skolų krizė

Pirmadienį aukso kaina išaugo 1 proc. po to, kai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pažadėjo atskleisti naujas priemones, padėsiančias išspręsti euro zonos skolų krizę. Praėjusią savaitę aukso kaina išaugo 0,9 proc., o prieš tai keturias savaites iš eilės ji krito. Pirmadienį auksas pabrango beveik 1 proc. - iki 1 tūkst. 653,64 JAV dolerio už unciją. Sidabro kaina padidėjo 2,5 proc., iki 31,93 JAV dolerio.

Su bankrotu kovojanti Graikija neketina rengti referendumo dėl euro. Tai pareiškė vyriausybės atstovas, paneigdamas atitinkamus žiniasklaidos pranešimus. Dienraštis „Kathimerini“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, prieš tai pranešė, kad ministras pirmininkas Giorgos Papandreou svarsto galimybę inicijuoti referendumą, kuriame gyventojai būtų paprašyti atsakyti į klausimą, ar šalis turėtų pasitraukti iš euro zonos, ar mėginti savo skolų krizę įveikti neatsisakydama bendrosios Europos valiutos.

Nenumatytiems atvejams, kurių ekonomistai negali prognozuoti, kiekviena valstybė turi būti pasirengusi. Pasigirstant vis daugiau nuogąstavimų apie galimą naują finansų krizės bangą ,,Danske Bank” analitikai sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau naujos krizės neprognozuoja. Apie tai, kokioje padėtyje gali atsidurti pasaulio ir Lietuvos ekonomika, kalbėjomės su banko analitike Violeta Klyviene.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis (Jacek Rostowski) įspėja dėl euro zonos žlugimo, jei Europos šalių politiniai lyderiai nesiims ryžtingų veiksmų euro krizei įveikti, praneša agentūra AFP.

Azijos akcijų rinka pirmadienį prekybą baigė smukimu, tam daugiausia įtakos turėjo neslūgstantis susirūpinimas dėl JAV ekonomikos augimo sulėtėjimo ir galimo skolų krizės plitimo Europoje. Honkongo akcijų indeksas „Hang Seng“ sumažėjo 0,93 proc., iki 19219,65 punkto. Pagrindinis Šanchajaus akcijų biržos indeksas pirmadienį nusmuko 0,49 proc., iki 2521,89 punkto, Tokijo akcijų biržos pagrindinis indeksas „Nikkei“ neteko 0,1 proc. ir siekė 8710,49 punkto.

Jokiai euro zonos valstybei narei nebus leista pasitraukti iš vieningosios valiutos sąjungos, teigė Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos narys Yvesas Merschas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Kinijos žiniasklaidoje pasirodžiusiame interviu Y. Merschas yra pasakęs, kad bet kokiai euro zonos valstybei pasitraukti iš bendros valiutos bloko, neturint jokios kitos veikiančios valiutos, kuria būtų galima pasikliauti, būtų nerealu ir tai prilygtų finansinei savižudybei.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį priėmė Federalinio atsargų banko vadovą Beną Bernanke. Jie kalbėjosi apie JAV ekonomiką ištikusius sunkumus bei skolų krizės užkrato pavojų Europoje, pranešė Baltieji rūmai. Taip pat buvo aptariamos ekonomikos atsigavimo perspektyvos, darbo rinkos stimuliavimo priemonės bei būtinybė mažinti biudžeto deficitą. Trečiajame B. Obamos ir B. Bernanke susitikime šiais metais dalyvavo ir finansų sekretorius Timothy Geithneris.

Stambiausių euro zonos šalių lyderiai penktadienį rengia susitikimą, nes aiškėja, kad Europos skolų krizė tampa nebekontroliuojama, o atsigavimas Jungtinėse Valstijose stringa. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) bei Ispanijos ministru pirmininku Chosė Luisu Rodrigesu Sapateru (Jose Luis Rodr7guez Zapatero) aptars situaciją finansų rinkose.

Aukščiausi Europos Sąjungos vadovai pirmadienio rytą susitiko Briuselyje apsvarstyti augančios euro zonos skolų krizės. Baiminamasi, kad Italija gali būti kita šalis, kuriai prireiks ES finansinės pagalbos. ES vadovai susitikime  ketina aptarti savo pozicijas dėl antrojo Graikijos gelbėjimo paketo suteikimo. Italija  euro zonoje turi trečiąją pagal dydį ekonomiką bei antrą po Graikijos didžiausią skolų rodiklį lyginant su ekonomikos dydžiu.

Europos skolų krizė kilo dėl netinkamo valstybės finansų valdymo ir neatskleidžia bendros valiutos sistemos silpnumo, teigia Prancūzijos ministras pirmininkas Francoisas Fillonas. Jis taip pat kreipėsi į Japonijos bendroves ir investuotojus, kviesdamas neatsisakyti euro. Tačiau valstybės pareigūnas sutiko, kad valiutos kintamumas gali turėti neigiamos įtakos gamyklų produkcijos apimtims ir verslo investicijoms.

Ekonominiam atsigavimui įgavus pagreitį, Didysis dvidešimtukas (G20) Europos skolų krizę siūlo spręsti nustatant deficito mažinimo tikslus ir pateikiant didesnius reikalavimus kapitalą įsigyjantiems bankams. Vakar, birželio 27 dieną, pateiktame pranešime grupės nariai nurodė, kad išsivysčiusios G-20 šalių ekonomikos sieks iki 2013 metų per pusę sumažinti biudžeto deficitą ir iki 2016 metų stabilizuoti savo skolų ir gamybos santykį.

Iš naujo atsiradus pranešimams, kad Graikija svarsto parduoti kai kurias salas ir tokiu būdų apmokėti skolas, didėja nerimas, kad per šiuos vasaros mėnesius euro zonos narė gali restruktūrizuoti savo skolas, skelbia CNBC. Kaip praneša Dow Jones, Graikijos pareigūnai paneigė, kad šalis planuoja parduoti kai kurias salas. Graikijos bankroto nerimo banga nusirito per rinkas ir ženkliai nusmukdė pasitikėjimą, kad ir kai kurios kitos euro zonos narės yra pajėgios sumokėti skolas.

Kipras, Danija ir Suomija pateko tarp valstybių, kurių biudžeto deficitas pernelyg didelis ir gali kelti pavojų Europos ekonomikai. Europos Komisija rekomenduoja įtraukti šias šalis į valstybių, kurių viešųjų finansų sistemos turi būti atidžiai stebimos, sąrašą. Stebimų valstybių sąraše, į jį įtraukus šias tris valstybes, bus beveik visos ES šalys, išskyrus Liuksemburgą. Tik jo biudžeto deficitas neviršija 3 % bendrojo vidaus produkto - ES limito.

Europos skolų krizė sukūrė paradoksalią situaciją. Prognozuojant euro ir net visos Europos Sąjungos krachą, kartu planuojama ir euro zonos plėtra. Atsirado galimybė šalims mažylėms Euro zonos finansų ministrai pritarė, kad Estija prisijungtų prie euro zonos 2011-ųjų pradžioje. Ar tai turėjo padidinti rinkų pasitikėjimą, esą su krize puikiai susitvarkiusios šalys tiki euro zonos ateitimi? Bent valiutų rinkoje euforijos tai nesukėlė.

Graikija jau pradeda vykdyti ekonomines reformas, kurios yra numatytos milžiniškoje pagalbos programoje, kuria siekiama išgelbėti šalį nuo bankroto, teigia Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Centrinio banko (ECB) atstovai. Atlikę pirminę apžiūrą institucijų, kurios dalyvauja gelbėjimo programoje, atstovų grupė teigė, kad vyriausybė tvirtai kontroliuoja išlaidas, o biudžeto deficitas gegužės pabaigoje buvo mažesnis nei tikėtasi.

Europos Sąjunga (ES) tvirtai paneigė Ispanijos dienraščio „El Economista“ pranešimą, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ES ir JAV ketina suteikti 250 mlrd. eurų kredito liniją Ispanijos vyriausybei, praneša naujienų agentūra Bloomberg. Pasak Europos Komisijos atstovo Amadeu'so Altafajo, tai yra tik gandai, neturintys jokio pagrindo ir patikino, kad joks panašus planas nėra rengiamas.

Paskutinėmis savaitėmis Ispanija stengėsi parodyti, kad gali sumažinti savo biudžeto deficitą ir išspręsti bankų sektoriaus problemas, tačiau „The Wall Street Journal“ informuoja, kad ši šalis galiausiai pripažino, jog jos bankai ir bedrovės susiduria su dideliais sunkumais, ieškodami kredito. Būtent todėl Ispanijos sostinė Madridas patiria itin didelį spaudimą įgyvendinti reikšmingus struktūrinius pakeitimus, kurie leistų atgauti investuotojų pasitikėjimą.

Europos taupymo priemonės tik pagilins euro zonos problemas, naujienų agentūrai CNBC teigė Amerikos investavimo ir įmonių finansų pertvarkymo paslaugų agentūros „WL Ross and Co“ vadovas Wilburas Rossas. Pasak W. Ross, vyriausybėms pasižadėjus sumažinti šalių biudžetų deficitus, politinės problemos Europoje tik prasidės. Manoma, kad ateinančios savaitės Europoje nebus ramios ir gali užklupti streikų, maištų ir kitų neramumų banga.

Sustiprėjus Europos finansinėms problemoms ir vyriausybėms jaučiant spaudimą sumažinti biudžeto deficitą, kuris galėtų vėl paskatinti ekonominį nuosmukį, milijardierius investuotojas George Soros teigia, kad mums žinomos finansinės sistemos žlugimas yra realus, o krizė dar toli gražu nėra pasibaigusi. Jis nurodo, kad įsiskolinusios Europos šalys iš tiesų pasiekė tik antrą krizės etapą.

Europos skolų krizė sukūrė aplinką, kurioje investuotojai dėmesį labiau kreipia į neigiamus dalykus ir nepaiso teigiamų duomenų, kurie rodo ekonomikos atsigavimą, teigia Tarptautinis atsiskaitymų bankas. Banko ketvirčio ataskaitoje teigiama, kad, esant dabartinei situacijai, rinkos dalyviai dėmesį sutelkia į prastėjančią finansų rinkos padėtį, dažnai ignoruodami teigiamas makroekonomikos naujienas. Kaip pavyzdį bankas pateikia balandžio mėn.

Praėjusios savaitės pabaigoje Vengrijos rinkos ženkliai smuko po ministro pirmininko atstovo spaudai komentaro, kad šalis turi tik nedidelę galimybę išvengti Graikijos stiliaus skolų krizės, tačiau tai bus padaryta, skelbia CNBC. Naujoji Vengrijos vyriausybė teigia, kad netrukus paskelbs veiksmų planą, skirtą kovoti su ekonomikos problemomis, tačiau pirma paskelbs informaciją apie tikrąją šių metų biudžeto būklę.

Europos skolų krizė bus suvaldyta, nes stiprus JAV ir Azijos šalių atsigavimas apsaugos nuo jos plitimo, teigia Federalinių rezervų banko prezidentas Jamesas Bullardas. Pasak J. Bullardo, JAV ekonomikos atsigavimas yra stiprus, o Azijos netgi labai stiprus, todėl mažai tikėtina, kad Europoje taip nebus. J. Bullardas teigė, kad per daugelį metų panašioje situacijoje buvo atsidūrusi ne viena šalis ir daugeliu atveju tai neturėjo globalinių pasekmių.

Euro zonos šalys 57 proc. laiko nevykdė fiskalinės politikos tikslų, dėl ko dabar turi „nusibausti“. Euro zonos šalių vyriausybės pažeidinėjo savo fiskalinės politikos taisykles daugiau nei pusę laiko nuo tada, kai jie pradėjo prekiauti bendra valiuta, rodo duomenys, kuriuos surinko „Bloomberg News“. Graikijos skolų krizė atskleidė šešiolikos šalių, priklausančių euro zonai, mokesčių priežiūros silpnumą.

Prisidėdama prie Europos pastangų įtikinti investuotojus, kad regionas yra pajėgus susitvarkyti su biudžetų deficitais apginti bendrą valiutą, Italijos vyriausybė patvirtino 24 mlrd. eurų vertės biudžeto apkarpymus, praneša Bloomberg. Taupymo priemonės apims trijų metų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimą ir susidorojimą su mokesčių slėpimu. Taupymo priemonių, kurių vertė siekia 1,6 proc.

Euras išlaikys ilgalaikę mažėjimo tendenciją iki tol, kol Europos Sąjunga sukurs savo valiutos fondą, kuris padėtų operatyviai išspręsti didelius įsiskolinimus turinčių šalių problemas, teigia Mizuho Corporate Bank Ltd. Pasak banko ekonomistų, prieš porą savaičių Europos Sąjungos sukurta 750 mlrd. eurų gelbėjimo programa davė laiko politikams pradėti kurti tokį fondą, kuris leistų šalims sujungti savo jėgas ir padėti problemų turintiems kaimynams.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) reiškia dar didesnį susirūpinimą Ispanijos ekonomikos padėtimi. TVF teigimu, šaliai reikalingos ilgalaikės reformos, kurios užtikrintų atsigavimą, rašo BBC.co.uk. Ispanija, pasak fondo specialistų, susiduria su rimtais išbandymais, pavyzdžiui, kone stagnavusia darbo rinka ir bėdomis bankų sektoriuje. Praėjusią savaitę Ispanijos vyriausybė paskelbė griežtas taupymo priemones,kurių imsis biudžeto deficitui sumažinti.

Savaitė pasaulinėje valiutų rinkoje prasidėjo euro pigimu. Rinkos dalyvius ir toliau kaustė baimė, jog euro zonos skolos krizė išplis, kas neigiamai įtakos viso regiono ekonomikos atsigavimą. Pradėta kalbėti, kad euro zonos ekonomika gali pakartotinai patirti recesiją. Europos akcijų biržose nuotaikas atspindintis FTSEurofirst 300 indeksas pirmadienį pakilo 0,30%, tačiau nuotaikos už Atlanto buvo skirtingos.

JAV investuotojai dvejoja dėl tikrosios Europos krizės įtakos ekonomikai. 2010 metų pirmąjį ketvirtį Vokietijai vėl pagelbėjo eksportas. Infliacija Lenkijoje mažėjo šeštas mėnuo iš eilės. Nedarbas Rusijoje sumažėjo iki 8,2 proc. Aukso kaina per praėjusią savaitę smuko beveik 50 JAV dolerių už Trojos unciją. JAV Investuotojams nerimaujant dėl pasaulio ekonomikos būklės, akcijos JAV biržose praėjusią savaitę pigo.

Europos skolų krizė parodo kokia grėsmė gali kilti JAV, jei ši nesugebės sukontroliuoti savo biudžeto deficito, teigia buvęs Federalinių rezervų pirmininkas Paulas Volckeris. „Jei mums reikia iliustracijos apie potencialią grėsmę kylančią dėl nekontroliuojamo skolinimosi, užtenka pažvelgti į Europos pastangas išlaikyti bendrą valiutą, subalansuoti ekonomiką ir išlaikyti politinį Europos glaudumą“, - kalbėjo P. Volckeris.

Pasaulinėje valiutų rinkoje pirmadieninis euro ralis baigėsi. Antradienį rinkoje vėl dominavo JAV doleris, o euro ir JAV dolerio valiutų poros kursas pasiekė naujas žemumas. JAV doleris brango visų pagrindinių valiutų atžvilgiu, išskyrus Japonijos jenos.

Gilėjant Europos skolų krizei, kuri padidino nerimą dėl euro ateities ir krečia finansų rinkas, Vokietijos investuotojų pasitikėjimas gegužės mėnesį neatlaikė spaudimo ir patraukė žemyn, praneša Bloomberg. Europos ekonominių tyrimų centro ZEW investuotojų ir analitikų lūkesčius atspindintis indeksas nukrito iki 45,8 punktų. Balandžio mėn. indeksas laikėsi ties 53 punktais. Ekonomistai prognozavo, kad indeksas nenukris žemiau 47 punktų ribos.

Europos Sąjunga pranešė, kad likus dienai iki 8,5 mlrd. eurų vertės obligacijų išpirkimo, ES Graikijai suteikė pirmąją paskolą, skelbia Bloomberg. Pasak Europos Sąjungos atstovo Amadeu Altafaj, pirmoji Europos Sąjungos paskola, kurios vertė siekia 14,5 mlrd. eurų, buvo pervesta jau šiandien. Tarptautinis valiutos fondas, kuris taip pat dalyvauja gelbėjimo programoje, praėjusią savaitę Graikijai suteikė 5,5 mlrd. eurų paskolą.

Europos finansų ministrai teigia, kad Graikijos skolų krizė neprivers taupyti viso regiono, kad galėtų priversti ekonomiką grįžti atgal į recesiją ir toliau smukdyti eurą. Pasak ministrų, tik didelius deficitus turinčios šalys, įskaitant Ispaniją ir Portugaliją, turės labiau susiveržti diržus, o biudžetų politika liks nepakitusi geresnėje padėtyje esančioms šalims, tokioms kaip Vokietija ir Suomija, praneša Bloomberg.

Skolų krizė Europoje, kuri prasidėjo Graikijoje, plinta ir daugelyje kitų didžiųjų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių, teigia Niujorko universiteto ekonomikos profesorius Nourielis Roubinis. Pasak profesoriaus, valstybės skolos išsivysčiusiose ekonomikose plinta kaip labai rimta problema, pastebimiausiai Portugalijoje, Italijoje, Airijoje, Graikijoje ir Ispanijoje, tačiau grėsmė kyla ir daugelyje didesnių EBPO ekonomikų, įskaitant Jungtines Valstijas.

Fiskaliniai dviejų anglosaksų galybių JAV ir Jungtinės Karalystės rodikliai neatrodo geriau, nei euro zonos, tad neaišku, kodėl būtent jos problemos pabrėžiamos labiausiai, rašo dienraštis „El Pais“. Finansų rinkos primena žaidimą su veidrodžiais – jose atsispindi žmonių ir vyriausybių nešvarūs žaidimai, pakilimai, nuosmukiai bei pajėgumai.