsižvelgti į jų kilmę. Medžių ir krūmų sodinukus geriausia rinktis išaugintus Lietuvoje, o ne iš šiltesnio klimato šalių, tokių kaip Nyderlandai, Vokietija.

Viržių pasirodymas balkonuose, soduose ir miškuose yra ženklas, kad ruduo jau visai čia pat. Nors orai dar ir išties vasariški, lietuviai vis dažniau šiuos spalvingus ir jaukius augalus iš parduotuvių nešasi namo, pastebi Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Pasak jos, tai geras pasirinkimas, mat viržiai yra pigi ir nepretenzinga puošmena. O jeigu laikysite juos tinkamoje vietoje ir patręšite virtuvėje jau turimu produktu, jie džiugins ir gerokai ilgiau.