šiaurės korėja

Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas pranešimus apie Šiaurės Korėjos karių perkėlimą į Rusiją pavadino „keliančiais labai didelį nerimą“. „To visiškai negalima nuvertinti, – sakė jis žurnalistams per savo kelionę Indijoje. – Žinoma, tai dar labiau eskaluos situaciją“. Tačiau, anot O. Scholzo, tai taip pat rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria didelių sunkumų.

Šiaurės Korėja penktadienį pareiškė, kad bet koks karių dislokavimas Rusijoje atitiktų tarptautinę teisę, pranešė valstybinė žiniasklaida, nepatvirtindama, kad buvo pasiųsti kariai.

Rusijos sprendimas Ukrainoje dislokuoti Šiaurės Korėjos karių būtų akivaizdi eskalacija, penktadienį perspėjo Vokietija. Vokiečių įspėjimas pasirodė po to, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva jau šį savaitgalį į mūšį gali pasiųsti Pchenjano karių.  „Raginame Šiaurės Korėjos pusę prie to neprisidėti ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų šia linkme“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Kathrin Deschauer.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol neturės „aiškesnės ir solidesnės“ informacijos, nesiims vertinti pranešimų apie Šiaurės Korėjos karių buvimą Rusijoje. „Kol kas viskas, ką mes turime, tai yra pačios Ukrainos informacija, kol kas ji nėra patvirtinta NATO sąjungininkų, taip, buvo kalbama apie tai, kad jie iš tikrųjų ten yra, bet šitų karių paskirtis ir misija Rusijos Federacijoje kol kas yra neaiški“, – ketvirtadienį Kaune žurnalistams sakė prezidentas.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl Šiaurės Korėjos sprendimo pasiųsti tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pavadino tai „provokacija“. Seulo žvalgybos agentūra kiek anksčiau pranešė, kad Rusijoje šiuo metu treniruojasi maždaug 3 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie greičiausiai jau netrukus bus dislokuoti fronto linijose, o iki gruodžio gali būti pasiųsta ir dar keli tūkstančiai kariškių.

Rusijos parlamentarai ketvirtadienį vienbalsiai pasisakė už tai, kad būtų ratifikuota gynybos sutartis su Šiaurės Korėja, numatanti abipusę pagalbą, jei kuri nors iš šių šalių susidurtų su agresija. Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai 397 balsais pritarė sutarčiai. Balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Balsavimas įvyko kitą dieną po JAV pranešimo, kad Pchenjanas į Rusiją mokymams nusiuntė tūkstančius savo karių.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad Seulas „nesėdės ramiai“ dėl tūkstančių Pchenjano karių, pasiųstų į Rusiją, ir pavadino tai provokacija.

Pietų Korėjos žvalgyba praneša, kad Šiaurės Korėja jau išsiuntė į Rusiją apie 3 tūkstančius savo karių, kad paremtų Maskvos karo mašiną.  Apie tai cituodami Pietų Korėjos pareigūnus praneša „Reuters“. Be to, pažymima, kad Šiaurės Korėja izoliuoja išsiunčiamų kariškių šeimas „siekdama veiksmingai juos kontroliuoti ir kruopščiai susidoroti su informacija“, rašo „Reuters“, cituoja UNIAN.  Perkelta 3 tūkst.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Šiaurės Korėjos reikalų patikėtinį, taip reaguodama į pranešimus apie galimą Šiaurės Korėjos karių nusiuntimą į karą Ukrainoje. „Šiaurės Korėjos parama Rusijos karui kelia tiesioginę grėsmę ir Vokietijos saugumui bei Europos taikos tvarkai“, – pareiškė ministerija tinkle X. Jei pasitvirtintų pranešimai, kad Šiaurės Korėja ir kariais remia Rusijos agresijos karą, tai esą būtų tarptautinės teisės pažeidimas.

JAV atstovas patvirtino – Šiaurės Korėjos kariai yra Rusijoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Spalio 23 d. Romoje JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas oficialiai patvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai iš tiesų yra atvykę į Rusijos teritoriją. „Yra įrodymų, kad Šiaurės Korėjos pajėgos yra Rusijoje. Ką jie tiksliai ten daro? Lieka neaišku. Tai yra dalykai, kuriuose privalome išsiaiškinti“, – kalbėjo L. Austinas.

Šiaurės Korėja siunčia Rusijai raketas ir kareivius karui prieš Ukrainą mainais į taktinės branduolinės ginkluotės technologijas. Tai interviu leidiniui „The Economist“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“. Pasak leidinio, Šiaurės Korėjos valdžia tiekia Maskvai savo žmones ir ginklus anaiptol ne labdaros tikslais.

Kyjivas trečiadienį paragino visus Maskvos Ukrainoje dislokuotus Šiaurės Korėjos karius pasiduoti. „Kreipiamės į Korėjos liaudies armijos kovotojus, atsiųstus padėti (Vladimiro) Putino režimui. Neturite beprasmiškai žūti svetimoje žemėje. Neturite pakartoti šimtų tūkstančių rusų karių, kurie niekada nebesugrįš namo, likimo!“ – sakoma pareiškime, kurį paskelbė viena ukrainiečių karinės žvalgybos vadovaujama iniciatyva.

Seulo žvalgybos agentūra trečiadienį pranešė įstatymų leidėjams, kad Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė dar pusantro tūkstančio karių, o iki gruodžio jų turėtų būti dislokuota 10 tūkstančių. „Manoma, kad į Rusiją buvo išsiųsta dar 1 500 karių“, taigi, iš viso šalyje jų yra 3 tūkst., po Nacionalinės žvalgybos tarnybos pasitarimo sakė parlamento Žvalgybos komitetui priklausantis parlamentaras Park Sun-wonas.

Šiaurės Korėja, kuri, kaip pranešama, pasiuntė sausumos pajėgas prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat pasiuntė naikintuvų pilotus, kurie galėtų skraidinti Rusijos karo lėktuvus. Apie tai, remdamasis Pietų Korėjos leidiniu, praneša „Newsweek“. Su leidiniu kalbėjęs Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnas teigė, kad Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį išsiuntė naikintuvų pilotus į Vladivostoką, miestą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose spalio 8 dieną.

Šiaurės Korėjos į karą Ukrainoje atsiųstų karių skaičius vargu ar turės lemiamos įtakos fronto linijai, sako Ukrainos karybos ekspertas Pavelas Narožnas. Be to, kaip pastebi ekspertas, Rusijos planams koją gali pakišti kalbos barjeras.  Ukrainos karybos ekspertas Pavelas Narožnas sako, kad Šiaurės Korėjos į karą Ukrainoje atsiųstų karių skaičius vargu ar turės lemiamos įtakos fronto linijai.  „Buvo pranešta apie 12 tūkst.

Pietų Korėja antradienį įspėjo, kad gali svarstyti ginklų tiekimą Kyjivui, reaguodama į pranešimus, kad Šiaurės Korėja siunčia savo karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje. Ir Rusija, ir Šiaurės Korėja neigia, kad Pchenjanas siunčia savo karių padėti rusams. Pietų Korėjos pareiškimu tikriausiai norima paspausti Rusiją nesikviesti Šiaurės Korėjos karių savo karui prieš Ukrainą.

Pasklidus žiniai, kad Šiaurės Korėjos kariai atvyko į Rusiją, Kremlius baiminasi, jog Pietų Korėja, atsakydami į tokius veiksmus, suteiks karinę paramą Ukrainai. Kaip rašo UNIAN, remdamasi JAV Karo studijų instituto (ISW) analize, Maskva itin stengiasi sumažinti įtampą su Seulu. Taip pat primenama, kad, didėjant Rusijos bendradarbiavimui su Šiaurės Korėja, Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu iškvietė rusijos ambasadorių Georgijų Zinovjevą.

Šiaurės Korėja nesiuntė karių į Rusiją, kad paremtų Maskvą jos kare prieš Ukrainą, pirmadienį pareiškė vienas iš Pchenjano atstovų Jungtinėse Tautose (JT), atmesdamas Seulo teiginius kaip „nepagrįstus gandus“. Pietų Korėjos žvalgyba penktadienį pranešė, kad Pchenjanas išsiuntė didelį karių kontingentą padėti savo sąjungininkei Rusijai, ir teigė, kad  pusantro tūkstančio specialiųjų pajėgų karių jau treniruojasi Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir yra pasirengę netrukus išvykti į karo Ukrainoj...

Rusija gali „atsiskaityti“ su Šiaurės Korėja už jos kariškių dalyvavimą kare prieš Ukrainą branduolinės ginkluotės technologijomis. Tai pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Pietų Korėjos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Hwang Joon-kookas, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Už savo dalinių dalyvavimą Šiaurės Korėja tikėsis dosnaus Maskvos užmokesčio. Tai gali būti ir finansinė, ir karinė pagalba.

V. Putinas viešai džiaugiasi, kad Ukraina neturi aukštųjų technologijų ginklų, tokių kaip ATCMS raketos ir kartoja, kad NATO pavargs remti Ukrainą. Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras sako, kad vargsta būtent Rusijos armija, kai ją papildė tūkstančiai karių iš Šiaurės Korėjos.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, 18 Šiaurės Korėjos kariškių mėgino pabėgti iš Rusijos kariuomenės pozicijų Kursko srityje. Rusai juos sulaikė Briansko srityje. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė šaltiniai karinėje žvalgyboje. „Iš pozicijų Kursko srityje bandę pabėgti KLDR kariškiai gali būti įtraukti į puolamuosius veiksmus prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Pirmadienį Pietų Korėja iškvietė Rusijos ambasadorių Seule pareikšti susirūpinimo dėl Pchenjano sprendimo išsiųsti tūkstančius kareivių, įskaitant specialiųjų pajėgų karius, paremti Maskvos karo Ukrainoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Ukrainos strateginių komunikacijų centras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Šiaurės Korėjos kariai, priimantys karinę įrangą iš Rusijos kariuomenės, praneša rusų opozicinis portalas „Meduza“. „Neseniai gauta filmuota medžiaga, kuri yra ne senesnė nei 72 valandų senumo. Tai Sergejevo poligonas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose“, – nurodoma pranešime.  Kaip rašo leidinys „Važnyje istoriji“, nutekintame vaizdo įraše girdima korėjiečių kalba.

Rusija susiduria su sunkumais kare Ukrainoje, o estų žvalgybos centro vadas įspėja, kad Vladimiro Putino viltys, kad Šiaurės Korėjos kariai pakeis situaciją fronte, greitai gali subliukšti. Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas teigia, kad Šiaurės Korėjos karių dalyvavimas kare prieš Ukrainą nepakeis situacijos fronte.

Šiaurės Korėjos karių perkėlimas į Rusiją ir galimas jų dislokavimas Rytų Ukrainoje rodo, kad Maskva nori ištęsti ir eskaluoti savo invaziją, penktadienį naujienų agentūrai AFP teigė aukšto rango šaltinis iš Ukrainos prezidentūros. „Tai dar kartą įrodo, kad Maskva nori didesnio ir ilgesnio karo ir bando į karą įtraukti savo sąjungininkus“, – sakė šaltinis. Jis pridūrė: „Neįmanoma nuspėti, kaip tai pasireikš mūšio lauke, jei ten bus Šiaurės Korėjos kariuomenė. Tai gali komplikuoti situaciją.

Rusijoje dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai buvo įkurdinti karinėse bazėse Tolimuosiuose Rytuose, o po apmokymų tikriausiai vyks į mūšį, penktadienį pranešė Seulo žvalgybos agentūra. Kariai buvo išsiųsti į bazes įvairiuose Rusijos miestuose, „įskaitant Vladivostoką, Usurijską, Chabarovską ir Blagoveščenską, ir manoma, kad jie bus dislokuoti fronto linijose, kai tik baigs aklimatizacijos mokymus“, sakoma Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos išplatintame pareiškime.

Stiprėjantys Šiaurės Korėjos kariniai ryšiai su Maskva, įskaitant ginklų perdavimą ir karinių pajėgų siuntimą Rusijai, kelia didelę grėsmę Pietų Korėjos ir kitų valstybių saugumui, penktadienį pareiškė šios šalies prezidentūra.

Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta, savo komentare sako „The Washington Post“ autorius George F. Will. Anot jo, ateitis gali parodyti, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo kartu su Rusijos agresija prieš Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį ir 2014 m. Rusijai užgrobus Krymą. Naujojo JAV prezidento atsakomybė O naujasis JAV prezidentas kitų metų pradžioje turės dorotis su Kinija, Rusija, Iranu ir Šiaurės Korėja.

Pakeistoje Šiaurės Korėjos konstitucijoje Pietų Korėja dabar įvardijama kaip „priešiška valstybė“, ketvirtadienį pranešė valstybės kontroliuojama naujienų agentūra KCNA. Praėjusią savaitę įvyko Šiaurės Korėjos parlamento posėdis konstitucijai pakeisti, tačiau valstybinė Pchenjano žiniasklaida apie šį posėdį suteikė labai nedaug informacijos.

Šiaurės Korėja trečiadienį pareiškė, kad daugiau kaip milijonas jaunuolių užsirašė į kariuomenę arba sugrįžo į ją šią savaitę, t. y. po to, kai Pchenjanas apkaltino Seulo kariuomenę siunčiant dronus į jo oro erdvę. Pchenjanas antradienį susprogdino abi Korėjas jungiančius itin simbolinius kelius bei geležinkelius, perspėjęs, kad bet kokie tolesni dronų skrydžiai bus laikomi karo paskelbimu, ir įsakė pasienyje esantiems kariams būti pasirengus šaudyti.

18 Šiaurės Korėjos kariškių jau pabėgo iš pozicijų prie Ukrainos sienos su Rusijos Briansko ir Kursko sritimis, praneša „Suspilnė“, remdamasi šaltiniais žvalgybos tarnyboje. Pasak šaltinių, tai įvyko už 7 kilometrų nuo Rusijos valstybinės sienos su Ukraina. Šaltinis pridūrė, kad Šiaurės Korėjos karių pabėgimo motyvai kol kas nenustatyti, o Kremliaus kariuomenė pradėjo jų paiešką.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusijos gynybos pakto su Šiaurės Korėja prasmė esą yra aiški. Toks komentaras nuskambėjo po to, kai paaštrėjo įtampa dėl Pchenjano sprendimo sunaikinti kelius, vedančius į Pietų Korėją. Antradienį Šiaurės Korėja susprogdino kai kurias simbolinių kelių atkarpas, o tai paskatino Seulą sureaguoti ir surengti „atsakomosios ugnies“ operaciją.

Šiaurės Korėja susprogdino kelių, jungusių ją su Pietų Korėja, atkarpas, antradienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Pietų Korėjos kariškių pateikta informacija. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėja pažadėjo uždaryti savo sieną ir sustiprinti saugumą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išklausė vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio ir gynybos ministro Rustemo Umerovo pranešimus Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje, kur aptarė situaciją fronte. „Padėtis yra sudėtinga“, – po susitikimo kalbėjo V. Zelenskis. Svarbiausios dienos naujienos: 23:12 | Įvardijo naują pasaulinę grėsmę: jie greitesni ir ciniškesni Rusijos Federacija sukūrė aljansą, kad gautų ginklų ir darbo jėgos karui Ukrainoje.

Šiaurės Korėja susprogdino kelių, jungusių ją su Pietų Korėja, atkarpas, antradienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Pietų Korėjos kariškių pateikta informacija. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėja pažadėjo uždaryti savo sieną ir sustiprinti saugumą.

Įsiplieskus įtampai santykiuose su pietumis, Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pirmadienį sušaukė aukščiausio lygio nacionalinio saugumo posėdį parengti „skubių karinių veiksmų“ planą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Pchenjane vykusiame posėdyje dalyvavo aukščiausiojo rango šalies saugumo pareigūnai, tarp jų – ginkluotųjų pajėgų vadas ir kiti kariuomenės atstovai, taip pat valstybės saugumo ir gynybos ministrai.

Šiaurės Korėja gali nusiųsti į karą Ukrainoje nuo 10 iki 100 tūkst. kariškių, kad padėtų Rusijai. Tai pareiškė karo ekspertas Oleksijus Hetmanas, praneša portalas „rbc.ua“. „Turint omenyje, kad šiaurės korėjiečiai nieko nepaiso, nei įstatymų, nei taisyklių, tai, turėdami daugiau kaip milijono žmonių armiją, pusę milijono, maždaug tiek, kiek dabar fronto linijoje yra rusų, jie galėtų nusiųsti į šį karą“, – sakė O. Hetmanas. Anot jo, KLDR puikiai supranta, kad Pietų Korėja jos nepuls.

Kremlius ketvirtadienį atmetė Seulo teiginį, kad Šiaurės Korėjos kariai tikriausiai kariauja Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis. „Atrodo, kad tai dar viena melaginga naujiena“, – plačiau nedetalizuodamas žurnalistams komentavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Ukrainos leidinys „Kyiv Post“, remdamasis žvalgybos šaltiniais, penktadienį pranešė, kad rusų okupuotoje teritorijoje netoli Donecko per ukrainiečių raketų ataką žuvo šeši Šiaurės Korėjos karininkai.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas nori toliau plėsti bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja. Tai jis pareiškė Pekino ir Pchenjano diplomatinių santykių užmezgimo 75-ųjų metinių proga.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pagrasino panaudoti branduolinį ginklą, jei priešiškos jėgos pažeis šalies suverenumą. Be to, jis Pietų Korėjos prezidentą Yoon Suk Yeolą pavadino „nenormaliu žmogumi“, keliančiu grėsmę regiono saugumui ir taikai, pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA. Savaitės pradžioje Pietų Korėjos vadovas pareiškė, kad, jei Pchenjanas panaudotų branduolinį ginklą, tai reikštų režimo pabaigą.

Praėjo daugiau nei dešimtmetis nuo tada, kai bulgaras Todoras Merdjanovas sėdėjo Pchenjano viešojoje pirtyje ir atsakinėjo į kelių Šiaurės Korėjos universitetų studentų klausimus. Tokios pirtys yra vieta, kur galima susiburti ir pabendrauti su draugais. Tai vienas iš pagrindinių kultūrinių elementų tiek Šiaurės, tiek Pietų Korėjoje.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį pareiškė, kad jos naujausias ginklų bandymas buvo skirtas išmėginti naujo tipo taktinę balistinę raketą, galinčią nešti itin didelę kovinę galvutę, ir strateginę sparnuotąją raketą.

Šiaurės Korėja anksti trečiadienį paleido trumpojo nuotolio balistinių raketų, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Tai naujausias Šiaurės Korėjos ginklų bandymas. Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno režimas šiemet paleido dešimtis tokių raketų. Tai dalis bandymų, kurie, ekspertų teigimu, gali būti susiję su įtariamu neteisėtu Šiaurės Korėjos ginklų tiekimu sąjungininkei Rusijai, kad ši juos panaudotų Ukrainoje. Pchenjanas neigia siunčiantis ginklus Rusijai ir taip pažeidžiantis sankcijas.

Vienas Šiaurės Korėjos balionas su šiukšlėmis nukrito ant namo stogo Seule ir ten sukėlė gaisrą, pirmadienį pranešė vietos ugniagesių departamentas. Šiemet Šiaurės Korėja į savo pietinę kaimynę jau yra pasiuntusi tūkstančius balionų, išprovokuodama abipusę propagandos kampaniją. „Sekmadienį maždaug 21 val. 4 min. (15 val. 4 min. Lietuvos laiku) Seulo vakariniame rajone ant keturių aukštų komercinio pastato stogo kilo gaisras“, – sakoma sostinės Kangso gaisrinės pareiškime.

Rusijos saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu penktadienį susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, pranešė Maskva. Prieš kelias savaites Kremlius pasirašė gynybos paktą su Pchenjanu. „Susitikimai Pchenjane vyko išskirtinio pasitikėjimo ir draugiškumo atmosferoje, atitinkamai susitarimams, kuriuos abiejų šalių vadovai pasiekė per prezidento Vladimiro Putino valstybinį vizitą birželį“, – sakoma pranešime, paskelbtame Rusijos saugumo tarybos tinklalapyje.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas inspektavo urano sodrinimo bazę, kurioje jis buvo supažindintas su ginklams tinkamos branduolinės medžiagos gamyba ir išdėstė planus padidinti branduolinius pajėgumus, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA. Ji nepateikė vizito detalių, įskaitant laiką ir urano sodrinimo bazės vietą. Anot Pietų Korėjos naujienų agentūros „Yonhap“, tai yra pirmas kartas, kai Šiaurės Korėja viešai atskleidė informaciją apie savo urano sodrinimo gamyklą.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį į Japonijos (Rytų) jūrą paleido kelias trumpojo nuotolio balistines raketas, pranešė Seulo kariuomenė. Tai pirmas šios branduolinį ginklą turinčios šalies ginkluotės bandymas nuo liepos pradžios. Seulo Jungtinio štabo duomenimis, raketos buvo paleistos iš Pchenjano apie 7.10 val. vietos (1.10 val. Lietuvos) laiku. Sviediniai nukrito nuskrieję maždaug 360 km atstumą.

Šiaurės Korėja, Seulo duomenimis, vėl pasiuntė per sieną šimtus balionų su šiukšlėmis. Vėlų trečiadienio vakarą Pchenjanas Pietų Korėjos kryptimi paleido apie 420 balionų su atliekų kroviniu, ketvirtadienį pranešė Pietų Korėjos generalinis štabas. Štabo duomenimis, apie 20 balionų ryte jau nusileido Pietų Korėjoje, dauguma – šiaurės vakarinėje Kiongi provincijoje ir sostinėje Seule.

Šiaurės Korėja įvykdė mirties bausmę dešimtims vyriausybės pareigūnams po to, kai liepos pabaigoje šalies šiauriniame regione per didelius potvynius žuvo tūkstančiai žmonių, rašo „Bloomberg“. Pasak leidinio, praėjusį mėnesį potvynio nusiaubtoje teritorijoje buvo nužudya apie 20–30 regioninės valdžios pareigūnų, pranešė „Chosun“, remdamasi anonimiškumą išlaikiusiu Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnu. Teigiama, kad savo ruožtu Pietų Korėjos žvalgyba atidžiai stebi šią situaciją.