socialinės išmokos

Mažas pajamas turintys gyventojai arba tie, kurių būtas jau nusidėvėjo, gali gauti nuomos kompensaciją, kuri asmeniui siekia apie 100 eurų, o šeimai – 600 eurų. Savivaldybių specialistai skaičiuoja, kad daugiausiai kompensacijų skiriama pabėgusiems nuo karo ukrainiečiams. „Vilniaus miesto būsto“ veiklos palaikymo grupės komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė skaičiavo, kad šiuo metu būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija sostinėje yra paskirta daugiau nei 4 tūkst.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo šią tvarką atšaukti ir turto vertinimą grąžinti prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 15. Toliau jos bus svarstomos jau rudenį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Vilniaus savivaldybe skaičiuoja, kad pernai ir šiemet dvigubai daugiau gyventojų prašė finansinės pagalbos, t. y. įvairų išmokų ir kompensacijų už šildymą. Tačiau padidėjusio išmokų ir kompensacijų skaičiaus valdininkai neskubėjo sieti su infliacija ar išaugusiomis kainomis. Anot jų, pavyzdžiui, kompensacijų už šildymą gyventojai prašė dažniau, nes buvo išplėstas jų gavėjų sąrašas.

Nuo 2023 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems bazinių socialinių išmokų dydžiams ateinantiems metams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Daugiau nei trečdalis – 37 proc. Lietuvos žmonių mano, kad socialinės išmokos yra per mažos ir neapsaugo nuo skurdo, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa.  „21 procentai gyventojų mano, kad socialinės paramos išmokos yra subalansuotos ir jų pakanka, tačiau 37 procentai teigia, kad išmokos yra mažos ir neapsaugo jų nuo skurdo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė Monika Navickienė.  Pasak jos, 50 proc.

Vyriausybė dešimčia dienų anksčiau pateikė visuomenei planą, kaip gyvensime kitais metais. Jau dabar aišku, kad minimali alga kitąmet paaugs nuo 550 iki 633 eurų „į rankas“, viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pareiginės algos bazinis dydis padidės nuo 181 iki 186 eurų, taip pat bus indeksuojamos visos socialinės išmokos, bet ne tiek, kad padengtų metinę infliaciją, kuri šių metų rugpjūtį Statistikos departamento duomenimis, sudarė 22,4 proc.

Nuo vasaros pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau birželio mėnesį, o kiti liepos mėnesį. Bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėja 15 proc., šalpos pensijų bazė – 21 proc., palyginti su 2021 metais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Kitąmet didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti socialinių išmokų bazinius dydžius. Dėl šio sprendimo didės tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, daugelis socialinių išmokų bei šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams.

Nuo našlaičių ir mamų iki šeimų ir pensininkų – daugeliui vargingiau gyvenančių lietuvių išmokos iš valstybės ir savivaldybių kitąmet turėtų didėti. Iš viso gyventojams papildomai būtų išmokėta beveik 30 mln. eurų.

Žiniasklaidoje nuskambėjus istorijai, kai Vilniaus miesto savivaldybės vardu pirktas kompiuteris jau kitą dieną bandytas parduoti internete, savivaldybė pripažįsta – šis incidentas išryškino sistemos klaidas. Internautai trečiadienį pasidalino iš pažiūros paprastu skelbimu – Lietuvos skelbimų portale parduodamas visiškai naujas kompiuteris.

Suomija nuo 2017-ųjų vis tik paskelbs bandomąją visų šalies piliečių absoliučių pajamų projektą, praneša „Reuters“, remiantis šios šalies socialinio aprūpinimo ir sveikatos apsaugos ministerijos pranešimu. 10 tūkst. darbingų suomių du metus kas mėnesį gaus po 550 eurų nepaisant to, kuo jie užsiima. Ši suma yra lygi bedarbio pašalpai ir gausiantis ją turės pasirūpinti maistu, asmeninės higienos priemonėmis, drabužiais ir kitomis kasdienėmis išlaidomis. „Mums reikalingi tokie eksperimentai.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių gyvena iš socialinių išmokų, nors jos ir nėra tokios didelės. Lietuvoje praėjusiais metais 54 proc. namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, o 39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos.

Europos Komisijai skelbiant niūrias demografines prognozes Lietuvai ir Vyriausybei siekiant gerinti demografinę padėtį bei skatinti dirbančias mamas, premjeras Algirdas Butkevičius siūlo nekeisti išmokų vaikus auginantiems tėvams tvarkos bei trejus metus išsaugoti jų darbo vietą. Tokius pasiūlymus premjeras pateiks Vyriausybės strateginiam komitetui ketvirtadienį.

Jei šiuo metu ieškote darbo ir gaunate bedarbio pašalpą, atėję 2015-ieji atneš gerų žinių. Vyriausybė nusprendė atstatyti ekonominės krizės metu sumažintas socialines išmokas, tarp jų – ir bedarbiams. Iki šių metų pradžios bedarbio pašalpai buvo taikomas apribojimas ir ji negalėjo viršyti 650-ies litų. Nuo 2015 m. šio ribojimo nuspręsta nepratęsti, tad maksimalus bedarbio išmokos dydis išaugs iki 301,69 EUR (1041,60 Lt). Jis galės siekti iki 70 proc.

Įvairių socialinių išmokų dydį lemiančios draudžiamosios pajamos 2015 metais turėtų siekti 431 eurą (1488,16 lito) - tokį jų dydį antradienį planuoja patvirtinti Vyriausybė. Šiemet draudžiamosios pajamos yra 1488 litai, kitąmet jų dydis nežymiai didinamas siekiant suapvalinti išmokas eurais. Dėl dydžio perskaičiavimo į eurus ir apvalinimo iš „Sodros“ biudžeto 2015 metais papildomai prireiks 100 tūkst. eurų.

Lietuvos šeimos politika yra orientuota į socialines išmokas, o ne paslaugas, todėl didelio gimstamumo didėjimo tikėtis neverta. LRT.lt kalbintos ekspertės teigia, kad tik visapusiškas saugumas gali ištraukti šalį iš demografinės duobės, o viena jų siūlo įvesti vaiko priežiūros atostogų kvotą vyrams.

Parlamentarai sugalvojo naują būdą, kaip priversti Britanijoje vaikus auginančias motinas pradėti dirbti. Kancleris Džordžas Osbornas šiandien pristatys programą, pagal kurią dirbantiems ir vaikus auginantiems tėvams bus skiriama 1 200 svarų vaiko reikmėms, rašo „Daily Mail“. Programoje numatyta, jog šeimoms, kurių vienas dirbantysis uždirba mažiau nei 150 tūkst. svarų per metus, būtų suteikiama išmoka už vaiką. Dirbantys tėvai per metus galėtų prašyti iki 6 tūkst.

Glaudžiai bendradarbiaudama su Lietuvos Kriminalinės policijos biuru bei kitomis institucijomis Mokesčių inspekcija įrodė neteisėtą praturtėjimą paneigdama visas paskolų ir santaupų versijas. Gyventojai, nepagrindusiai savo pajamų, teks sumokėti beveik 170 tūkst. litų mokesčių, jai gresia turto konfiskacija.

 Turintys antsvorio arba nesveiki žmonės, kurie atsisakys dalyvauti mankštos užsiėmimuose, gali netekti pašalpų, jei bus pritarta Westminsterio savivaldybės pasiūlymui, skelbia BBC. Bendrosios praktikos gydytojams (GP) taip pat siūloma suteikti teisę skirti pacientams tokias privalomas procedūras kaip plaukimas ar fitneso užsiėmimai.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos laida „Panorama“ Nuo kitų metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo tvarka. Tai numatyta ir ketvirtadienį Seimo patvirtintame „Sodros“ biudžete. Politikai tvirtina, kad naujoji tvarka palanki tiems, kurie nuo sausio išeis į pensiją.

Dvylika kartų per metus pasikartoja situacija, kurios įkaite yra tapusi visa Lietuva. Dešimtąją mėnesio dieną prie pašto skyrių išsirikiuoja minia pašalpų laukiančių žmonių. Nors tarp jų yra tikrai vargo prispaustų asmenų, dauguma valstybės skiriamą paramą išleidžia svaigalams. Kad yra būtent taip, įsitikino ir „Klaipėdos“ žurnalistai. Į eilę – su buteliais Spalio 10-osios rytą Liepų gatvėje prie centrinio pašto rikiavosi 30 žmonių eilė.

Graikijos valdžia susitarė su tarptautiniais kreditoriais dėl pensinio amžiaus ilginimo iki 67 metų. Šiuo metu Graikijos gyventojai į pensiją pasitraukia 65 metų. Padidinus pensinį amžių, šalis kasmet galės sutaupyti iki 1,1 mlrd. eurų. Koalicinė premjero Antonis Samaras vyriausybė turi susitarti dėl naujo taupymo priemonių paketo, kurio mainais už paskolas reikalauja tarptautiniai kreditoriai. Kol kas jai to padaryti nepavyksta. Graikijos vyriausybei trūksta susitarti dėl maždaug 2 mlrd.

Kaip reaguojate, kai kompanijoje kas nors pasigiria, jog praturtėjo nelegaliomis pajamomis, prisipirko kontrabandinių cigarečių ir dyzelinio kuro „iš garažo“? Jei paplekšnojate tokiam apsukruoliui per petį, vadinasi priklausote tam penktadaliui Lietuvos gyventojų, kurie visiškai pateisina šešėlinę ekonomiką. Šių metų balandį atliktas trijų Baltijos šalių gyventojų tyrimas atskleidė, kad kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą Lietuvoje toleruoja kone penktadalis apklaustųjų.

Prieš keletą dienų Latvijos vyriausybė nusprendė nuo kitų metų iki 4 proc. didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu kaimyninė valstybė pensiją kaupiantiesiems perveda 2 proc. nuo jų sumokamų socialinių mokesčių. Anksčiau ši suma siekė 8 proc. Sprendimą imti atstatinėti įmokas į pensijų fondus vyriausybė priėmė išklausiusi Socialinės gerovės ministerijos išvadų. Numatyta, kad nuo 2015-ųjų įmoka sudarys 5 proc. pajamų, o 2016 metais – 6 proc.

Siekiant, kad kitą šildymo sezoną sąskaitos mažėtų, valstybė turi vykdyti visuotinę namų renovaciją, teigia Darbo partijos pirmininko pavaduotoja, Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. „Vienintelis dalykas, kurį mes turime daryti ir kuo greičiau - renovuoti visus gyvenamuosius namus, ir šitą atsakomybę turi prisiimti, visą krūvį turi prisiimti valstybė.

Penkioms šalies savivaldybėms eksperimento tvarka leista pačioms spręsti, kam skirti socialines pašalpas. Baigiantis trečiajam eksperimento mėnesiui aiškėja, kad dalis pašalpų gavėjų gudrauja ir pašalpas gauna neteisėtai, praneša LTV „Panorama“. Akmenės rajone vasarį buvo per 3 tūkstančius pašalpų gavėjų. Jiems išdalyta per pusę milijono litų, kompensacijos už šilumą rajone artėja prie milijono. „Apie 50–70 žmonių per mėnesį aplankome.

Garbaus amžiaus pakruojietė, jaunystę praleidusi tremtyje, vienam Lietuvos laikraščiui praėjusią savaitę išrėžė tiesą – už dyką dalijamos pašalpos tik skatina tinginystę. Moteris neanalizavo Lietuvos pašalpų statistikos, nelygino jos su padėtimi kitose šalyse – ji apibūdino tai, ką kasdien mato savo aplinkoje. Štai praėjusiais metais socialines pašalpas, neįskaitant nedarbo pašalpų, gavo daugiau nei 220 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tai yra – kas dešimtas darbingo amžiaus žmogus.

Sausio 12 d. šalyje buvo 233,8 tūkst. bedarbių – tai sudaro 11,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, pranešė Lietuvos darbo birža. Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 8,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 2,7 tūkst. daugiau nei ankstesnę savaitę. Dauguma naujųjų bedarbių planuoja savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus. Per savaitę darbdaviai įregistravo 2,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Penkios pagrindinės Prancūzijos profesinės sąjungos antradienį visoje šalyje surengė beveik 200 protestų, kuriais išreiškė savo pasipiktinimą taupymo priemonėmis, skirtomis sumažinti didžiules valstybės skolas, praneša AP.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) daro viską, kad draudėjai ir socialinio draudimo išmokų gavėjai, kurie naudojasi banko „Snoras“ paslaugomis, nepatirtų papildomų rūpesčių. „Sodra“ informuoja, kad socialinio draudimo išmokų gavėjus sklandžiai pasiekia jiems priklausančios socialinio draudimo išmokos. Žmonės naudojasi galimybe „Sodros“ pervedamas socialinio draudimo išmokas, kurias jie gauna per banką „Snoras“, išsiimti po 500 Lt per parą.

(Papildyta 16:24 val.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad visi socialinių išmokų gavėjai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir per jį iki šiol gavę jiems priklausančias išmokas, turėtų būti ramūs – jiems priklausantys pinigai niekur nedings. Žmonėms bus išmokėtos visos priklausančios išmokos, niekam nedings nė vienas litas, teigiama „Sodros“ išplatintame pranešime.

Britanijos vyriausybė ketina žengti istorinį žingsnį ir pareikšti ieškinį Europos Komisijai (EK), kad sustabdytų „pašalpų turizmą“, praneša „telegraph.co.uk“. Britanijos ministrai sužinojo, kad Europos Sąjunga (ES) su Ukraina ir Šiaurės Afrikos šalimis derasi dėl susitarimo, kuris leistų milijonams žmonių kreiptis dėl valstybinių pensijų ir socialinių išmokų Britanijoje.

Ukrainos biudžete neužtenka lėšų ir toliau mokėti socialines išmokas visiems, kam jos priklauso, įskaitant Černobylio branduolinės jėgainės avarijos veteranus ir Sovietų Sąjungos karo Afganistane dalyvius, sakė aukštas Ukrainos pareigūnas šeštadienį, skelbia „RIA Novosti“. Kijeve ir kituose miestuose šią savaitę vyko dideli protestai dėl išmokų mažinimo, tarp jų – tūkstančio buvusių Černobylio jėgainės darbuotojų demonstracija, per kurią protestuotojai bandė įsiveržti į parlamento pastatą...

Dažnas žino, ką reiškia dirbti „už dyką“. Tačiau šį kartą – ne apie tuos, kurie dirbo  bankrutuojančioje įmonėje, bet atlygio taip ir nesulaukė... Šiandien apie tuos, kurie nedirbs už dyką, nes buvo įpratę uždirbti... normaliai. Ir dar apie tuos, kurie verčiau nenori dirbti, nes jiems pasiūloma minimali alga. Nes jam geriau susitvarkyti dokumentus ir gauti socialines išmokas, nei visą darbo dieną plėšytis už dyką.

Siūloma suvienodinti bazinius dydžius, nuo kurių skaičiuojamos visos socialinės išmokos. Tokį pasiūlymą Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Edvardas Žakaris.

Studentų gaunamos stipendijos bei kita materialinė parama, teikiama aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios ir vientisųjų studijų studentams, nebus įskaičiuojamos į bendrą šeimos apyvartinių lėšų sumą. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) džiaugiasi LR Seimo priimtomis Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pataisomis, kurių svarstymas po LSAS inicijuotų siūlymų, užtruko daugiau kaip dvejus metus.

Seimui nepritarus siūlymui nuo liepos didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), ją siūloma didinti nuo rugsėjo 1 d. Tai numatantį rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“ Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Pagal projektą, Vyriausybei siūloma nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. didinti minimalios mėnesinės algos dydį iki 900 Lt, o nuo 2012 m. sausio 1 d. - iki 1 000 Lt.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti administracijos struktūros projektą. Pagal svarstomą projektą, numatoma, kad administraciją papildys per 100 darbuotojų iš Socialinės paramos centro.

Darbo birža pastaruoju metu vis pro tankesnį rėtį atsijoja bedarbius. Dvejus metus Panevėžio teritorinės darbo biržos slenkstį mynęs panevėžietis šaltkalvis 58 metų Albinas Šiaučiulis irgi buvo perleistas pro tą rėtį ir išbrauktas iš klientų sąrašų. Išbraukė iš sąrašų Vyras darbdaviui pasakė negalintis dirbti tris savaites trunkančiose komandiruotėse Mažeikiuose, nes prižiūri kartu gyvenantį ligotą 90 metų tėvą. Darbo birža tai traktavo kaip atsisakymą siūlomo darbo ir išbraukė jį iš sąrašų.

Jau visai netrukus bus priimtas sprendimas, kaip pertvarkyti Sodros pensijų sistemą. Susikaupusi daugiau nei 8 milijardų skola, kasmetinis kone 3 milijardus litų siekiantis deficitas, rodėsi, bylojo, kad sulauksime rimtų permainų. Tokius lūkesčius sustiprino ir šalies prezidentė, nuolat kartojusi, kad laukia esminių sprendimų valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Tačiau tokioms viltims, atrodo, teks subliukšti.

Pensijų sistemos reforma turi remtis ekspertiniais vertinimais ir konkrečiais paskaičiavimais, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Vyksta daug politinių diskusijų dėl pensijų reformos (...) koks kelias Lietuvai ir žmonėms yra geriausias, tačiau vertinimai turi remtis ekspertiniais vertinimais, konkrečiais paskaičiavimais, modeliavimais. Nereikia pernelyg skubėti.

Galą su galu sunkiai suduriantys šiauliečiai tik atvykę į Savivaldybę sužino, kad turto vertintojai juos pavertė turtuoliais, todėl kompensacijos nepriklauso. „Socialinės paramos įstatymai atsilieka nuo laikmečio“, - įsitikinusi labdaros organizacijos „Pagalbos sparnai“ koordinatorė Janina Gečienė. Per ekonominį pakilimą brangiai įvertinti butai tapo našta vos galą su galu suduriantiems žmonėms.

Pernai „Sodra“ išmokoms skyrė 615 milijonų litų daugiau nei planavo. Ar tai reiškia, kad jas gaunantieji džiaugiasi didesniais pinigais? Nieko panašaus. Atvirkščiai – „Sodros“ išmokų gavėjai skundžiasi, kad jos mažėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išmokos pernai viršijo 13 milijardų litų ir buvo daugiau nei 615 milijonų litų didesnės nei planuota, bet jas gaunantys piliečiai negali pasigirti sulaukę didesnės valstybės paramos. Paskelbtojo kilimo iš krizės jie nemato.

Seimas iki ateinančio antradienio nukėlė sumažintų pensijų atkūrimo klausimą. Pertraukos iki kito posėdžio paprašė Premjeras Andrius Kubilius. Jo teigimu, pirmadienį Vyriausybė bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas turės apsvarstyti pasiūlymus dėl pensijų atkūrimo šaltinių. Seimas, triskart balsavęs, ketvirtadienį patvirtino Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, skelbiančią, kad svarstant Seime pensijų sumažinimo atšaukimą numatantį įstatymo projektą Seimo statutas nepažeistas.

Pensijų sumažinimo atšaukimas gali turėti neigiamos įtakos lito stabilumui, sako premjeras Andrius Kubilius, o Seime dėl šio klausimo vyksta procedūrinė kova. „Gal norime pabandyti ir sugriauti finansų sistemą? (...) Lito stabilumas yra labai trapus dalykas.

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje gali įvykti galutinis balsavimas dėl to, ar turi būti priimta Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisa, nustatanti, kad pensijų sumažinimas taikomas ne 2010–2011 m., bet tik šiais, 2010-aisiais. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų, nuo ateinančios sausio 1-osios visos pernai sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos būtų grąžintos į prieškrizinį lygį.

„Sodrą“ galime palyginti su kaimo gyvenvietėse dažnai sutinkamu rūpintojėliu – toji tokiu pačiu susirūpinusiu veidu tiesia pagalbos ranką pensininkams ir dar begalei kitų reikalaujančių įvairių pašalpų. Tik esminis skirtumas – rūpintojėlis duonos iš mūsų neprašo, o „Sodros“ pagalba paremta mokesčių mokėtojų pinigais. Jau daugybę metų valdantiesiems nepavyksta suvaldyti „Sodros“ deficito – kitais metais jis turėtų siekti 2,6 mlrd. litų.