sodas

Mėtos yra populiarus augalas, turintis daugybę skirtingų rūšių. Šis augalas turi neįtikėtinai malonų kvapą, tačiau gali sukelti problemų soduose, todėl ekspertė ragina nesodinti šio augalo sode. Augalų ekspertė Emily Kuzmiw, turinti savo „YouTube“ kanalą „The Suburban Garden Guide“, vaizdo įraše perspėjo sodininkus, kodėl mėtos gali kelti grėsmę.

Abrikosas – medis, kurį prisimenu vaikystės kieme plačia laja, gaivų pavėsį teikiančiomis šakomis. Pavasarį grožėdavomės rožiniais žiedais, nerimaudavome, ar nors pusė jų atlaikys netikėtas naktines pavasario šalnas, kad galėtų užmegzti vaisius. Vėliau, įpusėjus vasarai, aukštai viršuje, kur be kopėčių neįlipsi, žalioje lapijoje saulėje šildydavosi nedidukai, švelnūs tarsi aksominiai, gelsvai oranžiniai, raudonais šoniukais, ypatingo skonio ir viliojančio kvapo abrikoso vaisiai.

Šliužai – vieni nemaloniausių sodų ir daržų gyventojų, kurių norisi kuo greičiau atsikratyti. Štai keletas būdų, kaip išprašyti šiuos nekviestus svečius lauk. Neabejotina, kad šliužai daugeliui yra didžiausi sodininkų priešai. Šie įkyrūs gleivėti padarai per vieną valgymą gali praryti kelis kartus daugiau jūsų augalų nei jų pačių kūno svoris. Atrodo, kad jie atsiranda iš niekur, kai oras švelnus ir drėgnas.

Kieme apsigyvenę kurmiai namų savininkams gali būti tikras galvos skausmas. Jie gadina sodo estetinį vaizdą ir neretai norima išprašyti kurmius – štai, kas padės atsikratyti jais humaniškai. Šie gyvūnai atrodo mieli, tačiau ne vienam nepatinka, kai prižiūrimą veją išrausia kurmiai ir ją visą nusėja kurmiarausiai. Dėl to reikia spręsti šią problemą, kol ji dar nepablogėjo.

Skruzdėlės gali ir padėti, ir pakenkti jūsų sodui. Visgi sode atsiradus šiems nepageidaujamiems vabzdžiams, galite juos nesunkiai išnaikinti. Dauguma skruzdėlių aprūpina dirvožemį maistinėmis medžiagomis ir padeda apdulkinti sodo augalus. Tačiau skruzdėlių kolonijos taip pat gali būti didesnės sodo problemos požymis. Pavyzdžiui, skruzdės traukia prie medaus rasos, kurią amarai – dažni sodo kenkėjai – išskiria maitindamiesi augalų sultimis.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms. Vietoje derliaus lieka tik pavieniai stagarai ir apgraužti šakniavaisiai, svogūnėliai. Dėl to jis daržininkų vadinamas bene nekenčiamiausiu vabzdžiu.

Ponios Hinch gerbėja pasidalino paprasta priemone, kuri padeda atbaidyti šliužus nuo augalų ėdimo. Tai padės greitai ir lengvai atbaidyti ne tik šliužus, bet ir sraiges. Užuot naudoję druską ar varinę vielutę, išbandykite naudoti epsomo druską, dar vadinamą magnio druska, rašo express.co.uk. Jean Quinn socialinių tinklų grupėje „Ponios Hinch sodininkystės patarimai“ paskelbė: „Norėdami sumažinti šliužų populiaciją, pabandykite nuo takų nuvalyti šliužų paliktas žymes su actu.

Šių metų tikslas – kvapnus ir sultingas pomidorų derlius? Nieko nelaukite – būtent kovas laikomas geriausiu metu pradėti pomidorų daiginimo darbus ir taip sutaupyti. Patiems pasisėjus sėklų, atšilus orams nereikės pirkti pomidorų daigų. Kad pomidorų sėja jau pačiame įkarštyje, rodo ir pardavimų skaičiai, pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Tradiciškai būtent pomidorų sėklos tampa vienomis paklausiausių prasidėjus pavasarinei sėjai.

Artėjant pavasariui kiekvienas sodininkas galvoja kaip pranokti patį save ir pasisodinti ką nors neįprasto, bet kartu ir naudingo sveikatai. Artišokai puikiai tiks jūsų sodui, jei ieškote kažko egzotiško. Tai šiltų kraštų daržovė, todėl jums papasakosiu kaip ją reikia sodinti ir auginti pas mus Lietuvoje, kur vasaros neprognozuojamos. Taip pat artišokus reikia mokėti ir pasigaminti bei, netgi, žinoti, kaip suvalgyti! Taigi, dėmesio, brangieji sodininkai, ponas artišokas ir jo subtilybės.

Kovo 8-oji neatsiejama nuo malonių dovanėlių, saldėsių ir Moters dienos bei pavasario simbolių – tulpių. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, nors kovo 8-ą populiaru pirkti ir rožes ar narcizus, būtent tulpės išlieka dažniausiu pasirinkimu. Tądien, lyginant su eiline diena, šių gėlių pardavimai šokteli net 30 kartų. „Pastebime, kad dar Moters dienos išvakarėse stipriai išauga tiek tulpių, tiek įvairiausių kitų gėlių paklausa.

Prasidėjo kovas ir tikrasis pavasaris jau visai čia pat. Tai reiškia, kad sodininkai jau sukruto ir pradėjo pirmuosius darbus sode, vienas jų – rožių genėjimas. Jei turite rožių ir norite jas genėti, kovo mėnuo yra tinkamiausias metas. Žiemos pabaigoje rožių augimas tik atsinaujina, rašo express.co.uk. Tuo tarpu reikėtų vengti sodinti rožes tose vietose, kur jau anksčiau augo rožės, nes nauji augalai gali susirgti ligomis, kurios puolė prieš tai čia augusį augalą.

Kovas – pavasario pradžios mėnuo, tad pirmosios saulėtos dienos neleis užmiršti prasidedančio darbų maratono sode ir darže. Bene svarbiausias darbas yra pagrindinė daržovių ir gėlių sėja daigams. Pagrindinė daržovių ir gėlių sėja Kovas yra labai tinkamas mėnuo daigams sėti šias daržoves: pomidorus, porus, baklažanus, paprikas, salierus, svogūnus, žiedinius kopūstus. O jei turite šiltnamį, ankstyvajam derliui nepamirškite pasisėti ridikėlių, špinatų ar krapų.

Žiurkių antplūdis sode kelia neviltį bei gąsdina, tačiau nebūtina imtis drastiškų priemonių – yra keli paprasti ir netoksiški būdai, kaip jas visam laikui atgrasinti. Šie graužikai soduose kelia chaosą, tačiau yra paprastas būdas jų ten neįsileisti. Žiurkės yra nepageidaujami svečiai bet kuriame sode, tačiau, kad ir kaip nekenčiate šių kenkėjų, niekas nenori jų žudyti.

Nors už lango dar žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Žiemos metu retai vėdiname patalpas, tad išgryninti ir drėkinti orą padeda kambariniai augalai. Jie ne tik puošia mūsų namus žaluma bei žiedais, bet ir sugeria ore esančias kenksmingas medžiagas. Biologė Teresė Jokšienė teigia, kad gėlių vazonėliai gali stovėti netgi miegamajame, nes dieną jie drėkina ir jonizuoja orą, o naktį, tamsiuoju paros metu, sunaudoja labai mažai deguonies. Žalia augalų spalva pailsina akis, o maloniai kvepiantys lapai ar žiedai teigiamai veikia savijautą.

Vijoklinės rožės yra nuostabus bet kurio sodo papuošalas. Tačiau, kad jos žydėtų, ekspertas ragino jas genėti atėjus pavasariui – štai kaip tai padaryti. Daugelis dievina rožes dėl jų nuostabių žiedų, tačiau, jei jų tinkamai negenėsite, vargu ar jos džiugins – susipynusios šakos nesukraus žiedų gausos. Verta priminti, kad nereikia bijoti genėti rožių, jos yra tvirtos ir puikiai augs, jei genėsite jas ryžtingai, rašo express.co.uk.

Įpusėjus žiemai gyventojai skuba pirkti sėklas ir ruoštis ateinančiam daržininkystės sezonui. Vieni planuoja auginti daržoves ant palangės ar balkone, o turintys sodus – šiltnamiuose bei daržuose. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, parduotuvėse pirmaisiais metų mėnesiais išauga anksti sėjamų daržovių bei žolelių sėklų paklausa, o populiariausios iš jų – česnakų, agurkų bei žirnių.

Ilgą laiką nežydi orchidėjos? Yra paprastas būdas, kaip galima lengvai išspręsti šią problemą – padarykite tai savo orchidėjos ir jos sukraus įspūdingus žiedus. Orchidėjos yra populiarios dėl daugelio priežasčių, tačiau, visų pirma, dėl savo išskirtinių, ryškių ir gražių žiedų. Tačiau šie augalai reikalauja kiek daugiau priežiūros, ypač jei norite, kad žydėtų. Šiam kambariniam augalui tereikia tinkamų priežiūros sąlygų ir jis gali vėl greitai sužydėti ir džiuginti ne vienerius metus.

Daržovės sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą. Šių žolinių augalų įvairios sultingos dalys vartojamos maistui šviežios, virtos, keptos, troškintos, raugintos, sūdytos, marinuotos. Dėl panaudojimo universalumo ir maistinės vertės didžiuliai jų kiekiai auginami ir vartojami visame pasaulyje.

Svogūnas yra daržovė, kurią aktyviai naudoja ir virėjai, ir sodininkai. Svogūnų lukštų trąšos tapo labai populiarios dėl puikių rezultatų. Sodininkystės parduotuvėje nereikia palikti didelių pinigų sumų, o šios trąšos yra tikrai labai veiksmingos. Naminės trąšos, pagamintos iš svogūnų lukštų, yra ekonomiškas ir efektyvus būdas pagerinti kambarinių augalų žydėjimą. Be to, šis produktas taip pat veikia kaip apsauga nuo įvairių kenkėjų.

Pomidorai ‒ visiems puikiai pažįstama daržovė, auginama tiek lauke, tiek šiltnamiuose, tiek balkonuose. Visame pasaulyje kasmet užauginama ir suvalgoma tūkstančiai tonų pomidorų. Juos itin mėgsta ir lietuviai. Pomidorų auginimas yra nemažai priežiūros reikalaujantis procesas, tačiau gaunamas derlius ir vaisių skonis tikrai atperka įdėtas pastangas.

Katės dažniausiai dergia soduose, nes taip jos žymi savo teritoriją. Laimei, yra daugybė būdų, kaip jas atgrasyti nuo šio įpročio. Kai viena moteris pasiskundė, kad katė sode daro siaubingą netvarką, sodininkai ėmė dalintis patarimais, kaip tai sustabdyti. Socialinio tinklo „Facebook“ vartotoja Clare Huddleston Riley kreipėsi į „Mrs Hinch Gardening Tips“ grupę prašydama patarimo. „Ką galėtumėte patarti?, – rašė ji. – Turiu katę, kuri nuolat dergia sode, kapsto ir daro baisią netvarką.

Žiurkių niekas nenori matyti savo soduose ir, laimei, yra daug saugių bei veiksmingų būdų, kaip neleisti joms ten patekti. Žiurkės ne tik kelia išgąstį ar pasibjaurėjimą, jos taip pat gali tapti dideliu sodininkų rūpesčiu. Šie graužikai ne tik ėda pasėlius, bet ir garsėja tuo, kad kaupia maistą po žeme ir suka lizdus, o tai reiškia, kad, jei jūsų sodas tapo žiurkių namais, jos gali iškasti ir augalus, ir sunaikinti jų šaknų sistemą.

Metų pradžioje sode darbų nėra daug, todėl tai geras laikas planuoti sodą ar daržą bei būsimus darbus. Tačiau nepamirškite nuo augalų nupurtyti gausaus sniego, kol jis nenulaužė šakų ar neapgadino taisyklingos formos lajos.  Nupurtytą sniegą aplink vaismedžius sutrypkite, nes laukiniai žvėreliai gali lengvai pasiekti neaprištas vaismedžių šakas ar metūglius. Vaismedžius apžiūrėkite, nuimkite kabančius sušalusius vaisius bei senus lapus ir viską sudeginkite.

Tikriausiai visi yra girdėję apie kiaušinių lukštų naudojimą sode. Tačiau paaiškėjo, kad kai kurios istorijos apie kiaušinių lukštus ir jų stebuklingas savybes yra tik sodininkystės mitai. Sužinokite, kokiose situacijose iš tikrųjų verta juos naudoti.  Ekologiška sodininkystė dažnai grindžiama buitinių atliekų naudojimu augalų priežiūrai. Daugelis žmonių vertina tokius sprendimus, nes jie leidžia be didelių pastangų įgyvendinti zero waste filosofiją.

Gruodis – mėnuo, kai beveik visi darbai sode ir darže baigti. Tačiau, net ir šalčiui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą. Ne tik apžiūrėti, ar medelių nežaloja kiškiai, pelės, pelėnai, bet ir pataisyti aprišalų bei suminti sniego ar nukasti takelių. Jei norite pavasarį anksčiau pradėti darbus šiltnamyje, gruodį patariama juose išlyginti žemę ir pridengti spygliuočių šakomis ar kraikinėmis durpėmis. Taip žemė mažiau įšals.

Lietuvių pamiltos gėlės pelargonijos nežiemoja lauke, tad svarbu užtikrinti joms tinkamas sąlygas, kad kitais metais vėl galėtumėte jas sodinti ir džiaugtis žiedai. Ekspertė papasakojo, kaip išsaugoti pelargonijas per žiemą – įsiminkite jos patarimus.  Pelargonijos yra nuostabūs augalai, žydintys iki pat šalnų ir nereikalaujantys per daug priežiūros. Tačiau rudenį jas reikėtų iškasti, jei norite sulaukti žiedų kitąmet.

Rudenį žiurkės dažnai patenka į sodus ieškoti maisto ir prieglobsčio, tačiau jos gali labai erzinti sodininkus. Ekspertas papasakojo, kokius augalus geriausia užsiauginti sode, kad jie padėtų atbaidyti žiurkes.  Žiurkės dažnai aptinkamos sode, tačiau kartais jos patenka ir į namų vidų, o tai gali būti didelė problema namų savininkams. Graužikai kelia grėsmę gyventojų higienai, nes gali pernešti įvairių parazitų ir ligų.

Nors lapkritį sodo darbai nesibaigia, bene svarbiausias jų – tinkamai sutvarkyti nukritusius medžių lapus. Specialistai primena: nukritusių lapų negalima palikti ant vejos ar pilti aplink vaismedžius, pirmiausia, dėl augalams gresiančių ligų. Nukritę lapai neturėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose ar šalia jų, jų negalima palikti krūvose, deginti, tik tinkamai kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles.

Šalnos gali pakenkti augalams ir net juos pražudyti, todėl svarbu apsaugoti juos nuo šalčių. Sodininkystės ekspertas Joshas Novellas pasidalino geriausiais patarimais, kaip paruošti sodo augalus šalnoms. Šalnos gali pridaryti nemažai bėdų sodininkams – ne tik pražudyti augalus, bet ir sugadinti veją ir sulėtinti kai kurių krūmų augimą.

Jei jūsų augalų lapuose atsirado skylės, o sode pastebite gleivių paliktus pėdsakus, tikėtina, kad sode apsigyveno šliužai. Tačiau yra paprasta gudrybė, kaip juos išprašyti lauk – išbandykite. Šliužai nėra išrankūs ir mėgsta ėsti daugumą augalų, tačiau patys mėgstamiausi yra jauni ir žoliniai daugiamečiai augalai. Dažniausiai nuo šliužų nukenčia melsvės, jurginai, tulpės ir pentiniai. Šliužai aktyviausi būna naktį, šiuo paros metu dažniausiai ir pradeda ėsti augalus.

Vėzdūnės yra vieni populiariausių kambarinių augalų dėl savo gražių, blizgančių žalių lapų ir ryškių baltų žiedų. Tačiau ne visada vėzdūnės pražysta ar žydi ilgai, todėl išbandykite šią gudrybę – rezultatas nustebins. Vėzdūnės išsiskiria savo baltais arba kreminės spalvos žiedais. Jei ši gėlė sveika ir pakankamai subrendusi, ji dažniausiai išleidžia vieną arba du žiedus. Vis dėlto, kai kurios vėzdūnės žiedus gali sukrauti lėčiau nei kitos.

Hortenzijų paruošimas žiemai gali padėti jas apsaugoti nuo atšiaurių žiemos sąlygų. Hortenzijos žydi vėlyvą pavasarį, tačiau jas tinkamai prižiūrint prieš žiemą, žiedai džiugins daug ilgiau. Hortenzijos yra ištvermingi ir šalčiui atsparūs žydintys augalai. Tai – daugiametės gėlės, puikiai augančios net ten, kur žiemomis vyrauja minusinė temperatūra. Šaltomis žiemomis hortenzijos pereina į ramybės būseną, kurio metu krūmui reikalinga apsauga.

Šefas Gian Luca Demarco su žmona Egle aprodė savo namų kiemą. Jame gausu ypatingų augalų. Šįkart šeima sugalvojo neįprastą būdą suteikti jiems dar daugiau dėmesio ir tuo pačiu pagražinti savo sodą. Važiuokime į Vilnių, pas TV3 laidų vedėją Gian Lucą Demarco. Kaip susikurti tinkamą kiemo apšvietimą ir susikurti savo oazę? Laidoje „Svajonių sodai“ „Želda“ direktorius Marius Šablauskas pasakojo, kad, atvykęs į Demarco šeimos namus, pirmiausiai apžvelgė augalus.

Vienas iš pagrindinių rudens darbų yra nukritusių lapų grėbimas, tačiau kyla aršios diskusijos – reikia tai daryti ar ne. Tad ekspertas kartą ir visiems laikams atsakė į šį rūpimą klausimą: reikia kieme sugrėbti lapus ar ne? Labai dažnai tarp sodininkų kyla diskusijos, kaip jie elgiasi – rudenį grėbia lapus ar palieka juos per žiemą. Pasirodo, yra aiškus atsakymas, užbaigsiantis šią diskusiją visiems laikams.

Spalio 26 dieną atsibudusi ryte, Ilona Balbukovienė savo sode pamatė neįtikėtiną dalyką – jos ilgai puoselėta veja, sodų bendrijoje pamaryje, buvo visiškai sugadinta, iš jos nieko nebeliko. Vaizdinių įrodymų nėra, tačiau moteris tikina – tai šernų bandos darbas. „Atsibudau ryte ir negalėjau patikėti – mano taip ilgai auginta ir puoselėta veja visa išrausta. Buvau įdėjusi tiek daug darbo. Dabar ji atrodo atrodo siaubingai, reikės iš naujo vėl viską atsodinti.

Jei šiemet braškių derlius buvo gausus, tikėtina, kad to paties tikitės ir kitais metais. Sužinokite, kaip paruošti braškes žiemojimui, kad jų derlius būtų tikrai didelis. Jei tinkamai patręšite braškes prieš žiemą, kitais metais tikrai sulauksite didelio braškių derliaus. Be to, tai padės joms lengviau ištverti žiemą. Kai oro temperatūra nukrenta, braškėms reikia kalio,  kuris padeda braškėms žiemoti ir sustiprina ląstelių membranų sieneles.

Vejos priežiūros ekspertas atskleidė, kada sodininkai turėtų nustoti pjauti žolę ilgėjant naktims ir lėtėjant žolės augimui. Timothy Greene iš iCANLAWN.com sakė: „Dažnai klaidingai manoma, kad žiemą žolė nustoja augti. Jos augimas tik gerokai sulėtėja, todėl jos nereikia pjauti. Žolė pradeda augti tik esant 10 laipsnių ir aukštesnei temperatūrai, todėl jei jūsų vietovėje dienos ir nakties temperatūra nukrenta žemiau šios ribos, metas padėti žoliapjovę į šalį.

Namus netoli Klaipėdos įsigijęs atlikėjas, grupės „Žemaitukai“ narys Linas Vaitkevičius su žmona Rūta džiaugiasi laiku, praleistu čia. Jiedu puoselėja savo kiemą ir sodą bei dalijasi patarimais ir kuo prisidėjo „švogeriukas“. Laidoje „Svajonių sodai“ – daugiau patarimų iš dainininko, grupės „Žemaitukai“ nario Lino Vaitkevičiaus šeimos namų netoli Klaipėdos. Linas ir Rūta Vaitkevičiai pasakojo, kad prieš kelerius metus įsigijo namus ir iškart ėmėsi pertvarkyti kiemą.

Dabar visus metus galime nusipirkti šviežių vaisių ir uogų, todėl visai nevertiname motulės gamtos dovanų, kurios neretai kur kas naudingesnės sveikatai, nei užjūrių gėrybės. Viena vertingiausių rudens gėrybių – šiemet kaip niekada gausiai užderėję šermukšniai. Ar žinote, kad šiose oranžinėse uogose vitamino C gerokai daugiau nei citrinose, vitamino P ir geležies daugiau nei obuoliuose, o karotino daugiau nei morkose? Taigi, prisirinkime šermukšnių žiemai, kol paukščiai jų nenulesė.

Dėl grožio hortenzijas mėgsta visi sodininkai, o jų žiedų spalvą galima pakeisti labai paprastai. Hortenzijas visi myli dėl jų gražių žiedų, kurių spalvą pakeisti galima labai paprastu būdu. Hortenzijos papuoš bet kokį sodą – jas ne tik lengva prižiūrėti, bet kai kurių rūšių augalų žiedų spalvą galima pakeisti į tokią, kokios pageidaujate. Hortenzijos keičia spalvą priklausomai nuo dirvožemio rūgštingumo, t.y. pH lygio, todėl svarbiausia žinoti, kokio tipo dirvožemyje jos auga.

Kai orai atvėsta, jautresnius, gležnesnius augalus būtina apsaugoti nuo šalčių ir juos uždengti. Tačiau kada reikėtų dengti augalus, kad juos laiku apsaugotume nuo šalčių? Štai keletas patarimų, kada reikėtų dengti augalus. Kad žinotumėte, kada geriausia dengti augalus prieš žiemą, tereiks vadovautis keliais patarimais – įsidėmėkite juos ir nepraleiskite šio svarbaus darbo.

Hortenzijos yra vieni populiariausių žydinčių krūmų, kuriems net ir nužydėjus žiedai puošia sodą. Jei norite, kad hortenzijos apdovanotų žiedais, vertėtų skirti laiko jų priežiūrai ir vienas iš darbų – hortenzijų paruošimas žiemai. Yra viena pagrindinė priežastis, kodėl reikėtų paruošti hortenzijas žiemai: kad apsaugotumėte pumpurus nuo šalčių, ypač, jei žiema bus itin šalta, rašo thespruce.com.

Rododendrai – tikra sodybų puošmena. Jie veši ten, kur aukštas oro drėgnumas, puri, humusinga ir rūgšti dirva, o žiemą padengiami gilia sniego danga. Norint visus metus grožėtis kokybiškais visžaliais augalais, pavasarį džiaugtis gausiais spalvingais žiedynais, rododendrais reikia rūpintis nuo pavasario iki pavasario, t. y. ištisus metus. Rudenį rododendrus būtina tinkamai paruošti žiemai.

Hortenzijos – nuostabaus grožio augalai, papuošiantys kiekvieną sodą, tačiau jei norite kitąmet sulaukti įspūdingų žiedų, dabar reikėtų nepamiršti atlikti vieno darbo. Daugeliui hortenzijų augintojų kyla klausimas, kada genėti šiuos augalus. Kai kurias jų galima genėti jau dabar. Pirmiausia reikia nustatyti, kokios rūšies hortenzijas auginate. Kai kurios jų žydi ant antramečių ūglių, tai reiškia, kad kitąmet pražysiančių žiedų pumpurai jau būna suformuoti ant stiebų rudenį ar žiemą.

Pelargonijos yra nuostabūs augalai, žydintys iki pat šalnų ir nereikalaujantys per daug priežiūros. Tačiau rudenį jas reikėtų iškasti, jei norite sulaukti žiedų kitąmet.  Iškasę pelargonijas įdėkite jas į kartoninę dėžę ar popierinį maišelį ir laikykite per žiemą, o kitą pavasarį jos vėl pradės augti ir leisti stiebus.  Pirmiausia, pelargonijas reikia iškasti prieš šalnas ir nuo šaknų nupurtyti žemę, tačiau jų nereikia nuplauti ir nebūtina pašalinti kiekvieno dirvožemio gabalėlio.

Hortenzijos yra labai populiarios sodų gėlės. Jų įvairiaspalviai žiedai džiugina akį nuo vasaros vidurio iki rudens pradžios, tačiau augalų žydėjimui gali turėti įtakos tai, ar jie tinkamai genėjami. Yra daugybė skirtingų hortenzijų veislių ir visos jos turi vieną bendrą savybę – jas reikia genėti. Dažniausiai soduose auginamos didžialapės ir šluotelinės hortenzijos, tačiau norint išlaikyti tvarkingą išvaizdą, reikia genėti ir kitas rūšis, pavyzdžiui, vijoklines hortenzijas.

Norint sėkmingai užbaigti sezoną ir pasidžiaugti derliumi, reikia spėti laiku nuimti daržoves bei paruošti dirvą kitiems metams. Rugsėjį orai darosi vis labiau rudeniški, o ir visos daržovės jau subrendę. Tačiau kiekviena jų turi savo nuėmimo laiką – jei rugpjūčio pabaigoje ėmėme pomidorus, agurkus, rovėme svogūnus bei ankstyvuosius kopūstus, atvėsus orams reikėtų rauti burokėlius, morkas, salierus, geltekles, pastarnokus.

Ruduo – metas, kai reikia pasirūpinti vaismedžiais, norint ateinančiais metais sulaukti gausesnio derliaus. Po rudeninio sanitarinio medžių genėjimo nereikia atidėti ir vaismedžių kamienų balinimo darbų. Patį darbą atlikti, kai lauke nelyja (nesninga) ir oro temperatūra didesnė nei +5 °C. Nespėjus atlikti šių darbų rudenį, galima balinti ir sausį, bet reikia sulaukti teigiamos temperatūros. Verta atminti, kad pavasarį, kovą ar net dar vėliau, balinimo darbai yra beprasmiai.