šnipinėjimas

Kai rinkoje tokia didelė įvairiausių šnipinėjimo priemonių pasiūla, o miniatiūrinės vaizdo kameros tokios prieinamos, norintiems apsaugoti savo privatumą tenka ieškotis kontrpriemonių. Viena iš jų – „SpyFinder". Tai kompaktiškas paslėptų vaizdo kamerų detektorius, aptinkantis net ir mažiausių iš jų objektyvus.

Du amerikiečiai, kuriuos Iranas nuteisė aštuonerius metus kalėti už šnipinėjimą, jau paleisti už užstatą, praneša BBC. Shane Bauer ir Josh Fattal perduoti Šveicarijos pareigūnams, kurie atstovauja JAV interesams Irane. Pranešama, kad už juos sumokėtas 400 tūkst. JAV dolerių užstatas. „Aš turiu reikalingus teismo pareigūnų parašus dėl jų paleidimo už užstatą (...), tikimasi, kad šiandien jie bus paleisti į laisvę“, - teigė advokatas Masoud Shafiei.

Susitarimas dėl dviejų šnipinėjimu kaltinamų Irane įkalintų amerikiečių sekmadienį įstrigo, nes paleidimo dokumentus turintis pasirašyti tesėjas atostogauja, praneša „Associated Press“. Teisėjas Masudas Šafjėjus (Masoud Shafiei) pareiškė, kad nesutvarkys dokumentų dėl amerikiečių paleidimo už milijono dolerių užstatą, nes antras teisėjas, kuris privalo pasirašyti dokumentus, iki antradienio atostogauja. Vienas teisėjas šeštadienį jau pasirašė dokumentus.

Per ateinančias dvi dienas į laisvę bus paleisti du šnipinėjimu Irane kaltinami amerikiečiai, Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas sakė JAV žiniasklaidai, pranešė BBC. Praėjusį mėnesį suėjo aštuoneri metai nuo Shane Bauer ir Josh Fattal sulaikymo. Kaltinamieji, kurie kalinami nuo 2009 metų liepos mėnesio, tvirtina, kad Irako kalnuose per klaidą peržengė nepažymėtą Irano sieną. Irano teisėjas sakė BBC, kad kaltinamieji bus paleisti už kiekvienam skirtą po 500 tūkst. JAV dolerių užstatą.

Tarp didžiausių pasaulio kompanijų nelengva rasti tokių, kurios vaikydamosi pelno nebūtų sudariusios pelningų sandorių su diktatoriais ir visokio plauko režimais. Didieji koncernai jiems parduoda viską: nuo maisto produktų iki ginklų ir specialios klausymo aparatūros, skirtos prieš režimą kovojančiai opozicijai sekti. Ir nors kaskart, kai tokie dalykai iškyla aikštėn, visuomenė protestuoja, koncernai daro savo. Šis niekšingas versliukas sukamas jau seniai.

Irano žiniasklaidai skelbia, kad Teherano teismas du turistus iš JAV, apkaltintus šnipinėjimu ir neteisėtu sienos kirtimu, nuteisė kalėti aštuonerius metus, informuoja BBC. Irano valstybinės televizijos interneto svetainėje teigiama, kad Teherano teismas skyrė turistams iš JAV Shane Baueriui ir Joshui Fattaliui po trejus metus laisvės atėmimo bausmes už neteisėtą Irano sienos kirtimą ir dar po penkerius – už šnipinėjimą.

Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį sakė tikįs, kad du amerikiečiai, už kaltinimus šnipinėjimu Irane kalinami daugiau kaip metus, bus paleisti į laisvę. Shane'as Baueris ir Joshas Fattalas laukia jiems skelbiamo nuosprendžio, kuris turėtų užbaigti jų didžiausią gyvenimo išbandymą. Praėjusį sekmadienį amerikiečiai paneigė kaltinimus, kuriais remiantis jie buvo suimti 2009 m. liepos 31 d. netoli Irano sienos su Iraku. „Šių JAV piliečių byla eina savo vaga.

Didžiausia Jungtinėse Valstijose žaislų gamintoja „Mattel“, gaminanti Barbes, turės išmokėti per 309 mln. dolerių savo pagrindinei konkurentei - „MGA Entertainment“. Tai ketvirtadienį nusprendė Kalifornijos valstijos Santa Anos apygardos federalinis teismas, išnagrinėjęs MGA ieškinį prieš „Mattel“. Kompanija MGA, gaminanti lėlės „Bratz“, 2010 m. rugpjūtį apkaltino „Mattel“ mažiausiai 15 metų šnipinėjus konkurentus ir vogus iš jų komercines paslaptis, susijusias su daugiau nei 50 prekių.

Po neregėto pasiklausymo skandalo Rupert Murdocho žiniasklaidos koncernas nusprendė atsiprašyti britų. Visuose savaitgalį Didžiojoje Britanijoje pasirodysiančiuose laikraščiuose bus paskelbtas atsiprašymas, penktadienį informavo žiniasklaidos koncerno „News Corp.“ vadovas Europoje, R. Murdocho sūnus James Murdochas. „Bendrovė padarė klaidų. Mes atsiprašysime žmonių už tai, kas atsitiko“, - teigė jis.

Dėl šnipinėjimo skandalo R. Murdocho imperija svarsto galimybę parduoti visus Britanijoje leidžiamus savo laikraščius.Dėl britų bulvarinio laikraščio „News of the World“ šnipinėjimo skandalo susvyravusi Ruperto Murdocho žiniasklaidos imperija svarsto galimybę parduoti visus savo Didžiojoje Britanijoje leidžiamus laikraščius, praneša agentūra AFP.

Sekmadienį išėjo paskutinė britų bulvarinio savaitraščio „News of the World“ laida. Kodėl tai svarbu, net ir Lietuvai, ir kokius komentarus viso pasaulio spaudoje tai sukėlė, – štai keli pastebėjimai. Pasak Stokholmo dienraščio „Svenska Dagbladet“, „nustojusio eiti britiško laikraščio verslo idėja buvo patarnauti pačioms žemiausioms, nešvariausioms žmonių aistroms. Pasveikimo ženklas tas, kad britai to atsivalgė. Paskutinėmis savaitėmis girdėjosi daug raginimų skelbti skaitytojų boikotą.

Dėl britų bulvarinio laikraščio „News of the World“ šnipinėjimo skandalo susvyravusi Ruperto Murdocho žiniasklaidos imperija svarsto galimybę parduoti visus savo Didžiojoje Britanijoje leidžiamus laikraščius, praneša agentūra AFP. Koncernas zonduoja galimus britų žiniasklaidos grupės „News International“ pirkėjus, rašo „Wall Street Journal“. Tačiau dėl sudėtingos ekonominės terpės spausdintinei žiniasklaidai iki šiol nė vienas interesantas neatsiliepė.

Dėl britų bulvarinio laikraščio „News of the World“ šnipinėjimo skandalo susvyravusi Ruperto Murdocho žiniasklaidos imperija svarsto galimybę parduoti visus savo Didžiojoje Britanijoje leidžiamus laikraščius, praneša agentūra AFP. Koncernas zonduoja galimus britų žiniasklaidos grupės „News International“ pirkėjus, rašo „Wall Street Journal“. Tačiau dėl sudėtingos ekonominės terpės spausdintinei žiniasklaidai iki šiol nė vienas interesantas neatsiliepė.

Indijoje šnipinėjimo skandalą sukėlė finansų ministro ir aukštas pareigas einančių jo pavaldinių stalais rasta priklijuota kramtomoji guma. Jie baiminasi, kad kramtomoji guma naudota pasiklausymo įrangai pritvirtinti, praneša telegraph.co.uk. Premjeras Manmohanas Singhas nurodė pradėti tyrimą sulaukęs finansų ministro ir vicepremjero Pranabo Mukherjee skundo apie „rimtą saugumo pažeidimą“ ir galimą sekimo operaciją.

Pastarosiomis savaitėmis viešumon iškilo tai, kad valstybė kasmet pasiklauso per 85 tūkst. savo piliečių telefoninių pokalbių. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Tačiau niekas nekalba, kad tai tik viena medalio pusė – nėra žinoma, kiek darbdavių seka savo darbuotojus, kiek sutuoktinių persekioja antrąsias puses, kiek įmonių šnipinėja savo konkurentus. Sekimo įranga rinkoje populiari, ją įsigyti lengva, o kiek jos parduodama, niekas neatskleidžia.

Šio sezono „Formulės-1“ lyderiai „Red Bull“ komandos atstovai kaltina „Ferrari“ šnipinėjimu. Anot jų, italų ekipa pastarosiose lenktynėse Ispanijoje klausėsi radijo pokalbio su lenktynių lyderiu Sebastianu Vetteliu, rašo sport1.de. „Pastebėjome, kad „Ferrari“ kažkokiu budu mus šnipinėja, – RTL sakė „Red Bull“ komandos sporto vadovas Helmutas Marko. – Radijo bangomis perdavėme nurodymus lenktynininkams sukti į techninio aptarnavimo juostą.

Iranas suėmė 30 žmonių, tariamai šnipinėjusių Jungtinės Amerikos Valstijoms (JAV), praneša oficiali vietinė žiniasklaida. „Žvalgybos ministerijos pajėgos, aktyviai ir uoliai konfrontuodamos su Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentais, suėmė 30 žmonių, šnipinėjusių JAV“, – šeštadienio popietinėse žiniose pranešė Irano valstybinė televizija.

Ukraina penktadienį paskelbė dėl šnipinėjimo išsiunčianti iš šalies du Čekijos diplomatus, praneša agentūra AFP. Abu kariniai atašė, dirbę Čekijos ambasadoje Kijeve, savo, kaip diplomatų, statusu naudojosi informacijos, kuri Ukrainoje yra valstybės paslaptis, rinkimui, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. „Tokie bet kokios valstybės veiksmai Ukrainai yra nepriimtini“, – pabrėžiama pareiškime. Kartu jame teigiama, kad draugiškų santykių su Čekija plėtra Kijevui yra prioritetas.

JAV saugumo tarnyboms padėjęs demaskuoti rusų šnipus pulkininkas Aleksandras Potejevas savo tėvynėje apkaltintas valstybės išdavyste ir dezertyravimu. Išdavė bendradarbius Pernai birželio pabaigoje JAV buvo sulaikyta dešimt Rusijos piliečių, įtariamų šnipinėjimu. Šnipai buvo sulaikyti praėjus vos 72 valandoms po Barako Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimo, per kurį bandyta sustiprinti dvišalius santykius.

Interviu televizijos kanalui „Russia Today“ Julianas Assange'as, paklaustas apie socialinių tinklų vaidmenį Egipto ir Libijos įvykiuose, pavadino „Facebook“ „baisiausia kada nors sukurta šnipinėjimo mašina“. „Tai didžiausia duomenų bazė apie žmones, jų tarpusavio santykius, vardus, adresus, buvimo vietą – visa tai yra JAV ir prieinama Amerikos žvalgybai.

Žinios, kad mobilusis kompiuteris „iPad“, telefonas „iPhone“ ir kiti aparatai, kuriuose įdiegta operacinė sistema „Google Android“, slapta fiksuoja informaciją apie naudotojo buvimo vietą, privertė susirūpinti asmens duomenų saugumu internete. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas savaitraščio „Ekonomika.lt“ vaizdo konferencijoje teigė, kad „Apple“ ir „Google“ galėjo pažeisti Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) įstatymus.

Dėl kasmet įvykdomų kompiuterinių nusikaltimų, viso pasaulio kompanijos praranda 1 trilijoną dolerių. Kasmet viso pasaulio kompanijos patiria apie 1 trilijoną dolerių nuostolių dėl nusikaltimų elektroninėje sferoje, susijusių su slaptos informacijos nutekėjimu bei išlaidomis patirtos žalos likvidavimui, rašo „MarketWatch“, cituodamas stambaus antivirusinių programų gamintojo „McAfee“ žodžius. Kompanijos dažnai nesiryžta tirti kompiuterinių įsilaužimų, nes bijo viešumo ir išlaidų tyrimui.

Libano karinis teismas mirties bausme nuteisė vyrą, kuris buvo pripažintas kaltu šnipinėjęs Izraelio žvalgybos tarnybai „Mossad“, informuoja „Press TV“. Libano pilietis Aminas Ibrahimas al Baba (Amin Ibrahim al-Baba) buvo pripažintas kaltu teikęs „Mossad“ informaciją, padėjusią Izraeliui 2006 metais atakuoti Libaną. 44 metų vyras buvo sulaikytas 2006 metų balandį, kai Beirutas pradėjo vykdyti didelio masto operaciją, skirtą likviduoti Izraeliui šnipinėjusius asmenis.

Šnipinėjimu Centrinės žvalgybos valdybai (CŽV) apkaltintas somalietis buvo sušaudytas Somalio sostinėje Mogadiše, pranešė BBC. 44 metų Ahmed Ali Husseinas taip pat buvo kaltinamas priklausymu sektai, kuri priešiška islamistų grupuotei „Al-Shabab“, valdančiai pietinę ir centrinę Somalio dalį. „Al-Shabab“ teisėjas pareiškė, kad A. Ali Husseinas prieš 16 mėnesių prisipažino padėjęs CŽV.

Šveicarijos teisingumo ministerija tiria informaciją, kad JAV ambasada Ženevoje vykdė neteisėtą šnipinėjimą Šveicarijos teritorijoje. 2007 metais JAV paprašė Ženevos leidimo tam tikruose šalies teritorijoje esančiuose pastatuose saugumo sumetimais vykdyti stebėjimo ir sekimo veiklą. Tuomet Šveicarija atsisakė patenkinti Vašingtono prašymą dėl „teisinio pagrindo ir dvišalių susitarimų šioje srityje trūkumo“, teigiama teisingumo ministerijos pareiškime.

Rusijos federalinio saugumo tarnyba skelbia sulaikiusi Rusijos kariškį ir jo motiną, kurie įtariami šnipinėję Gruzijai, informuoja „RIA Novosti“. Šnipinėjimu įtariamas kariškis Deividas Alijevas ir jo motina Irina.

Irane sulaikyta 55 metų amerikietė, įtariama šnipinėjimu. Tai ketvirtadienį pranešė valstybinis dienraštis „Iran Farsi“. Per beveik dvejus metus Irane dėl šios priežasties iš viso buvo sulaikyti keturi JAV piliečiai. Pasak laikraščio, sulaikymo momentu moteris turėjo šnipinėjimo įrangos. Ji teigė be vizos atvykusi į Iraną iš kaimyninės Armėnijos. Nepranešama, kada ji buvo sulaikyta, tik buvo nurodyta, kad tai įvyko prie sienos esančiame Nordūzo mieste.

Prancūzija, anot „Wikileaks“, yra šalis, labiausiai šnipinėjanti savo Europos partnerių pramonės įmones. Vokietijoje prancūzų vykdomas pramonės šnipinėjimas padaro netgi daugiau žalos nei kinų ar rusų, rašo Norvegijos laikraštis „Aftenposten“, remdamasis JAV ambasados Berlyne diplomatinio susirašinėjimo medžiaga. „Prancūzija yra blogio karalija, kai kalbama apie technologijų vagystes ir Vokietija tai žino“, - laikraštis cituoja vokiečių koncerno „OHB Technology“ vadovą Berrį Smutnį.

Irane pakartas šnipinėjimu Izraelio slaptosioms tarnyboms apkaltintas vyras, informuoja BBC. Irano pilietis Ali Akbaras Siadatas buvo pakartas prie Teherano Evino kalėjimo. Irano šaltinis skelbia, kad vyras kelerius metus bendradarbiavo su Izraelio šnipinėjimo agentūra „Mossad“ ir teikė Izraeliui informaciją apie Irano karinę veiklą. Vyras buvo sulaikytas 2008 metais, kai kartu su žmona norėjo palikti Iraną.

Pavydūs sutuoktiniai, konkurentai versle, politiniai oponentai ar šiaip liguistai smalsūs žmonės be jokių problemų gali kaišioti nosis į vieni kitų reikalus. Tam reikalingos sekimo įrangos Lietuvoje įsigyti labai paprasta. Nes ją įvežti ir įsigyti leidžiama, nevalia tik naudoti. Štai ir Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo sekretorės kabinete lapkričio 25–ąją rastas pasiklausymo aparačiukas, vadinamoji blakė. Mažeikių rajono teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Šiaulietis seklys nė iš tolo nepanašus į seklį iš knygų, kuriose jis – skrybėlėtas akiniuotis su pypke burnoje ir padidinamuoju stiklu rankoje. Bet jo nuotraukos prie šio interviu nėra. Keletą mėnesių veikiančio privačių detektyvų biuro vadovas Aurimas Timofejavas dėl darbo specifikos paprašė jos nespausdinti. Į labiausiai rūpimą klausimą, jis atsako: tai – legalu. Ir patikina, kad žmonių jie neseka, bet renka informaciją.

Šiuose akiniuose nuo saulės įmontuota vaizdo kamera nepastebimai filmuoja viską, ką matote, ir įrašinėja į vidinę 4 GB talpos atmintį. 736x480 taškų raiškos vaizdo įrašai, filmuojami 25 kadrų per sekundę sparta, įrašomi AVI formatu, o į kompiuterį juos galima persikelti per USB jungtį.

Didžiosios Britanijos parlamentaro padėjėja, sulaikyta dėl kaltinimų šnipinėjimu Rusijai, buvo paleista už užstatą, pranešė BBC. 25 metų Katia Zatuliveter, dirbusi liberalų demokratų parlamentaro Mike'o Hancocko padėjėja, buvo sulaikyta gruodžio 2 dieną. Buvo teigiama, kad jos veiksmai „yra nepalankūs nacionaliniam saugumui“. Elektroniniame laiške, išsiųstame BBC iš imigracijos centro, kur ji yra laikoma, K. Zatuliveter teigė priešinsis bandymams ją deportuoti.

Buvusio CŽV agento sūnus išdavė tėvą, šnipinėjantį Rusijos naudai, praneša Lifenews.ru. Įkalintas 23-iems metams buvęs CŽV tarnautojas Haroldas Nicolsonas, kaltinamas šnipinėjimu Rusijos naudai, pripažino, kad kontaktavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis net būdamas kalėjime. Visą darbą jis vykdė nuo 2006 iki 2008 metų savo sūnaus 24-mečio Natanielio Nicolsono pagalba. Sūnus neva ne vieną kartą perdavinėjo informaciją įvairiose šalyse.

Didžiojoje Britanijoje sulaikyta šnipinėjimu įtariama Rusijos pilietė Jekaterina Zatuliveter, šalies parlamento deputato padėjėja, apskundė valdžios sprendimą ją deportuoti. Tai sekmadienį pranešė televizijos kanalas „Sky News“, remdamasis Liberalų demokratų partijai atstovaujančiu parlamentaru Mike Hancocku, pas kurį dirbo rusė. „Ji nėra Rusijos šnipė, – sakė M. Hancockas. – Aš nieko nežinau apie šnipinėjimą, bet jau išduotas orderis jai deportuoti.

Prieš dešimt metų, imdamas interviu iš pabėgusio į Vakarus sovietinio žvalgo Viktoro Suvorovo, knygų „Ledlaužis“, „Akvariumas“, „Diena M“ autoriaus, klausiau, ar ir kuo Lietuva domina Rusijos žvalgybos tarnybas, mirties bausme nuteistas rašytojas nedvejodamas atsakė: „Žinoma, domina.

Vasarą kilusį skandalą dėl JAV sulaikytų šnipų iš Rusijos sukėlė Rusijos žvalgybos pareigūno išdavystė, ketvirtadienį skelbia „Kommersant“. Skandalas kilo birželio pabaigoje, kai Amerikoje buvo sulaikyta 10 įtariamųjų šnipinėjimu. Šnipai buvo paleisti į laisvę JAV ir Rusijai pasiekus apsikeitimo šnipais susitarimą.

Pirma Norvegija ir Danija, o dabar – ir Švedija. Visų šių šalių valdžios atstovai kaltina Jungtines Valstijas jų šalyse jau dešimtmetį neteisėtai sekant jų piliečius. Slapta programa Paaiškėjo, kad JAV ambasados Stokholme įgalioti asmenys sekė ir kaupė duomenis apie bent menkiausią įtarimą sukėlusius asmenis nuo 2000–ųjų. Kokiu mastu vyko sekimas, kol kas nenustatyta.

Buvęs CŽV agentas, šiuo metu atliekantis 23 metų laisvės atėmimo bausmę Amerikoje dėl šnipinėjimo Rusijai, prisipažino, kad ir būdamas už grotų palaikė ryšius su Maskva, informuoja „RIA Novosti“. Haroldas Nicolsonas CŽV dirbo 16 metų, kol 1997 metais buvo sulaikytas dėl CŽV darbuotojų duomenų bazės perdavimo Rusijos žvalgybos tarnyboms. Kalintis šnipas BBC sakė, kad būdamas už grotų jis bandė susisiekti su Rusijos pareigūnais per kitus kalinius.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy asmeniškai atsakingas už žurnalistų šnipinėjimą, skelbia „The Independent“, remdamasis Prancūzijos šaltiniu „Le Canard Enchaine“. Skelbiama, kad buvo šnipinėti korespondentai, kurie atliko su Prancūzijos prezidentu susijusius žurnalistinius tyrimus. Kai tik N. Sarkozy pamatydavo straipsnį apie save arba savo aplinkos žmones, jis duodavo nurodymus Prancūzijos vidaus saugumo tarnybos darbuotojams sekti straipsnio autorių.

Somalio islamo grupė Al Shebab įvykdė egzekuciją dviem merginoms, apkaltintoms šnipinėjimu Somalio vyriausybei ir Etiopijai. Ekzekucija buvo įvykdyta atviroje Beledweyne miesto vietoje. Šimtai žmonių susirinko stebėti jų sušaudymo, pranešė RBC radio. Šeichas Yusufas Ali Ugaasas, Shebab Hiiran regioninės administracijos vadovas kalbėjo nuo scenos ir paaiškino miniai, kad moterys yra kaltinamos šnipinėjimu Somalio vyriausybės pajėgoms ir Etiopijos kariuomenei.

Penki žmonės, sulaikyti Irane pagal kaltinimą šnipinėjimu užsienio valstybių naudai, bus teisiami. Tai ketvirtadienį pranešė Teherano generalinis prokuroras Abbasas Jafariis Dolatabadis. „Jau netrukus jų bylos bus perduotos teismui“, – sakė jis.

Sirijos vadovybė apkaltino 19 metų mokinę Tal al-Mallohi šnipinėjimu JAV naudai. Jų duomenimis, al-Mallohi perdavinėjo slaptą informaciją apie Sirijos ambasadą Egipte darbuotojams iš Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados, praneša Agence France-Presse. Jos veiksmai, kaip manoma Damaske, turėjo įtakos Sirijos specialiųjų tarnybų biuro, kuris įsikūręs Kaire, užpuolimui. Dėl šio užpuolimo nukentėjo vienas iš Sirijos pareigūnų. Al-Mallohi gavo atlygį už suteiktas paslaugas.

Šiaurės Osetijos aukščiausiasis teismas nuteisė 10 metų kalėti Rusijos pilietį Eduardą Gobozovą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Gruzijos naudai. Tai penktadienį pranešė RF generalinė prokuratūra. E. Gobozovas buvo Pietų Osetijos gynybos ministerijos skyriaus viršininkas.

JAV tyrėjai, siekdami identifikuoti šalyje veikiančius užsienio valstybių šnipus, Teksase sulaikė gražuolę iš Rusijos Anną Fermanovą. 24 metų netoli Dalaso gyvenanti mergina, kuri yra gimusi Latvijoje, buvo sulaikyta, kai į Rusiją bandė nugabenti prie šautuvo tvirtinamus naktinio matymo prietaisus ir kitus draudžiamus daiktus. Šie daiktai iš merginos buvo konfiskuoti, kai ji kiek anksčiau šiais metais mėgino įsėsti į lėktuvą, skrendantį į Maskvą.

Filmų  „Grobuonis“ ir „Kietas riešutėlis“ režisierius Johnas McTiernanas  teisme prisipažino apgavęs FTB agentus ir melavęs teismui. Jis buvo apkaltintas neteisėtu daugelio kino industrijos atstovų klausymusi ir sekimu. 2002 metais kurdamas filmą „Rolerbolas“ J. McTiernanas naudojosi seklio paslaugomis, norėdamas pasiklausyti filmo prodiuserio pokalbių. Už melavimą teisme režisierius gali už grotų praleisti iki metų. Jo bylos nuosprendis bus paskelbtas rudenį.

Iš JAV deportuota Anna Chapman, kuri yra įtariama šnipinėjimu Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai, iš Rusijos veikiausiai keliaus į Didžiąją Britaniją, nes turi ir šios šalies pilietybę. Tuo tarpu dar viena per šnipų mainus iš JAV į Rusiją deportuota šnipė Vickyu Pelaez rengiasi gržįti į savo gimtinę Peru.

JAV deportavo 10 asmenų, kaltinamų šnipinėjimu. Šis žingsnis yra susitarimo dėl apsikeitimo šnipais dalis. Penkios moterys bei tiek pat vyrų išskraidinti iš Niujorko. Manoma, kad atsakydama į tokį žingsnį Rusija paleis 4 asmenis, šioje šalyje apkaltintus šnipinėjimu Amerikai. Pranešama, kad JAV generalinio prokuroro specialaus leidimo visiems deportuotiems šnipams nebus leista grįžti į JAV.

Pasaulio žiniasklaida su užsidegimu aptarinėja Jungtinėse Valstijose įsiplieskusį Rusijos šnipų skandalą. Tarp daugybės versijų minima net tai, kad Maskva galėjusi pati išduoti savo agentus, nes šių išlaikymas jai per brangiai atsiėjo. Dingo už užstatą paleistas šnipas Dingo Kipre už užstatą paleistasis vienas iš 11 įtariamųjų, kurie kaltinami JAV šnipinėję Rusijai, informuoja BBC.