šildymas

Vilniui trečiadienį baigiant šildymo sezoną, tai padaryti šiomis dienomis ketina ir Alytus bei Kaunas, kiti didieji miestai dėl centralizuoto šildymo tiekimo pabaigos dar neapsisprendę. Kaip BNS nurodė Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Barčauskas, šiame mieste ketvirtadienį šildymas bus išjungtas daugiabučiams. „Nuo rytojaus yra baigiamas šildymo sezonas, bet tiktai daugiabučiams“, – BNS sakė jis.

Konstitucinis Teismas vertins, ar nepriklausomų šilumos gamintojų, gavusių europinę paramą, šilumos gamybos kainodara turi būti taikoma neterminuotai, konstitucingumą KT pranešė priėmęs nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą – pastarojo teismo šiemet kovo 22 dieną sustabdytoje byloje ginčas kilo dėl bendrovės „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju.

Vilniaus miesto savivaldybėje baigiamas 2022–2023 metų šildymo sezonas. Šilumos tiekimas Vilniaus gyvenamuosiuose namuose, administraciniuose pastatuose ir bendrojo ugdymo įstaigose bus sustabdytas trečiadienį. Sostinės darželiuose ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose šildymo sezonas galės būti tęsiamas pagal poreikį, įstaigų vadovų nuožiūra, rašoma pranešime spaudai.

Skolininkų už centralizuotą šildymą Vilniuje per metus sumažėjo, o jų skola smuko apie 0,6 mln. eurų, sako bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas. Anot jo, per metus skolininkų vien tik už šildymo sezono metu gautas paslaugas sumažėjo 1,3 tūkst. iki 7,2 tūkst.  „Praeitais metais mes turėjome maždaug aštuonis su puse tūkstančio naujų skolininkų už praėjusį šildymo sezoną.

Vilniečių balandį mokamos sąskaitos už kovo mėnesio centralizuotą šildymą bus 18 proc. mažesnės nei prieš mėnesį, pranešė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv.

Šylant orams ir kai kuriems miestams jau planuojant baigti šildymo sezoną, šalies didmiesčiai dėl jo pabaigos dar nenusprendė. Jų atstovai sako, kad konkrečią šildymo pabaigos datą lems oro sąlygos.  Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas BNS teigė, kad dėl šildymo pabaigos sostinėje turėtų būti sprendžiama po Velykų.  „Pastarosiomis dienomis lauko temperatūra dar smarkiai svyravo, todėl nutraukti šildymo sezoną dar nebuvo svarstoma.

Šildymo sezonui artėjant prie pabaigos, netikėtai su balandžio pradžia vėl dvelktelėjo šaltukas, daug ką privertęs iš naujo padidinti prieš porą savaičių, saulei drąsiau pašvietus, sumažintą patalpų šildymą.

Įžengus kalendoriniam pavasariui ir labiau sušilus orams, didieji miestai prakalbo, kada galėtų būti nutraukiamas šildymo sezonas. Kita vertus, kai kurie gyventojai gali ir patys savarankiškai nuspręsti, ar šildymo sezonas jau galėtų būti nutrauktas, o galbūt priešingai – pratęstas dar ilgiau. „Vilniaus šilumos tinklų“ komunikacijos vadovė Monika Merkytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos priima ir skelbia Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus šilumos tinklai kovo 31 d. vidurdienį baigė naudoti mažasierį mazutą šilumos ir karšto vandens gamybai, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Iki 1 proc. sieringumo mazutas sostinėje pradėtas deginti lapkričio pabaigoje kaip alternatyva brangusioms dujoms. Dėl šio sprendimo vilniečiams šilumos kaina nuosekliai mažėjo ir buvo viena mažiausių Lietuvoje. Šildymo sezoną bendrovė užbaigs naudodama atpigusias gamtines dujas, biokurą ir nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, įteisinančioms šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus.   Už balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė 15. Paskutinis balsavimas vyks kitame posėdyje.  Pataisomis siūloma savivaldybes įpareigoti nustatyti šilumos ūkio valdymo dešimčiai metų ar ilgiau planus, taip pat nurodyti priemones, kad 2030 metais jose tiekiama šiluma iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 90 proc., namų ūkiuose – 80 proc.

Seimas ketvirtadienį svarstys Šilumos ūkio įstatymo pataisas, įteisinančias šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus.   Siūloma įpareigoti savivaldybes nustatyti šilumos ūkio valdymo dešimčiai metų ar ilgiau planus, taip pat nurodyti priemones, kad 2030 metais jose tiekiama šiluma iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 90 proc., namų ūkiuose –  80 proc., o 2040 metais – 100 procentų.

Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia nuo kovo pabaigos nebekūrensiantys pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto.  „Situacija gamtinių dujų rinkose stabilizavosi, tad baigti šildymo sezoną galime naudodami tik biokurą, nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą ir gamtines dujas“, – pranešime teigė VŠT vadovas  Gerimantas Bakanas.

Jau trečią mėnesį Bartkūniškio kaimo gyventojus piktina dėl planinių darbų atjungiama elektra. Gyventojai supratingi ir teigia pritariantys darbams, kurie yra būtini, tačiau net ir kantriausius žmones gyvenimas šaltuoju sezonu be elektros, o kartu ir šildymo bei vandens dvi dienas iš eilės išveda iš kantrybės.

Konstitucinis Teismas (KT) nevertins teisės aktų, įpareigojančių nepriklausomus šilumos gamintojus įsigyti visą jiems priskirtą dujų kiekį iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, atitikties Konstitucijai.  KT pranešė, jog ketvirtadienį grąžino Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištirti Suskystintų gamtinių dujų terminalo bei Šilumos ūkio įstatymų, taip pat Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo konstitucingumą.

Sostinėje ir toliau išlieka nuosekliai mažėjančių sąskaitų už šildymą tendencija. Didžiausias šilumos ir karšto vandens tiekėjas Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša, kad siunčiamos sąskaitos už vasario mėnesį suteiktas paslaugas bus mažesnės nei sausio mėnesį, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 50 Eur sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 85 Eur.

Vilniuje kovą centralizuotai šilumai kainuojant mažiausiai tarp penkių didžiųjų miestų – beveik 7 centus už kilovatvalandę (kWh), Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas sako, kad mažesnes šildymo kainas sostinėje lemia lapkritį pradėtas deginti mazutas.  „Sudėtingo geopolitinio laikotarpio ir energetinės krizės metu laikinai kaip viena iš kuro rūšių į Vilnių buvo grąžintas mažasieris mazutas (iki 1 procento sieringumo), kuris pakeitė gamtines dujas.

Šilumos kaina Kaune kovą mažėja beveik 16 proc., penktadienį pranešė įmonė.  Kovą „Kauno energijos“ klientai už suvartotą miesto šilumos kilovatvalandę mokės mažiausiai šį šildymo sezoną – kilovatvalandės kaina kovą sieks 7,21 cento be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir bus 1,35 cento žemesnė nei vasarį. Lyginant su vasariu, šiluma pinga 15,8 proc., o lyginant su spaliu – beveik ketvirtadaliu.

„Nelaimėlis latvių pensininkas gauna 1,4 tūkst. eurų sąskaitą už dujas, o jo namuose temperatūra tesiekia 12 laipsnių šilumos“, – toks vaizdo įrašas išplito „TikTok“ tinkle. Pasirodo, kad istorijos autorius ir ją tiražavę prokremliški propagandininkai nutylėjo svarbų faktorių – tokia suma pateikta už 1524 kv. m. pastato apšildymą. Vaizdo įrašas, kuriame buvęs latvių premjeras Vilis Krištopanas skundžiasi dėl gautos sąskaitos už sausio mėnesį dydžio išpopuliarėjo „TikTok“ tinkle.

Trumpalaikių biokuro sandorių kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 27,74 euro už megavatvalandę (MWh) – 43,3 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, dėl to gyventojai gali tikėtis 10–15 proc. mažesnių sąskaitų už šildymą, pirmadienį pranešė energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“.  Biokuro kaina mažėja septintą savaitę iš eilės ir yra 16,8 proc.

Tiesa, 2022-ųjų vasarį Kauno miesto savivaldybei (ji turi per 92 proc. įmonės akcijų) pavaldžios AB „Kauno energijos“ tiekiamos vartotojams šilumos, o taip pat ir karšto vandens kainos buvo žemesnės, lyginant su dabartinėmis. Kodėl jos pernai pakilo, visuomenei aiškinta ne vieną kartą. Juolab kad energetikos kainos dėl karo Ukrainoje, sankcijų bei kitų reikšmingų priežasčių drastiškai išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių.

Auga žmonių, įsiskolinusių už šildymą, gretos – vien Vilniuje tokių padaugėjo beveik dešimtadaliu – 28 tūkst. namų ūkių skolingi 9 milijonus eurų. Esą tarp jų, tikėtina, yra vis dar nežinioje laukiančių savivaldybės atsakymo dėl to, ar jiems priklauso kompensacijos. Mat sostinės savivaldybė per 3 mėnesius sugebėjo išnagrinėti tik pusę visų prašymų, teisindamasi, kad to nepavyksta padaryti dėl elektroninės sistemos klaidų bei išaugusio besikreipiančiųjų srauto.

Gyventojai jau dalijasi sąskaitomis už šildymą sausio mėnesį. Žmonės pastebi, kad jos šiek tiek mažesnės, nei buvo gruodį. Šilumos tiekėjai aiškina, kad kainų mažėjimą lėmė šiltesnė oro temperatūra ir mažesnė šilumos kaina. Vis tik gyventojams patiriantiems finansinių sunkumų šilumos tiekėjai siūlo kreiptis dėl kompensacijos arba atidėti mokėjimus. Vilnietė, Pilaitės mikrorajono gyventoja Birutė su portalu tv3.lt pasidalijo šildymo sąskaita. „Už sausį turėsiu mokėti 80 eurų.

Vilniečių vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotą šildymą bus mažesnės nei prieš mėnesį ir prieš metus, pranešė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv. metrų ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 57 eurus, nerenovuotame – 96 eurus, arba 28 proc. mažiau nei prieš metus.   VŠT klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sako, kad jau paruoštos sąskaitos yra mažesnės dėl atpigusios šilumos ir šiltesnių orų.

Sąskaitos už šildymą auga, gyventojai vis viliasi, kad gaus kompensacijas. Tačiau jas užpildę dar rudenį, niekaip negauna atsakymų iš savivaldybių. Šios tikina, kad prašymų kompensuoti šildymą tiek daug, kad nespėja jų peržiūrėti ir tvirtinti. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad didžioji dalis prašymų jau yra išnagrinėti ir kas penktas prašymas jau patvirtintas, o kompensacija suteikta.

Šį šildymo sezoną daugelio gyventojų sąskaitos didesnės nei buvo pernai. Todėl ir skolininkų, neatsiskaičiusių už suteiktas paslaugas, daugiau. Vienintelė žmonių viltis ir išsigelbėjimas – kompensacijos. Tačiau savivaldybės neskuba jų patvirtinti, skundžiasi prašymų gausa ir specialistų trūkumu. Tuo metu šilumos tiekėjai suskaičiavo, kad gyventojų skolos jau siekia 12 mln. eurų.

Sunkmetis ir bažnyčiose. Dvasininkai vos sumoka sąskaitas už elektrą. O viena Dzūkijos bažnyčia paskelbė akciją, kad parapijiečiai padovanotų po kilovatvalandę. Dievo namuose šalta, vos keli laipsniai šilumos. Daugumoje bažnyčių šildymas įjungiamas tik prieš mišias ir išjungiamas joms pasibaigus. Alytaus miesto Vidzgirio bažnyčioje šildymas įjungiamas likus kelioms minutėms iki mišių. Tikinčiuosius šildo ant sienų pakabintos infraraudonųjų spindulių lempos.

Sąskaitos už šildymą tuština žmonių kišenes. Padėti gali tik kompensacijos, tačiau gyventojai jas užpildę ankstyvą rudenį, atsakymų iš savivaldybių vis dar negauna iki šiol. Viena moteris neapsikentusi emigravo pas sūnų į Didžiąją Britaniją, nes taupo malkas. Vieni valdininkai teigia, kad prašymai turi būti išnagrinėti per mėnesį. Tačiau kitiems to padaryti nepavyksta, nes trūksta darbuotojų, o esami priversti dirbti ir savaitgaliais.

Panevėžio rajono gyventojai pakraupę dėl šildymo sąskaitų. Kai kuriems už gruodžio radiatorių šilumą teks pakloti kone pusę tūkstančio eurų. Žmonės nesupranta, už ką turi tiek mokėti. O kompensacijas gauna ne visi norintieji. Maža to, didelė dalis prašymų kompensacijoms dar neišnagrinėta, procesas stringa.  Vilniaus valdininkai per tris mėnesius sugebėjo peržiūrėti vos pusę prašymų.

Vilniaus mieste šildymo kompensacijų prašo 60 tūkst. gyventojų, tačiau kol kas savivaldybė išnagrinėjo tik pusę prašymų, todėl kai kuriems gyventojams kompensacijų tenka laukti ne vieną mėnesį. Savivaldybės atstovė teigia, kad prašymai vertinami rankiniu būdu, todėl procesas užtrunka, tuo metu viceministras sako, jog galbūt reikėtų geriau organizuoti darbą, be to, tikimasi, kad šiemet daugiau procesų bus automatizuota.

Jei mieste gyvenantys panevėžiečiai buvo nustebę, gavę šildymo sąskaitas, kuriose sumos vien už šią paslaugą siekė apie 100 eurų, tai rajono gyventojams, pamačius skaičius, teko net prisėsti. Čia sąskaitos pasiekė neregėtas aukštumas – vieniems teko susimokėti 345 eurus, kitiems net 454 eurus. Pasipiktinę rajono gyventojai kreipėsi ir į skirtingas įstaigas pagalbos, tačiau kol kas rezultato nėra. Vienintelė išeitis – kompensacija arba namo renovacija. Tačiau tai – ne visiems pasiekiama.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad šį šildymo sezoną Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) deginamas pigesnis, bet taršesnis mažasieris mazutas yra pagamintas ir rusiškos naftos, įmonė tikina, kad jis yra atgabentas iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės bei Europos Sąjungos (ES) šalių.  „Iki šiol įmonė yra gavusi tris mažasierio mazuto siuntas. Nurodyta pirmosios siuntos kilmė – Norvegija ir ES.

Lenkijos vyriausybė patvirtino planą, pagal kurį namų ūkiams ir viešosioms įstaigoms bus padėta išvengti per didelio šildymo pabrangimo tęsiantis dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusiai energetikos krizei, pranešė Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis valstybine naujienų agentūra PAP. Atitinkamą įstatymo projektą ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio biuras pristatė antradienį. Pasak pareigūnų, planas bus taikomas namų ūkiams, taip pat ligoninėms, mokykloms ir vaikų darželiams.

Pasibaigus šventiniam laikotarpiui gyventojus jau pasiekė naujausios sąskaitos už šildymą. Išlaidavusieji gruodį buvo pasiruošę taupymui ir didelėms sąskaitoms. Tačiau daugelio gyventojų sąskaitos siekė apie 100 eurų. Šilumos tiekėjai tikina, kad mažesnės kainas lėmė dujų pakeitimas mazutu ir šiltas gruodžio mėnuo.  Vilniaus miesto gyventojai su portalu tv3.lt dalijosi savo sąskaitomis už šildymą.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už gruodžio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Siekiant suvaldyti drastiškai kilusias energetinių išteklių kainas, bendrovė įgyvendino sprendimą gamtines dujas laikinai pakeisti mažasieriu mazutu, todėl vilniečiams keturis mėnesius iš eilės šilumos kaina mažėjo.

Šiemet Lietuvos gyventojai pastebi ne tik sparčiai brangstančias prekes ir paslaugas, bet ir augančias sąskaitas už komunalines paslaugas. Vis tik sąskaitas už šildymą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir oras, tad kuo šiltesnė ši žiema bus, tuo geriau bus gyventojams ir verslui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės.

Dvi Lietuvos: kol vienų savivaldybių gyventojams šildymo sąskaitos problemų nekelia, kitų regionų gyventojai už šilumą moka kartais net ir tris kartus daugiau. Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų. Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją.

Gyventojai dalijasi sąskaitomis už šildymą ir skaičiuoja, kad vienuose miestuose už tokį patį būstą jos yra daug didesnės, o kitur – mažesnės. Tuo metu šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skirtinguose miestuose kainos gali skirtis 4 kartus, o skirtinguose pastatuose net 6 kartus. Anot jų sąskaitas padėtų sumažinti pastatų sandarinimas, renovacija, tačiau tam reikia laiko, todėl dabar sąskaitas sumažinti gali tik valstybės kompensacijos.

Šildymo sezonas seniai prasidėjęs, tačiau dalis gyventojų skundžiasi, kad jiems butuose vis tiek šalta. Tuo metu kiti skundžiasi, kad per karšta, tenka atidaryti langus ir vėdinti kambarius. Ši problema tiek šilumos tiekėjams, tiek daugiabučių administratoriams yra žinoma. Anot jų, gyventojai vienas iš kito vagia šildymą, tačiau remontuoti savo lėšomis šildymo sistemos įrenginių niekas nenori.

Seimas antradienį priėmė svarstyti Vyriausybės inicijuojamą šilumos ūkio pertvarką, kuri prasidėtų nuo 2023 metų liepos 1-osios.  Už Šilumos ūkio įstatymo pataisų svarstymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 32. Pataisas Seimas svarstys pavasarį.  Savivaldai ūkio plėtrą siūloma leisti planuoti dešimčiai metų, daugiabučių sistemas galėtų prižiūrėti ir šilumos tiekėjai, be to, keliamas tikslas iki 2040 metų visą šilumą gaminti iš atsinaujinančių išteklių.

Kai kurios įmonės artėjant šventėms ir rekordiškai išaugus šildymo bei elektros sąskaitoms, savo darbuotojams žada mokėti kompensacijas. Papildomai prie algos kai kurie verslai darbuotojams išmokės po kelis šimtus eurų. Taip pat dalins kuponus pramogoms, medicininėms išlaidoms, padalins ir dovanų korteles, už kurias galima bus pasirūpinti šventiniu stalu.

Gamtinės dujos Latvijoje nuo sausio brangs jas tik maisto gaminimui naudojantiems buitiniams vartotojams, o kitiems gyventojams atpigs. Bendrovė „Latvijas gaze“ per valstybės žinių leidinį „Latvijas Vestnesis“ paskelbė naujus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, kurie įsigalios sausio 1-ąją. Gamtinių dujų kaina gyventojams, per metus jų sudeginantiems iki 250 kubinių metrų, nuo ateinančio mėnesio didės 11 proc.

Gyventojai jau gavo lapkričio sąskaitas už šildymą. Kai kuriems jos – dvigubai didesnės nei praėjusį mėnesį. Vilniuje lapkritį šilumai gaminti pradėtas naudoti mazutas, anot tiekėjų, tai turėjo sumažinti gyventojų sąskaitas. Vis tik, jeigu jos gyventojams per didelės, jiems siūloma kreiptis dėl kompensacijų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasidalijo naujausia savo sąskaita už buto šildymą.  „Už lapkritį turėsiu mokėti beveik 85 eurus.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis norima paskatinti sektoriaus dekarbonizaciją bei efektyvumą.  Premjerė Ingrida Šimonytė lapkričio pabaigoje teigė, kad pasiūlymai apimtų platesnę atliekinės šilumos ir atsinaujinančių išteklių integraciją, sukurtų veiksmingesnes paskatas dekarbonizuoti šilumos ūkį, taip pat būtų pasiūlytos efektyvumą skatinančias priemones, tarp jų – naują kainodarą ir biokuro rinkos pokyčius.

Dėl šilto rudens ir didelės biokuro pasiūlos Lietuvoje mažėjant jo kainai, maždaug dešimtadaliu gali mažėti ir centralizuoto šildymo kaina. Teigiama, kad tai pasiekti padėjo Vyriausybės nurodymas urėdijoms tiekti žaliavą kurui. Pasak rinkos dalyvių, biokuro poreikiui augant stabilią jo pasiūlą ir toliau galėtų užtikrinti valstybė. Energetikos viceministrė sako, jog Valstybinė miškų urėdija dalyje Lietuvos jau yra pasiruošusi gaminti biokurą, o kitąmet jo gamybą tikimasi išplėsti.

Norint turėti sveikus ir gražius plaukus vertėtų jais rūpintis visais metų laikais, o ypač rudenį ir žiemą. Turbūt jau pastebėjote, kad vėsiuoju metų laiku plaukai patiria itin daug streso, kadangi lauke spaudžia šaltukas, o patalpose veikia oro šildymo sistemos, kurios, kaip niekas kitas, išsausina plaukus.

Lietuvos gyventojai jau gauna pirmąsias sąskaitas už šildymą – šį spalį daugumoje miestų šiluma kainuoja dvigubai ir net daugiau brangiau nei prieš metus. Šiluma išbrango dėl pabrangusio biokuro ir dujų. Tiesa, nuo kosminių sąskaitų už šilumą gyventojus dar gelbsti šiltesni nei įprasta orai ir panaikintas pridėtinės vertės mokestis. Panevėžyje gyvenanti senjorė Aldona su nerimu laukia pirmosios šio šildymo sezono sąskaitos.

Lapkritį sumažėjusią centralizuoto šildymo kainą lėmė atpigęs kuras bei rugsėjį pakeista jos skaičiavimo metodika, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, šilumos kainas šildymo sezono metu lems kuro kainos, orai bei jų nulemta iškastinio kuro dalis tiekėjų kuro struktūroje. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 5,6 proc.

Prieš tris mėnesius paskelbusi kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui  Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) gavo 66 paraiškas, prašoma finansuoti darbus už 2,3 mln. eurų. Kaip penktadienį pranešė agentūra, 43 daugiabučių siekia ne tik modernizuoti šilumos punktą, bet ir susitvarkyti šilumos sistemą. Likusiuose planuojama atnaujinti tik šilumos punktą.

Gyventojai su nerimu laukė spalio mėnesio sąskaitų už šildymą. Jas gavusieji ketvirtadienį atsikvėpė šiek tiek lengviau. Daugelio žmonių sąskaitos beveik tokios pat, kaip ir praėjusį mėnesį, tačiau kitiems teko mokėti ir daugiau nei 60 eurų. Šilumos tiekėjai komentavo, kad mažesnę kainą lėmė šilta rudens pradžia ir žema šilumos kaina.  Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi savo sąskaitomis už šildymą. Daugelis jų prisipažino, kad tikėjosi kur kas didesnių.