senatvės pensijos

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės.

Didesnės išmokos susirgus, netekus darbo ar numirus, kitoks jų indeksavimas, valstybinių pensijų peržiūra ir besidubliuojančių išmokų atsisakymas, tačiau ir didesnės įmokos. Tai tik keli pakeitimai, kuriuos jau šiemet ketina pradėti įgyvendinti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Trečiadienį Seimas patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą, o kartu ir indeksavimo koeficientą, kuriuo nuo 2021 m. bus padidintos senatvės ir kitos pensijos. Vis dėlto vieniems gyventojams pensijos augs dešimt kartų sparčiau nei kitiems. Kita vertus, pinigų naujos vienišų asmenų išmokoms nėra numatyta. Už biudžeto projektą balsavo 114 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o 11 susilaikė.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam „Sodros“ ir valstybės biudžetui. Juose numatyta, kad gerokai išaugs senatvės pensijos ir kitos išmokos. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2021 m. bus 611,5 tūkst. Dėl pensinio amžiaus didinimo šis skaičius sumažės 0,2 proc., arba  1 tūkst. gyventojų. Visų mokamų valstybinio socialinio draudimo pensijų skaičius 2021 m. prognozuojama bus 1,026 mln., arba 3,6 tūkst. mažesnis nei laukiama šiemet.

Pirmadienį Seime oficialiai registruota paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės būsimos Vyriausybės programa. Be kita ko, joje numatyta keisti dabartinę našlių pensijų sistemą, tačiau taip pat atsisakyti kai kurių lengvatų. „Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones.

Karantinas ir nauji Vyriausybės ribojimai lems, kad daliai darbuotojų bus sumažintas atlyginimas arba jie neteks darbo. Galvodami apie dabartines pajamas, daugelis pamiršta, kad su karantinu susiję valdžios sprendimai ateityje lems ir mažesnes pensijas. Skaičiuojama, kad gyventojų netekimai gali siekti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektams. Juose numatoma, kiek bus indeksuojamos senatvės ir kitos pensijas 2021 m. Už tai balsavo 50 Seimo narių, o 5 susilaikė. Balsavusių prieš nebuvo. Dabar projektai bus svarstomi Seimo Socialinių reikalų ir darbo, kituose komitetuose, o lapkričio 24 d. dėl to bus balsuojama iš naujo.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Šiuo metu Seime svarstomas prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas papildomai indeksuoti bazinę pensiją, dėl ko maždaug 3 eurais papildomai didėtų bendroji pensijos dalis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, tokiu atveju nereikėtų išskirti tik vienos pensijos dalies. Kaip žinia, senatvės pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalių.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Bazinės senatvės pensijos turėtų būti perkeltos iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Nerijaus Mačiulio teigimu, „Sodros“ biudžeto pajamų augimo potencialas yra mažas, todėl tai būtina, norint didinti senatvės pensijas. „Vienas diskusijų objektas nuolat kalbant apie „Sodros“ biudžetą yra bazinės senatvės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai techninis žingsnis, bet taip nėra.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis siekia, kad į pensiją išėję teisėjai negautų dviejų pensijų – jiems siūloma mokėti tik senatvės pensiją, o iki šiol skiriama valstybinė pensija būtų naikinama.  Parlamentaras antradienį Seime užregistravo atitinkamas Valstybinių pensijų bei Teismų įstatymų pataisas. Jis taip pat siūlo pripažinti netekusiu galios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, kuriame numatoma valstybinių pensijų teisėjams skyrimo tvarka.

2012 metais draudžiamosios pajamos, nuo kurių priklauso daugelis socialinio draudimo išmokų: senatvės ir netekto darbingumo pensijos, motinystės, tėvystės, ligos pašalpų maksimali ir minimali riba, nedarbo išmokų „lubos“ bus padidintos iki 1488 litų.