skurdas

Kristina Gabriūnienė – 38-erių metų vieniša trijų vaikų mama išgyvena, švelniai tariant, sunkų laikotarpį. Neseniai jai nustatė skydliaukės vėžį, moteriai tirpsta rankos ir be proto skauda nugarą, ji negali dirbti, o gyventi visiškai nebeliko iš ko – iš mažučių pašalpų ir alimentų už vaikus atskaičiavus buto nuomos ir komunalinius mokesčius šeimai kasmet lieka 50-60 eurų. Tėvai nesirūpina vaikais „Viena auginu tris vaikus. Vyriausiajam dabar trylika, dukrai – 9, o mažajam – 3,5 metų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Remigijus Baniulis įvardija dvi pražūtingų gaisrų priežastis - tai skurdas ir alkoholis.

Šių metų vasarą organizacija Špikis organizavo mėnesį trukusią kelionę dviračiais per Kirgiziją. Tęsiame informacinių filmukų ciklą apie šią kelionę. Šį kartą kelionės organizatorius bei iniciatorius Algirdas papasakos apie šalį per kurią keliavo. Kirgizija yra sąlyginai nedidelė centrinės Azijos valstybė, pagal savo plotą beveik 3 kartus didesnė už Lietuvą, o pagal gyventojų skaičių – 2 kartus.

Artėjant Seimo rinkimams šiemet vėl aktyviau bus aptariamos skurdo ir pajamų nelygybės problemos bei bus siūlomos priemonės joms spręsti. Progresiniai mokesčiai, didesnis minimalus atlyginimas, didesnės socialinės išmokos. Deja, statistika ir patirtis rodo, kad materialinis skurdas Lietuvoje yra daug mažesnis nei idėjinis.   XIX amžiaus pabaigoje penki iš šešių pasaulio gyventojų gyveno skurde. Materialinis nepriteklius, badas ir skurdas tūkstantmečius buvo natūrali žmonijos būsena.

Mano dukros gyvenimas ritasi žemyn: Asta valkatauja, eina per vyrus ir jai nė motais visi motinos pamokymai. Taip sako Vitalija, kartu su vyru, Asta, jos dviem mergaitėms ir kita dukra gyvenanti 18 kv. bute. Vitalija sako išgyvenanti košmarą. „Sunku su ja, ir dar kaip sunku. Sunkiausia, kad ji geria, nežiūri vaikų. Kiekvieną dieną geria alų, 7,5 proc.: su pusbroliu geria, ir taip kur nueina. Pas mane maža kvadratūra , o gyvename šešiese.

 Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovai kritikuoja Lietuvos sprendimą nuo gruodžio mažinti pabėgėliams skiriamas išmokas. Jie saka, kad tai apsunkins jų integraciją ir stums migrantus į skurdą. „Sprendimas mažinti paramą pabėgėliams mums kelią susirūpinimą, kadangi einama visai priešinga kryptimi, nei buvo rekomenduojama.

Jau visai arti šaltasis metų sezonas, kuris dažnai asocijuojasi ne tik su padidėjusiomis, bet ir su neplanuotomis finansinėmis išlaidomis. Tačiau paaiškėjo, jog kas antras tautietis, susidūręs su tokiomis aplinkybėmis – sunkiai išsiverstų nesiskolinęs. Tokią tendenciją atskleidė Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu atlikta „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Artimiausias dvi dienas daugelyje parduotuvių galėsime nupirkti maisto skurstančioms šeimoms. Maisto banko vykdoma akcija iš dosnių žmonių tikisi surinkti bet du šimtus tonų produktų, ir šiemet prašo ne tik makaronų ar kruopų, bet ir ko nors skaniau: vaisių konservų, riešutų, saldėsių. Savanoriai prie parduotuvių įėjimo dalina lapelius, kuriuose parašyta, ką būtų galima nupirkti ir paaukoti skurstantiems. Dosnių žmonių visoje Lietuvoje suskaičiuojama arti pusantro šimto tūkstančių.

 Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke susirinkę pasaulio lyderiai penktadienį priėmė naujas pasaulio plėtros gaires ateinantiems 15 metų, per kuriuos bus siekiama įveikti skurdą ir pagerinti gyvenimą.

Penktadienį Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė, kad kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurto ribos. Vis dėlto, padėtis Lietuvoje yra geresnė ne tik už Latvijos, bet ir už kelerius metus iš eilės geresnius ekonominius rodiklius demonstruojančios Estijos. Skurdo rizikos riba pernai buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 560 tūkst. asmenų, kurie sudarė 19,1 proc. visų šalies gyventojų - 1,5 procentinio punkto mažiau nei 2013 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuviai – žmonės kantrūs ir santūrūs. Pasirodo, vėluojančių atlyginimų tautiečiai laukia ne vieną ir ne du mėnesius, o kartais net daugiau kaip pusmetį. Ir tik trūkus kantrybei kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir skundžia darbdavius. Pastaroji vardija, kad daugiausia dėl vėluojančių atlgyninimų ginčų kyla statybos ir transporto bendrovėse, komunalinėse įmonėse. O savo sąžiningai uždirbtų pinigų vis laukiantys darbuotojai neretai įklimpsta ir į tūkstantines skolas.

 Pastaruoju metu dešimtadaliu padaugėjo besiskundžiančiųjų, kad jų finansinė padėtis ir šeimos ekonominė situacija eina vis prastyn. Tokius duomenis rodo neseni sociologų tyrimai. „Baltijos tyrimai“ apklausa atskleidė, kad į pesimistų stovyklą šiemet perėjo dešimtadalis visų lietuvių - kad ir Lietuvoje, ir jų šeimose ekonominiai reikalai palyginti su praėjusių metų geguže eina prastyn, šiandien mano beveik kas antras - tai yra 38 procentai gyventojų.

Žemiau skurdo ribos Rusijoje gyvenančiųjų skaičius išaugo 3,1 milijono per pirmąjį ketvirtį, kai šalies ekonomika svirduliuoja dėl rublio nuvertėjimo ir kylančios infliacijos, atskleidė ketvirtadienį Rusijos statistikai. Skurdžiai gyvenančiųjų Rusijoj skaičius pirmąjį ketvirtį pasiekė 22,9 milijonų, arba 15,9 proc. visų gyventojų. Tuo pačiu laikotarpiu pernai žemiau skurdo ribos Rusijoje gyveno 19,8 mln. žmonių. Ši riba atitinka pajamas iki 9 662 rublių (157 eurų) per mėnesį.

Scarlett Johansson atskleidė paslaptį – kadaise jos šeima gyveno skurde. Dabar už vaidmenį jai siūlomų honorarų vertė – bent 20 milijonų dolerių. Tačiau anksčiau ji ir jos šeima pinigų nesukrapštydavo net maistui. „Gyvenome iš pašalpų. Valstybė mums teikė nemokamą maitinimą“, – savo patirtimi pasidalinusi aktorė ragino spręsti mažamečių alkio Amerikoje problemą. „Vaikų badas JAV – didžiulė, deja, dažnai nepaisoma problema.

Skurdžiausių pasaulio valstybių sąrašą kasmet sudaro tarptautinė finansų institucija Pasaulio bankas, esantis Vašingtone, JAV. Jis reitinguoja pasaulio šalis pagal BVP dalį tenkančią vienam gyventojui. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam gyventojui (Lietuvos statistikos 2013 metų duomenimis)  BVP dalis siekė 40,8 tūkst. litų (daugiau nei 12 tūkst. JAV dolerių), o skurdžiausioje Afrikos šalyje Malavyje BVP vienam gyventojui nesiekia nė 300 JAV dolerių.

„Mamyte, aš bijau sprogstančių bombų garsų. Gal mes galėtumėm gyventi ten, kur saugiau?“ Tokį klausimą ketverių metų Jamal uždavė savo mamai. Šeima nusprendė palikti Afganistaną ir persikelti į Iraną. Tai buvo 1985 m. Šiandien Jamal gyvena Sicilijoje, Italijoje. Kelias valandas trukusio interviu pabaigoje aš jo paklausiau: „Ar tu pagaliau laimingas?“ Jis atsakė: „Stangiuosi tokiu būti.“ Tačiau kelias nuo vaikiškos baimės iki pastangų galiausiai atrasti laimę nebuvo toks paprastas.

    Fotografas Kimas Jungas ilgą laiką šalinosi minties kam nors parodyti šias nuotraukas. Kadruose užfiksuotos akimirkos, kurias fotografuoti Šiaurės Korėjoje yra griežtai draudžiama. Mat tai demonstruoja šalies regiono nepriteklių ir kenkia jo įvaizdžiui, rašoma ebaumsworld.com.     Darbo diena be elektros energijos išties nelengva. Todėl šiaurės korėjiečiams griežtai draudžiama fotografuoti prieš monitorių.

Prieš Kalėdas maisto paketus gauti įpratę skurstantys gyventojai atakuoja jų dalytojus dėl vėluojančios paramos. Ją administruojanti agentūra tikina, kad šventinis nepasiturinčiųjų stalas bus gausesnis. Jei skurstančiųjų nepasieks maisto paketai, jie galės krimsti lietuviškas morkas ir kopūstus, kurie maišais dalijami nuo lapkričio. Nemažai iš skurdo spąstų ištrūkti negalinčių gyventojų norėtų dirbti ir užsidirbti oriam pragyvenimui, o ne prašyti pašalpų ar laukti maisto paketų.

Anglija.lt jau yra rašiusi, kad mirti Didžiojoje Britanijoje tampa vis brangiau. Tačiau dabar skelbiama, kad palaidoti artimąjį JK tapo taip brangu, kad kai kurie žmones artimuosius laidoja ... sode prie namų. Kaip skelbia šalies spauda, Britanijoje gyvena daugiau nei 110 tūkst. žmonių, kurie turi skolų po artimojo laidotuvių, antradienį pareiškė leiboristė parlamento narė Emma Lewell-Buck.

Ištyrus, dėl ko labiausiai baiminasi Baltijos šalių gyventojai, paaiškėjo, kad lietuviai, latviai ir estai labiau bijo netekti savo būsto ar darbo nei nukentėti nuo smurto. 47 proc. Estijos, 55 proc. Lietuvos ir 60 proc. Latvijos gyventojų atsakė bijantys prarasti savo darbą ir nesusirasti kito, 62 proc. estų, 69 proc. lietuvių ir 71 proc. latvių nerimauja, jog senatvėje neturės užtektinai pajamų pragyventi.

Lapkričio 28 dieną LNK televizija ir „Maisto bankas“ kvies žmones pasidalinti gerumu su skurstančiomis šeimomis, kurių Lietuvoje – kas penkta. Prie iniciatyvos prisijungusi populiari dainininkė ir „Lietuvos balso“ mokytoja Katažina Zvonkuvienė pabandė savo kailiu patirti vienos tokių šeimų kasdienybę. Atlikėja neslepia: ją ištiko šokas, kai reikėjo šeimai nupirkti maisto savaitei už 60 litų. Jonavoje gyvenančios 26-erių Viktorijos Pavinkšnytės likimas neglostė.

Beveik trečdalis - 30,8 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo antradienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2011-aisiais, pernai jų dalis sumažėjo 2,6 punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (48 proc.), Rumunijoje (40,4 proc.), Graikijoje (35,7 proc.), Latvijoje (35,1 proc.) ir Vengrijoje (33,5 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 23,5 proc., o vidutiniškai ES - 24,5 proc.

Naujausia UNICEF ataskaita rodo, kad 2,6 milijono vaikų nukrito žemiau skurdo ribos labiausiai pasiturinčiose pasaulio šalyse nuo 2008 metų, taigi, iš viso išsivysčiusiame pasaulyje šiuo metu žemiau skurdo ribos gyvena apie 76,5 milijono vaikų.

 Vitalija Jalianiauskienė Skurstančiųjų ratas darosi vis platesnis, problemos – aštresnės, galimybių išsikapstyti iš skurdo liūno – vis mažiau. Vis garsiau kalbama apie šalyje augančio skurdo mastą ir būtinybę kuo skubiau imtis veiksmingų priemonių jam mažinti. Sočiai gyvenantys ir įsivaizduojantys, kad skurdo paliesti yra tik ranką išmaldai tiesiantys ar konteineriuose besirausiantys benamiai, labai klysta.

Pagal apibrėžtį, skurdas yra būklė, kai trūksta materialinių, socialinių ir kultūrinių išteklių net mažiausiam visuomenei priimtam gyvenimo lygiui laiduoti. Jam matuoti nėra vieno rodiklio, nes būklė yra kompleksinė – priklauso nuo pajamų, išlaidų, pragyvenimo kaštų, paslaugų prieinamumo ir kt.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ ir Europos skurdo mažinimo tinklo (European Anti Poverty Network) surengtoje konferencijoje „Telkiamės skurdo mažinti“, kuria siekiama sutelkti visuomenę skurdo ir socialinės atskirties mažinimui šalyje. „Lietuvoje kas penktas žmogus sunkiai suduria galą su galu. Tai yra visos valstybės žaizda ir pareiga padėti žmogui. Kovai su skurdu reikia telktis visiems.

Vieni efektyviausių skurdo mažinimo būdų yra naujos investicijos ir naujų darbo vietų kūrimas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas naujiems verslams remti ir skatinti, gyventojų pajamoms didinti. Tai Lietuvos Respublikos Prezidentūroje atidarydama tarptautinę konferenciją socialinės atskirties mažinimo tema „Telkiamės skurdo mažinti“ pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

 Amerikiečių futuristas, mąstytojas Žakas Fresko gimė 1916 metais. Šiuo metu jam 98. Jis yra savamokslis mokslininkas, pramonės dizaineris, inžinierius, išradėjas. Save vadina socialiniu inžinieriumi. Futuristas daugiau nei 40 metų svarsto, kaip moksliniais būdais galima būtų panaikinti skurdą, karus, korupciją, aplinkos taršą. Ką jis sugalvojo? „Įsivaizduokime. Atrandame labai panašią planetą į Žemę. Pavadinkime ją Afrodite. Joje klesti nežemiška gyvybė.

Šiaip nesu linkęs diskutuoti su žmonėmis, kurie nemoka klausyti, nekalba argumentais ar tiesiog nemąsto adekvačiai. Tačiau žiniasklaida yra toks dalykas, kur reikia būti tiksliems ir nuosekliems. Nes bet kokia nepaneigta informacija, ištraukta po keleto metų gali būti cituojama kaip tikra šventa tiesa, kurios oponentas nepaneigė, nes jam tiesiog pritrūko argumentų.

Lietuvos rusų situacija kitokia nei Latvijoje ir Estijoje, komentuodama Rusijos pareiškimą dėl Baltijos valstybėse esą pažeidžiamų rusakalbių teisių sako Lietuvos rusų sąjungos atstovė parlamente Larisa Dmitrijeva. „Situacija, kuri yra Estijoje ir Latvijoje, yra visiškai kitokia. Mes nuo pat pradžių pasirinkome savo galimybę ir tapome Lietuvos piliečiais, ir nuo to prasidėjo visa mūsų istorija.

Sonia ir Anita – dvi seserys gyvenančios Indijoje. Deja, ir viena, ir kita gimė visiškai aklos. Mergaitėms, visą gyvenimą praleidusioms tamsoje, akių operacija – per didelė prabanga. Jų motinai, per valandą uždirbančiai vos po 17 centų, 300 JAV dolerių suma yra niekaip neįkandama, rašoma huffingtonpost.com. Šią graudžią istoriją išgirdusių geradarių dėka, mergaitės vis tik gavo neįkainojamą dovaną.

 Vaidotas Ilgius, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas, LR liberalų sąjūdžio Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Statistikos departamentas neseniai skelbė – mūsų šalyje skursta ir paramos prašo kas penkta šeima. Šis skaičius, deja, nesikeičia jau keletą metų. Valdžios vykdomos socialinės reformos negelbsti, skurdo neįveikia ir Europos Sąjungos parama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė priminė, kad veiksmingiausias skurdo lygio mažinimo būdas yra realių gyventojų pajamų augimas.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 610 tūkst. asmenų, kurie sudarė 20,6 proc. visų šalies gyventojų - 2 procentiniais punktais daugiau nei 2012 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 811 litų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1703 litai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Margarita Pūdžiuvienė Prieš pradėdamas pasakojimą Vitalijus (vardas pakeistas) suglaustus delnus suspaudžia keliais. Jaudinasi. Nors vaikinas atrodo tvarkingai, nuo jo sklinda suplėkusių, neplautų drabužių kvapas. Užbėgdamas man už akių jis paaiškina, kad drabužiai prisigėrę landynės, kurioje jis gyvena, „aromatų“. Greta sėdinti jo mergina padrąsinančiai žvilgteli į jį, kad jis tęstų pasakojimą.

Mūsų pasaulis toks didelis, kad daugumai sunku suvokti, kaip iš tiesų jis atrodo. Visoje planetoje gyvena apie 7 milijardai žmonių, tad peržvelgę bet kokią statistiką, tiesiog pasimetame skaičiuose. Įsivaizduokime, kad pasaulyje gyvena tik 100 žmonių. Kaip tuomet atrodytų mūsų planeta vertinant ją iš įvairiausių pozicijų? Kiekviename žemyne gyventų: 11 žmonių Europoje, 5 – Šiaurės Amerikoje, 9 – Pietų Amerikoje, 15 – Afrikoje, 60 – Azijoje.

Pasak Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS), naujasis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, pateiktas institucijų ir visuomenės derinimui, nesprendžia esminių valstybės tarnybos problemų. Socdemų stumiamas projektas iki 7 kartų padidintų atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių pareigūnų, sukurtų naują vadovų elito kastą ir eliminuotų socialinio dialogo galimybes.

Dainininko Deivio Norvilo žmona Renata Voitechovskaja-Norvilė džiaugiasi, kad augindama du vaikus, turėdama mylimą ir mylinti vyrą, užsiimdama širdžiai miela veikla gyvena visavertį gyvenimą. „Ne turtuose laimė“, – TV3 laidos „Tobula moteris“ vedėjai Ingai Norkutei-Žvinienei šį šeštadienį 9.00 val. įrodinės Renata. Keletą metų Renata buvo galybės grožio konkursų dalyvė.

Tai, kad Lietuvoje kartais dedasi keisti dalykai – nieko nebestebina. Nenuostabu ir tai, jog kartais bandoma geras iniciatyvas apversti aukštyn kojomis bei sumaišyti su žemėmis. Pats būdamas mokslininku visą laiką stengiuosi ieškoti gėrio ir pozityvių dalykų, todėl man nesuprantama, kodėl kartais tam tikri asmenys, kurie turėtų būti suinteresuoti sklandžiu ir efektyviu renovacijos procesu – bando jį diskredituoti.

Žinių radijas Nors skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje mažėja, tai vyksta iškeliaujančiųjų laimės ieškoti į užsienį sąskaita. Kalbos, kad skurstantieji patys kalti, nes yra tinginiai ir tik laukia pašalpų, piktina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovę Skirmą Kondratą. „Aš tiek pat dykaduonių matau tarp pasiturinčių žmonių, jau nekalbant apie įvairius tinginius ar sergančius priklausomybės ligomis. Tik jie turi kitas galimybes su tuo susidoroti.

Valstybės kontrolės atlikto audito metu paaiškėjo, kad žemės ūkio subjektai, mokesčių sistemoje dalyvaujantys nuo 2009 m., nors ir gaudami lengvatas, sukčiauja. „Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo išviešinta ir taip vieša paslaptis, kad yra tam tikri piktnaudžiavimai“, - sakė Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Nuostoliai – dideli D. Arlausko nuomone, tai, kad skirtingoms institucijoms yra pateikiama skirtinga informacija, yra tolygu kriminalui.

Žurnalo „Forbes“ neseniai paskelbtame turtingiausių pasaulio žmonių sąraše – net 122 milijardieriai iš Kinijos. Daugiau milijardierių turi tik JAV. Tačiau nepaisant gausaus būrio turtuolių, net 13 proc. kinų gyvena už mažiau nei 1,25 dolerio per dieną (apie 3,15 Lt). Praraja tarp turto ir skurdo Kinijoje – stulbinanti. Svetainė Businessinsider.com atrinko 22 „Reuters“ fotografo Kim Kyung-Hoono nuotraukas, kuriose kontrastingos turčių ir skurdžių gyvenimo akimirkos atsiduria viena šalia kitos.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia nematanti, iš ko būtų galima grąžinti per krizę sumažintas pensijas. Tokius valdžios pažadus ji vadina ciniškais, o priimtus sprendimus – žmonių varymu į vienodą skurdą. „Man atrodo ciniškas toks [pažadų] dalinimas. Pirmiausiai norėčiau išgirsti, iš kur bus paimti pinigai ir kada vis dėlto Vyriausybė [...] prisimins, kad šitoje šalyje žmonės net su magistro laipsniais gali gauti apie 1200 litų.

Kalbant apie nelygybę galima įžvelgti skaudų paradoksą – turtingiausi 85 planetos žmonės turi tiek pat turto kaip pusė pasaulio populiacijos – 3,5 mlrd. pačių skurdžiausiųjų planetos žmonių, pastebi naujienų portalas cnbc.com. Remiantis pranešimu, per pastaruosius metus 210 planetos žmonių tapo milijardieriais ir padidino turtuolių ratą iki 1 tūkst. 426 asmenų. Iš viso bendra jų turto vertė siekia 5,4 trln. JAV dolerių.  Pastebima, kad patys turtingiausieji sudaro tik 1 proc.

Dabartinės Didžiosios Britanijos valdžios vykdomos socialinės rūpybos sistemos reformos stumia šalies gyventojus į „priverstinį skurdą“, nes, jų teigimu, vis labiau grįžtama atgal prie karalienės Viktorijos laikais buvusių vadinamųjų „Skurdžiųjų įstatymų“, kurių pagrindu vėliau buvo sukurta šiuolaikinė socialinės rūpybos sistema, rašo dienraštis „The Huffington Post“. „Esame padėtyje, kuomet daug žmonių artėja prie priverstinio skurdo, o tai yra gana toli nuo optimizmo, kuris padėjo 1912 metais ...

Kinija yra daugiausiai gyventojų (1,25 milijardo) pasaulyje turinti valstybė ir viena galingiausių ekonomikų. Tačiau ji turi paslapčių, kurias labai nori ir stengiasi nuslėpti nuo viso likusio pasaulio. Chacha.com nori pasidalinti keliomis iš jų. Skurdas Nepaisant to, kad JAV iš Kinijos skolinasi didžiules pinigų sumas, didelė Kinijos populiacijos dalis vis dar gyvena skurde. Apytiksliai 100 milijonų žmonių kiekvieną dieną gyvena už mažiau nei dolerį, t.y. už mažiau nei 365 dolerius per metus.

Vida Tavorienė Remdamiesi augančios ekonomikos rodikliais, ekspertai kalba apie gerėjantį gyvenimą ir didėjančius atlyginimus. Vadinasi, ir šiųmetinės šventės turėtų būti sotesnės. Tačiau šventinio spindesio daugiau didžiuosiuose miestuose, o iš kaimo nesitraukia skurdas. Turtingesnes vaišes galės suruošti politikai, valdininkai, kurių atlyginimai jau įveikė krizę, o pensininkai, kultūros darbuotojai, policininkai ir daug kitų pareigūnų bei specialistų turės taupyti.

Rytoj startuoja lietuvių ekspedicijos „Septynios Afrikos“,per kurią keliautojai aplankys septynias skurdžiausias Juodosios Afrikos šalis. „Pasiruošiamieji darbai vyksta sklandžiai. Nuotaikos geros. Baigiame susidėlioti kelionės maršrutą, nes norime aplankyti tas vietas, kurios nėra turistų lankomos ir mėgstamos. Norime pamatyti daugiau egzotikos“, – apie būsimą kelionę į Afriką pasakojo Vilniaus universiteto dėstytojas, poliglotas, filosofijos mokslų daktaras Gediminas Degėsys.