simonas gentvilas

Aplinkos ministerija siūlys sumažinti reikalavimus nesudėtingiems statiniams – jiems nebereikės atlikti statybos užbaigimo procedūrų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Be to, anot jo, inicijuojamos įstatymų pataisos, kuriomis tikimasi padidinti statybų užbaigimo rinkos konkurenciją ir paslaugų kainas.

Viešojoje erdvėje kilo milžiniškas pasipiktinimas dėl aplinkos ministro įsakymo. Kritikai sako, kad sprendimas drastiškai sumažins žaliuosius plotus miestuose ir apskritai yra nelogiškas. Ministerija ginasi, kad plotai tikrai nėra sumažinti ir bus arčiau žmonių.  Aplinkos ministras Simonas Gentvilas gegužės 27 d. pasirašė įsakymą dėl želdynų plotų normų nustatymo, kuris įsigaliojo kitą dieną po to, kai ministras padėjo parašą ant dokumento.

Ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ramina, sakydamas, kad plane yra ne naujas mokestis, o reguliacinė priemonė, kurią pasitelkiant taršiems automobiliams bus sunkiau praeiti techninę apžiūrą.

Aplinkos ministerija imasi Valstybinės miškų tarnybos vadovo paieškų – šią savaitę paskelbtas konkursas minėtoms pareigoms eiti. Ministerija nurodo ieškanti „dinamiško lyderio“, kuris įkvėptų komandą įgyvendinti keliamus tikslus ir uždavinius. „Augančio miškų vaidmens klimato ir biologinės įvairovės krizių, taip pat ir energetikos bei bioekonomikos iššūkių akivaizdoje matome, kad miškams valdyti reikia pokyčių.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatytas ir punktas riboti Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, kad ši įvertintų aplinkos ministro Simono Gentvilo galimybes toliau eiti pareigas, pirmadienį informavo partija. Anot frakcijos, pastarosiomis savaitėmis dėl Aplinkos ministerijos priimtų tvarkų gautos kelios neigiamos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados, kad minėtos tvarkos palieka vietos šešėliui, yra naudingos siauram interesų ratui.

Vyriausybė kuria naują planą, kaip iš gatvių pašalinti senas mašinas. Taikiklyje atsidūrė Euro 4, ar dar senesnio standarto automobiliai – aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad po 5 metų jų neturi net matytis šalies gatvėse. Tiesa, opozicija tokį planą kritikuoja – sako, kad valdantieji pirmiausia turi suteikti patogias alternatyvas gyventojams, bet to padaryti nesugeba. Vytautas iš Linkuvos 22-ejų metų amžiaus volkswagenu patenkintas – pasitvarko ir važiuoja.

Ukrainos Azovo ir Juodosiose jūrose padaryta žala florai ir faunai palies visas su jomis besiribojančias kaimynes. Pažymėta ir miškų užminavimo problema: nuo minų žūsta ne tik gyvūnai, bet ir gaisrininkai, vykstantys gesinti gaisrų, skelbiama Lietuvos aplinkos ministerijos pranešime.   „Ne tik siūlome Ukrainai pagalbą, bet ją realiai ir suteiksime.

Po avarijos „Ekrano“ marių užtvankoje Panevėžio miesto savivaldybė skaičiuoja patirtus nuostolius, aplinkosaugininkai – gamtai padarytą žalą. Jau dabar aišku, kad lūžusiai užtvankai sutvarkyti prireiks milijonų. „Ekrano“ užtvanka atskleidė ir visos Lietuvos problemą. Užtvankų Lietuvoje virš 1000 ir kone pusė jų apgailėtinos būklės ir bet kada gali sugriūti. Aplinkos ministerija aiškina, kad didžioji dalis jų turėtų būti nugriauta.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas galimai įsipainiojo korupcijos skandale. Specialiųjų tyrimų tarnyba kaltina ministrą, kad jis leido miestuose sumažinti želdynų tam, jog verslininkai galėtų daugiau ploto užstatyti daugiabučiais ir kitais pastatais. Dėl to esą turės naudos nekilnojamojo turto vystytojai, tačiau bus pažeisti visuomenės interesai – žmonėms žalumos teks ieškotis už miestų.

Aplinkos ministerija pastaruoju metu paskelbė nemažai naujų sumanymų, kurie teoriškai yra skirti gamtos resursų saugojimui ir taršos mažinimui, tačiau gyventojus jie verčia kraipyti galvas. Pirmiausia paskelbta apie tai, kad norima apmokestinti per parą sunaudojančius 10 kub. m ir daugiau paviršinio vandens. Tai aktualu daržininkams ir sodininkams, kurie laisto savo gėrybes gamtos telkinių vandeniu.

Po Panevėžyje įvykusios užtvankos avarijos Aplinkos ministerija gali prisidėti parama žuvitakių įrengimui arba prie užtvankos griovimo, bet ne jos remonto, sako ministras Simonas Gentvilas. „Matysime, kalbėsimės, bet šiaip valstybė turi apie 800 užtvankų, savivalda – kelis šimtus. Visi mes rūpinamės savo užtvankomis. Mes kaip Aplinkos ministerija pinigus turime tik griovimui arba žuvitakių įrengimui.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas neigia informaciją, kad ministerija mažins žaliuosius plotus Lietuvos miestuose. Pasak jo, želdynų tik daugės ir jie bus arčiau gyventojų. „Dirbant Aplinkos ministru seniai įsitikinau, kad medžių kirtimas ir žvejyba yra dažniausios ir didžiausias diskusijas keliančios temos“, – feisbuke rašė S. Gentvilas. Ministro teigimu, trečiadienį pasirodžiusios antraštės galėjo ne vieną išgąsdinti, kad Aplinkos ministerija želdynų kiekį miestuose. „Tai netiesa.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymas dėl želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos leistų sumažinti jų plotus, o tai būtų naudinga tik siauroms interesų grupėms, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT nuomone, reglamentavime gali būti korupcinių rizikų, be to, abejojama, ar užtikrinami visuomenės interesai apželdinant miestų, miestelių ir kurortų teritorijas.

„Ekrano“ užtvankos avarija Panevėžyje yra jos netvarkymo pasekmė, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Nelaimė Panevėžyje – apleistos „Ekrano“ užtvankos netvarkymo pasekmė. Laimei situacija stabilizuota. Bet dabar dirba daugybė pareigūnų: ugniagesiai, aplinkosaugininkai, gelbėtojai ir kovoja su pasekmėmis“, – antradienį feisbuke rašė ministras. S. Gentvilas pabrėžė, jog už savo užtvankų priežiūrą yra atsakingos savivaldybės.

Valstybinių miškų urėdijos administracinio pastato Pylimų kaime, Vievio seniūnijoje, architektūrinio projekto konkursą laimėjo ir naująjį biurą projektuos architektų komanda „After party“ ir „Išora x Lozuraitytė studio for architecture“. Planuojama, kad projektavimo darbai truks metus.

Seimo opozicija susirūpino vilniečių sveikata. Dėl planų sostinėje kūrenti pigesnį mazutą siūlo sušaukti neeilinį Seimo aplinkos komiteto posėdį, sudaryti net ir laikinąją parlamento tyrimo grupę, kuri aiškintųsi, ar Vilniaus turi alternatyvų taršaus mazuto kūrenimui. Valdantieji piktinasi, kad opozicija gąsdina gyventojus – esą mazutas sostinėje gali būti kūrenamas tik laikinai. Dalį vilniečių didelės sąskaitos už šildymą gąsdina ne taip smarkiai kaip oro tarša.

Artėjančią žiemą Vilniuje ketinant deginti mazutą dėl didesnių taršos mokesčių centralizuotai tiekiama šiluma gali kainuoti gerokai brangiau, sako aplinkos ministras. Anot Simono Gentvilo, ją pabrangintų maždaug 40 proc. didesnės išlaidos taršos leidimams.

Kas 7-am Lietuvos gyventojui netiekiamas centralizuotas vanduo, kas 4-as nėra prisijungęs prie centralizuotos nuotekų sistemos. Tad Aplinkos ministerija siūlo Europos Sąjungos reikalavimų nesugebėjusias įvykdyti ir gyventojams vandens ir nuotekų neprivedusias įmones prijungti prie didesnių. Dėl to ateityje gali kisti ir vandens kainos – vienose savivaldybėse vanduo brangs, kitose gali atpigti. Na, o artimiausiu metu bent jau vilniečiai už vandenį mokės dešimtadaliu daugiau.

Vyriausybei patvirtinus laikiną valstybinės medienos pardavimo aukcionuose tvarką, kuri turėtų apsaugoti vietos verslą nuo žaliavos trūkumo, baiminamasi, kad ji be medienos paliks tuos, kuriems jos labiausiai reikia – Lietuvos perdirbėjus.  Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, iš kur buvo importuojami milžiniški kiekiai medienos, regione jaučiamas šios žaliavos trūkumas.

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Ketvirtadienį Seimas pritarė valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Nuo kitų metų pradžios Nacionalinė žemės tarnyba bus pavaldi Aplinkos ministerijai, o savivaldybėms bus patikėtas valstybinės žemės valdymas. 103 Lietuvos miestų ir 252 miestelių savivalda taps realiu žemės šeimininku, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Tai svarbiausia ir sudėtingiausia šios kadencijos Aplinkos ministerijos reforma, kurios laukta 30 metų. Prie dabartinių 2,3 tūkst.

Aplinkos ministerija pakeitė želdynų plotų normas ir perpus sumažino minimalų atskirųjų želdynų plotą. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto vystytojai ir savivaldybės naujai projektuojamose kvartaluose galės palikti mažiau ploto žalumai, nei iki šiol įpareigojo teisės aktai. Opozicija naująją tvarką vadina skandalinga ir ketina imtis veiksmų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje sprendė, ar pritarti Seimo narių siūlymui išplėsti užstato sistemą į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes. Ministrų kabinetas nusprendė siūlyti taromatų sistemą plėsti priimant plastikines ir metalines stipriųjų gėrimų, vyno ir koktelių pakuotes. Aplinkos ministerija siūlė iš esmės pritarti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo projekto tikslui, tačiau jį tobulinti.

Lietuva svarsto, kokio karo sugriauto Ukrainos regiono atkūrimu rūpintis, sako Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas. „Yra kalba apie tai, bet aš nenorėčiau kol kas įvardinti, nes dar neapsispręsta. Yra diskusijų apie tai“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Valstybinės žemės valdymo reforma pagreitins procesus ir sustiprins savivaldybes, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Vakarų Europai būdingos stiprios savivaldybės, o stiprios savivaldybės negali būti be žemės. Savivaldybės tik išskirtiniais atvejais būdavo, kad turi savo žemę patikėjimo teise.

Seimas linkęs nustatyti aiškesnę tvarką, kiek pavojingų nuotekų bus galima išleisti į aplinką.  Seimas po svarstymo antradienį pritarė Vandens įstatymo pataisoms: už balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 24 susilaikė. Galutinis balsavimas vyks kitame posėdyje, o pataisos galiotų nuo gegužės.

Dėl Europos Sąjungos sankcijų sutrikus Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ veiklai, gamyklos stabdymas yra nepriimtinas ir pavojingas procesas, teigia specialistai, tačiau aplinkos ministras ramina, kad šiuo metu pavojaus nėra.

Aplinkos ministerija perskirstė Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšas ir papildomai skyrė po 1 mln. eurų asbesto atliekoms tvarkyti ir tekstilės konteineriams įsigyti. Taip bus užtikrintas saugus asbesto atliekų tvarkymas ir sudarytos sąlygos tinkamai rūšiuoti tekstilės atliekas. Visos paraiškos, kurias savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikė šiai paramai, bus peržiūrėtos kovo mėnesį.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šiomis dienomis vos randa laiko atsipūsti. Po darbo vyras skuba pas tris mažamečius vaikus, o su politikoje ilgus metus dirbančiu tėvu teigia kalbantis toli gražu ne vien apie aktualijas.  Paklaustas, kokios mintys aplanko kalbant apie Ukrainą jau savaitę krečiantį karą, S. Gentvilas sunkiai renka žodžius. Pasak jo, nors Putino veiksmus galima buvo nuspėti, niekas neįsivaizdavo, kokia tragedija ištiks šią šalį.

Automobilių taršos mokestį miglose kuriam laikui palikę valdantieji šiemet, panašu, prie jo grįš jau netrukus. Vyriausybė šio mokesčio įstatymo projektą Seimui planuoja dar kartą pateikti jau balandį. Tiesa, kol kas projektas nėra registruotas, todėl sunku pasakyti, ar jis keisis nuo pernai ministrų kabineto įtvirtintos vizijos. Metų pradžioje valdančiųjų idėja įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį Seime suklupo neįveikusi pirmojo laiptelio – projektas buvo atmestas po pateikimo.

Aplinkos ministro komandą paliko jo atstovas spaudai Marijus Gailius. Tai BNS trečiadienį patvirtino ministras Simonas Gentvilas.  Pasak jo, su M. Gailiumi iš anksto buvo sutarta, kad jis Aplinkos ministerijoje dirbs vienerius metus. „Toks susitarimas buvo, kad metus įsibėgėsim, o paskui žiūrėsime“, – BNS teigė S. Gentvilas.

Kuršių nerijos pajūrį po audros aplankęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad tokio masto stichijos padarinių jam neteko matyti, o visiems paplūdimiams sutvarkyti gali prireikti iki milijono eurų.  „Per savo gyvenimą aš tokio nuplovimo nematęs ir dvigubai vyresni už mane žmonės sakė, kad tokių nuplovimų Kuršių nerijoje nematė kol kas“, – ketvirtadienį BNS sakė S. Gentvilas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nerūšiuotų komunalinių atliekų vežimas į Šiaulių sąvartyną yra gamtosaugos pažeidimas.  „Šiandien apskrities nerūšiuotas atliekas vežant į sąvartyną ne tik nevykdomi įsipareigojimai gyventojams, bet ir daromas gamtosauginis pažeidimas“, – teigia ministras ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Automobilių taršos mokestis neperžengė Seimo barjero – parlamentarai po pateikimo jį atmetė. Projektas grąžintas tobulinti, o mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad projekto nekeis ir už mokestį atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Ministerijos automobilio mokesčio idėją giria, bet apie jo ateitį kalba miglotai. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį.

Lietuvoje rengiamasi steigti 12 naujų draustinių, kuriuose bus saugomi baliniai vėžliai ir kitos retos rūšys ir buveinės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. „Paskutinį kartą naujas gamtinis draustinis buvo įkurtas senokai – 2015 metais. Todėl po tokios pertraukos planuojame šiemet įsteigti net dvylika naujų draustinių“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Plėtrai dar turės pritarti Vyriausybė.

Naujais mokesčiais gyventojus gąsdinantys valdantieji naują mokestį jau svarsto užkrauti ir medžiotojams. Nusižiūrėję nuo vakariečių, valdantieji siūlo privalomai medžiotojus draustis savo civilinę atsakomybę ir tvirtina, esą tai pačių medžiotojų labui – o ką jei kulka netyčia kliudys žmogų ar ūkininko karvę. Tačiau medžiotojai sako, kad daugumai jų draudimas tiesiog nereikalingas, ir piktinasi, kad naująjį mokestį valdantieji ruošia su jais nepasitarę.

Seimas raginamas nustatyti aiškesnę tvarką, kiek nuotekų su pavojingais teršalais nuo šių metų kovo bus galima išleisti į aplinką.    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad  Vandens įstatymo pataisos išspręs vandentvarkos įmonių problemas, kai jos smarkiai baudžiamos už nedidelius pažeidimus. Tačiau kai kurie Seimo nariai kritikuoja pataisas ir teigia, kad jos sudarytų galimybę leisti į ežerus ir upes dar taršesnes nuotekas.

Kitą pirmadienį bus paviešinti ir pateikti derinti dokumentai dėl žemės valdymo perdavimo savivaldybėms, panešė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.   „Visi merai, visos savivaldybių deklaracijos dėl savivaldos stiprinimo kelia šitą tikslą kaip esminį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras.

Seimas po pateikimo nepritarė metiniam automobilių taršos mokesčiui, projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Aplinkos ministras teigė, kad transporto tarša yra labiausiai auganti, o nepriėmus mokesčio, Lietuvai gresia sankcijos. Kritikai teigė, kad taršos mokestis nesumažins, o tik taps dar didesne tarša gyventojams, kurie susiduria su kainų augimu. Už automobilių taršos mokestį po pateikimo balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 35, 15 parlamentarų susilaikė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo, kad statant ir rekonstruojant pastatus elektromobilių įkrovimo prieigos turės sudaryti 20 proc. bendrų automobilių vietų skaičiaus.  Be to, turės būti įrengtas ir elektros kabelių tinklas, kad vėliau kiekvienoje vietoje būtų galima įrengti elektromobilių stoteles, praneša Aplinkos ministerija.

Sausį Seimo nariai grįš į parlamento posėdžių salę pratęstai rudens sesijai. Vienas pirmųjų projektų, kuris 2022-aisiais guls ant parlamentarų darbo stalo – automobilio taršos mokestis. Nors Laisvės partijos atstovai nevengia viešumoje kritikuoti koalicijos partnerių parengtos idėjos, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas – pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks.

Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, kurio į aplinką išmetamus teršalus valdžia ketina pažaboti įvedusi metinį automobilių taršos mokestį. Visgi tai tik trečdalis visų į aplinką išmetamų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Norėdama pažaboti klimato krizę, Aplinkos ministerija nusitaikė į ne vieną sritį ir ketina čia imtis ekologinių pokyčių. Praktiškai kiekviena aplinkosauginė reforma palies ir kasdienį kiekvieno lietuvio gyvenimą. „Teršalų ir problemų Lietuvoje yra tikrai daug.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad jei kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių tarša teisme bus įrodyta, jis nemato galimybės įmonei susitaikyti su valstybe.  Prokurorams teismui perdavus baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl taršos pareikšti „Grigeo Klaipėdai“ ir 14-kai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų, įmonė kartoja atkursianti gamtai padarytą žalą, sieksianti susitaikyti su valstybe bei baigti bylą kuo greičiau. „Pamatysime bylos medžiagą.

Klaipėdos apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos – joje kaltinimai pareikšti kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir keturiolikai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų. Prokurorė Gina Skersinskytė situaciją žiniasklaidai pakomentuos pirmadienį. Klaipėdos prokurorai rugpjūčio pabaigoje pranešė baigę ikiteisminį tyrimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ veiklos – tuomet pranešta, kad įmonės leistos nuotekos normatyvus viršijo daugiau kaip šimtą kartų.

Sausio mėnesį Seimui bus teikiamas automobilių taršos mokestis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Nuo tų pačių metų penkis kartus didės jau priimtas sąvartynų mokestis, augti turėtų ir kuro akcizai, o nuo 2024 metų dyzelino ir benzino akcizas turėtų suvienodėti. Visos šios priemonės skirtos kovoti su klimato krize, tačiau kiek tai atsilieps gyventojų piniginėms.

Dažnas be automobilio neįsivaizduoja gyvenimo, tačiau gali būti, kad netrukus turėti automobilį taps prabanga. Vyriausybei apsisprendus žmonėms taikyti automobilių taršos mokestį, ne vienam teks pakratyti piniginę.

Nepasiturintiems gyventojams, įsigijusiems mažataršį automobilį, siūloma išmokėti 2 tūkst. eurų kompensacijas. Ši nauja priemonė numatyta patikslintoje Klimato kaitos programos sąmatoje, jai skirta 1 mln. eurų. Šiuo metu visiems gyventojams, kuri sunaikina seną automobilį ir perka mažiau taršią mašiną, skiriama 1 tūkst. eurų kompensacija. Jeigu žmogus perka elektromobilį, jis gali pretenduoti į 2,5 tūkst. eurų (už naudotą) arba 5 tūkst. eurų (už naują) kompensaciją.

Simonas Gentvilas ir jo vadovaujama Aplinkos ministerija kelia ambicingą tikslą – Lietuva be atliekų. Jei tiksliau, planuojama, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų atliekų skaičius sumažės daugiau nei tris kartus, o visos likusios atliekos įsilies į žiedinę ekonomiką ir grįš į gamybą. Norėdama pasiekti šių tikslų, valdžia ketina net penkiais kartais kelti sąvartynų mokestį.