siena

Kiaura ar nekiaura Lietuvos valstybės siena? Pasieniečiai ir šalies politikai kovoja su Baltarusijos skleidžiamu mitu, kad sieną su Lietuva kirsti labai lengva. Nors siena akylai saugoma buvo dar iki migrantų krizės, pareigūnai ir Seimo nariai akcentuoja, kad per kelis mėnesius pasienyje teko įgyvendinti tai, kas nebuvo padaryta 30 metų. Šiemet Lietuva per sieną su Baltarusija sulaukė jau daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

Lietuvai susidūrus su išaugusiais neteisėtos migracijos srautais, Turto valdymo ir ūkio departamentas ieško, kas dviejuose 5 kilometrų pasienio ruožuose su Baltarusija galėtų nutiesti pjaunančią vielą „Concertina“. Centriniame viešųjų pirkimų portale šią savaitę paskelbti du pirkimai. Pateiktuose dokumentuose teigiama, kad kartu su tiesimo ir montavimo darbais planuojama įsigyti komplektuojančias dalis – kuolus, rišimo vielas, sąvaržas, apkabas, kabes, įtempiamas vielas, vielos įtempėjus.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė specialų Vyriausybės inicijuotą įstatymą dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statybos.  Prezidento pasirašytu Fizinio barjero prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymu Vyriausybei suteikiami įgaliojimai supaprastinta tvarka priimti sprendimus dėl fizinio barjero, pripažinto ypatingos valstybinės svarbos objektu, statybos, pranešė Prezidentūra.

Seimo antradienį ketinamose priimti įstatymų pataisose numatyta galimybė sienos apsaugai pasitelkti ir civilius asmenis. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad to būtų imtasi tik kraštutiniu atveju, tačiau patvirtino, kad jei valstybės resursai išsektų, tektų naudotis civilių ir verslo pagalba. „Numatyta tam tikra išimtis, kad mes galėtumėme turėti būtinuosius darbus.

Seimas antradienį priėmė sprendimą statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad nepateisinama, kad siena su Baltarusija nėra pastatyta 30 metų. Opozicijai kilo klausimų dėl sienos statybų skaidrumo ir atskiro įstatymo tvoros statymui reikalingumo.  Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo.

Lietuva netrukus pradės fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, efektingai veikia migrantų apgręžimo procedūra, tačiau politikai kalba apie galimas naujas grėsmes. Prie sienos kaupiantis nelegalių migrantų grupėms, neatmetama galimybė, kad gali prasidėti provokacijos ir Baltarusijos pareigūnai ims naudoti ginklą prieš migrantus.

Lietuvai randant vis naujų būdų stabdyti nelegalios migracijos srautus, Baltarusija telkia fizinius pajėgumus prie sienos, čia būriuojasi ir didelė dalis nelegalių migrantų.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuvai pasienyje su Baltarusija pastačius tvorą, Lietuva taps pirmąja regiono valstybe, kuri turi tokį solidų fizinį barjerą. Politikas įsitikinęs, kad ateityje tvora leis nuo Lietuvos nukreipti būsimus nelegalios migracijos srautus.

Konservatorius Mykolas Majauskas tikina, kad lėšų tvoros pasienyje su Baltarusija statybai Lietuva turi pakankamai. Jis atskleidė, kad sienos statyba bus vykdoma trimis etapais, o visos fizinio barjero statybos Lietuvai turėtų kainuoti apie 153 mln. eurų. Seime dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statybos penktadienį surengtas bendras Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdis.

Vyriausybė pritarė fizinės tvoros Lietuvos pasienyje statybai, antradienį tam turėtų pritarti Seimas. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sieną reikia pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, tačiau kada tiksliai tvora išdygs Lietuvos pasienyje su Baltarusija, A. Bilotaitė atsakyti negali. Visgi ministrė džiaugėsi dėl priimto sprendimo apgręžti migrantus – jau 700 nelegalių migrantų nepateko į Lietuvą.

Šalies valdžia pagaliau surado reikiamų strypų, varžtų ir estų dovanota koncertina ėmė vėl tvertis nuo Baltarusijos, ir taip toliau stabdyti iš ten plūstančius nelegalus. Vyriausybė apsisprendė ir kokią tvorą statys šalia koncertinos – ji bus keturių metrų aukščio ir valstybei kainuos mažiausiai šimtą penkiasdešimt milijonų eurų.  Druskininkų užkardoje, kariškiais vėl tęsia prieš daugiau nei mėnesį pradėtus koncertinos tiesimo darbus.

Baltarusijos vakarinėje Gardino srityje sienos apsaugos tarnybos antradienį pradėjo operatyvines taktines  pratybas prie sienų su Europos Sąjungos valstybėmis, pranešė Valstybės sienos apsaugos komitetas. Šie mokymai vyksta Lietuvoje toliau vystantis krizei dėl iš Baltarusijos plūstančių migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija, dėl kurios šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Užtvaros statybos pasienyje su Baltarusija stringa Lietuvoje trūkstant tam naudojamos aštrios vielos gaminių, pagalbos prašoma kai kurių užsienio valstybių, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai išaugus neteisėtų migrantų srautams, BNS pateikia atsakymus į dešimt klausimų apie šią krizę, sienos apsaugą, migrantų teisinį statusą ir procesus, kurie vyksta jiems patekus į Lietuvą. Kodėl į Lietuvą pradėjo plūsti neteisėti migrantai? Atvejų, kai į Lietuvą atvykdavo neteisėtų migrantų, pasitaikydavo kiekvienais metais. Pavyzdžiui, pernai per sieną su Baltarusija neteisėtai atvyko 81, o 2019 metais – 46 žmonės.

Prie Lietuvos Lenkijos sienos Marijampolės pareigūnai sulaikė lengvąjį automobilį, pilną nelegalų iš Kamerūno. Juos vežė Nigerijos pilietis. Vyras teigia gyvenantis Vokietijoje, tik kur vežė keleivius – nesako. Teigia, kad juos pamatė tiesiog gatvėje ir nusprendė pavėžėti. Tokiomis pasakomis pareigūnai nelinkę tikėti. Ar tokiais būdais nelegalai yra išgabenami iš Lietuvos, pareigūnai dar nelinkę kalbėti. Valdžia užsimena ir apie pilną sienos kontrolę.

Valdžia ruošiasi blogiausiam. Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia greičiau nagrinėti nelegalų prieglobsčio prašymus, juos siųsti į gimtąsias šalis ir riboti sienos pažeidėjų judėjimą Lietuvoje, ištisus mėnesius juos laikyti uždarytus laikinose stovyklose tam, kad jie nepabėgtų iš Lietuvos į kitas Vakarų valstybes. Tokiu būdu valdžia reaguoja į išaugusį nelegalų iš Baltarusijos srautą, kuris, anot Vidaus reikalų ministerijos, gali toliau didėti.

Lietuva informavo Lenkiją, kad dėl neteisėtų migrantų antplūdžio iš Baltarusijos sustiprino ir sienos su Lenkija apsaugą, pranešė premjerė. „Mes labiausiai kalbėjome apie tai, kad Lietuvai iškilo būtinybė sustiprinti vidaus sienos apsaugą. Tai svarbu dvišaliam judėjimui tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – antradienį Seime žurnalistams apie savo pokalbį su Lenkijos vyriausybės vadovu sakė Ingrida Šimonytė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu yra indikacijų, jog dalis neteisėtų migrantų sutiktų grįžti į savo kilmės šalis, todėl labai svarbu šiuos procesus vykdyti sparčiai ir sklandžiai. „Labai svarbu, kad judėtų procesai sparčiau, nes šiuo metu jau yra indikacijų ir informacijos, kad yra žmonių, kurie sutinka savanoriškai grįžti. Mes turime tą procesą sparčiai organizuoti“, – per spaudos konferenciją pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė ministrė.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.

Savivaldybių patalpose apgyvendinti 505 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tuo metu kai kurie merai pasigenda aiškumo iš centrinės valdžios dėl migrantų apgyvendinimo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis ketvirtadienį BNS informavo, kad daugiausia  – 189 – užsieniečių apgyvendinta Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime.

Nuo trečiadienio ryto iki ketvirtadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 93 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 509 neteisėti migrantai. Trečiadienį Druskininkų užkardos teritorijoje baigtas statyti angaras, kuriame galima apgyvendinti apie 70 neteisėtų migrantų. Tokio pat dydžio angarą ketvirtadienį planuojama statyti ir gretimoje Kabelių užkardoje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėto žmonių gabenimo per sieną organizavimo. „Jau kelias savaites sieną neteisėtai kerta atvykėliai iš trečiųjų šalių, matome ženklų, kad tai gali būti daroma organizuotai. Tokių dalykų negalime toleruoti, todėl kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė savo karjerą didžiojoje politikoje pradėjo Ūkio ministerijoje – institucijoje, kuri dėjo dideles pastangas pritraukdama užsienio investicijas į Lietuvą. Ž.Pinskuvienei šis darbas sekėsi puikiai. Tik investicijos pritrauktos į jos nuosavą kišenę, ir panašu, kad užsienietiška jų kilmė tebuvo dūmų uždanga. „Sienai“ pavyko gauti naujų dokumentų, atskleidžiančių, kaip tuometė „darbietė“ susikrovė nemenką pelną iš statybų, kuriose nepajudinta nė plyta.

Policija šią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos, manoma, Švedijoje vogtais dėvėtais drabužiais.  Kaip pranešė Kauno apskrities policija, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galbūt neteisėtą dėvėtų rūbų įsigijimą ir prekybą jais, buvo patikrintos Kėdainiuose ir Jonavoje veikiančios įmonės prekybinės patalpos.  Keturių kratų metu pareigūnai paėmė buhalterinius dokumentus ir dešimt 500 litrų talpos bei 938-is 240 litrų talpos maišus su dėvėtais rūbais.

Kretingos rajone trečiadienį padegtas gyvenamasis namas, pranešė Policijos departamentas. Pirminiais duomenimis, apie 18 val. 30 min. pastebėta, kad Žeimių kaime aprūkusi gyvenamojo namo siena. Įtariama, kad pastatas buvo padegtas. Nuostolis nustatinėjamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ukraina nerimauja, kad daugiau nei 100 000 pasiruošusių pulti Rusijos karių balandžio pabaigoje atsidurs prie valstybės sienos. Ukrainos valdžios ataskaitoje, kurią gavo „The Daily Mail“, skaičiuojama, kad Kremlius į 80 000 Rusijos karių, laukiančių tolimesnių nurodymų, pagalbą prie Ukrainos sienos atsiųs dar 30 000 karių, kartu su papildomais tankais ir raketų sistemomis.

Popiežius Pranciškus sekmadienį išreiškė susirūpinimą dėl suintensyvėjusių karinių veiksmų Ukrainos rytuose ir paragino imtis priemonių pasitikėjimui atkurti.  Šiuos komentarus pontifikas išsakė kelioms didžiosioms Vakarų valstybėms įspėjus Rusiją dėl pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina.      Ukraina kaltina Rusiją sutelkus dešimtis tūkstančių karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme.

Jungtines Valstijas „vis labiau neramina“ Rusijos karių telkimas prie Ukrainos sienų ir kovų tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų suintensyvėjimas Donbase, ketvirtadienį pareiškė Baltieji rūmai. „Jungtines Valstijas vis labiau neramina pastaruoju metu eskaluojama Rusijos agresija Rytų Ukrainoje, įskaitant rusų karių judėjimą Ukrainos pasienyje“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. „Visa tai yra giliai neraminantys ženklai“, – pridūrė ji.

Pagėgių savivaldybės taryba kitą savaitę svarstys, ar kreiptis į teismą dėl tarybos nario Kęsto Komskio galimo priesaikos sulaužymo ir mandato panaikinimo. Specialiai sudaryta tarybos komisija, ištyrusi galimus šio tarybos nario pažeidimus, konstatavo, kad faktai pasitvirtino. „Mes konstatuojame, kad kaltinimai dėl šiurkščių pažeidimų pasitvirtino“, – BNS sakė komisijai vadovavęs tarybos narys liberalas Vladimiras Gorodeckis.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Norvegija tampa karinių pajėgų telkimo prie jos sienų vieta, JAV bombonešiams šį mėnesį atvykstant į šalį dalyvauti pratybose.   „Vargu ar galime kalbėti apie ramybę, kai [prie Rusijos sienų] auga įtampa ir kuriamas stipriausias placdarmas kariniams veiksmams prieš mūsų šalį“, – žurnalistams Maskvoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto naikinti neketinama, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika.   „Institutas, manau, yra reikalingas. Kiekviena Europos Sąjungos ir pasaulio šalis turi tokias referentines laboratorijas, kurios privalo atlikti valstybei reikalingus aukšto lygio tyrimus dėl gyvūnų ligų, maisto saugos, genetiškai modifikuotų organizmų“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė D. Remeika.

Sieną vos per 30 sekundžių nudažęs darbininkas paliko stiprų įspūdį namų savininkams. „TikTok“ naudotoja „@angela_j_official“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame darbininkas žaibo greičiu padengia sieną nauju dažų sluoksniu. Vaizdo įraše vyras geltoną sieną jau buvo padengęs baltų dažų sluoksniu iš visų keturių pusių, o tada pasiėmęs volelį pradėjo ją dažyti zigzagais. Dažydamas zigzagais jis vaikšto po kambarį, o pasiekęs kraštą pradeda pildyti likusias ertmes judesiais iš viršaus į apačią.

Pagėgių politikai inicijuoja tarybos nario Kęsto Komskio pašalinimo iš rajono tarybos procedūrą dėl jo viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimų. „Sausio 28 dieną 11 tarybos narių iš 17 pasirašė tokį teikimą ir pateikė tarybai“, – BNS antradienį sakė Pagėgių savivaldybės patvirtino tarybos narys Edgaras Kuturys.

„Sienos“ su partneriais atlikti žurnalistiniai tyrimai kelia naujų nepatogumų Pagėgių politikui Kęstui Komskiui. Po politikui ir jo sūnui pareikštų įtarimų dėl nusikalstamo bankroto ir turto iššvaistymo, prokuratūra nusprendė areštuoti K. Komskio ir jo sūnaus Algirdo turtą.  Turto areštas pritaikytas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Komskių šeimos valdomos įmonės „Agrolira“ bankroto. Ši įmonė netikėtai bankrutavo 2019 m. pabaigoje.

Baltarusija dėl COVID-19 po 10 dienų laikinai uždraus žmonėms išvykti iš savo teritorijos per sausumos sienos perėjas. „Laikinai sustabdyti Baltarusijos Respublikos valstybinės sienos kirtimą Baltarusijos Respublikos piliečiams ir nuolatinį ar laikiną leidimą gyventi Baltarusijos Respublikos teritorijoje turintiems užsieniečiams išvykstant iš Baltarusijos Respublikos“, – sakoma Ministrų tarybos gruodžio 7-osios dekrete, kuris ketvirtadienį buvo oficialiai paskelbtas nacionaliniame teisiniame in...

Graikijos Super lygoje pergalę iškovojo Vykintas Slivka ir jo atstovaujamas Atėnų „Smyrnis Apollon“ klubas. Lietuvio komanda išvykoje 2:0 nugalėjo Kretos OFI komandą. V.Slivka pergalingose rungtynėse žaidė visas 90 minučių. Armėnijos Pirmoje lygoje įvartį įmušė Edvinas Kloniūnas. Saugas žaidė visas rungtynes ir padėjo savo atstovaujamam „Sevan“ klubui 2:1 nugalėti „Ararat-Armenia 2“ ekipą. Lietuvos įvartį pelnė 39 minutę, o 90 minutę gavo geltoną kortelę.

Ketvirtadienio vakarą pranešta, kad Vilniuje, Varnės gatvėje, lengvasis automobilis rėžėsi į mūrinę sieną. Anot skambinusiųjų, ant vairo sukniubęs vairuotojas prarado sąmonę. Į avarijos vietą atskubėjo visos tarnybos, iš karto atsiųsti ir gelbėtojai. Prispaustų žmonių nebuvo, vaduoti neprireikė ir vairuotojo. Atvažiavus medikams 38-erių metų vyras atsigavo. Tačiau vyras sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl buvo įtarta, kad vyras gali būti apsvaigęs.

Ange Lanaway savo socialiniame tinkle pasidalijo neeiliniu įrašu, kuriame ši parodo slaptą savo namų kampelį. „Facebook“ anketoje moteris demonstravo savo namus ir visus nustebino netikėta detale. Ši parodė, kad už spintos slepiasi slaptas kambarys, kuris – daugelio svajonė. Namuose šeima turi savo mini kino teatrą.  Daugelis internautų sakė, kad tai – puiki idėja. O ir puikiai paslepia ir sukuria paslaptingumo namuose atskirai padarytas teatras.

Dėl ketvirtadienį uždarytos sienos Baltarusijos ambasadai įteikta protesto nota, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Joje nurodoma, kad buvo pažeistas abiejų šalių Vyriausybių susitarimas dėl sienos perėjimo punktų. „Baltarusija ketvirtadienio popietę vienašališkai, neinformuodama Lietuvos, ir pažeisdama dvišalėje sutartyje numatytas procedūras, dalinai uždarė sieną su Lietuvą“, – rašoma ministerijos pranešime apie įteiktą notą.

Baltarusijai apribojus asmenų atvykimą lengvaisiais automobiliais į šią šalį, aiškėja keliautojų kategorijos, kurioms vis dėlto leidžiama įvažiuoti iš Lietuvos. Krovininių automobilių eismas neribojamas, praneša Valstybinės sienos apsaugos tarnyba. Ketvirtadienį maždaug nuo 16 val. Baltarusijos pareigūnai pristabdė lengvųjų automobilių vykimą iš Lietuvos per tarptautinius Šalčininkų, Medininkų, Lavoriškių ir Raigardo kontrolės punktus.

Baltarusija ketvirtadienio popietę uždarė sieną su Lietuva, motyvuodama saugumo reikalavimais dėl koronaviruso plitimo, BNS patvirtino Vidaus reikalų ministerija. „Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotinių sužinojome, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nebeleidžiamas lengvasis transportas, motyvuojama Covidu“, – BNS sakė vidaus reikalų ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

Po dar vienų abejotinų Baltarusijos prezidento rinkimų, Europos Sąjunga imasi sankcijų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Ne pirmą kartą. Analogiškos ir net platesnės sankcijos režimui buvo taikomos ir po 2010 m. rinkimų, kai „batiuška“ triumfavo, o jėgos struktūros talžė protestuotojus. Bet tarp sankcijų paskelbimo ir jų pritaikymo ne visada galima dėti lygybės ženklą.

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Baltarusijai nusprendus užverti sienas Vakarams, Lietuva ir Lenkija atsakytų tuo pačiu bei neįsileistų krovinių iš šios valstybės. Premjeras pabrėžė, kad po Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos ketvirtadienio pareiškimų, jog sienos bus užvertos, kol kas jokių realių veiksmų kaimyninė valstybė nesiėmė. „Nėra kol kas jokio sprendimo, matome ne vieną pareiškimą garsų, sklindantį iš tos šalies, nutaikytą pirmiausia vidaus politikai.

Eismas per sieną su Baltarusija vyksta įprastai, BNS penktadienio rytą sakė Lietuvos pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas. „Aiškumo kol kas neturime – būtų sunku tikėtis, kad per naktį galėtume gauti iš mūsų Baltarusijos kolegų kažkokį oficialų pranešimą, tačiau situacija iš esmės nepasikeitė prie valstybės sienos per naktį: vykimas per valstybės sieną vyksta“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.

Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Baltarusija „uždaro“ sieną su Vakarais ir stiprina valstybinės sienos su Ukraina apsaugą. „Mes priversti išvesti kariuomenę iš gatvių. Kaip jau sakiau – pusę kariuomenės apginkluoti ir uždaryti valstybės sieną su Vakarais, pirmiausia su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną, labai apgailestaudami, su savo broliška Ukraina, – sakė A. Lukašenka moterų forume.

Pernai vasarą Pagėgių politiko Kęsto Komskio vadovaujami darbininkai plušo tvarkydami įstabaus grožio Lentvario dvaro teritoriją. Tai K. Komskio įmonei „Kalibrus“, kylančiai ant kito, staiga bankrutavusio verslo likučių, leido laimėti nemažos vertės Pagėgių savivaldybės konkursą. Tik viena bėda – Lentvario dvare K. Komskio darbininkų nebuvo nė kvapo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sekmadienį nustatė du netyčinius sienos su Rusija kirtimo atvejus – Kuršių mariose netoli Neringos ir Nemune, ties Šilutės rajono kaimu.  Neringos pasienio užkardos pareigūnai užfiksavo, kaip iš Lietuvos teritorijos atplaukęs pramoginis kateris kirto sieną su Rusija ir apsisukęs sugrįžo atgal į mūsų šalies teritoriją.

Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame vyras griauna savo sieną vien dėl to, kad joje – ypatingas šeimos narys, kuris netikėtai ten atsidūrė.  29-erių Matt Fraser su sužadėtine pasigedo savo katino, tačiau namuose girdėjo jo miauksėjimą. Visur išieškoję jie niekaip negalėjo suprasti, kur jis pasislėpęs, kol galiausiai suprato – jų keturkojis užstrigęs sienoje.  Tuomet pora ėmėsi gelbėjimo operacijos. Sužadėtinė viską filmavo, o Matt'as ruošė skylę sienoje, kad išgelbėtų gyvūną.

Po trijų mėnesių pertraukos lietuviai vėl nevaržomai gali keliauti į Lenkiją – kaimynai jau atvėrė sieną. Ir tautiečiai nesnaudžia. Vos tik paskelbus sprendimą, lietuviai patraukė į Lenkiją. Ko ten ieško? Nuo penktadienio ryto lietuviai vėl gali laisvai keliauti į Lenkiją ar per ją. To negalėjo daryti visus tris 3 mėnesius. Dėl karantino. Įleisti tik keliaujantys darbo, verslo ar mokslo tikslais.