simonas gentvilas

Per šiuos ir kitus metus visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Vėliau numatoma gerokai riboti įprastus degalus naudojančio transporto registravimą ir galiausiai drausti jų registraciją. Visa tai numatyta Aplinkos ministerijos parengtame ir oficialiai registruotame Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės plane.

Aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas žada, kad pareigūnai, neteisėtai išdavę leidimus rekonstruoti dabar griaunamus svečių namus „Nidos seklyčia“, turės atlyginti nuostolius, verslininkams pareikalavus kompensacijos. Tačiau jis pripažįsta, kad iš pareigūnų galės būti išieškota tik nedidelė dalis nuostolių.   „Reikalausiu regreso tvarka išieškoti iš atsakingų pareigūnų nuostolius“, –  šią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijoje pareiškė S. Gentvilas.

Valstiečių šešėlinė Vyriausybė rekomenduoja Seimo pavasario sesijoje rengti interpeliaciją aplinkos ministrui Simonui Gentvilui. Proceso imsis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė šešėlinis ministrų kabinetas. Anot šešėlinio premjero Ramūno Karbauskio, „kaip minimum, tai bus pamoka“ ministrui.  „Mes rekomenduotume frakcijai pradėti šitą interpeliaciją pavasario sesijoje. Akivaizdu, kad reikia sutelkti visos opozicijos pastangas tam.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketvirtadienį stojo prieš valstiečių teismą. Didžiausia opozicinė frakcija liberalų deleguotam ministrui turėjo ne vieną klausima, daugiausiai apie konfliktą su Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento vadovybe. S. Gentvilas gynėsi, kad spaudimo departamento vadovei nedarė, o vieno susitikimo metu buvo slapta įrašinėjamas.

Vyriausybė tęsi pažadą ir pradeda iš esmės peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės patvirtintą ūkio gaivinimui skirtą 5,8 mlrd. eurų vadinamąjį Ateities ekonomikos DNR planą. Konkretesni sprendimai numatomi kitą savaitę.  Finansų ministerija šią reviziją motyvuoja noru išvengti painiavos dėl finansavimo šaltinių. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad iš plano norima eliminuoti 2014-2020 metų ES paramos lėšas.

Prokurorai patikslino ieškinį dėl galimai padarytos žalos – jis išaugo daugiau kaip dešimt kartų nuo to, kuris skelbtas pradžioje. Jį žadama pateikti teismui artimiausiu metu. „Grigeo Klaipėda“ stebisi tokiu ieškiniu ir teigia, kad jų inicijuotas ir apmokėtas tyrimas rodo, kad tokio dydžio žala nebuvo padaryta. Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė apie tai pranešė asmeninėje Facebook paskyroje.

Praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsilieję keli šimtai litrų teršalų, pasirodo, nebuvo vienintelis „Orlen Lietuva“ ir aplinkosaugininkų galvos skausmas. Aiškėja, kad avarijos metu nutrūko ir jūroje dingo žarna su dar dviem tonomis naftos viduje.

Nuo praėjusių metų vidurio įvestas ir dėl infliacijos šią savaitę nežymiai padidintas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis jau šiemet bus pakeistas. Jį teks mokėti ne kaskart registruojant automobilį, o kiekvienais metais. Apie jį šiomis dienomis viešai kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Siekiant prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugiau gyventojų, vien skatinti jų sąmoningumą nepakaks, – tam gali prireikti aktyvių veiksmų, įskaitant finansines paskatas ar vandentvarkos įmonių centralizavimą, sako prezidento patarėjas Taip Jaroslavas Neverovičius reagavo į praėjusį penktadienį aplinkos ministro Simono Gentvilo išsakytus teiginius, jog Lietuva atsilieka prijungiant gyventojus prie centralizuotų tinklų.

Aplinkos ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl nušalinto Klaipėdos aplinkosaugininko, kuris su ministru Simonu Gentvilu ir jo patarėju pasidalijo informacija apie Būtingės naftos terminale gruodį išsiliejusią naftą. Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė S. Gentvilas. Anot jo, tiriamas Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdybos specialisto Donato Bagočiaus skundas dėl jo patiriamo spaudimo.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia artimiausiu metu keisiantis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) struktūrą – bus atsisakoma vadovų patarėjų, taip pat bus mažinamas komunikacijos skyrius. Ministras penktadienį pranešė pasirašęs įsakymą dėl departamento etatų mažinimo.

Penktadienį Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, prašydama kuo skubiau spręsti kritines aplinkosaugos sistemos Lietuvoje problemas, reikalaujama Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovės atsistatydinimo. Kiek vėliau AAD vadovė Olga Vėbrienė parašė atvirą laišką, kuriame prabilo apie patiriamą spaudimą ir sunkiai suvokiamus politinius sprendimus aplinkos apsaugos sistemoje.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kreiptis į teisėsaugą dėl incidento, kai Būtingės terminale pirmadienį į Baltijos jūrą išsiliejo nafta. Ministras suabejojo terminalą valdančios Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonės „Orlen Lietuva“ teiginiais, kad į jūrą išsiliejo mažiau nei pusė tonos naftos.  „Pagal aplinkos ministro metodiką iki tonos avarijas likviduoja pati įmonė, virš tonos – valstybė.

Lenkijos kapitalo naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės terminale pirmadienį iš pakrovimo plūduro, pirminiais duomenimis, išsiliejo iki dviejų tonų naftos žaliavos, pranešė Aplinkos ministerija.  Pasak jos, ekologinį incidentą tiria aplinkosaugininkai.  Pagal Aplinkos apsaugos agentūros atliktą teršalų dėmės sklaidos prognozę, ši dėmė juda Latvijos teritorinių vandenų link ir per tris artimiausias paras pakrantės nepasieks.

Seime nerimsta aistros dėl 2021 m. biudžeto priėmimo. Nepaisydami Vyriausybės raginimų, parlamentarai nusprendė atmesti ministrų kabineto išvadą dėl papildomų 1,5 mln. eurų skyrimo Seimo kanceliarijai. Vienas iš tų, kuris balsavo prieš Vyriausybės išvadą – pats ministrų kabineto narys Simonas Gentvilas. Pats aplinkos ministras tikina, kad įsivėlė klaida. Antradienį Seime galutinai svarstomas kitų metų valstybės biudžetas sukėlė daugybę parlamentarų aistrų.

Nors naujoji valdžia atsargiai kalba apie greitus mokestinius pakeitimus, vienam sprendimui jau klojama dirva – automobilių taršos mokesčiui. Simonas Gentvilas tikina, kad dabartinis registracijos mokestis yra ydingas, o iš naujo mokesčio surinktos lėšos galėtų sukurti naują žalią alternatyvą. Ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad iš pradžių išsigandę ir mažesnę „blogybę“ pasirinkę politikai turėtų žengti kitų Europos valstybių pramintu taku.

Naujasis Seimas tik pradėjo dirbti, tačiau aistrų netrūksta. Valdantieji ir opozicija įsivėlė į karą dėl postų parlamente, o daug diskusijų sukėlė ir Ingridos Šimonytės paskelbtas galimų kandidatų į ministrų postą sąrašas. Vienas iš prieštaringų vertinimų sulaukęs kandidatas – Liberalų Sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas, kuris pretenduoja į aplinkos ministro portfelį.

Vienmandatės apygardos – tikras intrigų katilas Seimo rinkimuose. Ir kandidatai, ir politologai skėsčioja rankomis, bandydami nuspėti, kas gali pelnyti pergalę didesniuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Rezultatų nuspėjamumui koją kišą nedisciplinuoti rinkėjai, kurie, užuot kaskart balsavę už tą pačią partiją, savo balsą atiduoda žinomiausiems vardams.

Seime pasipylė keli skirtingi siūlymai, kaip griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Griežčiausiuose parlamentarų siūlymuose už gyvūnų kankinimą iki mirties numatomas ir laisvės atėmimas nuo vienerių ir trejų metų. Švelnesnėse pataisose – siūlymas kelis kartus didinti šiuo metu taikomas baudas. Seimo narys Linas Balsys Seimui ketvirtadienį pateikė pataisas, kuriose už žiaurų elgesį su gyvūnais siūloma griežtinti baudžiamąją atsakomybę.

Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką. Vyriausybė įpareigota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos steigiant valstybinį banką. Vis dėlto opozicija atkreipia dėmesį, kad naujos institucijos kūrimas neturės įtakos tam, ko tikisi piliečiai, – mažesnėms būsto palūkanoms ar paslaugų įkainių mažėjimui. Grupė valdančiųjų Seimo narių banką siūlo steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu.

Seimui antradienį nepavyko priimti Susisiekimo ministerijos inicijuotų pataisų, kurios būtų įpareigojusios mobiliojo ryšio operatorius ekstremalios situacijos ar karantino metu teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą. Opozicijos atstovai nesiregistravo balsuojant dėl viso įstatymo priėmimo ir jis nesurinko kvorumo, t. y. balsavime dalyvavo mažiau kaip pusė visų Seimo narių. Už projektą balsavo 64 valdančiųjų atstovai, du parlamentarai susilaikė.

Seimas antradienį turėtų apsispręsti dėl dviejų prezidento Gitano Nausėdos vetuotų įstatymų – šalies vadovas nesutiko pasirašyti įstatymų, kurie leistų Vyriausybei koronaviruso krizės metu reguliuoti kainas ir  įteisintų kelionių kuponus negalėjusiems išvykti žmonėms.  Šalies vadovas teigia, kad valstybinis kainų reguliavimas gali lemti prekių stygių ir juodosios rinkos plėtrą, ir turėtų būti leidžiamas tik paskelbus nepaprastąją padėtį.

Keli Seimo nariai inicijuoja pataisas siūlydami užtikrinti žmonėms gauti informaciją, jei jais domėjosi kriminalinę žvalgybą atliekančios tarnybos. „Paradoksalu, bet šiandien tie 40 žiniasklaidoje paviešintų asmenų, kurie, parlamentaro V. Bako teigimu, tapo Valstybės saugumo departamento taikiniu, net neturi įstatymu suteiktos galimybės pasitikrinti, ar valstybė apie juos rinko duomenis“, – BNS sakė vienas iš pataisų iniciatorių liberalas Simonas Gentvilas.

Seimo nario socialdemokrato Broniaus Bradausko vadovaujamam medžiotojų klubui „Antanava“ dėl nesumokėtų mokesčių panaikintas leidimas medžioti klubo plote Vilniaus ir Širvintų rajonuose. Aplinkos apsaugos departamento laikinasis vadovas Vaidas Gricius tokį įsakymą pasirašė remdamasis patikrinimo išvada, kad medžiotojų klubas 2014–2016 metais daugiau nei šešis mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Klubas nesumokėjęs beveik 77 tūkst eurų.

Daugiabučių namų gyventojų gyvenimą turėjęs palengvinti įstatymas susilaukia kritikos lavinos. Daugiabučius ir jų gyventojus vienijančios organizacijos tikina, kad įstatymas yra parengtas paslapčiomis, bandant gudrauti, o pats įstatymas gali tarnauti verslo interesams.

Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas prieš metus bandė prastumti įstatymo projektą, kurį priėmus įmonė „Grigeo Klaipėda“ būtų išsprendusi savo taršos problemą be jokių papildomų investicijų ir išlaidų, ir netgi būtų sutaupiusi pinigų. Už tai būtų sumokėjusi uostamiesčiui priklausanti įmonė Klaipėdos vandenys, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tiesa, įstatymo prastumti nepavyko, o įmonė „Grigeo“ toliau teršė ir taip sutaupydavo šimtus tūkstančių.

Seime į priekį juda įstatymas, kuriuo būtų įteisintas turto civilinis konfiskavimas. „Pagrindinis šio įstatymo leitmotyvas – nusikalsti turi neapsimokėti. Mums reikalingas efektyvus įrankis, kad mūsų šalis būtų atspari korupcijai ir organizuotam nusikalstamumui“, – per diskusijas Seime sakė projekto iniciatorius parlamentaras Vytautas Bakas.  Seimas šią savaitę Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektui pritarė po svarstymo, dar liko vienas balsavimas jam priimti.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 100 eurų. 69 Seimo nariai balsavo už, 18 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Kaip siūlo valdantieji, didžiausias GPM tarifas kitąmet kiltų nuo 27 iki 32 proc.

Seimo opozicijos siūlymu pataisos dėl mažesnės Seimo rinkimų kartelės nukeltos kitam posėdžiui ketvirtadienį. Už tokį konservatoriaus Jurgio Razmos pateiktą siūlymą antradienį balsavo 36 Seimo nariai, prieš buvo 37 ir susilaikė 17 parlamentarų. Pertraukos buvo prašoma opozicinės frakcijos vardu, tad tokio balsų skaičiaus užteko sprendimui priimti. Projektą dėl žemesnės rinkimų kartelės pateikė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas.

2020 metams papildomo finansavimo įvairioms sritims prašantys ir valdančiųjų, ir opozicijos parlamentarai jau pateikė daugiau negu 100 mln. eurų vertės siūlymų, kam ir kur kitais metais skirti papildomai lėšų.   Kaip šaltinį įvairiems siūlomiems projektams finansuoti Seimo nariai dažniausiai nurodo akcizo už alkoholinius gėrimus bei tabaką įplaukas ar viršplanines biudžeto pajamas.

Aplinkos apsaugos sričiai trūkstant finansavimo, kitąmet užteks lėšų išmokėti atlyginimus tik jau dirbantiems žmonėms, tuo metu naujiems darbuotojams nebūtų iš ko mokėti algų, sako Aplinkos ministerijos kancleris.  Arminas Mockevičius nelepia, kad trūkstant darbuotojų, stringa aplinkosaugos kontrolė. „Yra neužpildyti etatai, dėl ko nukenčia šiek tiek kontrolės funkcija“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete, per 2020 metų biudžeto svarstymą teigė jis.

Ar aukštų pareigų ir ant popieriaus pusdevinto tūkstančio eurų siekiančios svajonių algos dalybos galėjo įvykti medžioklėje? Toks klausimai žiniasklaidai iškilo po to, kai paaiškėjo, kad konkursą Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus kėdei užimti laimėjęs Valdas Kaubrė yra ne sykį medžiojęs su aukštais valstybės pareigūnais – Vyriausybės kancleriu, dabartiniu aplinkos ministru.

Aiškėja, kad stambiausiais miško savininkais Lietuvoje tapo skandinavai, o lyderis – IKEA. Valdžia susiruošė įvesti miško koncentracijos ribojimus tik kitais metais, tad didžiausi savininkai jau susipirko dešimtis tūkstančių hektarų miško ir skuba prisipirkti dar. O žmonėms belieka protestuoti prieš plynus kirtimus. Šimonių girioje susirinkę visuomenininkai piketuoja prieš privačių šeimininkų planuojamus miško kirtimus.

Likus metams iki Seimo rinkimų politikai ėmėsi pokyčių. Po pateikimo buvo pritarta įstatymo projektui, kuris sumažintų barjerą, norintiems patekti į parlamentą. Įstatymo pakeitimų projekto rengėjas, liberalas Simonas Gentvilas siūlo sumažinti kartelę, kurią peržengusios partijos patenka į Seimą. Dabar šis barjeras yra 5 proc., o S. Gentvilas siūlo ją nuleisti iki 4 proc. Seimas po pateikimo pritarė šiam įstatymo projektui. Kad įsigaliotų, jam reikės pereiti svarstymo ir priėmimo stadijas.

Daliai gamtosaugininkų siūlant plėsti Punios šilo rezervatą ir taip jį apsaugoti nuo kirtimų, kai kurie politikai, ekspertai ir mokslininkai sako, jog tai nėra tinkamiausias būdas išsaugoti šilą.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritaria Lietuvos savivaldybių asociacijos norui, kad visi sodų bendrijų keliai ir gatvės būtų 4,5 metro pločio. Komitetas mano, kad tokio pločio turėtų būti tik nauji keliai. Asociacija teigia, kad gali kilti problemų šiuos kelius perimant savivaldybėms, nes jos esą negalės užtikrinti deramos jų priežiūros bei saugaus eismo. Siauresnių kelių šalininkai aiškina, kad jų paplatinti neįmanoma dėl tvorų, išsiplėtusių valdų ar kitų priežasčių.

Seime diskutuojama, ar apriboti miško žemės pirkimą. Aštuoni „valstiečiai“ siūlo, kad asmuo ar susiję asmenys galėtų įsigyti ne daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miško žemės. Vienas pataisų iniciatorių „valstietis“ Viktoras Rinkevičius įspėjo, kad Lietuvoje miškus superka kelios verslo grupės, daugiausiai užsienio kapitalo. „1,5 tūkst. ha, manau, yra optimalus miško plotas, kurį gali turėti vienas  savininkas ir puikiai iš to gyventi.

Seimui praėjusią savaitę panaikinus kai kuriuos ribojimus statyboms Kuršių nerijoje, pareigūnai žada saugoti vietovę nuo užstatymo, nors vietos valdžia ir verslas norėtų dar labiau supaprastinti statybos procedūras. Priėmus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, nuo kitų metų, turint reikiamus dokumentus ir suderinus su institucijomis, bus galima statyti naujus arba rekonstruoti senesnius pastatus urbanizuotose Kuršių nerijos teritorijose.

Nuo lapkričio Lietuvoje nebebus galima nei gaminti, nei parduoti maisto produktų, žaislų ir kitų vaikams bei paaugliams skirtų prekių, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ir jų tarą. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios uždraus vaikišką šampaną: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 13. „Daug prekių jau yra dingusios iš parduotuvių ir nemanau, kad kažkas jų pasigenda“, – sakė sveikatos ministras Aurelijus Veryga.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) parengė naujas miškų urėdijų pertvarkos pataisas. Teismui pasisakius, kad prieš kelerius metus priimto įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka, naujasis projektas iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio teisės akto. Parlamentarai pataisas svarstys kitą savaitę.

Grupės Seimo narių sumanė trumpinti saugomą pajūrio juostą ir taip Klaipėdos paplūdimiuose ir Kuršių Nerijoje leisti plėtoti statybas. Jie įsitikinę, kad dėl itin griežtų taisyklių tiek Neringa, tiek Klaipėda atsidūrusi mirties taške, kai net kempingo įrengti negalima. Tuo tarpu Vyriausybė seimūnų pataisas atmeta. Pasak aplinkos ministro, nėra užtektinai saugiklių, kad vietoj dviračių takų ar naujos gelbėjimo bazės pajūryje neims dygti viešbučiai ar prabangios vilos.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė kai kurių Seimo narių siūlymui sutrumpinti pajūrio juostą. Jie siūlė, kad ji būtų nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos, o ne iki uosto šiaurinio molo, kaip yra dabar. „Siūloma nepritarti, kadangi nepateikti jokie argumentai, kurie leistų pagrįsti pajūrio juostos sumažinimą, Kuršių nerijos urbanizuotų teritorijų nepriskyrimą pajūrio juostos teritorijai“, –posėdyje trečiadienį sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Seime skinasi kelią idėja dar labiau sugriežtinti neišlikusių sodybų atstatymą. Tokių pakeitimų autorė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo leisti atkurti privačioje miško žemėje ir saugomose teritorijose tik tas išnykusias sodybas, kurių buvimą patvirtina išlikę kartografiniai dokumentai. Dabar buvusias sodybas galima atstatyti ir kai nėra išlikę archyviniai dokumentai, o nustatant juridinį faktą.

Nuo gegužės įvažiuoti į kultūrinius draustinius su kilnojamaisiais vagonėliais gali nebepavykti. Seimas nusiteikęs uždrausti šiose vietose statyti bei naudoti vagonėlius. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Saugomų teritorijų įstatymo pataisoms: už balsavo 95 Seimo nariai, prieš – trys, susilaikė 10. Dėl jų priėmimo Seimas turės balsuoti dar kartą.

Seimas antradienį priėmė svarstyti kai kurias priemones, kurios, kaip teigiama, skatintų kainų mažėjimą, taip pat didintų rinkos priežiūros institucijų įgaliojimus. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sakė, kad pakeitimai skatins sąžiningą konkurenciją, ribos didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių taikomą nesąžiningos prekybos praktiką. Jis pripažino, kad pataisų kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta.

Mokestis už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartynuose kitais metais nedidės. Tai reiškia, kad gyventojams šiukšlių išvežimas nuo sausio nebrangs. Seimas neleido mokesčio padidinti iki beveik 22 eurų už toną, todėl lieka galioti šiemet taikomas 5 eurų tarifas. Skaičiuojama, kad gyventojai kitąmet sutaupys apie 5,5 mln. eurų.

Seimas linkęs nustatyti, kad kitais metais vaiko pinigai siektų 50 eurų. Už tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas antradienį balsavo 81 Seimo narys, prieš – Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė, o susilaikė liberalas Simonas Gentvilas, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Bronislovas Matelis, konservatoriai Gintarė Skaistė ir Kazys Starkevičius. Taip pat numatyta skirti papildomus 20 eurų vaikams, auginamiems ar globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose.

Nors dar ne visos politinės partijos apsisprendė dėl savo kandidatų kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, pretendentų į merus dėlionė darosi vis aiškesnė. Politologai jau dabar įžvelgia, kad dalies didmiesčių galvos išliks ir antrai kadencijai, bet viename mieste rinkėjų laukia tikra intriga. Portalas tv3.lt pateikia jau žinomus kandidatus į šalies didžiausių miestų merų kėdes bei Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus įžvalgas apie galimus rinkimų favoritus.

Vandens telkiniai, kurie iki 2019 metų lapkričio 1–osios neturės savininko, gali atitekti valstybei. Tai numato Vandens įstatymo pataisos, kurias Seimas po pateikimo antradienį priėmė svarstyti: už balsavo 68, prieš – 8, o susilaikė 26 parlamentarai. „Vandens telkiniai, kaip ir kiti gamtos ištekliai, turėtų būti valdomi valstybės“, – Seime sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.