senjorai

Tūkstančiai senjorų visoje šalyje penktadienį vėl stojo į eilės laukti skiepų nuo koronaviruso – kai kurie jų braukia ašaras ir ilgisi artimųjų. Pensininkai viliasi jau netrukus apkabinti anūkus, pamatyti pasiligojusius tėvus ar net išskristi pas vaikus į užsienį. O tuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse, užuot suskiepijus vyriausiuosius gyventojus, vakcinos padalijamos įmonių darbuotojams.

Lietuvoje per kelis vakcinavimo nuo koronaviruso mėnesius paskiepyta apie 40 proc. šalies senjorų – rizikingiausios amžiaus grupės gyventojų. Tokie tempai nedžiugina nei savivaldybių, nei šalies valdžios, visi pirštu beda į didžiausią vangaus pensininkų skiepijimo kaltininką – baimę dėl „AstraZenecos" vakcinos. Tiesa, nemaža dalis pensininkų iš viso nenori skiepytis – nesvarbu, kokia vakcina. Šalyje skiepijimas nuo koronaviruso pradėtas pernai metų pabaigoje.

Ar choras gali būti amžinos jaunystės šaltinis? Ne visai taip, tačiau naujas tyrimas rodo, kad tai gali būti lengvas, malonus ir nebrangus būdas atitolinti kai kuriuos mažiau pageidaujamus amžiaus padarinius jūsų smegenims ir savijautai. Nauji tyrimai atskleidė, kad prisijungimas prie choro vėlesniais gyvenimo metais gali turėti daug naudos asmens protiniam funkcionavimui, bendruomeniškumui ir gerovei.

Įsibėgėjus senjorų vakcinacijai ne visuomet viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi – kai kurie prašymus atvykti skiepui gauna tik žinutėmis, į kurias nemoka atsakyti, kitiems vykstant į vakcinacijos vietą pritrūksta tinkamos infrastruktūros ir pagalbos. Valdžios bei savivaldos atstovai tvirtina, kad vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo procesas kol kas vyksta sklandžiai, tačiau esą ne visuomet pavyksta išvengti pavienių nesusipratimų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip verslą paskatinti į darbą priimti arba neatleisti priešpensinio amžiaus žmonių. Politikai žada sugalvoti paskatas tokiems darbdaviams, tuo metu verslas teigia žinantis, kaip tokius žmones išlaikyti darbo rinkoje.  Sąlygų sudarymas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje – tik viena iš Lietuvoje ketinamos inicijuoti vadinamosios „sidabrinės“ ekonomikos dalių.

Visoje JAV nepagydomi pacientai – tiek sergantys COVID-19, tiek kitomis ligomis – nusprendžia mirti namuose, o ne vykti į ligonines ir galimai atsisveikinti su artimaisiais už stiklo ar telefonu. Nacionalinės ligoninių organizacijos praneša, kad įstaigose pastebimas namuose prižiūrimų pacientų skaičiaus padidėjimas dviženkliu procentu, atsižvelgiant į visoje šalyje taikomus apribojimus šeimos apsilankymams pandemijos metu.

Sostinėje nuo koronaviruso skiepijasi pirmieji senjorai, sulaukę aštuoniasdešimties ir daugiau metų. O Sveikatos apsaugos ministerija skelbia atnaujintą skiepų planą – žmonės, sulaukę 65 metų, vakciną nuo koronaviruso gaus jau kovo mėnesį. Masiniai skiepai gyventojų laukia jau gegužę. Per vasarį ir kovą Lietuvą pasieks net pusę milijono vakcinų. Tiesa, stringa pedagogų skiepijimas, mat jie atsisako „AstraZeneca“ vakcinos.

Specialiosios tarnybos pastebi, kad vis dažniau sulaukia iškvietimų patekti į butus ir išsiaiškinti, kas nutiko seniai matytiems gyventojams. Deja, dažnai jie randami jau nebegyvi. Daugiausia tai – vyresnio amžiaus žmonės. Specialistai ir bendruomenės sako, kad senjorų emocinė būklė blogėja, todėl kamavę negalavimai tik stiprėja. Kauno ugniagesiai leidžiasi nuo stogo bandydami patekti į butą penktajame aukšte, į pagalbą iškviesti net aukštalipiai, jie atveria langą.

Milžiniška pūga, apėmusi šiaurės rytų Jungtines Amerikos Valstijas, pasiglemžė Pensilvanijoje gyvenusios moters, neradusios savo namų, gyvybę. Alzheimeriu sirgusi 67-erių Patricia Becker mirtinai sušalo. Apie moters dingimą buvo pranešta apie 4 valandą ryto, ir Alentauno policija nedelsiant pradėjo paiešką. Po kelių valandų P. Becker buvo rasta gulinti sniege, vos keli kvartalai nuo daugiabučio, kuriame gyveno. Apie 9 valandą 40 minučių buvo paskelbta, kad moteris mirė nuo hipotermijos.

Per karanatiną daugelis porų leidžia laiką užsidarę namie ir dėl atsiradusių suvaržymų neįžvelgia nieko pozityvaus, tačiau tik ne ši garbaus amžiaus britų pora.  Socialiniame tinkle„TikTok“ senjorų dukros Jackie Broadbent patalpintas vaizdo įrašas sulaukė milžiniško populiarumo ir žmonių palaikymo. Jis jau buvo peržiūrėtas daugiau nei 16 milijonų kartų. Jame moteris nufilmavo, kaip jos 80 metų perkopę tėvai laiko veltui nešvaisto ir karantiną išnaudoja šokiams.

Magistro studijas Vilniuje kremtanti kupiškietė Monika Tonkaitė savanoriauja „Sidabrinėje linijoje“. Tai yra emocinė pagalba vyresnio amžiau žmonėms. Kartą per savaitę, o kartais ir dažniau, Monika bendrauja su močiute Felicija. Dažniau „Sidabrinėje linijoje“ draugystės pokalbiui seneliai nori vyresnio, panašaus amžiaus, pašnekovo. Todėl 27-erių Monika nustebino močiutę Feliciją: „Močiutė labai stebėjosi, kodėl aš tokia jauna ir noriu su ja kalbėti. Nepasitikėjo kurį laiką.

73-ejų kaunietė Sabina Uptienė yra tikras pavyzdys, kad amžius – ne kliūtis aktyviai gyventi. Moteris kasdien sportuoja ir be jokio vargo sugeba atlikti špagatą, o savo pavyzdžiu bei gera nuotaika užkrečia ir aplinkinius.

Lietuvoje nuo koronaviruso jau skiepijami pirmieji gyventojai, kurie sulaukė 80 ir daugiau metų. Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, nuo COVID-19 paskiepyti 59 senoliai. Skiepų sulaukė ir Šilalės rajono gyventojai. Pirminės sveikatos priežiūros centrai sako yra pasiruošę, galėtų paskiepyti ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tačiau jiems trūksta vakcinų. O šalies poliklinikos jau sudarinėja prioritetinių grupių sąrašus, pagal kuriuos bus skiepijami žmonės.

Koronaviruso pandemijai siautėjant, kaip niekada reikalingas susitelkimas ir savanorių pagalba ne tik ligoninėse. Įsiplieskus židiniams socialinės globos namuose, įstaigų vadovai verkiant prašo žmonių pagalbos, padedant nudirbti pačius paprasčiausius darbus: išnešioti maistą, dezinfekuoti patalpas. Savanoriams siūloma net apsigyventi globos namuose.  Rokiškio rajone esančiuose „Skemų“ socialinės globos namuose šiuo metu situacija labai įtempta.

Didžiulis pasipiktinimas viešumoje kilo, kai Lietuvos bažnyčia paskelbė, jau nuo ateinančio pirmadienio kviečianti tikinčiuosius į viešas pamaldas užtikrinant šiuo sunkiu pandemijos metu lankytojams saugius atstumus. Valdžia tik pagūžčiojo pečiais, mat paaiškėjo, kad vyriausybės nustatytos taisyklės mišių nedraudžia ir prieš bažnyčios valią beveik nieko padaryti negali.

2021-aisiais šalies senjorų laukia keli svarbūs pasikeitimai. Nuo šių metų kyla pensijos, nebereikės laukti dantų protezavimo eilėse ir žadama vakcina nuo COVID-19. Taip pat nebelieka pernai paskirtų vienkartinių išmokų. 2021-ieji senjorams bus dosnesni. Nors nebelieka vienkartinių 200 eurų išmokų senjorams, „Sodra“ praneša, kad 38 eurais kils vidutinė pensija. Taip pat senjorus planuojama skiepyti nuo COVID-19, nebereikės laukti dantų protezavimo eilėse.

Trečiadienį su pagyvenusių asmenų organizacijų atstovais nuotoliniu būdu bendravęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino senjorus skiepytis nuo koronaviruso. „Kviečiu kiekvieną senjorą netolimoje ateityje pasinaudoti atsirasiančia galimybe pasiskiepyti nuo koronaviruso, taip pasirūpinant savo sveikesne ateitimi“, – pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

Dėl siaučiančio koronaviruso grėsmės į parduotuvę negalintys ar bijantys koją kelti silpnesni Vilniaus senjorai sulaukė savanorių pagalbos. Kartą per kelias savaites jie užsuka į senolių namus ir palieka būtiniausių negendančių produktų – konservų, kruopų, kavos, miltų ar saldėsių. Savanoriai darbuojasi iki vėlyvo vakaro, o štai akcijos sumanytojai neslepia – papildomų rankų vežioti produktus labai trūksta.

Koronavirusas ir karantinas keičia daugelio gyvenimą ir darbą – net ir Kalėdų seneliams. Priimti laiškus ir gyvai susitikti su vaikais seneliams šiemet sudėtinga, tad jie sugalvojo išeitį – pasveikinti vaikus virtualiai. Tiek darželiuose, mokyklose ar namuose. Kaip mažiesiems per kompiuterio ekranus sekasi bendrauti su Kalėdų seneliais, ir kaip toks bendravimas vyks per pačias šventes? Šešiametis Emilis su savo mažuoju broliuku – virtualiame susitikime su Kalėdų seneliu.

Gebėti naudotis kompiuteriu ar sklandžiai dirbti nuotoliniu būdu sugeba tik kas antras vyresnis nei 50-metis metų tautietis, tokią liūdną padėtį atskleidė naujausio tyrimo duomenys. Dėl to atsiranda reali grėsmė ankščiau laiko iškristi iš darbo rinkos.  Senjorė Adelė drąsiai įsijungusi kompiuterį laukia lektorės nurodymų ir yra pasiruošusi vėl išmokti kažką naujo. Tikslas – susipažinti su skaičiavimo programomis. Atrodytų, pats paprasčiausias darbelis, tačiau taip nėra.

Svarbi informacija pensininkams. Kitąmet pensijos vidutiniškai didės septyniais procentais, arba maždaug 30-čia eurų. Pensijų indeksavimui kitų metų biudžete numatyta per 250 milijonų eurų. Visgi prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pensijos galėtų augti ir daugiau. Premjeras neatsisako daug diskusijų sukėlusios tryliktos pensijos idėjos, nors ją peikia ir prezidentas, ir ekonomistai.

Rinkiminis valdančiųjų saldainis – tryliktoji pensija – įžiebė aistras tarp finansų ministro ir premjero. Vyriausybei ruošiantis svarstyti kitų metų biudžetą, ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad trylikta pensija Lietuvai – per didelė našta. Tačiau Skvernelis atšovė esą ne ministrui spręsti, koks bus biudžetas. Tryliktos pensijos idėją kritikuoti puolė ir su senjorais Tauragėje susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Likus vos pusantros savaitės iki rinkimų valdančiųjų fantazija, kaip pamaloninti rinkėjus už svetimus pinigus, ne tik neišsisemia, bet ir dar plečiasi. Šįkart kalėdų seneliais tikrąja to žodžio prasme pasijuto Lenkų rinkimų akcijos nariai. Jie siūlo kiekvienam pensininkui prieš kiekvienas žiemos šventes išmokėti vadinamąją tryliktą pensiją – 200 eurų. Panašiems valdžios saldainiukams pastaruoju metu suskaičiuoti jau trūksta vienos rankos pirštų.

Valstiečių užmačios Lietuvoje pristeigti valstybinių vaistinių žlugo. Visą kadenciją apie tai kalbėję valdantieji nesugebėjo susirinkti į Seimą lemiamam balsavimui. Nors Seime nebuvo premjero Sauliaus Skvernelio ir ministrų, Karbauskis visą kaltę verčia opozicijai. O štai Veryga nepavykus prastumti valstybinių vaistinių, jau kurs valstybinę internetinę vaistinę. Vilkaviškio ligoninėje šiuo metu veikia 2 vaistinės. Viena yra komercinė ir valdoma vaistinių tinklo.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas penktadienį liepė pagyvenusiems gyventojams likti namuose, o įmonėms rekomendavo leisti darbdaviams dirbti iš namų, Rusijos sostinėje smarkiai suintensyvėjus COVID-19 protrūkiui. Tokia žinia nuskambėjo, Rusijoje, pasaulio ketvirtojoje labiausiai nukentėjusioje valstybėje, staigiai išaugus susirgimų skaičiui, kuris buvo stabilus pastaruosius kelis mėnesius.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, valdžia žada saldainį senjorams – pensijos kitąmet didės septyniais procentais. O gal ir kiek daugiau. Taigi, pensininkų piniginės papilnėtų maždaug 30 eurų. Tačiau iš kur tokie pinigai, jei ekonomikai šiemet planuojamas nuosmukis? Ekspertai svarsto, kad pinigų didelei potencialių rinkėjų armijai politikai šiemet trūks plyš suras. Visgi daugelis jau svarsto, kad metas keisti patį pensijų indeksavimo įstatymą. „Gyvenu laisvai ir atrodyt noriu gražiai.

Į naujienų portalo tv3.lt žurnalistus kreipėsi sunerimusi moteris: jos garbaus amžiaus močiutei „Swedbank" liepė atvykti į būstinę ir užpildyti klausimyną, nes kitaip apribos banko paslaugas. „Swedbank" teisinasi: tokios priemonės reikalingos pačių senolių saugumui užtikrinti. „Mano močiutė, kuriai yra 87-eri, gavo iš „Swedbank" žinutę, kad turi atvykti užpildyti klausimyną, nes kitaip jai apribos paslaugas“, – pasakoja  tv3.lt skaitytoja Živilė.

Šią savaitę „Sodra" senjorams pradės mokėti vienkartines 200 eurų išmokas. Žmonės su nekantrumu laukia šių pinigų, tačiau dalis skundžiasi per karantiną turėję kur kas didesnių nuostolių, ypač dėl sutrikusio gydymo įstaigų darbo. Vilnietis Anatolijus yra senjoras, o jo pensija – didesnė nei vidutinė – 500 eurų. Tačiau turint ir tokias mėnesio pajamas sostinėje, anot jo, būtų sunku.

Sveikatos apsaugos ministerija antradienį parengė Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, kuriuo būtų siūloma numatyti, kad esant e-sistemos veiklos sutrikimui, dėl kurio nebūtų galimybių išrašyti elektroninio recepto, arba būtų šalinamos e-sistemos sutrikimo pasekmės, 75 metų ir vyresniems pacientams, vaistinėje pateikusiems nustatytos formos popierinį receptą, paciento priemoka būtų padengiama ir žmogui priemokos pačiam nereikėtų mokėti.

Žadėtasis biudžeto pinigų lietus jau pasiekė dalies žmonių sąskaitas. Į jas jau pradėjo kapsėti vienkartinės – 120 arba 200 eurų – išmokos už vaiką. Rugpjūtį po 200 eurų gaus ir kiekvienas šalies pensininkas. Valdžia aiškina, kad po koronaviruso krizės tai ženkliai prisidės prie žmonių finansinės gerovės, visgi, tuo tiki ne visi gyventojai. O ekonomistai tikina, kad šaukštai apskritai jau po pietų. Pagalbos verslui jeigu ir reikėjo, tai gerokai anksčiau nei dabar.

Prabėgus mėnesiui po karantino ir ligoninėms bei poliklinikoms vis dar pilnai neatnaujinant veiklos, Panevėžio medikai pirmą kartą pakvietė panevėžiečius nemokamai pasitikrinti. Tačiau prevencinė akcija virto kone masine sveikatos patikra. Prie medikų neprisibraunantys panevėžiečiai senjorai plūdo susitikti su specialistais akis į akį skubėdami jiems išsakyti visas savo turimas ligas ir bėdas. Panevėžyje prie visuomenės sveikatos biuro greitai susidarė didžiulė eilė.

Pensijų kaupimo reforma baigta. „Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus. Gyventojams, kurie dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, sukauptus pinigus nuo šiol išmokės ne tik privatūs pensijų fondai, bet ir „Sodra". Kaip ir kokio dydžio pensijas gausite, priklausys nuo sukauptos sumos dydžio ir anuiteto rūšies.  Konsultantė kaunietė Viltė dirba bendrovėje, kuri gilinasi į finansinius gyventojų ir verslo klausimus.

Nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos priemones (MPP) gaus nemokėdami priemokų. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei žmogus, turėdamas gydytojo receptą, iki šiol turėdavo vaistinėje sumokėti 3 eurų priemoką, dabar tą patį vaistą jis tiesiog pasiims vaistinėje ir nemokės nė cento.

Nuo rytojaus, t. y. liepos 1 d., dalis senjorų galės kompensuojamuosius vaistus gauti nemokamai, tačiau vaistinės jau ruošiasi galimiems trikdžiams. Kad jų gali būti, neslėpė ir pats sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, raginęs išlikti kantriems ir supratingiems.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui, kad nuo liepos 1-os dienos sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintys negalią kompensuojamus vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos priemones gautų nemokėdami priemokų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad tai norėta įgyvendinti jau seniai, todėl jis teigė besidžiaugiantis šiuo sprendimu.

Giminės stebėjosi, kad praėjus vos pusmečiui po pusseserės mirties, Marija Bunkaitė susidraugavo su velionės vyru, likusiu su dviem paaugliais vaikais. Kaip pati sako, ji gavo ne vaikus, o draugus. Dabar moteris daug laiko praleidžia su ją amžiumi lenkiančiais žmonėmis „Oriuose namuose“. Čia gyvena senjorai, išnuomoję savo senuosius būstus. Nuomos pajamos padengia pragyvenimo išlaidas ir visa pensija lieka kitoms senjorų reikmėms.

„Draugas senjorui“ – projektą tokiu pavadinimu jau daugiau nei metus vykdo gyvūnų globos namai Šaulių letenėlė. Vyresniems žmonėms pasiėmusiems į namus nebe jaunus gyvūnus parūpinamas maistas augintiniams ir veterinaro paslaugos. Deja, tai nepaskatino senjorų laikyti daugiau šunų ar kačių, nuo praėjusių metų sausio tokiu pasiūlymu pasinaudojo vos viena senjorų pora. Senjorai Jevgenija ir Igoris išsiveda kaitiną vardu Tutanchamonas pasivaikščioti.

Artėjant rinkimams Seimas trykšta dosnumu. Vaikams jau ruošiamos išmokos po 120 ir 200 eurų. Priešpensinio amžiaus dirbantiesiems, atsidūrusiems prastovose algas žada apmokėti valstybė. Bet tuo gerumas nesibaigia – rudeniui ruošiama ir dar viena kalendorinė šventė – senelių diena, kuriai seimūnai trokšta tokios pačios svarbos kaip ir neseniai minėtai motinos dienai bei savaitgalį artėjančiai tėvo dienai. Sutuoktiniai Neringa ir Romas džiaugiasi šylančiais orais ir augančiomis dukromis.

Nors valdžia džiaugiasi suvaldžiusi pirmąją koronaviruso bangą, pensininkai valdantiesiems negailestingi. Senjorai piktinasi, kad griežto karantino sąlygomis turės gyventi bent keletą metų ir tai prilygina nusikaltimui ar net genocidui. Visgi senjorų nuomonė apie plačiai aptarinėjamą 200 eurų išmoką išsiskiria. Premjeras Saulius Skvernelis prieš kurį laiką paskelbė, kad nors pirmoji koronaviruso banga Lietuvoje suvaldyta, artėjančius keletų metų gyvensime naujoje realybėje.

Krizė jau smogė vyresniems nei 60 metų amžiaus darbuotojams. O darbdaviams juos masiškai pradėjus  atleidinėti, pagalbos ranką senjorams ir juos įdarbinusiam verslui žada tiesti valdžia. Kad nedidėtų vyresnio amžiaus bedarbių gretos, ministerija siūlo didinti subsidijas už jų prastovas. 75-erių senjoras Antanas jau dešimtmetį dirba viename sostinės prekybos centre.

Jautrūs vaizdai iš Prancūzijos ir Britanijos senelių globos namų. Pirmą kartą po daugiau nei dviejų mėnesių senukai susitinka su artimaisiais. Susitikimų vietos neįprastos. Kad pamatytų artimuosius, britams tenka rikiuotis automobilių eilėse, o prancūzai bendrauja kupole. Vienų Prancūzijos senelių globos namų sode atsirado specialus kupolas. Jame po kelių mėnesių pertraukos vyksta jautrūs namų globotinių susitikimai su šeimos nariais ir net mylimais keturkojais.

Kilus pasipiktinimui dėl Vyriausybės rekomendacijų senjorams ir pradėjus kalbėti apie šių diskriminaciją, valstiečių partijos lyderis Ramūnas Karbauskis čia įžvelgė politinių konkurentų konservatorių ranką. Pasak savo nepasitenkinimą socialinėje erdvėje išlijusio R. Karbauskio, konservatoriams nesvarbios senjorų  gyvybės, jei šie rekomendacijas senjorams vadina diskriminacinėmis.

Lietuvoje karantino metu nužudyta dvigubai daugiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu. Kai kurie specialistai teigia, kad mirčių gali daugėti ir dėl pora mėnesių riboto lankymosi poliklinikose, ligoninėse, atšauktų planinių operacijų. Gavę šviežiausią statistiką apie mirčių skaičių kovą ir balandį, demografai sako, kad šioks toks mirčių padaugėjimas yra, tačiau jis dar neturėtų gąsdinti – jie tai prilygina natūraliam svyravimui.

Dėl vienkartinės dviejų šimtų eurų išmokos pensininkams prieš rinkimus nežinomybė išlieka. Po pokalbio su prezidentu Ramūnas Karbauskis aiškina iš šalies vadovo neišgirdęs kritikos dėl šio valdančiųjų sprendimo, kurį ekonomistai vadina tiesiog pinigų išmetimu į balą. Visgi Gitanas Nausėda dar mąsto, ar vetuoti Seimo priimtą paketą. Laukdami Nausėdos sprendimo, tyčia ar ne Seimo valdantieji vis garsiau kalba svarstantys ir prezidento pasiūlymą – laikinai mažinti Gyventojų pajamų mokestį.

Kam Seimo nariui pensininkui, uždirbančiam porą tūkstančių eurų, reikalinga dviejų šimtų eurų išmoka gelbėtis nuo koronaviruso krizės? Toks ir daug kitų klausimų virė Seimo salėje svarstant vienkartinės išmokos senjorams planą. Visgi per pirmąjį balsavimą opozicija nedrįso smarkiau pasipriešinti valdantiesiems, nors ir toliau kartoja, kad šie išmokomis tiesiog bando papirkti rinkėjus. Tuo metu valdantieji ir toliau tikina, kad pinigai pensininkus pasieks tik rugpjūtį.

Valdantieji antrą kartą per savo kadenciją skelbia akciją „milijardas – milijonui“. Vyriausybė laukia Seimo palaiminimo naujoms išmokoms gyventojams, nukentėjusiems per karantiną: žadama ir vienkartinė šimtų eurų parama pensininkams, ir didesni vaiko pinigai daliai šeimų visą pusmetį, ir didesnės išmokos bedarbiams. Daliai tokio dosnumo ekspertai pritaria. Tačiau paramos planas iš skolintų pinigų papiktino net skurdo mažinimo organizacijas.

Karantino metu senjorų psichologinės pagalbos linija „Sidabrinė linija“ fiksuoja septynis kartus išaugusį srautą skambučių, susijusių su koronavirusu, pandemija ir panašiais klausimais. Medicinos psichologė Justina Belevičienė karantino metu visiems gyventojams, ne tik senjorams, siūlo tris būdus, kaip pasirūpinti savo psichologine sveikata. „Trys pagrindinės rekomendacijos, ką daryti asmenims, kurie patiria stiprų nerimą karantino metu. Pirmoji, rūpintis savo kūnu, savijauta, fizine būkle.

Ekstremali situacija dėl viruso COVID-19 pandemijos ir nuo kovo vidurio šalyje besitęsiantis karantinas pakeitė ne tik dirbančiųjų ar besimokančiųjų, bet ir vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę bei itin apribojo jų socialinius kontaktus.  Medikai griežtai įspėja, kad būtent senjorams šis virusas gali sukelti ypač sunkių sveikatos problemų ar net tragiškų padarinių.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, reaguodamas į koronaviruso protrūkį Lietuvoje, oficialiai kreipėsi į Lietuvos senjorus, prašydamas išklausyti svarbių nurodymų, siekiant išvengti Italijos, Ispanijos ir kitų šalių likimo, kur COVID-19 protrūkis šiuo metu yra vienas didžiausių. Pateikiame visą premjeros S. Skvernelio kreipimąsi į senjorus: „Mieli Lietuvos senjorai,  rūpindamasis dėl jūsų saugumo, noriu jums pristatyti Vyriausybės veiksmus.