skolų krizė

Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“. Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas.

„Bank of America“ subūrė komandą, kurios tikslas – ištirti ateities investavimo strategiją lemsiančius veiksnius, rašo „Business Insider“. Šiame pranešime banko ekspertai išskyrė 10 veiksnių, kurie ilgus metus darys poveikį investiciniams sprendimams. Prognozėje numatyta, esą investuotojų pasirinkimą lems ir tokios aplinkybėms kaip pasaulinis nutukimas, pragyvenimo lygis besivystačiose rinkose bei JAV energetinė nepriklausomybė.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Graikija nemaloniai nustebino tarptautinius kreditorius. Per atliktą šalyje patikrinimą jie nustatė, kad Graikija nepateisino analitikų lūkesčių. Šalies biudžeto deficitas pasiekė 20 mlrd. eurų, arba dukart daugiau, nei prognozavo ekspertai, praneša Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“, kuris, savo ruožtu, rėmėsi tarptautinių kreditorių „troikos“ (ES, ECB ir TVF) rengiama ataskaita.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų. Euro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi, informuoja CNBC. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume tikėti ir turėtume tikėti euru“, - Pasaulio ekonomikos forumo renginyje Kinijoje sakė Zhu Minas.

Remiantis naujausiais duomenimis galima daryti išvadą, kad Vokietijos pramonė kol kas užtikrintai atlaiko euro zonos skolų krizės audrą. Eksportas liepą, palyginus su birželiu, išaugo 0,5 proc., o pramonės gamyba – 1,3 proc. Pramonės užsakymai liepą išaugo 0,5 proc. „Tai geros naujienos, pagal kurias galima spręsti, kad Vokietijos kompanijų būklė siaučiant skolų krizei išlieka gera“, - teigia banko „Unicredit“ ekonomistas Andreasas Reesas.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso ir Italijos ministras pirmininkas Mario Monti susitiks antradienį vakare Briuselyje aptarti Europos Sąjungos ekonomikos, žurnalistams pranešė Europos Komisijos (EK) atstovas Olivier Bailly. Italija priklauso euro zonos penketukui pagal bendrojo vidaus produkto dydį ir valstybinės skolos apimtis. Italijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas yra vienas aukščiausių tarp regiono šalių, negaunančių išorinės paramos.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

ES Europos vadovų tarybos susitikimas Briuselyje birželio 28-29 vadinamas istoriniu, tačiau lieka įspūdis, kad išties istoriniai sprendimai nustumti į netolimą ateitį, kada vykstant rimtiems sukrėtimams juos priims skubos tvarka. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad Lietuva yra pasirengusi sutikti dar vieną ekonominės krizės bangą, tačiau, apie kainą, kurią Europos valstybės turėtų sumokėti už euro zonos išsaugojimą, mūsų šalyje beveik nediskutuojama.

Euro zonos krizė tęsiasi jau pustrečių metų. Per šį laiką buvo pateikti įvairiausi krizės sprendimo scenarijai, deja, politinis trumparegiškumas ir savų interesų paisymas griauna viltis pasiekti optimalų susitarimą. Praėjusią savaitę Romoje vyko derybos tarp Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderių.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą pasaulio lyderiai, kuriems palengvėjo Graikijos parlamento rinkimus laimėjus finansinę paramą remiančioms partijoms, darys spaudimą Europai ragindami išgelbėti euro zoną ir įveikti finansų krizę. Lyderiai iš didžiausių pramoninių ir ekonomiškai stiprių šalių, kurios sudaro daugiau nei 80 proc. pasaulio gamybos, Meksikos Los Kaboso kurorte pirmadienį pradėjo dvi dienas truksiantį susitikimą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad euro zonos krizė bus kitą savaitę vykstančio Didžiojo dvidešimtuko sutikimo dėmesio centre, tačiau perspėjo lyderius, reikalaujančius ją vadovauti kovai su krize, kad jai reikia pagalbos, informuoja AFP. „Visi tie, kurie žiūrės į Vokietiją tomis dienomis Los Kabose, kurie tikisi būgnų tratėjimo ir atsakymo... Visiems jiems sakau, kad Vokietija yra stipri, Vokietija yra Europos ekonomikos augimo ir stabilumo inkaras.

Baimė dėl euro zonos ateities skatina ne tik nerimą, bet ir galimybę pigiau praleisti vasaros atostogas krizės paliestuose Pietų Europos šalių kurortuose, rodo tyrimai. Tiesa, Lietuvos kelionių organizatoriai ir agentūros skelbia, kad kelionių kainos iš Lietuvos į Pietų Europą beveik nesumažėjo. Didžiosios Britanijos pašto biuras apskaičiavo, kad Ispanija šiuo metu yra pati pigiausia šalis poilsinėms kelionėms, lyginant kainų sumažėjimą su ankstesniu laikotarpiu.

Maždaug prieš trejus metus Alkarkono meras uždegė žalią šviesą ambicingam projektui – pastatyti 100 mln. eurų vertės kultūros ir meno centrą. Projekte buvo numatyti devyni įspūdingi pastatai, trys požeminiai aukštai bei cirko arena, rašo BBC. Prabėgus trims metas projektas buvo įšaldytas, vieniši futuristiniai statiniai liūdi už metalinės tvoros, kurią retkarčiais papuošia grafiti entuziastai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria euroobligacijų išleidimui, kuriomis būti kompensuojamas fiskalinės drausmės nesilaikančių šalių elgesys, tačiau palaiko Europos investicijų banko garantinių popierių išleidimą. Siūlymams įvesti euroobligacijas priešinasi Berlynas, tačiau palaiko Prancūzija. Anot naujojo Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande), euroobligacijos galėtų būti naudojamos finansuoti ekonominį augimą.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Investuotojų tarpe teiginys, esą politikai kelia didžiausią grėsmę finansų rinkoms, tapo kone aksioma, rašo „Financial Times“. Šį savaitgalį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai leis dar kartą patikrinti minėto teiginio tvirtumą. Investuotojai gali sunkiai suvirškinti tikėtiną Francois Hollande'o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture ir nenuspėjamus Graikijos parlamento rinkimų rezultatus.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris mano, kad, nepaisant euro zonos problemų, JAV ekonomika laipsniškai stiprėja. „Pamažu stiprėjame, o Europai geriau sekasi suvaldyti skolų krizę“, - interviu CNBC sakė T. Geithneris. „Labiausiai tikėtina, kad Europa sulaikys didelio kataklizmo riziką. Jie gali sau leisti šiek tiek laiko, kad reformos pradėtų veikti. O mūsų ekonomika dėl to turėtų laipsniškai stiprėti“, - pridūrė jis.

Italijos vartotojų pasitikėjimas balandį smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei 15 metų Nacionalinio statistikos biuro "Instat" duomenimis, pasitikėjimo indeksas balandį sumažėjo iki 89 punktų - žemiausio lygio nuo tada, kai indeksas pradėtas sudarinėti 1996-aisiais. Kovą jis siekė 96,3 punkto. Kovodamas su krize Italijos ministras pirmininkas Mario Montis įgyvendina 20 mlrd. eurų vertės išlaidų apkarpymus ir didina mokesčius.

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC. Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį tikino, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė, ir dar kartą paragino įsteigti vieningą, bendrą finansų sistemą, informuoja AFP. „Niekada nesakiau, kad krizė baigėsi“, – Europos Parlamento debatų metu teigė J. M. Barroso. Jis sakė, kad Europa dar turi pasiekti ilgalaikį atsigavimą, o tai įgyvendinti gali padėti euroobligacijos.

Ispanijos ekonomika vėl įžengė į recesiją. Apie tai pareiškė Ispanijos centrinio banko vadovas Miguelis Angelis Fernandezas Ordonezas, praneša AFP. Techninė recesija skelbiama, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) smunka mažiausiai du ketvirčius iš eilės. Pasak M. F. Ordonezo, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį Ispanijos ekonomika susitraukė 0,3 proc., ši tendencija nesikeitė ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Šeštadienį pasirodė „The Times“ straipsnis apie naują fenomeną – savižudybes, kurias nulėmė Europos skolų krizė. Nedarbas, nesėkmės versle ir smunkantis pragyvenimo lygis verčia žmones imtis kraštutinių priemonių. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas dienraščiui „The New York Times“ sakė tikįs, kad ne vienas žmogus perskaitęs tą straipsnį, prieš akis išvydo platesnį reiškinio paveikslą.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, kad pasaulio ekonomika po truputį kapstosi iš duobės, tačiau atsigavimas tebėra labai silpnas, ypač Europoje, informuoja AP. TVF vadovė mano, kad per didelis išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV ir didesnių Europos šalių, išlaidų apkarpymas gali tik pabloginti, o ne pagerinti padėtį. „Neturėtume apgaudinėti savęs ir įtikėti apgaulingu saugumo jausmu. Atsigavimas tebėra labai silpnas.

Šiuo metu esame paskutiniajame krizės sprendimo etape, teliko išspręsti valstybių skolų problemos ir su sunkmečiu bus galutinai susitvarkyta, mano Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas. „Kai tik pavyks valstybių problemų kamštį pajudinti ir išmušti į priekį, galėsime pasiekti tvaraus ekonominio augimo laikotarpį. Esame kryžkelėje, išsprendę valstybių skolų problemas galėtume iš jos išeiti. Tam pagrindo yra daug.

Kovo mėnesį turėjo išaiškėti – žlugs euras ar ne. Pasaulis įtikėjo, kad jei Graikija susitars su skolininkais, krizės šešėlyje skendinčią Europą pasieks pirmieji atsigavimo spinduliai. Graikijos skolų sandoris pavyko ir kai kurie pradėjo skelbti krizės pabaigą. Tačiau kiti tikina, kad tai tik ekonominių sunkumų pradžia. Optimistiškai vertinti situaciją yra linkę politikai. Jie tikina, kad krizės įkarštis jau praėjęs ir ekonomika krypsta į gera.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Jungtinės Valstijos pagyrė euro zonos sprendimą padidinti regiono gelbėjimo fondą, kuris padės apsisaugoti nuo skolų krizės plitimo į didesnes ekonomikas, informuoja AFP. „Šiandieninis euro grupės pranešimas sutvirtina teigiamus bandymus sustiprinti pasitikėjimą euro zona. Per pastaruosius keletą mėnesių Europos lyderiai kovoje su krize padarė didelę pažangą ir mes sveikiname tvirtą jų pasižadėjimą sustiprinti pinigų sąjungą“, – teigiama JAV iždo pranešime spaudai.

Pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourieli Roubinis teigia, kad norint, jog periferinės Europos ekonomikos imtų augti, euro kursas turi nusileisti iki JAV dolerio kurso lygio. „Euro kursas turi nuvertėti, kad būtų atgaivintas augimas, išorinis balansas ir konkurencingumas. Periferinėms Europos šalims reikia, kad euro kursas būtų arčiau JAV dolerio kurso lygio“, – konferencijos Italijoje metu sakė N. Roubinis.

Euro grupė pirmadienį patvirtino antrąjį 130 mlrd. eurų paskolų paketą Graikijai, informuoja BBC. Euro zonos valstybių finansų ministrų susitikimas sekė po sėkmingo Graikijos obligacijų apsikeitimo sandorio. Tikimasi, kad Graikijos skolos santykis bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu 2020-aisiais sumažės iki 117 proc. Tokią prognozę po susitikimo išsakė euro grupės pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Didžiausias dėmesys savaitgalį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime bus skiriamas euro zonos skolų krizei, nes pasaulio lyderiai tikisi garantijų, jog euro zona padidins savo gelbėjimo fondą.

Kai kurios euro zonos šalys daugiau nebenori, kad Graikija joje liktų, pareiškė Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos. „Tokios šalys žaidžia su ugnimi“, – ministro žodžius cituoja BBC. Tuo tarpu Graikija stengiasi parengti galutinį išlaidų mažinimo planą, kaip to reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mainais į finansinę paramą.

Graikija bankrutavo, buvo pažeminta ir skęsta ugnyje. Kokiu būdu šalis, kurioje gimė demokratija, priėjo liepto galą? Graikijoje, demokratijos lopšyje, ir šiandien nėra įmanoma protestuoti, nors karinę diktatūrą čia nuvertė dar 1974-aisiais, teigia „The Guardian“. Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių graikų pabandė surengti taikią demonstraciją prie parlamento rūmų. Prieš juos tuojau pat buvo panaudotos ašarinės dujos.

Kinijos ministras pirmininkas Wenas Jiabao teigia, kad jo šalis yra pasirengusi aktyviau dalyvauti kovoje su Europos skolų krize, informuoja AFP. Antradienį Pekine vyksta Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikimas.

Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas pareiškė, kad jeigu Graikija nesugebės įgyvendinti žadamų reformų, euro zonos grupė į priekį turės judėti be jos, informuoja AFP. „Aš vis dar manau, jog mes turėtume daryti viską, kad euro zona išliktų su visomis savo narėmis“, – konferencijoje Vašingtone sakė L. Friedenas.

Europos Komisija sveikina Graikijos parlamento susitarimą su Europos Sąjunga, pagal kurį numatyta ženkliai sumažinti šalies biudžeto išlaidas – ši priemonė būtina norint gauti paskolų ir išgelbėti valstybę nuo bankroto, pirmadienį žurnalistams pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas. Graikijos parlamentas sekmadienį patvirtino prieštaringai vertinamą naujų taupymo priemonių planą, kurio mainais už 130 mlrd.

Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris pirmadienį įspėjo pernelyg nesidžiaugti tuo, kad Graikijos parlamentas patvirtino būtiną naujų taupymo priemonių planą, bei gynė Berlyno ir Briuselio spaudimą Graikijai, informuoja AFP. Vietos televizijai Ph. Roesleris sakė, kad Graikijos parlamento balsavimas už taupymo priemones „iš esmės buvo būtinas“, tačiau, anot jo, tai vis tiek yra žingsnis teisingo kelio link.

Kakavos kainos pasaulio rinkose smuko, ir viena to priežasčių –  skolų krizė euro zonos šalyse, rašo laikraštis „The Financial Times“. Europa, stambiausia kakavos pupelių vartotoja, baimindamasi recesijos regione, smarkiai sumažino žaliavų, būtinų šokolado gamyboje, supirkimus. Anot laikraščio, gruodžio 5 d. ateities sandorių kakavos kaina siekė 1 tūkst. 414 svarų sterlingų už toną. Tai žemiausia kavos pupelių kaina nuo 2008 m. gruodžio ir 42 proc.

Danske bankas skelbia tris šią savaitę laukiančius svarbius įvykius ekonomikos sferoje. 1. JAV bus paskelbta keletas svarbių ekonominių rodiklių. Savaitės pradžioje bus paskelbti spalio mėn. naujų būstų pardavimų skaičiai, kurie neturėtų stipriai keistis lyginant su rugsėjo mėn. rezultatais. Vėliau seks vieni svarbiausių JAV mėnesio pranešimų – ISM gamybos pasitikėjimo indeksas ir lapkričio mėnesio darbo vietų pokytis.

Prancūzija ir Vokietija susitarė viešai nebesiginčyti dėl Europos centrinio banko (ECB) vaidmens sprendžiant euro zonos skolų krizę. Po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad pasitiki ECB ir nekalbės apie jo vaidmens stiprinimą, kai diskutuos apie Europos Sąjungos (ES) sutarčių keitimą.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad ketina leisti investuotojams paduoti reitingų agentūras į teismą ir reikalauti kompensacijų, jeigu jos „sąmoningai arba dėl aplaidumo“ pažeis ES nuostatus, praneša AP. Toks Europos Komisijos siūlymas yra dalis naujų taisyklių skolinimo reitingų agentūroms, kurios buvo užsipultos 2008 metais ir dabar, vyraujant euro zonos skolų krizei.

Buvęs eurokomisaras Mario Montis tapo naujuoju Italijos ministru pirmininku, praneša Reuters. Sekmadienio vakarą Italijos prezidentas pakvietė Montį formuoti naująjį vyriausybės kabinetą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai iš posto atsistatydino Silvio Berlusconis, kuris ministru pirmininku buvo tapęs net tris kartus: 1994, 2001 ir 2008 metais. Montis pažadėjo skubiai imtis vyriausybės formavimo, pažymi Associated Press.

Bandymai įteigti, kad Europos Sąjunga ir bendroji valiuta netrukus bus išgelbėti atrodo vis labiau ir labiau desperatiški, rašo „Daily Mail“. Valdžios perversmas Atėnuose, kurį stebėjome savaitgalį, tikrai nebus paskutinis demokratijos principų pažeidimas įvykdytas vardan Europos vienybės. Ilgai kovojusi Graikija pasidavė ir sutiko su pralaimėjimo sąlygomis. Dabar atėjo Italijos eilė ištverti kritikos ugnį.

Penktadienį pasaulio akcijų rinkos auga, jas sustiprino Graikijos premjero sprendimas neberengti referendumo dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės, praneša AP. Dauguma Europos akcijų rinkos indeksų išaugo. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 padidėjo 0,3 proc. iki 5560,45 punkto. Vokietijos indeksas DAX sumenko 0,3 proc. iki 6114,04 punkto, o Prancūzijos CAC 40 padidėjo 0,2 proc. ir siekė 3201,16 punkto. Azijos akcijų rinka prekybą baigė augimu.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso perspėjo, kad jeigu Graikija neparems naujojo pagalbos priemonių paketo, šalies laukia daug liūdnesnės pasekmės nei taupymas, rašo „telegraph.co.uk“. „Noriu skubiai ir nuoširdžiai paprašyti nacionalinės ir politinės vienybės Graikijoje.

JAV bendrovė „MF Global Holdings“, kuri buvo supirkusi nemažai Europos valstybių skolų vertybinių popierių, vakar pateikė bankroto apsaugos prašymą. Paskutinį ketvirtį įmonė patyrė milžiniškus nuostolius, o kreditų reitingų agentūros drastiškai sumažino bendrovės skolinimosi reitingą, praneša naujienų agentūra „Associated Press“. Kompanija, kuria vadovavo buvęs Naujojo Džersio gubernatorius ir „Goldman Sachs“ vadovas Jonas Corzine‘as, patyrė didžiulius skolinimosi reitingo sumažinimus, kadangi...

Europos lyderiams susitarus dėl euro zonos skolų krizės sprendimo būsimieji Lietuvos pensininkai per dieną uždirbo 30 mln. litų, teigia Investicijų ir pensijų fondų asociacija. Per vieną dieną – spalio 26-ąją – Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas išaugo 30 mln. litų. Tai vienas didžiausių vienos dienos Lietuvos pensijų fondų uždarbių per visą jų veiklos istoriją nuo 2004 m. pradžios, pažymima Investicijų ir pensijų fondų asociacijos pranešime.